9972ba5c-afa1-46ef-84fa-4136f346541b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1251-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00961-2017-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.1.18.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1091-773/2018, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės byloje pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovams M. J. ir D. J. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. J. teismo prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2013-04-10 UAB „Envija“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį;

2) solidariai iÅ¡ atsakovų M. J., D. J. priteisti 347 544,02 Eur sumÄ ;

3) iÅ¡ atsakovų priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis 2013-04-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovų įsigijo 190 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Envija“ akcijų už 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur), tačiau šį sandorį sudarė dėl M. J. apgaulės, nežinodamas apie    2010-10-08 UAB „Envija“ valdybos sprendimÄ dėl kartelinio susitarimo, už kurį UAB „Envija“ buvo paskirta 218 695,91 Eur bauda, taip pat bendrovei uždrausta dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nuslėpė esmines sandorio aplinkybes (jis žinojo, kad Konkurencijos taryba pradės tyrimÄ UAB „Envija“ atžvilgiu), pažeidė pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, o ieÅ¡kovas, sudarydamas ginčijamÄ sandorį, neteisingai suvokė jo pasekmes.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nevirÅ¡ijant 347 544,02 Eur sumos areÅ¡tuoti atsakovams M. J. ir D. J. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis.

Nurodė, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas, ieÅ¡kinio suma atsakovams didelė, atsakovai turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė yra 366 573 Eur, tačiau visas turimas turtas įkeistas hipoteka ir areÅ¡tuotas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-266-324/2017.Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi D. J. ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nutarė areÅ¡tuoti atsakovams M. J. ir D. J. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar nepakankant, atsakovų pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis nevirÅ¡ijant 347 544,02 Eur sumos, iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu.Atsakovai M.

J. ir D. J. kreipėsi į teismÄ su 2018-05-02 praÅ¡ymu panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atsakovai nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytas pagrindas, jog laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos atsakovų turtui ir kitoje byloje, yra iÅ¡nykęs. Be to, atsakovų turimo nekilnojamojo turto teisinis statusas (turto buvimas bendrosios nuosavybės objektu ar jo įkeitimas hipoteka) pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ neturi jokios įtakos vertinant atsakovų galimybes įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

Savo ruožtu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių galimÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.IeÅ¡kovas D. J. nesutiko su atsakovų praÅ¡ymu. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumo klausimas iÅ¡ naujo negali bÅ«ti sprendžiamas ir nutartis turi bÅ«ti privalomai vykdoma (CPK 18 str.).

Atsakovai neįrodė, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų pasikeitę ar kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo bei ekonomiškumo principų. Ieškovo teigimu, grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui kelia atsakovo M. J. turimos prievolės tretiesiems asmenims, atsakovų turto įkeitimas, konfliktiški ieškovo ir atsakovo santykiai. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovų M.

J. ir D. J. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų M. J. ir D. J. turtui taikytÄ areÅ¡tÄ nevirÅ¡ijant 347 544,02 Eur sumos, tačiau atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl skubaus Å¡ios nutarties vykdymo.Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-142-324/2018 M. J. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo panaikintos ir UAB ,,Envija“ praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones M.

J. atžvilgiu atmestas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad vienas iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytų pagrindų iÅ¡nyko. Teismas pažymėjo, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones atsižvelgė į D. J. ieÅ¡kinyje įrodinėjamus nesÄ Å¾iningus atsakovo M. J. veiksmus, siekiant už didesnę kainÄ parduoti UAB „Envija“ akcijas ieÅ¡kovui, žinant, kad UAB „Envija“ yra sudariusi kartelinį susitarimÄ , ir Å¡iuo pagrindu sprendė egzistuojant pagrindui daryti iÅ¡vadÄ apie galimus nesÄ Å¾iningus atsakovo siekius iÅ¡vengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, nors pagal naujausiÄ laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikÄ , tuo atveju, jeigu atsakovo veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimo dalykÄ , sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu ir jo ketinimais, susijusiais su sprendimo vykdymu (informacijos apie ketinimÄ nuslėpti turtÄ , perleisti jį kitiems asmenims ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė esant pagrindui peržiÅ«rėti teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, remdamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatavo, kad atsakovų turimo nekilnojamo turto teisinis statusas neturi jokios įtakos vertinant atsakovų galimybes įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .Teismo vertinimu, tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dis lemia tarpusavio įvairių gynybos bÅ«dų naudojimÄ , ieÅ¡kinių reiÅ¡kimÄ Ä¯vairiais pagrindais ir reikalavimais, tačiau savaime nepatvirtina atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir vengimo įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien Å¡i aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Tik esant duomenų, jog atsakovas atlieka ar ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius bÅ«simo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , tokia aplinkybė, kaip didelė ieÅ¡kinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo rizikÄ , nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali bÅ«ti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iÅ¡ gaunamų einamųjų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje proceso stadijoje nurodė nenustatęs labiau tikėtino apelianto nesÄ Å¾iningumo, todėl sprendė, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų vertinama kitaip ir laikinosios apsaugos priemonės toliau bÅ«tų taikomos, tai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo.Teismas, atmesdamas atsakovų praÅ¡ymÄ nutartį vykdyti skubos tvarka, pažymėjo, kad atsakovai tokio savo praÅ¡ymo tinkamai nepagrindė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovas (apeliantas) D. J. teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsisakyti tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ panaikinti byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartimi teismas neteisėtai vertino įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kurioje buvo įvertintos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pagrįstumÄ pagal atsakovų praÅ¡yme nurodytus argumentus, kuriais iÅ¡ esmės buvo kvestionuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (CPK 18 str.).

Vien dėl Å¡ios priežasties skundžiama teismo nutartis naikintina kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms teisės normoms.Byloje nebuvo pagrindo naikinti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ esant situacijai, kuomet nebuvo skundžiama nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos, dalyvaujantis byloje asmuo, praÅ¡ydamas panaikinti ar pakeisti teismo taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų nebuvimu ar netinkamu jų nustatymu, o turi įrodyti dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ arba aplinkybę, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų.

Nagrinėjamu atveju Å¡ios sÄ lygos atsakovų įrodytos nebuvo, todėl teismas nepagrįstai panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones.Vienintelė pasikeitusi aplinkybė, kuriÄ nurodė atsakovai savo praÅ¡yme, o teismas skundžiamoje nutartyje – panaikintas areÅ¡tas M. J. turtui, taikytas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-266-324/2017. Tačiau atsakovo turto areÅ¡tas buvo tik vienas iÅ¡ argumentų, kurių pagrindu Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pasikeitus tik vienai aplinkybei iÅ¡ aplinkybių viseto, t. y. panaikinus atsakovo M. J. turto areÅ¡tÄ , tačiau tebegaliojat atsakovų turto hipotekai ir nesant duomenų apie pagerėjusiÄ atsakovų finansinę padėtį, o prieÅ¡ingai – atsiradus naujiems duomenis apie iÅ¡ atsakovo M. J. priteistÄ sumÄ trečiojo asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-142-324/2018), teismas skundžiama nutartimi neturėjo jokio pagrindo konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktinių aplinkybių pasikeitimÄ ir panaikinti byloje taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones.PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas nėra paneigęs didelės ieÅ¡kinio sumos įtakos galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui.

Priimant skundžiamÄ nutartį nebuvo įrodyta, kad byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo bei ekonomiÅ¡kumo principų.Teismas neturėjo teisės įsiteisėjusios nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, revizuoti ir Å¡ias priemones panaikinti remiantis naujausia laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika. Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutandis aiÅ¡kinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtÄ precedentÄ teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau iÅ¡spręstas bylas.

Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiÅ«rėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismÄ dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiÅ«rėjimo; antra, remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, laikinosios apsaugos priemonės galėtų bÅ«ti panaikintos tik pasikeitus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms, tačiau jokiu bÅ«du ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikai.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, byloje buvo įrodytas atsakovų galimas nesÄ Å¾iningumas. Dėl jo pasisakyta ir Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovai praÅ¡yme nepaneigė Å¡ių teismo argumentų. Be to, kaip minėta, pasikeitusi Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo vertinimo negali bÅ«ti pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms Å¡ioje byloje panaikinti.Pažymėtina, kad po 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo į bylÄ pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M.

