2019-01-09 Nr. AB-1377-3-61-3-04026-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2214-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04026-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Oro navigacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui valstybės įmonei „Oro navigacija“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės „Oro navigacija“ (toliau – ir atsakovas, Įmonė) 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. P-315 (toliau – ir Įsakymas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Įsakymu panaikino 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. P-224 pareiškėjui išduotą 2014 m. rugpjūčio 28 d. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Nr. P224(L) (toliau – ir Leidimas), žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Šiame įsakyme nurodoma, jog sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas, VTPĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priimtas atsižvelgiant į Įmonės Saugumo skyriaus viršininko Ž. J., įgalioto vykdyti specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717 dėl leidimo panaikinimo. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į atsakovą, prašė raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus. Atsakovas 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830 nurodė prašomus motyvus.

1.2. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, todėl neturi teisinio pagrindo. Skirtingai nei atsakovas nurodė 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830, Įmonės Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nenurodytas nė vienas iš VTPĮ 16 straipsnio 20 dalies siūlomų atleidimo pagrindų, o nurodytas VTPĮ 10 straipsnio 7 punktas, kuris ginčo metu galiojusios aktualios redakcijos VTPĮ nėra įtvirtintas. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte taip pat nenurodytas konkretus teisinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis jis priėmė sprendimą, tik patvirtinta, jog jis leidimą panaikino vadovaudamasis blanketine norma, o Ž. J., vykdantis specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, teikdamas siūlymą panaikinti leidimą, atsakovo vertinimu, turėjo omenyje Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą. Konkretaus teisinio pagrindo nenurodymas Įsakyme bei paslapčių subjekto įgalioto asmens, vykdančio specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo įsitikinimu, daro Įsakymą iš esmės neteisėtu.

1.3. Paaiškino, kad Ž. J., 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime teikdamas siūlymą paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareiškėjo leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, nenurodė, kokio patikrinimo pagrindu jis grindžia tokią savo išvadą ir siūlymą, nes patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo atliktas. Ž. J. atsakovui siūlė panaikinti Leidimą dėl konkrečiai neįvardytų, bet vertinamų kaip netinkamos pareiškėjo asmeninių savybių, kurios pareiškėjui iki šiol nėra žinomos. Akivaizdu, jog ir paties įgalioto asmens, vykdančio specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, vertinimu, teikiant siūlymą panaikinti Leidimą nėra duomenų, keliančių pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, bei negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija.

1.4. Pareiškėjo nuomone, paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo panaikinimo, turi nurodyti, kokios būtent leidimo turėtojo asmeninės savybės, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o leidimo turėtojas negali būti laikomas patikimu bei lojaliu Lietuvos valstybei. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyti motyvai panaikinti jam išduotą 2014 m. rugpjūčio 28 d. leidimą nesudaro Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyto pagrindo panaikinti Leidimą bei yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

1.5. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas nėra nustatęs jokių pareiškėjo veiklą, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis apibūdinančių aplinkybių, kurios taptų pagrindu konstatuoti, jog kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjas teigia, kad nesuprantama, kokiu būdu iš jo 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo atsakovas daro vienareikšmišką išvadą, jog pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Atsakovo motyvai, kad jis reikalauja, kad Įmonė teiktų Rusijos Federacijos piliečiams įslaptintą ir bet kokią kitą, t. y., neįslaptintą, informaciją ir tokiu būdu kelia grėsmę informacijos saugumui, yra nepagrįsti.

1.6. Pareiškėjo vertinimu, jo reiklumas įslaptintos informacijos saugumui ir darbo drausmei ir buvo priežastimi Saugumo skyriaus viršininko siūlymui panaikinti leidimą. Paaiškino, kad tarp pareiškėjo ir Saugumo skyriaus viršininko Ž. J. prieš Sprendimo priėmimą buvo kilęs konfliktas dėl pareiškėjo tarnybinių pranešimų, susijusių su Saugumo skyriaus netinkamu darbu.

