2017-10-11 Nr. AB-18286-3-63-3-00311-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-870-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00311-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SMTM-7960 dalį, kurioje motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. jai paskirta ne nuo jos dienos kompensuojamojo uždarbio (88,47 Eur), o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, nustatytosios 2015 m. sausio 5 d. (67,81 Eur); 2) panaikinti VSDFV 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (11.1)I-626; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. SMTM-79660 jai paskirtą motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. perskaičiuoti pagal visą jos dienos kompensuojamąjį uždarbį (88,47 Eur).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, pareiškėjai atsisakius nuo skundo, nes VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. PA- SP5-1517 ir 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. PA-SP5-1524 jai motinystės pašalpa (nuo 2017 m. sausio 1 d. vadinama motinystės išmoka) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. buvo perskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2017 m. balandžio 27 d., ir į pareiškėjos asmeninę sąskaitą pervesta 1717,89 Eur nepriemokos suma.

Pareiškėja R. U. teismui pateikė prašymą iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus jai priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Manė, kad ji turi teisę reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Teigė, jog jos patirtas išlaidas – 572, 50 Eur – sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir sumokėtas žyminis mokestis.

Atsiliepime į pareiškėjos prašymą atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, jog įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos patirtas išlaidas pagal 2016 m. kovo 20 d. atstovavimo sutartį Nr. 93A pareiškėja nepateikė, todėl jai negali būti priteisiamos 550,00 Eur išlaidos advokato teisinėms paslaugos apmokėti. Be to, atsakovas manė, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos – 300 Eur už skundo parengimą, 100 Eur už prašymo dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų parengimą bei 100 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – yra per didelės.

Atsiliepime į pareiškėjos prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos R. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde keltus reikalavimus ir administracinės bylos nutraukimo pagrindą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-708-520/2017, sprendė, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai padavus skundą, atsakovas būtų jį geruoju patenkinęs. Pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ne atsakovo priimtas sprendimas, o pasikeitęs teisinis reglamentavimas, kurio atsakovas sprendimo priėmimo metu negalėjo keisti, nes kaip viešojo administravimo subjektas privalėjo vykdyti tuo metu galiojusį įstatymą. Tokiu būdu atsakovas negali būti atsakingas dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo.

Atsižvelgęs į tai, kad 2017 m. birželio 15 d. teismo nutartis dėl administracinės bylos Nr. eI-855-609/2017 nutraukimo nepagrindžia, jog pareiškėja laikytina proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, prašymą iš atsakovo priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas laikė nepagrįstu, todėl netenkino.

III. Pareiškėja R. U. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir priteisti pareiškėjos naudai visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 572,5 Eur. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atskirąjį skundą, t. y. 150 Eur.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėja nurodo, kad teismas klaidingai vertina atsisakymo nuo reikalavimų institutą. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-151/2012, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3342-575/2016, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1341-556/2016) ir pažymi, kad pareiškėjai atsisakius nuo skundo reikalavimų, jį pagristai gali tikėtis ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta LVAT 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-708-520/2017 visiškai nesusijusi su atsisakymo nuo skundo reikalavimų institutu, todėl pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi vadovavosi nepagrįstai.

Pasak pareiškėjos, esminė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą.

Atkreipia dėmesį, jog nutartyje teismas vertino tik atsakovo veiksmų pagrįstumą, visiškai nesigilindamas į pareiškėjos motyvus, kodėl buvo kreiptasi į teismą. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog šioje byloje jos elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis.

Teigia, jog pareiškėjos pozicija atsispindi ir susiformavusioje teismų praktikoje, kad antra šalis privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jeigu pripažįstama, jog antrosios šalies elgesys būtų pirmosios šalies bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).

Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje, nesivadovavo tokiose bylose susiformavusia teismų praktika (LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-367-822/2017).