J., kaip verslininkų ir buvusių verslo partnerių, yra itin konfliktiÅ¡ki santykiai, M. J. stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis kenkti buvusiam verslo partneriui. Be to, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-324/2018 iÅ¡ atsakovo M. J. priteistas 21 869,56 Eur žalos atlyginimas UAB „Envija“ naudai leidžia spręsti, jog atsakovo M. J. neteisėti veiksmai UAB „Envija“ atžvilgiu ir Å¡iai įmonei padaryta žala sudaro pagrindÄ kilti grėsmei, kad M.

J. sieks sukelti žalos ir ieÅ¡kovui, apsunkinant galimybes jam iÅ¡siieÅ¡koti priteistas sumas iÅ¡ atsakovų turto. Panaikinus atsakovės D. J. atžvilgiu taikomas laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrindo įtarti, jog nesÄ Å¾iningas atsakovas M. J. su savo sutuoktine D. J. imsis veiksmų nuslėpti bendrÄ turtÄ ir pinigines lėšas, kad ateityje nei iÅ¡ jų bendro turto, nei iÅ¡ asmeninio, nebÅ«tų galima įvykdyti galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo.Pirmosios instancijos teismas panaikindamas laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavo pateikti praktiÅ¡kai neįmanomus įrodymus atsakovų nesÄ Å¾iningumui įrodyti.

IeÅ¡kovas negali bÅ«ti įpareigotas kasdien tikrinti informacijÄ apie jų turtÄ Nekilnojamojo turto registre (kuriame, paprastai, fiksuojama informacija apie jau sudarytus turto perleidimo sandorius, o ne apie ketinamus), tam, kad bÅ«tų pateikti teismui akivaizdÅ«s įrodymai apie planuojamÄ atsakovų turto nuslėpimÄ ar perleidimÄ kitiems asmenims, siekiant iÅ¡vengti galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo.Atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atsakovai teismo praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas skundžiama nutartis priimta ne siekiant peržiÅ«rėti jau įsiteisėjusios nutarties teisėtumÄ (teismas netyrė ir nevertino, ar ankstesnė 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo priimta teisėtai ir pagrįstai), o CPK 149 straipsnio 1 dalies pagrindu.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės lėmė aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo nurodoma grėsme bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, kuriÄ tuo metu sudarė: pirma, atsakovo turto areÅ¡tas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-266-324/2017; antra, atsakovo turto buvimas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir įkeitimas hipoteka; trečia, ieÅ¡kovo nurodomas atsakovo veiksmų nesÄ Å¾iningumas UAB „Envija“ ir paties ieÅ¡kovo atžvilgiu.

Tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo nurodyti pagrindai apie tariamÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡nyko Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017, kurios pagrindu buvo nuspręsta panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-266-324/2017 (Å¡iuo metu c. b. Nr. 2-142-324/2018) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. BÅ«tent tai sudarė pagrindÄ atsakovams, vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 dalimi, kreiptis į Kauno apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡ioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o ne siekiant ieÅ¡kovo nurodomų tikslų, susijusių su jau įsiteisėjusios teismo nutarties revizavimu.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl CPK 149 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo nurodoma, kad: pirma, teismas nagrinėdamas praÅ¡ymÄ panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones neturi pareigos paneigti nutartyje, kurios pagrindu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, nustatytų aplinkybių; antra, priimdamas procesinį sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas yra saistomas tuo metu egzistuojančios faktinės situacijos ir sÄ lygų, bÅ«tinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, (ne)egzistavimo; trečia, nurodytos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali bÅ«ti įtvirtintos ir tokio sprendimo priėmimo metu egzistuojančioje aktualioje teismų praktikoje, kurios dar nebuvo ankstesnės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo nesutikimas su skundžiama nutartimi, kuris grindžiamas tuo pagrindu, kad joje nebuvo konstatuotas visų 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kurios pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytų aplinkybių pasikeitimas (iÅ¡nykimas), atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo pareigÄ paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad Å¡iuo konkrečiu atveju grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja ir teismui pateikti prieÅ¡ingus įrodymus (CPK 178 str.).