2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad Įmonė, kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, savo veikloje naudoja, dirba su įslaptintą informaciją (ją ir kuria), todėl atitinkamai ją turi saugoti, o Įmonės darbuotojai turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2.2. Paaiškino, kad Įmonės Saugumo skyriaus viršininkas, kaip specialiosios ekspertų komisijos funkcijas įgaliotas vykdyti asmuo, Įmonės vadovui 2016 m. rugpjūčio 25 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. T-717, kuriame išdėstytos aplinkybės ir faktai dėl leidimo panaikinimo, nustatyti atlikus patikrinimą, kurie kėlė abejonių dėl pareiškėjo patikimumo, galimybių dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir siūloma panaikinti pareiškėjo Leidimą. Šis tarnybinis pranešimas buvo pateiktas ir pareiškėjui, kad jis pateiktų savo pasiaiškinimą.

2.3. Pareiškėjas paaiškinimą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nustatytų aplinkybių pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė, kad, jei jam bus panaikinta teisė dirbti su įslaptinta informacija, tai niekaip nepaveiks jo darbo kokybės, nes, vykdydamas savo pareigas, jis vadovaujasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, Eurokontrolės dokumentais ir jų priedais, Europos Sąjungos reglamentais, reglamentuojančiais oro navigacijos paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dokumentais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Civilinės aviacijos administracijos dokumentais, aktais, protokolais, įrangos technine dokumentacija, aprašymais, kurie, jo nuomone, nėra įslaptinti.

2.4. Atsakovo teigimu, atlikus patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų, paaiškėjo, kad jis reiškė abejones dėl atsakovo detalaus įslaptintos informacijos sąrašo reikalingumo. Atsakovas pažymėjo, jog patvirtinti detalųjį įslaptinamos informacijos sąrašą jį įpareigoja Paslapčių įstatymas, todėl pareiškėjo abejonės dėl tokio sąrašo reikalingumo ne tik yra nepagrįstos, bet ir kelia abejones dėl pareiškėjo patikimumo. Pareiškėjas didžiuojasi savo buvusiu mokiniu, buvusiu Įmonės darbuotoju R. L., kuris teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už šnipinėjimą. Pastarojo nusikalstamą veiką (šnipinėjimą) vadino menkaverte ir menkino valstybės institucijų darbą bei reikšmę. Šis faktas, pasak atsakovo, parodo pareiškėjo požiūrį į Lietuvos Respubliką kaip teisinę valstybę, įstatymų viršenybę, nesuvokimą, kokią žalą šnipinėjimas gali sukelti ne tik Įmonei, bet ir visai valstybei, negebėjimą vertinti tokį nusikaltimą padariusio asmens kaip veikiančio prieš valstybės interesus. Pareiškėjas ne tik didžiuojasi R. L., bet galbūt ir toliau su juo palaiko ryšius ar domisi jo veikla, gyvenimu. Be to, pareiškėjas primygtinai reikalavo, kad Įmonės Saugumo skyriaus darbuotojai pateiktų Rusijos Federacijos piliečiui jautrią ir svarbią įmonės informaciją. Pareiškėjo reikalavimai teikti informaciją nežinomiems Rusijos Federacijos piliečiams, nepaisant Saugumo skyriaus viršininko, atsakingo už įslaptintos informacijos administravimą, pastabas, kėlė grėsmę, jog gali būti atskleista įslaptinta informacija.

2.5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas ne iš karto po to, kai tarnybiniame pranešime buvo pateiktas pasiūlymas dėl leidimo panaikinimo, bet tik po to, kai buvo gautas pareiškėjo pasiaiškinimas. Atsakovas visapusiškai įvertino susidariusią situaciją ir nepriėmė skuboto sprendimo, atliko išsamią analizę. Pasak Įmonės, pareiškėjas turėjo pareigą ne tik saugoti jau įslaptintą informaciją, bet taip pat sugebėti suvokti, atskirti, kuri rengiama informacija turi būti įslaptinta, tačiau jis pasiaiškinime patvirtino, kad šios savo pareigos nesuvokia, todėl kyla reali grėsmė, kad tokia informacija bus atskleista.

2.6. Paaiškino, kad pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – už tai, kad Civilinės aviacijos administracijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. rengtame posėdyje dėl Ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių keitimo jis nepagarbiai elgėsi su kitais darbuotojais. Atsakovo nuomone, tai tik dar viena aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjas nebuvo pavyzdingas darbuotojas.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendime pareiškėjo G. M. skundą tenkino iš dalies.

4. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Įmonės Saugumo skyriaus viršininkas Ž. J. 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. vykusio susirinkimo pabaigoje jis visiems priminė apie patvirtintą Įmonės detalųjį įslaptintos informacijos sąrašą. Posėdžio metu pareiškėjas pertraukinėjo Saugumo skyriaus viršininką, reiškė abejones dėl tokio sąrašo būtinumo. Ž. J. pateikus pastabas dėl drausmės ir priminus apie buvusį darbuotoją R. L., kuris buvo nuteistas už šnipinėjimą, pareiškėjas nurodė, kad R. L. yra jo mokinys ir jis tuo didžiuojasi, menkino Lietuvos institucijų darbą. Tai ne pirmas kartas, kai pareiškėjas emocingai reiškia nepasitenkinimą apie su įslaptinta informacija ir informacijos saugumu susijusią sritį. Jis sistemingai stabdo bei trukdo patvirtinti su saugumo užtikrinimu susijusius dokumentus, procedūras ir tvarkas. Prie sau pavaldžių darbuotojų reikšdamas savo mintis, pareiškėjas kitiems asmenims sukelia abejones patvirtintų tvarkų reikalingumu, kas, Ž. J. nuomone, gali nulemti įmonės įslaptintos ir saugomos informacijos neatsargų atskleidimą. Vadovaudamasis VTPĮ 10 straipsnio 7 punktu, Ž. J. siūlė svarstyti klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinama informacija panaikinimo.

5. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-763 nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. susirinkimo metu A. K. ir Ž. J. labai emocingai reagavo į pateiktus faktus ir nenorėjo pripažinti savo klaidų. Ž. J. pradėjus pranešimą apie saugomos informacijos sąrašą, pareiškėjas išreiškė abejonę dėl vieno punkto, t. y., dėl tikslingumo į minimą sąrašą įtraukti įrangos įžeminimo rezultatų patikros protokolus, kuriuos priskirti prie ypatingos svarbos informacijos yra visiškas absurdas. Pareiškėjo nuomone, jam buvo užduotas provokacinis klausimas, ar jis didžiuojasi R. L..

6. Teismas nustatė, kad Įmonės generalinis direktorius, vadovaudamasis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717, Įsakyme nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

7. Įmonė 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830 informavo pareiškėją, jog Ž. J., vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasiūlė svarstyti klausimą dėl Leidimo panaikinimo, rašte iš esmės pacitavo Ž. J. tarnybinį pranešimą.

8. Nustatė, kad iš Įmonės Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-717 matyti, jog siūlymo pagrindas yra Paslapčių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame numatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinamas, jeigu asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklę tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija.

9. Įmonės atsiliepime į skundą ir 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyta, jog Leidimas panaikintas vadovaujantis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (nenurodant galiojusios redakcijos).

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakyme, Įmonės Saugumo skyriaus viršininko 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717, kuriame išdėstyti Įsakymo motyvai, taip pat ir atsiliepime į skundą yra nurodyti skirtingi teisiniai pagrindai, kuriais remiantis panaikintas Leidimas. Įmonė 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830 nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau iš skundžiamo administracinio akto, jo motyvuojamosios dalies, negalima daryti išvados, jog būtent šia nuostata vadovautasi. Teismas nurodė, kad Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, jog asmens, kuriam panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas, prašymu paslapčių subjektas turi raštu nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvus, tikslas nėra toks, kad viešojo administravimo subjektas, informuodamas besikreipiantį asmenį, galėtų išdėstyti naujas faktines aplinkybes ar naujus teisinius pagrindus, kuriais nesivadovavo priimdamas sprendimą dėl leidimo panaikinimo. Teismo vertinimu, šios normos paskirtis yra kita. Susiklosčius situacijai, kai individualaus administracinio akto motyvai yra išdėstomi įslaptintuose dokumentuose, su kuriais asmuo neturi (nebeturi) teisės susipažinti, vadovaujantis minėta nuostata, asmeniui turėtų būti išdėstomi motyvai, kurie nėra įslaptinti. Atitinkamai, šios nuostatos pagrindu, atsakovas neturi teisės tikslinti, keisti, papildyti skundžiamo administracinio akto motyvų, jo teisinio pagrindo.

11. Teismas nurodė, jog susiklostė tokia situacija, kai atsakovas, vadovaudamasis VTPĮ 18 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. T-830 nepagrįstai nurodė naują teisinį pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Įsakyme ir tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu pastarasis buvo priimtas.

12. Teismo vertinimu, Paslapčių įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalis nėra tapati Paslapčių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies 7 punktui, nes Paslapčių įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta daugiau pagrindų dėl išduoto leidimo panaikinimo.

13. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujanti 18 straipsniu, t. y., be kita ko, jog pareiškėjas yra atsisakęs arba netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, padarė šiurkštų darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimą ir kilo grėsmė, kad pastaroji gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista, pasibaigė su atsakovu renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta, kad pareiškėjas nėra kaltinamas įslaptintos informacijos atkleidimu.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad iš Įsakymo ir jo motyvuojamosios dalies negalima suprasti teisinių santykių esmės, kadangi šiuose dokumentuose nurodomi ypač skirtingi teisiniai pagrindai – Paslapčių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Paslapčių įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 18 straipsnio 1 dalis, – kuriais vadovaujantis buvo panaikintas leidimas. Be to, motyvuojamoje dalyje nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo pakeistas, t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu negaliojo. Teismo vertinimu, šia apimtimi individualus administracinis aktas nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų normomis, teisiniai motyvai nėra pakankamai adekvačiai išdėstyti. Be to, buvo padarytas esminis teisės aktų pažeidimas, nes taikytas teisės aktas (VTPĮ redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.), kuris negalėjo būti taikomas. Tokio pobūdžio pažeidimų nustatymas yra pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

15. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas paliko nenagrinėtą, nes iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį pareiškėjas raštu nepateikė prašymo atlyginti visas patirtas išlaidas ir jų pagrindimo. Pareiškėjui išaiškino, jog šis sprendimas neužkerta jam kelio pateikti naują prašymą ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu.

III. 16. Atsakovas valstybės įmonė „Oro navigacija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, atsakovas nurodo, kad:

16.1. Nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (nepakankamai motyvuotas), nes teismas neatliko vertinimo, ar individualaus administracinio akto motyvų trūkumai užkirto kelią asmeniui, kuriam tas aktas taikomas, suvokti individualaus administracinio akto esmę, tai, kokias pasekmes jis sukelia, ar asmuo galėjo įgyvendinti teisę į efektyvią teisminę gynybą.

16.2. Teismas, netirdamas susiklosčiusių teisinių santykių esmės, nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas, todėl jam atitinkamai taikomi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tai, kokiai rūšiai priskiriamas administracinis aktas, sprendžiama pagal kiekvieną individualų atvejį, nes kriterijai, apibūdinantys administracinio akto rūšį, yra vertinamojo pobūdžio. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl Įsakymas yra individualus administracinis aktas, o ne vidaus administravimo aktas, kuriam atitinkamai netaikomi VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

16.3. Pareiškėjas puikiai suvokė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, jam buvo aiškūs jo priėmimo motyvai. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad atsakovo įgaliotas asmuo, vykdantis specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, pranešime panaikinti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija nurodė Paslapčių įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, tačiau, pareiškėjo vertinimu, turėtas mintyje Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas.

16.4. Įsakyme yra aiškiai nurodyta, jog jis priimtas remiantis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 1 d.), taigi teismas sprendime klaidingai nurodė, kad buvo padarytas esminis teisės aktų pažeidimas.

16.5. Teismas nevertino, ar Įsakymas, jo motyvai, teisinis pagrindas buvo aiškūs pačiam pareiškėjui. Pasak atsakovo, netinkamo teisinio pagrindo nurodymas gali būti pripažįstamas esminiu ir dėl šios priežasties aktas naikinamas tik tada, kai dėl šios klaidos asmuo, kuriam taikomas aktas, negalėjo suvokti akto priėmimo motyvų, jo esmės, kuo yra kaltinamas, negalėjo pasinaudoti efektyvia teismine gynyba.

16.6. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus (2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo „Dėl leidimo panaikinimo“ Nr. T-732 kopija; 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo „Dėl leidimo panaikinimo“ T-738 kopija; 2016 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio pranešimo „Dėl tarnybinio pranešimo T-738“ Nr. T-755 kopija), paaiškina, jog jų anksčiau nepateikė dėl žmogiškosios klaidos. Naujai pateiktais įrodymais atsakovas grindžia savo argumentus, kad pareiškėjui buvo aiškus Įsakymo teisinis pagrindas.

16.7. 2017 m. spalio 18 d. atsakovas pateikė atsikirtimą į pareiškėjo atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo analogiškus argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Atsakovas papildomai pabrėžia, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas atlikus patikrinimą, kuris buvo paremtas tiek faktinių aplinkybių, tiek rašytinių įrodymų analize. Atsakovas pažymi, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodyta tik tai, kad su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra nustatomi tikrinimo metu. Tačiau šiame įstatyme nereglamentuota, kaip minėtas tikrinimas turi būti atliekamas. Nagrinėjamu atveju Įsakymas buvo priimtas įsitikinus, jog surinktos informacijos pakanka daryti išvadai, kad pareiškėjo elgesys kelia realią grėsmę, kad jam patikėta įslaptinta informacija gali būti atskleista.

17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nepriimti atsakovo naujai pateiktų rašytinių įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas įvertino Įsakymo turinio trūkumus. Akivaizdu, jog, nesant nurodyto aiškaus teisinio pagrindo, individualaus administracinio akto adresatas negali žinoti jo atžvilgiu priimto sprendimo teisinio pagrindo.

17.2. Specialiosios ekspertų komisijos funkcijas atliekantis įgaliotas asmuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717, kuris, atsakovo teigimu, yra priimto individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis, nurodė, jog vadovaujasi VTPĮ 10 straipsnio 7 punktu, tačiau taikytinos šio akto redakcijos atsakovas nenurodė. Tarnybinio pranešimo surašymo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d., VTPĮ 10 straipsnio 7 punktas neegzistavo. Iš atsakovo 2016 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. T-830 nustatyta, kad atsakovas, panaikindamas Leidimą, vadovavosi vienu iš dvidešimties VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Pareiškėjo įsitikinimu, konkretaus teisinio pagrindo nebuvimas Įsakyme bei paslapčių subjekto įgalioto asmens, vykdančio specialiosios ekspertų komisijos funkcijas, 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717, Įsakymą daro iš esmės neteisėtu.

17.3. Pareiškėjas sutinka su teismo motyvu, kad teismas turi vertinti ne atsakovo nurodomą teisinį pagrindą, faktus ar motyvus atsiradusius po individualaus administracinio akto priėmimo, o individualaus administracinio akto pagrįstumą tų aplinkybių kontekste, kurios buvo iki bei priimant ginčijamą individualų administracinį aktą.

17.4. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra atsakovo darbuotojas, nereiškia, jog bet kokie atsakovo pareiškėjo atžvilgiu priimami teisės aktai savaime dėl tokio pavaldumo yra organizacinio, tvarkomojo pobūdžio. Atsakovas, panaikindamas Leidimą, įgyvendino valstybės valią, išreikštą per atsakovui suteiktus įgaliojimus Paslapčių įstatymo pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto požymius. Be to, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis individualiu administraciniu aktu taikomų poveikio priemonių sąrašas, tarp kurių yra ir licencijos ar leidimo panaikinimas.

17.5. Vadovaujantis VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, atsakovas objektyviems duomenims (faktams) surinkti turėjo atlikti patikrinimą ne daugiau kaip už trejų metų laikotarpį. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų buvęs atliktas patikrinimas. Teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles turėtų įvertinti, ar paslapčių subjekto patikrinimo metu vertintoje medžiagoje užfiksuoti įvykiai, duomenys (faktai) yra pakankami konstatuoti VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje viename iš dvidešimties pagrindų numatytas aplinkybes. Nors atsakovas 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinį pranešimą Nr. T-717, pasiūlymą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadina patikrinimo medžiaga, tačiau iš tokio dokumento negalima nustatyti, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatytos 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. T-717 nurodytos aplinkybės.

17.6. Bylos rašytiniai įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai, pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjas primygtinai nereikalavo pateikti tretiesiems asmenims jokios atsakovo konkrečiai neįvardytos atsakovui jautrios ir svarbios informacijos.

17.7. Iš 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-717 negalima aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kokie motyvai sudarė atsakovui pagrindą panaikinti Leidimą.

17.8. Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės „Oro navigacija“ 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. P-315 teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Akcentuotina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Vertinant atsakovo pateiktus naujus įrodymus, akcentuotina, jog, atsižvelgus į jų sukūrimo datą, jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir šiuo atveju atsakovo argumentai dėl jų savalaikio nepateikimo teismui vertinami kritiškai. Atitinkamai, įvertinus tai, kad atsakovui nebuvo užkirstas kelias šiuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, papildomus dokumentus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos.

22. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais.

23. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1237 redakcija) nurodyti atvejai, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija), kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija).

24. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1–20 punktuose nurodytus kriterijus. Taigi, VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 1–20 punktuose išvardytos aplinkybės yra pagrindas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat pagrindas panaikinti jau išduotą leidimą (VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, kuriame nustatytas leidimo neišdavimo (VTPĮ 18 str. 1 d. 4 p. taikymo prasme, ir leidimo panaikinimo) pagrindas – tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

25. Iš VTPĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1–19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadas, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis.

Pagal šios įstatymo normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, darytina išvada, kad šios aplinkybės yra siejamos su tokiomis tikrinimo metu nustatytomis su leidimo turėtojo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis ir jo asmens savybėmis, kurios liudija jo nepatikimumą dirbti su įslaptinta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015).

Analogiški aiškinimai LVAT praktikoje yra pateikti dėl iš esmės panašios VTPĮ normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios VTPĮ redakcijos 16 str. 2 d. 17 p.) (žr., pvz. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-591/2014).

26. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas imasi procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų – rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.

27. Pažymėtina, jog paslapčių subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą, turi būti įsitikinęs, kad su įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Su valstybės ar tarnybos paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir panašiai negali suteikti pagrindo nuogąstauti, kad jam sužinojus valstybės ar tarnybos paslaptį, kils grėsmė ar bus padaryta žalos itin svarbiems valstybės, tarnybos interesams ar bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinta. Taigi, asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija turi būti atimama, o prieigą prie įslaptintos informacijos gali turėti tik tie asmenys, kurių lojalumas ir patikimumas yra patikrintas ir nekelia jokių abejonių.

28. Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs Įsakymą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl teisinio pagrindimo trūkumų, neišnagrinėjo byloje keltų klausimų, ar ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, ar priimtas įsitikinus, kad surinktos informacijos pakanka padaryti išvadai, jog pareiškėjo elgesys kelia realią grėsmę, kad jam patikėta įslaptinta informacija gali būti atskleista, nepasisakė dėl ginčo šalių išdėstytų argumentų, netyrė įrodymų, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Įsakymas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

30. Nagrinėjamu atveju, skundžiamo Įsakymo turinys bei jo sudėtine dalimi esantis 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. T-717 nėra išsamiai motyvuoti, tačiau iš pareiškėjo skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, taip pat iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. T-809 bei 2016 m. rugsėjo 27 d. atsakymo pareiškėjui Nr. T-830 į jį yra akivaizdu, kad minėto įsakymo priėmimo priežastys jam buvo žinomos. Taigi, ginčijamo Įsakymo motyvavimo trūkumai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi užkirtusiais pareiškėjui kelią kreiptis į teismą bei sudarančiais pagrindą priimtą Įsakymą panaikinti. Jeigu pateikiant skundą teismui visos ginčijamo Įsakymo pagrindą sudarančio faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai pareiškėjui ir nebuvo žinomi, jis bet kuriuo atveju su šiais įrodymais galėjo susipažinti juos atsakovui pateikus teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatlikęs vertinimo, ar individualaus administracinio akto motyvų trūkumai užkirto kelią asmeniui, kuriam tas aktas taikomas, suvokti individualaus administracinio akto esmę, tai, kokias pasekmes jis sukelia, ar asmuo galėjo įgyvendinti teisę į efektyvią teisminę gynybą, nepagrįstai padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra nepakankamai motyvuotas ir pripažino jį neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai.

31. Pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismo pareiga yra bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

32. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 80 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės „Oro navigacija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė