2022-05-02 Nr. CB-3601-2-68-3-05122-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2072

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05122-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 13 d. paduotu ieškovo A. U. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. U. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei AB „LTG Infra“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1) apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovo pareiginius nuostatus, Terminalų valdymo centro (toliau – TVC) nuostatus, matricinės valdymo struktūros sampratą ieškovui, ėjusiam TVC vadovo pareigas, buvo pavaldūs ne tik TVC darbuotojai, VIT ir KIT vadovai, bet visi Vilniaus intermodalinio terminalo grupės (toliau – VIT) ir Kauno intermodalinio terminalo grupės (toliau – KIT) darbuotojai, buvo padaryta netinkamai aiškinant ieškovo darbo pareigas nustatančius atsakovo vidaus teisės aktus. Teismai padarė materialiosios teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kadangi esant prieštaravimui tarp Įmonių organizacinių struktūrų formavimo ir keitimo metodikos (įtvirtinančios bendrąsias teisės normas), ir TVC nuostatų bei TVC vadovo nuostatų (įtvirtinančių specialiąsias teisės normas), turi būti taikomos specialiosios teisės normos;

2) teismų vertinimai dėl ieškovo tariamai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo buvo padaryti nepagrįstai sutapatintus sutarties pasirašymą, įgyvendinimą ir kontrolę. Pagal ieškovo, VIT grupės vadovo bei VIT vyresniojo vadybininko pareiginius nuostatus sutarties sudarymas, sutarties įgyvendinimas ir sutarties įgyvendinimo kontrolė yra priskirta skirtingiems atsakovo darbuotojams. Nei sutartis, nei pareiginiai nuostatai ar kiti atsakovo vidiniai teisės aktai nenustato ieškovui pareigos užtikrinti sutarties įgyvendinimą bei jos įgyvendinimo kontrolę. Pats atsakovas, patvirtinęs pareiginius nuostatus, padalino drausminę atsakomybę tarp kelių skirtingų darbuotojų, priklausomai nuo jiems priskirtų darbo pareigų;

3) apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, turėjo žinoti, koks krovinys (prekės) bus saugomas, padarė klaidingą išvadą dėl netinkamo sutarties dalyko aiškinimo;

4) teismo išvada dėl ieškovo neteisėto neveikimo, neinicijuojant atitinkamo vidaus teisės akto ar krovinio saugojimo taisyklių pakeitimo, kuriuo būtų įtvirtinta tokia galimybė saugoti krovinius, yra nepagrįsta, kadangi TVC nuostatai ir TVC vadovo nuostatai nustato, kad ieškovas, kaip TVC viršininkas, inicijuoja naujų komercinių paslaugų planų ar sumanymų įgyvendinimą, bet ne vidaus teisės aktų pakeitimus;

5) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas tinkamai nustatė visas darbo pareigų pažeidimo sąlygas, tame tarpe ir žalingus padarinius, kadangi nebuvo nustatyti realūs, o tik tariami ir menami padariniai;

6) apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo neveikimas, nekontroliavimas pavaldžių darbuotojų, jų padarytų pažeidimų toleravimas, yra pagrindas daryti išvadą, kad darbo metu darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Darbo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas darbo metu reiškia, kad padarytas nebent tik darbo pareigų pažeidimas, už kurį gali kilti tik drausminė atsakomybė. Tačiau, jeigu padaryta veika, kuri turi nusikaltimo požymių, tai yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nagrinėjamuoju atveju akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir disponavimo neteisėtumas gali kilti tik iš niekinės sutarties įgyvendinimo, bet ne sutarties pasirašymo. Ieškovas pagal pareigas pasirašydamas sutartį, kurios dalykas nėra aiškiai apibrėžtas, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad klientas padarė, daro ar ruošiasi daryti Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

7) atsakovo sprendimas atleisti ieškovą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra visiškai neproporcinga ir su atsakovo nurodomais tariamais pažeidimais, kuriuos atliko net ne ieškovas, nesuderinama priemonė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jame nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams kasaciniame skunde nurodomu klausimu priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas