2025-03-17 Nr. BB-1390-1-01-1-50555-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-706/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50555-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiami teismų sprendimai – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 167 straipsnio 1 dalį, 295 straipsnį ir 284 straipsnį ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, yra neteisėti, nepagrįsti ir neteisingi. Teismai padarė esminius įrodymų rinkimo, ištyrimo ir vertinimo taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje, pažeidimus, įrodinėjimo procese nesilaikė lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai ir nepagrįstai paliko galioti šališko, išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi turėjusio pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Padaryti BPK pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei suvaržė K. A. teisę į gynybą bei teisingą teismo procesą. Teismai įrodymų šaltinius vertino tendencingai, savo sprendimus grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis. Išsamiai, nešališkai neištyrus ir patikrinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje nenustatyta tiesa ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas, nesurinkus pakankamai neabejotinų K. A. kaltės įrodymų. Kaltinamasis aktas ir nuosprendis grįsti prielaidomis.

Nuteistasis K. A. teigia, kad bendrininkų grupe su savo sutuoktine BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 295 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė. Gyvenamojoje vietoje neteisėtai atliktos kratos metu pasiklausymo įrenginių nebuvo rasta, o paimtame kompiuteryje rasti garso įrašai, kurie buvo perkelti, neįrodo, kad jie abu įrengė ir panaudojo pasiklausymo įrangą. Įranga galėjo būti nukentėjusiųjų. Nebuvo imtasi priemonių patikrinti K. A. ir jo sutuoktinės gynybos versiją. Teismai, darydami išvadas dėl jų kaltumo, rėmėsi tik kaltinančiais nukentėjusiųjų parodymais. Garso įrašai daryti 2016 metais kitų asmenų, kai kasatoriaus sutuoktinė savivaldybėje nedirbo. Tai patvirtina konsultacinė išvada. Todėl byloje buvo svarbu atlikti fonoskopinę ekspertizę ir nustatyti garso įrašų autentiškumą, jų sukūrimo ir įrašymo datą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Gautais duomenimis būtų paneigta nuteistųjų kaltė. Byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, K. A. kaltė neįrodyta. Kasatoriaus nuomone, nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo tenkinti prašymai atlikti fonoskopinę ekspertizę, iškviesti į teismo posėdį šios srities ekspertus, taip pat apklausti liudytojus.

Kasatorius teigia, kad bylos procesas užtruko nepateisinamai ilgai (ikiteisminis tyrimas dvejus metus, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme – daugiau kaip trejus metus). Be to, nors procesas buvo neviešas, per visuomenės informavimo priemones buvo paskleista išankstinė informacija apie kasatoriaus ir jo sutuoktinės kaltę. Taip buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir procesinės garantijos į teisingą bylos išnagrinėjimą, nepriklausomą teismą. Viešai paskleista informacija turėjo esminę įtaką teismams sprendžiant kasatoriaus kaltės klausimą.

Taip pat kasatorius nesutinka su nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, teigia kad jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių. Tarp K. A. ir D. S. buvo privatus konfliktas ir K. A. veiksmai šio konflikto ribų neperžengė, veika nebuvo pavojinga konflikto dalyviui D. S., aplinkai ar aplinkiniams. K. A. neturėjo siekio tiesiogine tyčia pažeisti viešąją tvarką, jo veiksmus nulėmė neteisėti D. S. veiksmai. D. S. pats išprovokavo konfliktą ir pirmas sudavė smūgį, o K. A. tik pastūmė jį rankomis, kad atsitrauktų. D. S. viešoje vietoje dar ir keikėsi. Tai matė ir liudytojai. Tačiau teismai rėmėsi tik D. S. skunde nurodytomis aplinkybėmis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš kasacinio skundo, kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – jame nurodomi formaliai. Iš tiesų nuteistasis K. A., nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 295 ir 284 straipsnius, ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina jo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą, nurodytas gynybos versijas paneigė ir, patikslinęs skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas faktines aplinkybes bei dalį jų pašalinęs, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. A. dėl ginčijamų nusikalstamų veikų padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Nuteistasis K. A. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio jų vertinimo nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados (taip pat ir dėl bylos nagrinėjimo trukmės (nutarties 33 punktas)). Dėl kasaciniame skunde nurodomo būtinumo skirti byloje fonoskopinę ekspertizę, papildomai į teismo posėdį kviesti prašomus liudytojus ir kt., teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK normų ir lygiateisiškumo bei rungimosi principų pažeidimus, tiriant ir vertinant įrodymus, taip pat apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, nuteistojo teisių į gynybą ir teisingą teismo procesą pažeidimus grindžiami tik subjektyviomis interpretacijomis ir savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą galėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Šiame kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl iš anksto per visuomenės informavimo priemones apie K. A. ir jo sutuoktinės kaltę paskleistos informacijos įtaką teismų nepriklausomumui, priimant skundžiamus sprendimus. Tačiau šiuo aspektu apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo ginčijamas ir apeliacinės instancijos teismas nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo K. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Arūnas Budrys