Nesutiktina su skundo argumentu neva pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, paneigė teismų praktikoje įtvirtintÄ taisyklę dėl didelės ieÅ¡kinio sumos įtakos galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui. PrieÅ¡ingai, teismas konstatavo, kad vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumÄ , tokia aplinkybė kaip didelė ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti vertinama kompleksiÅ¡kai su kitomis aplinkybėms, galinčiomis turėti įtakos bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo pasunkinimui, t. y. galimu atsakovo nesÄ Å¾iningumu, siekiant iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir nesant duomenų, kad jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Kita vertus, tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam jokio objektyvaus reikalingumo, t. y. ieškovui neįrodžius, kad šiuo metu egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip tik būtų pažeidžiami proporcingumo ir ekonomiškumo principai, kadangi tokiu būdu atsakovų turtiniai interesai ir toliau būtų nepagrįstai varžomi.Ieškovas skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes joje apskritai nebuvo sprendžiami jokie klausimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu CPK 149 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

Argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neturėjo teisės nurodyti jokių motyvų, kurie yra susiję su ginčo iÅ¡sprendimui aktualia laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktika, nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, jog spręsdamas procesinį klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas yra saistomas ne tik Å¡io klausimo sprendimo metu egzistuojančios faktinės situacijos, bet ir aktualioje teismų praktikoje įtvirtintų sÄ lygų, bÅ«tinų tokių priemonių taikymui, (ne)egzistavimo, nepaisant to, kad Å¡ių sÄ lygų nebuvo, priimant ankstesnę nutartį dėl tokių priemonių pritaikymo byloje (plačiau žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1424-302/2017).PrieÅ¡ingai nei nurodyta atskirajame skunde, ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovo M. J. sÄ Å¾iningumu ar jo ketinimais, susijusiais su bÅ«simo sprendimo byloje tinkamu įvykdymu (byloje nėra informacijos apie tai, kad atsakovas norėtų nuslėpti turtÄ , perleisti jį kitiems asmenims ar pan.). NesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas negali pateikti ne dėl to, kad tokių įrodymų nėra įmanoma surinkti, bet todėl, kad Å¡ios ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tariamais atsakovų ketinimais iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, neegzistuoja.

Apeliantas nepagrįstai atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja aplinkybėmis, kurios sudaro  įrodinėjimo ir ginčo iÅ¡ esmės dalykÄ Å¡ioje byloje. Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties panaikinimo ir, tuo pačiu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo Å¡ioje byloje, ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai apskritai neturi bÅ«ti vertinami ir juo labiau sudaryti vienÄ iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrindų.Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-324/2018 iÅ¡ atsakovo M.

J. priteista 21 869,56 Eur žalos atlyginimo UAB „Envija“, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įtakos neturi, nes Å¡is sprendimas neįsiteisėjęs. Atsakovės D. J. atžvilgiu apskritai negali bÅ«ti taikomi jokie ribojimai, susiję su jos turtinių teisių suvaržymu, nes atskirajame skunde apskritai neįrodinėjama, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė tariamas atsakovės veiksmų nesÄ Å¾iningumas. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies), kuria panaikintos ankstesne teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). AbsoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai nagrinėjamoje byloje nenustatyti.CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu gali bÅ«ti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylÄ iÅ¡ esmės, nutartimi.

Nors Å¡iame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nyko Å¡ių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018). Apelianto teigimu, atsakovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sÄ lygų – dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nykusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ar kad jos nebeatitinka proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodoma, kad atsakovai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto pagalba nepagrįstai siekia peržiÅ«rėti įsiteisėjusiÄ teismo nutartį, kurioje buvo įvertintos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis praÅ¡ymo argumentais, neturėjo pagrindo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.Pažymėtina, kad nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių, todėl privalomų ir vykdomų (CPK 18 str.), procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti (nutartis, kuria Å¡ioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės apskųsta nebuvo, todėl yra įsiteisėjusi), o praÅ¡ymas panaikinti ar pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti grindžiamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų (ne)buvimu ar netinkamu jų nustatymu, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovai Å¡iuo institutu naudotųsi ne pagal jo paskirtį ir tikslus.Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo M.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-266-324/2017 (naujas c. b. Nr. 2-142-324/2018) pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Envija“ ieÅ¡kinį atsakovams T. P., D. J., M. J. ir A. J. dėl žalos atlyginimo, skundžiamÄ nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovės reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areÅ¡tuotas atsakovui M. J. priklausantis 98 413,03 Eur vertės turtas), panaikino ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones M.

J. atžvilgiu atmetė. Byloje ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ rėmėsi aukščiau nurodytoje civilinėje byloje taikytu atsakovo turto areÅ¡tu, o atsakovai į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones kreipėsi po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo ir ja remdamiesi, nėra. Å ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, siekdami panaikinti įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones savo praÅ¡ymÄ grindė nauja, pasikeitusia aplinkybe CPK 149 straipsnio prasme, palyginus su vertintomis 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, todėl skundo argumentai, kad atsakovai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo instituto pagalba iÅ¡ esmės siekia nepagrįstai peržiÅ«rėti įsiteisėjusios teismo nutarties, kurioje buvo nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , t. y.

šį institutÄ panaudoti nesant tam pagrindo, atmestini.Apeliantas nurodo, kad vien tik Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikintų laikinųjų apsaugos priemonių kitoje civilinėje byloje faktas nėra pakankamas nagrinėjamu atveju konstatuoti iÅ¡nykusį pagrindÄ laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o pasikeitusiomis aplinkybėmis pagal CPK 149 straipsnį nelaikoma naujai formuojama teismų praktika dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino be kita ko ir remdamasis naujausiais Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad pagrįstas praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK 149 straipsnio prasme turi bÅ«ti grindžiamas pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne pasikeitusia teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teisimo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1224-516/2018).

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklės turi bÅ«ti taikomos ne a priori, bet atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant iÅ¡nykusiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui, reikÅ¡minga jau aukščiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017, kuria, kaip nauja (pasikeitusia) aplinkybe buvo grindžiamas atsakovų praÅ¡ymas panaikinti Å¡ioje byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas Å¡ioje nutartyje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo M. J. atžvilgiu taikymo pagrįstumo klausimÄ vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs tapačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, kuriais remiantis Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo taikęs laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu (didelė ieÅ¡kinio suma, atsakovų turtui taikoma hipoteka, turto buvimas bendrosios nuosavybės objektu, atsakovų nesÄ Å¾iningumas, įrodinėtinas per ginčo faktines aplinkybes), sprendė nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie grėsmės galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, atsakovo turto areÅ¡to, kuris buvo vienas iÅ¡ motyvų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, panaikinimas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nagrinėjamu atveju laikytinas esmine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ nagrinėjamu atveju konstatuoti pasikeitusiÄ faktinę situacijÄ CPK 149 straipsnio prasme, todėl vertinti, kad pirmosios instancijos teismas be kita ko vadovaudamasis ir aktualia teismų praktika dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, kuri iÅ¡ esmės buvo nurodyta įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje, negalėjo naikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-142-324/2018 iÅ¡ atsakovo M.

J. trečiojo asmens naudai priteistos sumos, taip pat po 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo į bylÄ pateikti įrodymai, kurie, apelianto teigimu, patvirtina konfliktiÅ¡kus ieÅ¡kovo ir atsakovo santykius ir leidžia spręsti apie grėsmės bÅ«simo teismo sprendimui egzistavimÄ nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡nykusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, apeliantui nepateikus duomenų, kad atsakovai praeityje ar Å¡iuo metu ėmėsi ir (ar) ketina imtis veiksmų, siekiant iÅ¡vengti galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo, t. y. kad egzistuoja (neiÅ¡nyko) bÅ«simo galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė (CPK 178 str.).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovams dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimu atmestas (CPK 179 str. 3 d.). Nors Å¡is sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tai suponuoja pagrindÄ abejoti preliminariu ieÅ¡kinio pagrįstumu ir ginčo faktinių aplinkybių pagrindu įrodinėtu atsakovų nesÄ Å¾iningumu.Ä®takos procesiniam bylos rezultatui nedaro ir apelianto argumentas, susijęs su byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neatitikimu ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principams, nes, kaip minėta, teismų praktikoje nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sÄ lygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iÅ¡ jų egzistavimÄ â€“ dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡nykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiÅ¡kumo principų reikalavimų.IÅ¡nykus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindui pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį), todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė