997299ef-5b60-4a70-a60a-e89b7751c0a3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2A-550-798/2014 (S)                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00654-2013-0   Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 99.11.; 121.14.; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio bÅ«stas“ ieÅ¡kinį dėl skolos už suteiktas paslaugas ir palÅ«kanų priteisimo atsakovui A. R., ir n u s t a t ė :Ginčo esmė ieÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio bÅ«stas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 251,45 Lt skolos ir 5 procentų procesines palÅ«kanas.

Nurodė, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, o atsakovas - buto, esančio (duomenys neskelbtini) - savininkas. Teigė, kad jis nurodytame name suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovas liko skolingas 2 251,45 Lt už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas veikė ne sutarčių su butų ar kitų patalpų savininkais pagrindu, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu (T. 1,b.l.65-67).Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad jis yra sumokėjęs mokesčius už ieÅ¡kovo teisėtai teikiamas paslaugas, tačiau ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti sumos, be kita ko susijusios su remonto darbais, apskaičiuotos nepagrįstai ir netiksliai, nurodomi darbai (paslaugos) atlikti netinkamai, nekokybiÅ¡kai.

PaaiÅ¡kino, kad jis, nesuprasdamas kaip skaičiuojami mokesčiai ir abejodamas jų pagrįstumu, ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydamas atitinkamų paaiÅ¡kinimų, tačiau ieÅ¡kovas vietoje atsakymo į teisėtus klausimus kreipėsi į teismÄ . Pažymėjo, kad patikslintas ieÅ¡kinys suraÅ¡ytas 2013-04-23, tačiau už kovo mėnesį priskaičiuoti mokesčiai turėjo bÅ«ti sumokėti iki 2013-04-30, todėl ieÅ¡kovas neturėjo kreiptis į teismÄ dėl mokesčių, kurių mokėjimo data dar nebuvo suėjusi (T.1, b.l.45).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 304,81 Lt skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatė, kad atsakovas kėlė abstraktaus pobūdžio abejones dėl jam priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo, tačiau nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad jo ginčijami darbai ar paslaugos nebuvo atlikti arba atlikti netinkamai ir kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai, netiksliai ar nepagrįstai (CPK 12, 178 straipsniai).

Å iame kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad dalies stogo (virÅ¡ atsakovo buto) neremontavimas arba netinkamas remontavimas, teismo vertinimu, nepaneigia stogo remonto darbų (kokybiÅ¡ko) atlikimo virÅ¡ kitų savininkų butų, t. y. stogo virÅ¡ atsakovo buto prasta kokybė nepaneigia atsakovo, kaip viso stogo (bendrosios dalinės nuosavybės) bendraturčio pareigos prisidėti apmokant už kitų (negu virÅ¡ atsakovo buto) stogo dalių remontÄ . Nustatė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas atsakovo skolÄ expressis verbis apibrėžė laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2013-03-31, tačiau ieÅ¡kinio dalykas suformuluotas reikalaujant 2 251,45 Lt skolos, kaip tokios.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pamatė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama skola apima ir nuo 2011 m. sausio mėnesio egzistavusias atsakovo skolas (atitinkamus skolos likučius) ieÅ¡kovui. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 4 dalimi bei 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, teismas dėl pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų sprendė atsižvelgdamas į visÄ nuo 2011 m. sausio mėnesio egzistavusiÄ (tačiau iki Å¡iol nevisiÅ¡kai padengtÄ ) atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui.

Nustatęs, kad atsakovas ieÅ¡kovui (net ir po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme atsakovui 2013-05-06 sumokėjus 995,55 Lt įmokÄ ) vis dar skolingas iÅ¡ viso 2 304,81 Lt, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad atsakovas neva sumokėjo teisėtai apskaičiuotus mokesčius ir kad jis iÅ¡ viso neskolingas ieÅ¡kovui. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes ir apibendrinęs nurodytus motyvus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nevykdė savo prievolės, t. y. neatsiskaitė už ieÅ¡kovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidos – 72 Lt žyminio mokesčio; 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä ; 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä ; 181,50 Lt už teisines paslaugas– iÅ¡ viso 259,40 Lt iÅ¡laidų bei valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 26,72 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.2, b.l.26-29). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) A.

R. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamos pirmosios instancijos priimtÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus: Teismas netinkamai vertino įrodymus. Pažymėjo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-477-534/2012, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis; to ginčo dalyku buvo 3 519,71 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31.

Mano, kad 2011-05-31 atsakovo įsiskolinimas buvo 0 Lt. Taip pat ieÅ¡kovo pateiktame 2012-07-30 suvestiniame apyvartų žiniaraÅ¡tyje klaidingai nurodytas įsiskolinimas už 2011 m. gegužės mėnesį. Sutinka su lentelių grafomis „iÅ¡ viso“ ir „apmokėta“. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. birželio mėn. pradžioje buvo 1 371,68 Lt permoka. IeÅ¡kinio pateikimo momentu buvo 389,74 Lt permoka. Teismas pažeidė dispzityvumo principÄ . Nurodė, kad patikslinto ieÅ¡kinio suma – 2 251,45 Lt, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 304,81 Lt suma (T.2,b.l.33-36).      IeÅ¡kovas UAB „Antakalnio bÅ«stas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas skundÄ atmesti ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo 242 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

      Dėl įrodymų vertinimo, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pateiktus prieÅ¡taravimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ir neįrodinėjo tam tikrų apskaičiuotų sumų netikslumo ar jų nepagrįstumo. Pažymėjo, jog apelianto pateikta paskaičiavimų lentelė yra absoliučiai klaidinga, neatsitinkanti byloje esamų raÅ¡ytinių įrodymų. Sutinka su teiginiu dėl kitoje byloje Å¡alių sudarytos taikos sutarties, tačiau ten ginčas buvo kilęs dėl Å¡alto vandenės už paÅ¡ildymÄ paskaičiavimo (įvardintÄ â€žkarÅ¡to vandens mokestis“). PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo pateiktame apyvartų žiniaraÅ¡tyje atsispindi kiekvienÄ mėnesį priskaityti mokėjimai laikotarpiu nuo 2011 sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. ir yra aiÅ¡kiai matyti ankstesnės skolos likučio mažėjimas. Senesnė skola buvo padengta tik 2012 m vasario mėn., kai pasiraÅ¡yta taikos sutartis ir atsakovas įmokėjo 1 140,84 Lt. Atsakovas mokėjo skolas, tačiau nenurodė už kokiÄ skolÄ apmoka, todėl ieÅ¡kovas laikė, kad atsakovas apmoka seniausiÄ skolÄ .

Dėl dispozityvumo principo pažeidimo, nurodė, jog ieÅ¡kinio dalykas – skola. Teismas priteisė skolÄ pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, t.y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. atsakovas buvo sumokėjęs mažiau, nei buvo paskaičiuota mokėti (b.l.41-46). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra daugiabučio namo, esančio Antavilių g. 9, Vilniuje, patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikiantis juridinis asmuo , o atsakovas yra buto, esančio Antavilių g. 9-7, Vilniuje, (unikalus Nr. 1094-0017-9019:0007) savininkas (T.1, b.25). Už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovas priskaičiavo 10 280,24 Lt atsakovo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. apskaičiuotų mokesčių sumÄ , t. y. 7 775,52 Lt ir 2 504 Lt likutį 2011 m. sausio mėn. pradžioje (T.1,b.l. 27, 68).Dėl įsiskolinimo pagrįstumoPagal CK 4.72 str. bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant apibrėžtos CK 4.76 str.: kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi, atsakovas yra daugiabučio namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, bendro naudojimo patalpų ir bendrų namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės –techninės ir kitokios įrangos bendraturtis, todėl vadovaujantis CK 4.82 str. 3 d., jis privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009) yra nurodžiusi, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Apeliantas teigia, kad 2011-05-31 atsakovo įsiskolinimas už bendrojo naudojimo objektus buvo 0 Lt, kadangi 3 519,71 Lt (3506,39+313,32) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31 buvo padengtas, nes apėmė šalių sudarytos taikos sutarties laikotarpį. Iš skolų valdymo ataskaitos matyti, kad 2011-05 mėnesio periodu skola periodo pabaigai sudarė 3 519,17 Lt (T.1,b.l.27). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-477-534/2012, buvo patvirtinta ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ir atsakovo A.

R. 2012-02-20 pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad:

1. ieškovas atsisako savo ieškinio išnykus ginčo dalykui;

2. atsakovas įsipareigojo sumokėti 12,45 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä bei 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä iki 2012-04-01;

3. atsakovas įsipareigojo iki 2012-03-01. deklaruoti karÅ¡to vandens rodmenis ir pagal rodmenis iki 2012-04-01 atsiskaityti su ieÅ¡kovu; 4. mokėtinas pinigų sumas, nurodytas Sutarties 1 ir 2 punkte, atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti į banko sÄ skaitÄ ;

5. ieÅ¡kovas Å¡ia taikos sutartimi atsisakė savo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog taikos sutartimi Å¡alys susitarė bÅ«tent dėl 3 519,71 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta ir kitÄ Â apelianto argumentÄ , jog 2012 m. birželio pradžioje buvo 1 371,68 Lt permoka.

IÅ¡ skolų valdymo ataskaitos nustatyta, kad 2012 m. gegužės mėn. skolos likutis sudarė 1 285,06 Lt, už 2012 m. birželio mėn. paskaičiuota188,48 Lt, o sumokėta 204,03 Lt(b.l.27). IÅ¡ čia seka, jog apeliantas 2012 m. birželio mėnesį turėjo ne permokÄ , o 1 269,51 Lt įsiskolinimÄ (1 285,06+188,48-204,03). Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad apelianto skola apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, apeliantas sutinka su lentelių (T.1,b.l.27; 110) grafomis „iÅ¡ viso“ ir „apmokėta“, o įrodymų, pagrindžiančių priskaičiuotų sumų nepagrįstumÄ nenurodė ir nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimoĮrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sÄ sajumÄ ), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176– 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus patikslintame ieÅ¡kinyje, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v.

UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Dėl dispozityvumo principoCPK 13 str. nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t.y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . Dispozityvumo principas civiliame procese – tai dispozityvumo materialiojoje teisėje iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl ir materialiojoje teisėje, ir civiliniame procese dispozityvumo principas nėra absoliutus.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, t.y. priteisė didesnę sumÄ , nei ieÅ¡kinio suma.

IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų.

Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v.

UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko (materialaus ieÅ¡kovo reikalavimo suformulavimas kita žodine iÅ¡raiÅ¡ka, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieÅ¡kinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t.y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių Å¡alys nenurodė.Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje eigoje apeliantas 2013-05-06 sumokėjo 995,55 Lt įmokÄ , tačiau ir po Å¡ios sumos sumokėjimo jis liko skolingas 2 304,81 Lt už ankstesniais mokėjimas paskaičiuotas įmokas.

Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių ieÅ¡kinio pagrindui ir dalykui patikslinti, atsakovo teisė teikti argumentus ir įrodymus suvaržyta nebuvo ir bylos esmė buvo atskleista. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl neapmokėtų skolų, kurios buvo įrodinėjamos apyvartų žiniaraščiais. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ apelianto 2 304,81 Lt skolos neišėjo už ieÅ¡kinio ribų, kadangi ieÅ¡kinio dalykas buvo skola ir tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ bÅ«tent dėl skolos už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. ir teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams ( CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis).Apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei nustatė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, ir, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ patyrė 242 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l.48-49).

Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, nevirÅ¡ijant Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis), t.y. priteistina 242 Lt Å¡ių iÅ¡laidų.         Vilniaus apygardos teismas, vadovaujantis CPK 88 straipsniu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R. (a.k.3611170011) 242,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjas                                                                                  Antanas Rudzinskas                                                             Â