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 ir 8.2 punktais ir pažymi, kad už skundo parengimą maksimaliai gali būti priteisiama 1983,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai parengimą gali būti priteisiama 317,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pareiškėja už skundo teismui parengimą advokatui sumokėjo 350 Eur, už prašymo dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų parengimą – 100 Eur, o už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą – 100 Eur. Viso pareiškėja už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 550 Eur, kas neviršija Rekomendacijose nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteistinų maksimalių užmokesčio dydžių. Pasak pareiškėjos, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jos elgesys šioje byloje turi būti laikomas tinkamu, o bylinėjimosi išlaidos – atlyginamos. Pažymi, kad už skundo padavimą teismui pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl iš viso pareiškėjai turėtų būti priteisiama 572,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pabrėžia, jog pareiškėjai taip pat turėtų būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirojo skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rengimu. Pareiškėjos prašoma priteisti suma – 150 Eur, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus galimo priteisti dydžio.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. VSDFV Klaipėdos skyriui (kaip viešojo administravimo subjektui) nesuteikta teisė skirti bei mokėti išmokas kitaip nei numatyta įstatymuose ir jokie vidiniai motyvai jo neveikia ir veikti negali. VSDFV Klaipėdos skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą (motinystės išmoką) veikė įstatymų nustatytose ribose, o pasikeitus teisiniam reguliavimui perskaičiavo motinystės pašalpą (motinystės išmoką) bei išmokėjo susidariusį skirtumą, nepažeisdamas Pakeitimo įstatyme nurodytų terminų. VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškėjos R. U. atžvilgiu privalėjo taikyti ir taikė galiojančius įstatymus ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Atsakovas mano, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir nesutikdamas su jų dydžiu, dėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo atskirojo skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos reikalavimai buvo patenkinti geruoju, nes juos įvykdyti atsakovą įpareigojo Pakeitimo įstatymas. Vykdydami Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio nuostatą, VSDFV teritoriniai skyriai per mėnesį nuo jo įsigaliojimo perskaičiavo motinystės pašalpas visiems pašalpų gavėjams, patekusiems į šio straipsnio reguliavimo sritį, be jų atskiro prašymo ar kreipimosi. Atsakovas, priimdamas pareiškėjos atžvilgiu abu sprendimus (tiek dėl motinystės pašalpos pareiškėjai skyrimo, tiek dėl šios pašalpos perskaičiavimo), vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir juos vykdė. Atitinkamų veiksmų, priskirtų atsakovo kompetencijai, atlikimą (t. y. motinystės pašalpos perskaičiavimą ir nepriemokos išmokėjimą) lėmė ne pareiškėjos teismui paduotas skundas, o teisinio reglamentavimo pakeitimai, taigi šiuo atveju atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pažymi, kad atskirajame skunde minimi argumentai dėl kitose bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžių, sprendžiant šią bylą neturi reikšmės, nes kiekviena situacija dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra individuali ir spręstina kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėja atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą jau po to, kai pareiškėja padavė skundą teismui.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Šiame kontekste teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, nors atsakovas teigia, kad pareiškėjos reikalavimas patenkintas ne geruoju, o dėl to, kad įsigaliojo atitinkamo įstatymo pataisos, atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą visgi pats pripažįsta, kad vadovaudamasis 2017 m. sausio 2 d. įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016 bei nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusiomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nelaukdamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų pašalpos perskaičiavimo ir išmokėjimo terminų pabaigos, perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės pašalpą ir išmokėjo susidariusį skirtumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, spręstina, kad atsakovas pareiškėjos reikalavimą patenkino geruoju, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas. Prašymui atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat taikomi ir bendrieji teisės principai.

Pareiškėja prašė atlyginti atstovavimo išlaidas, iš viso 550 Eur. Nurodytą sumą sudaro išlaidos už skundo teismui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SMTM-7960 ir VSDFV 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (11.1)I-626 parengimą – 350 Eur, už prašymo dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimų parengimą – 100 Eur, už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą administracinėje byloje Nr. eI-855-609/2017 – 100 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. kovo 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/22, 2017 m. birželio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/32, 2017 m. liepos 3 d. sąskaitą už teisinęs paslaugas Nr. 2017/37, 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymų kopijas, bei ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 93.

Pažymėtina, kad pagal minėtas sąskaitas ir mokėjimo nurodymus advokatui aptariamas sumas sumokėjo T. Ž., t. y. byloje nedalyvavęs asmuo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-168-261/2017 yra konstatavęs, jog byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama.

Byloje esanti 2017 m. kovo 20 d. atstovavimo sutartis Nr. 93A sudaryta tarp R. U. ir advokato Andrejaus Novikovo patvirtina, kad advokatas Andrejus Novikovas buvo įgaliotas rengti procesinius dokumentus bei atstovauti R. U. administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateiktose sąskaitose ir mokėjimo nurodymuose nurodytas atstovavimo sutarties Nr. 93, t. y. be raidės „A“ nesudaro pagrindo nevertinti minėtų, pareiškėjos patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Remiantis Rekomendacijų (aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog pareiškėja prašė priteisti 350 Eur už skundo teismui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SMTM-7960 ir VSDFV 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. (11.1)I-626 parengimą. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2017 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundo teismui parengimo paslauga suteikta 2017 m. I ketvirtyje, taikytinas 2016 m. III ketvirčio darbo užmokestis (793,3 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali suma, galima priteisti už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 1 983,25 Eur (2,5x793,3). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 350 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. kovo 20 d. sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodyta 300 Eur suma, o 2017 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta – už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 93 R. U. patvirtina, kad 300 Eur suma buvo sumokėta.

Už 2017 m. birželio 14 d. prašymo dėl skundo reikalavimų atsisakymo parengimą pareiškėja prašo atlyginti 100 Eur dydžio išlaidas. Prašymo dėl skundo reikalavimų atsisakymo parengimo paslauga suteikta 2017 m. II ketvirtyje, todėl šiuo atveju taikytinas 2016 m. IV ketvirčio darbo užmokestis (822,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 329,12 Eur (0,4x822,8). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. birželio 13 d. sąskaitoje už suteiktas teisines paslaugas yra nurodyta 150 Eur suma, o 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta – už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 93 R. U., patvirtina, kad 150 Eur suma buvo sumokėta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, pagrindžiančius dokumentus pažymi, kad nors 2017 m. kovo 20 d. ir 2017 m. birželio 13 d. sąskaitose (300 Eur ir 150 Eur) ir ataskaitoje už suteiktas teisines paslaugas nurodytos sumos už skundo ir atsisakymo nuo skundo parengimą (350 Eur ir 100 Eur) skiriasi, tačiau 2017 m. kovo 21 d. ir 2017 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už minėtų tų pačių paslaugų suteikimą iš viso buvo sumokėta 450 Eur, todėl minėtas neatitikimas laikytinas neesmine klaida, rašymo apsirikimu, nepaneigiančiu išlaidų patyrimo fakto, ir ši suma pareiškėjai priteistina.

Už 2017 m. liepos 5 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI-855-609/2017 parengimą pareiškėja prašo atlyginti 100 Eur dydžio išlaidas. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo paslauga suteikta 2017 m. III ketvirtyje, todėl šiuo atveju taikytinas 2017 m. I ketvirčio darbo užmokestis (817,6 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 327,04 Eur (0,4x817,6). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 100 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija. Šias pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. liepos 3 d. sąskaita už suteiktas teisines paslauga ir 2017 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 93 R. U., buvo sumokėta 100 Eur suma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ši suma pareiškėjai taip pat priteistina.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė jos naudai priteisti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 407 (skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2017 m. kovo 23 d.). Žyminį mokestį nagrinėjamu atveju įpareigoja sumokėti įstatymas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl yra priteistinos.

Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjai iš viso priteistina 572,50 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Pareiškėjos procesinis elgesys buvo sąžiningas, o jos patirtos išlaidos pripažintos būtinomis ir pagrįstomis.

Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat prašo atlyginti atskirojo skundo parengimo išlaidas, t. y. 150 Eur. Nurodytoms išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. atstovavimo sutartį Nr. 105A, 2017 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017/42, 2017 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymą bei Ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 15 d. teismui pateikė atskirąjį skundą, todėl konstatuotina, kad ji patyrė atskirojo skundo parengimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo parengimo paslauga buvo suteikta 2017 m. III ketvirtyje, taikytinas 2017 m. I ketvirčio darbo užmokestis (817,6 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą maksimali galima priteisti teismo išlaidų suma yra 327,04 Eur (0,4x817,6). Taigi pareiškėjos prašoma priteisti 150 Eur suma Rekomendacijų numatyto maksimalaus dydžio neviršija, yra realiai patirta ir nelaikytina nepagrįstu išlaidavimu. Todėl iš viso pareiškėjai priteistina 150 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinus konstatuotina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjai iš atsakovo priteistina 572,50 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme suma. Pareiškėjai taip pat priteistina 150 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos R. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Priteisti pareiškėjai R. U. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 572,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjai R. U. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teismo išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas