9971e28d-8c7b-4b08-b955-dfdba445cc58 · Alytaus apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. N1-613-878/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47690-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nukentėjusiajam E. A., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A.

Z., kaltinamiesiems N. G. ir V. K., jų gynėjams advokatams J. Z. ir D. V., civiliniams atsakovams R. G. ir E. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) 12 klasės moksleivis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini) 3 kurso moksleivis, nedirbantis, neteistas, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamieji N. G. ir V. K. 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami kartu su S. S., kuris yra nesulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vieÅ¡oje vietoje žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį E. A., V.

K. jam sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po to N. G. sudavė kumščiu vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ ir dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, muÅ¡tinės žaizdos apatinės lÅ«pos gleivinėje, bei S. S. sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvÄ ir dėl pjautinės žaizdos deÅ¡iniame antakyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakauÅ¡io kairėje pusėje, nosies nugarėlės deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, smakro deÅ¡inėje pusėje ir abiejose plaÅ¡takose nežymiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam E. A. ir tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad jis, V. K. ir S. S. 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. buvo (duomenys neskelbtini) miestelio centre prie savivaldybės. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio – V. jau atėjo iÅ¡gėręs, o N. G. su S. S. gėrė butelį. Automobiliu atvažiavo E. M. ir E. A., sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kitoje gatvės pusėje nuo kaltinamųjų ir S. S.. E. iÅ¡lipo ir nuėjo į parduotuvę. N. G. norėjo rÅ«kyti, pagalvojo, gal E. pavaiÅ¡ins, todėl nuėjo prie keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjusio E., pabeldė į langÄ .

E. atidarė dureles, tada N. G. paklausė, ar jis duos rÅ«kyti. E. atsakė, kad „gaidžiai“, t. y. jie, negaus. Anksčiau E. A. N. G. gÄ sdindavo, nes buvo vyresnis, jiedu nesutarė, N. G. mokykloje buvo nuo jo netgi gavęs muÅ¡ti. Tuo metu priėjo ir draugai. Tada jie rÅ«ke pamatė automobilio plafonÄ , pagalvojo, kad atvažiuoja policija. N. G. su S. iÅ¡sigandę, kad nebÅ«tų sulaikyti iÅ¡gėrę, pabėgo į skersgatvį tarp parduotuvių, nubėgo 30-40 metrų už parduotuvės. Pabuvę ne daugiau kaip 1-1,5 min., jiedu grįžo atgal, o E. su V. jau mušėsi, smÅ«giavo rankomis prie parduotuvės ties įėjimo durimis.

E. jau buvo pataikęs V. K. į smakrÄ , į kairę skruosto pusę. Matė, kad buvo vienas smÅ«gis, jis turėjo bÅ«ti stiprus. V. K. stovėjo per žingsnį nuo E., Å¡is žengė žingsnį ir sudavė smÅ«gį. Vėliau V. K. sakė, kad jam E. sudavė kumščiu du smÅ«gius į veidÄ . Mėlynių nuo to nebuvo, gal koks patinimas. Nematė, kad V. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį E. N. G., gindamas draugÄ , prasibrovė pro V. K. Å¡iam iÅ¡ nugaros pusės ir trenkė kairiu kumščiu vienÄ smÅ«gį E. aukščiau akies, gal prie ausies, gal galėjo pataikyti ir į lÅ«pÄ , o S. S. tada jam trenkė į galvÄ buteliu, Å¡is sudužo.

TÄ butelį jie parbėgdami rado skersgatvyje tarp parduotuvių. BÅ«dami skersgatvyje, nieko negirdėjo. Matė, kad buvo kruvina E. A. galva, veidas, prie lÅ«pų, jis po smÅ«gio paėjo pora metrų ir sukniubo prie parduotuvės durų. Ä®vykio niekas nematė, miestelyje buvo tuščia, prie parduotuvių daugiau automobilių nebuvo, tik parduotuvėje buvo žmonių. Kaltinamieji ir S. S. iÅ¡kart pabėgo iki kaltinamojo namų, pabuvo prie laiptinės, paskui visi grįžo į įvykio vietÄ . Ten jį užpuolė E. ir jo motina, buvo E. tėvas, K., K.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis miestelyje susitiko su draugais. Paskui atvažiavo automobilis, sustojo palei gatvę, iÅ¡ jo iÅ¡lipo M. ir nuėjo į parduotuvę, o E. liko maÅ¡inoje. N. nuėjo prie maÅ¡inos, o V. K. su S. S. laukė prie seniÅ«nijos, paskui irgi priėjo. N. G. tuo metu dar kalbėjosi su E. P. N. su S. pabėgo, o V. K. liko 10 metrų nuo maÅ¡inos į parduotuvės pusę. E. kažkÄ pasakė, bet V. K. neatsakė, tada E. A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir stipriai trenkė kumščiu V.

K. į kairį skruostÄ . Skaudėjo stipriai, tačiau neprakirto, nebuvo nubrozdinimų, tik iÅ¡tinęs veidas. Nuo smÅ«gio V. K. aptemo akyse, jis 15-20 s nieko nematė ir neatsimena. Gal gindamasis jis irgi trenkė E. Atrodo, saugojo savo veidÄ , nes Evaldas jam bandė pataikyti alkÅ«ne į deÅ¡inę pusę, bet nepataikė. Kai E. pataikė pirmÄ smÅ«gį, tada vėl bandė suduoti antrÄ smÅ«gį, bet V. K. jį atrėmė, paskui jam aptemo akyse. Jam pataikė ties alkÅ«ne, į dilbį, bet neliko mėlynių, vilkėjo tada striuke ir megztuku.

Nepamena, ar pats gindamasis galėjo suduoti E. Atsimena, kad paskui jie pabėgo. Nematė, kur G. E. pataikė, S. smÅ«gio E. nematė. N. pribėgo V. K. iÅ¡ nugaros. N. E. nugriuvusio, lyg jis griuvo ant plytelių kniÅ«bsčias. Policijos komisariate V. K. apžiÅ«rėjo, klausė, ar jis turi pretenzijų, bet atsakė neturįs. Jam buvo pasiÅ«lyta iÅ¡siblaivius pasidaryti tyrimus, bet nenuvyko pas medikus, kitÄ dienÄ patinimas jau buvo iÅ¡nykęs, veido oda buvo pabrozdinta. Atvykęs policininkas dar prožektoriumi Å¡vietė jam į veidÄ , V.

K. pats komisariate aiÅ¡kino pareigÅ«nams, kad jam buvo suduotas smÅ«gis. V. K. yra kairiarankis, negalėjo E. pataikyti į lÅ«pÄ , į galvÄ , į krÅ«tinę. Nors kaltinamieji iÅ¡ esmės neigė savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, tai, jog jie bendrais veiksmais kartu su S. S. nežymiai sutrikdė sveikatÄ E. A. ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti bylos duomenys. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. kartu su E. M. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sustojo ties skersgatviu tarp parduotuvių.

E. A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, nuo Å¡aligatvio pusės. E. M. nuėjo į parduotuvę, E. A. liko sėdėti. Važiuodami matė, kad kitoje gatvės pusėje stovi iÅ¡ matymo pažįstami N. G., V. K. ir S. S., Å¡is turėjo degtinės butelį „(duomenys neskelbtini)“. Prie E. A. priėjo N. G., pabeldė į langÄ . Nukentėjusysis atidarė automobilio duris. P. G. per kelis metrus link automobilio atėjo K. su S. G. E. A. liepė duoti cigaretę. Å is atsakė neturįs ir neduosiÄ s, matė, kad N. G. iÅ¡gėręs, nenorėjo veltis su juo į kalbas.

Po trumpo pokalbio G. staiga atsitraukė ir su S. nubėgo į tarp parduotuvių esantį skersgatvį, ten užtruko kelias minutes. E. A. liko sėdėti apie 10-15 s. Matė, kad V. K. visÄ laikÄ Ä¯ jį žiÅ«ri. A. K. jam įžūliai pasakė: „ko žiÅ«ri“. Matėsi, kad ir jis iÅ¡gėręs, todėl E. A. jam nieko nesakė, nenorėjo veltis į konfliktus. Nukentėjusysis matė, kad jam kilo grėsmė, nes V. K. buvo stipriai iÅ¡gėręs, todėl nežinojo, kÄ Å¡is gali jam padaryti.

E. A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, paklausė V. K., kas yra. Å is stovėjo per kokius tris metrus nukentėjusiajam iÅ¡ deÅ¡inės. Tada E. A. bandė eiti link parduotuvės, nes manė, kad ten bus saugiau. Einant pro K., Å¡is puolė ir E. A. sudavė smÅ«gius į galvÄ . Nukentėjusiajam pro jį einant, V. K. kaire ranka kirto į veidÄ . SmÅ«gių buvo daug. K. tiksliai kaire ranka pataikė į apatinę lÅ«pÄ deÅ¡inėje, prakirto lÅ«pÄ , pasipylė kraujas, o deÅ¡ine ranka stipriai pataikė į kairį petį.

Gindamasis E. A. bandė suduoti V. K. smÅ«gį, bet nepataikė, tiesiog nuo jo atsistÅ«mė. Jiedu susikibo, E. A. bandė jam kirsti, bet suprato, kad nieko nebus, ir tada nuo jo atsistÅ«mė. Staiga iÅ¡ skersgatvio iÅ¡bėgo N. G. ir puolė E. A., sudavė daug smÅ«gių į galvÄ , bet E. A. jį atsistÅ«mė. Tiksliai pamena, kad G. kaire ranka pataikė į deÅ¡inę akį ir deÅ¡ine ranka pataikė į smakrÄ , jis, E. A. atsistÅ«mus V. K., buvo prieÅ¡ais nukentėjusįjį. GrÅ«mimosi metu E. A. tik traukėsi, atsistÅ«mė nuo jų ir atsidÅ«rė prie pat parduotuvės durų.

Pajuto stiprų smÅ«gį į galvÄ , ant galvos dužo butelis, pasipylė kraujas, iÅ¡ butelio iÅ¡bėgo visas skystis, o E. A., sukdamasis Å¡onu, krito pro atidarytas duris jau parduotuvės viduje, buvo praradęs sÄ monę. Kai S. trenkė buteliu, jo rankoje liko butelio kakliukas, tuo kakliuku jis perpjovė E. A. rankÄ . E. M. kėlė E. A., paskui pribėgo A. K., pardavėja, Å¡i atnešė rankÅ¡luostį ir ledo. Pamena, kad prie jo visÄ laikÄ buvo E. M., A. K. ir jo posÅ«nis. E. M. iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ .

Nepamena, kaip įvykio vietoje atsirado E. A. motina, policijos ir greitosios automobiliai. Po Å¡io įvykio dūžtančiu buteliu buvo supjaustyta galva, perpjauta nosis, rankos. Ekspertas ant peties žymių nenustatė, bet iÅ¡ pradžių buvo mėlynė. E. A. po kelių savaičių nuvažiavo pas ekspertÄ , tada mėlynės jau nebuvo. Specialisto buvo apžiÅ«rėtas po trijų dienų, vyko pats, specialistas jį visÄ apžiÅ«rėjo, bet nukentėjusysis nebuvo iÅ¡sirengęs, jam apžiÅ«rėjo galvÄ ir rankas.

Neatsimena, ar ligoninėje buvo fiksuota mėlynė petyje. Ä®vykio metu Å¡alia parduotuvės nieko nebuvo. Lauke buvo kaltinamieji ir S., o parduotuvėje buvo M., K., nepilnametis vaikas ir pardavėja. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 16 d. davė kitokius parodymus, nes buvo patyręs galvos traumÄ , praradęs sÄ monę, todėl jį tik trumpai apklausė. Paskui jau viskÄ prisiminė gerai ir konkrečiai. Liudytojas S. S. parodė, kad jis ir N. G. prie mokyklos gėrė sidrÄ , po butelį ar du 1,5 l talpos, abu buvo neblaivÅ«s. Paskui atėjo V.

K.. Visi nuo kultūros namų ėjo link parduotuvės. Pamatė, kad prie parduotuvės atvažiavo E. A. ir E. M.. E. M. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, o E. A. liko automobilyje. Jie, eidami pro automobilį, prašė E. A. duoti rūkyti. Gali būti, kad E. A. tada juos išvadino gaidžiais. Tuo metu, kai E. A. atsidarė automobilio dureles, liudytojas ir jo draugai pamatė švyturėlius, pamanė, kad tai policija atvažiuoja. Liudytojas ir N. G. buvo nepilnamečiai, neblaivūs, todėl pabėgo į skersgatvį tarp parduotuvių.

Jiems bėgant, E. A. lipo iÅ¡ automobilio, buvo atidaręs dureles. V. K. stovėjo prie automobilio durelių, jam nukentėjusysis kažkÄ pasakė, o V. K. kažkÄ atsakė. Nubėgęs skersgatvyje už parduotuvės, S. S. prieÅ¡ Å¡okdamas per tvorÄ atsisuko ir pamatė, kaip E. A. jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir trenkė V. K. į deÅ¡inį skruostÄ , tiksliai nematė, bet pataikė į veidÄ . Gavęs smÅ«gį, K. nesusigūžė. V. K. trenkė atgal į Å¡onÄ , petį ar kaklÄ .

IÅ¡ tamsos liudytojui viskas gerai matėsi, nes automobilis buvo apÅ¡viestas, stovėjo ties praėjimu tarp parduotuvių. S. S. su N. G. buvo jau perÅ¡okę tvorÄ , tada grįžo atgal, skersgatvyje rado butelį. N. G. pirmas pribėgo prie E. A., bet jam netrenkė, tada pribėgęs S. S., gindamas draugÄ , trenkė buteliu E. A. į virÅ¡ugalvį. Atrodo, kad butelis buvo tuščias. Tuo metu E. A. stovėjo liudytojui iÅ¡ kairės, paskui į S. S. atsisuko veidu, ir tada Å¡is jam trenkė. Matė, kad E. A. po smÅ«gio buteliu buvo kruvinas, prieÅ¡ tai jam niekas prakirsta nebuvo, kraujas E. A. nebėgo.

V. K. S. S. tuo metu stovėjo iš dešinės pusės, o N. G. stovėjo S. S. iš kairės pusės. S. S. iš viso smogė du kartus, bet pirmo smūgio nepataikė, o antro smūgio metu butelis sudužo. Po to, kai S. S. pirmas trenkė buteliu E. A., šis trenkė kažkam, turbūt N. G., kelis kartus mosikavosi, tikriausiai pataikė, nes N. G. trenkė E. A. atgal. E. A. krito pro parduotuvės duris, suklupo. Tuo metu ėjo iš parduotuvės K. ir jo vaikas. Liudytojas su draugais nuėjo namų link, bet paskui persigalvojo ir grįžo prie parduotuvės laukti policijos ir medikų.

Tada E. A. užsipuolė N. G., trenkė ir pataikė jam į nosį ar į veidÄ , atrodo, buvo matomas sužalojimas. V. K. nebuvo sužalotas, K. suduotas smÅ«gis buvo stiprus, kitÄ dienÄ K. deÅ¡inys skruostikaulis buvo patinęs. TÄ momentÄ , kaip E. A. sudavė V. K., liudytojas pamatė iÅ¡lindęs iÅ¡ už parduotuvės kampo. MuÅ¡tynės iÅ¡ pradžių vyko ties skersgatviu, o kai liudytojas su N. G. jau ėjo iÅ¡ skersgatvio, muÅ¡tynės vyko link parduotuvės. Kai pribėgo su buteliu, At su K. buvo pasisukę link parduotuvės ir rėkė vienas ant kito.

Tuo metu, kai S. S. sudavė buteliu nukentėjusiajam, šis buvo jau ties parduotuvės durimis. Neatsimena visų įvykio aplinkybių dėl tuo metu buvusio girtumo ir praėjusio laiko. Liudytojas E. M. parodė, kad apie 21 val. su E. A. atvažiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti atsigerti, automobilį pasistatė tarp dviejų parduotuvių prie gatvės. Jis išlipo, o E. liko sėdėti. Kaltinamieji trise atėjo šaligatviu prie mašinos ir pradėjo kalbėti su E. Liudytojas tuo metu nuėjo į parduotuvę.

PrieÅ¡ liudytojÄ apsipirkinėjo kitas žmogus. E. M. laukė eilėje, iÅ¡girdo riksmÄ kieme ir per parduotuvės vitrininių durų stiklÄ pamatė, kad tie trys asmenys užpuolė E., visi bÅ«riu ėjo E. link, o Å¡is traukėsi link parduotuvės. Kai pamatė iÅ¡lipusį E., jis buvo ne prie pat automobilio, jis buvo paėjęs link parduotuvės. PrieÅ¡ visÄ veiksmÄ matė vienÄ asmenį, du pasitraukė į Å¡onÄ , per parduotuvės stiklÄ jų nesimatė, o V. K. buvo prie E. A., iÅ¡lipusio iÅ¡ automobilio.

Liudytojas nusisuko, o kai vėl atsisuko, viskas prasidėjo, tada jau matė ir tuos kitus du asmenis. Kiek matė, pirmas pradėjo V. K., taikė E. į veidÄ , mano, kad pataikė. Tuo metu, kai sudavė pirmÄ smÅ«gį A., G. ir S. buvo kažkur Å¡one, liudytojas jų nematė. E. A. reagavo į suduotÄ smÅ«gį, bandė atsitraukti, iÅ¡silenkinėjo, gynėsi, liudytojas nematė, kad E. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius. Tada regėjimo lauke atsirado ir kiti du. Kaltinamieji smÅ«giavo kumščiais E., visi trys tikrai sudavė po vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ .

E. matė iÅ¡ nugaros, kitus vaikinus labiau iÅ¡ Å¡ono. Kai visi priartėjo prie parduotuvės, E. M. iÅ¡bėgo pro duris į laukÄ . Duris atidarė į iÅ¡orę. Tuo metu S. S. kirto E. į galvÄ buteliu, Å¡is sudužo, o E. dengdamasis krito pro duris į parduotuvę ant nugaros, skystis iÅ¡ butelio, kaip suprato – alkoholis, ir kraujas užtiÅ¡ko ant liudytojo. Mano, kad butelis buvo pilnas. E. M. iÅ¡Å¡oko į laukÄ , paskui su tuo kitu pirkėju padėjo E. atsistoti, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , policijÄ .

Vėliau ten priėjo nemažai žmonių, E. motina. Kaltinamieji po to, kai sudavė buteliu, visi iÅ¡ karto pabėgo kartu viena kryptimi, vėliau visi grįžo į įvykio vietÄ . Nematė, kad kuris nors iÅ¡ jų bÅ«tų sužalotas, kad bÅ«tų kokių žymių ant kurio nors. Kai atvyko policija, parduotuvė buvo uždaryta, Å¡viesos užgesintos. Tai buvo po 21 val. Å is įvykis Å¡okiravo, iÅ¡gÄ sdino, kad buvo užpultas žmogus, suduota buteliu, nebesijaučia saugus (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. K. parodė, kad jis apie 21.30 val. su vaiku apsipirkinėjo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pardavėja buvo už prekystalio, daugiau ten lyg nieko nebuvo. GalbÅ«t parduotuvėje buvo ir nukentėjusiojo draugas. Lauke girdėjo triukÅ¡mÄ , barnį, bet, nors parduotuvės durys plastikinės su stiklu, nieko nematė, nes buvo jau tamsu. Apsipirkęs ėjo iÅ¡ parduotuvės, atidarė duris ir tuo metu į parduotuvę Å¡onu įkrito E. A.. Jo galva, veidas buvo kruvini. Su pardavėja prilėkė prie nukentėjusiojo, ji atnešė kažkÄ pridėti prie žaizdos.

Daugiau asmenų nematė. Jo sÅ«nus iÅ¡sigandęs pabėgo, pats liudytojas jautėsi nejaukiai, nemaloniai, bet laukė, kol atvyks iÅ¡kviestos tarnybos. GreitÄ jÄ kvietė nukentėjusiojo draugas. Liudytojui išėjus į laukÄ , ten buvo kaltinamieji, tėvai, visi ginčijosi. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas nurodė iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes (1 t., b. l. 163-164). Liudytoja V. S. parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vykio metu parduotuvėje apsipirkinėjo A.

K., liudytoja buvo išėjusi į sandėlį pasiimti prekių. Kai ji grįžo, prasivėrė durys ir į parduotuvę įvirto atbulas E. A., laikydamas rankas už galvos, matėsi kraujas, o jam iÅ¡ paskos iÅ¡kart įėjo E. A. draugas. Daugiau parduotuvėje nieko nebuvo. Liudytoja iÅ¡sigando. Ji su ArtÅ«ru priÅ¡oko prie E., klausė, kas jam nutiko. E. užsidengė rankomis veidÄ , o per rankas tekėjo kraujas ant kilimėlio. Kažkas atidarė duris, pažiÅ«rėjo laukan, bet ten nieko nebuvo.

Liudytoja atnešė rankÅ¡luostį, E. draugas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Lauke mėtėsi stiklo Å¡ukės. Liudytoja įėjo į parduotuvę, užsirakino ir grįžo į darbo vietÄ . Suprato, kad policijai bus reikalingi įrodymai, o pirkėjai negali vaikščioti po stiklo Å¡ukes, todėl uždarė parduotuvę. Tuo metu parduotuvė dirbo nuo 8 iki 22 val. TÄ vakarÄ daugiau pirkėjų nebuvo, niekas nebandė eiti į parduotuvę. Liudytoja turėjo daug darbo, valė sandėlius, jai reikėjo iÅ¡valyti E. A. kraujÄ .

Direktoriui A. P. pranešė, kad uždarė parduotuvę, Å¡is leido uždaryti. Liudytoja prašė leisti uždaryti, nes iÅ¡sigando ir suprato, kad negali laikyti atidarytos parduotuvės, nes lauke mėtėsi stiklo Å¡ukės. Negirdėjo, kad kas bÅ«tų beldęsis į parduotuvės duris. Nuo E. A. alkoholio kvapo sklindant nejautė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė tas pačias faktines aplinkybes (1 t., b. l. 169-170, 171). Liudytojas R. K. parodė, kad rugsėjo 15 d. prieÅ¡ 20 val. su žmona atvyko į parduotuvę, sustojo prie „Versmės“ parduotuvės, užsuko į gretimÄ parduotuvę.

Kitų automobilių ten nebuvo. Miestelyje prie „apylinkės“ klykavo „pacanai“. Nuėjo į parduotuvę apsipirkti, po 5-10 min. išėję pamatė, kad kažkoks žmogus sėdi ant palangės, šalia jo buvo kaimynas K., atėjo tėvai ir mamos. Nukentėjusysis ir tėvai puolė kažkurį iš vaikinų. Šie sėdėjo ant gretimo lango. Nematė, kad kuris iš tų vaikinų būtų kruvinas. A. K. liudytojui sakė, kad nukentėjusysis įkrito į parduotuvę, bet nematė, kas jam trenkė.

Paskui atvažiavo policija ir kažkÄ sulaikė, fotografavo, bandė patekti į parduotuvę, beldė į duris, Å¡vietė prožektoriais į parduotuvę. Joje iÅ¡ pradžių Å¡viesa degė, paskui, atvažiavus policijos pareigÅ«nams, jau nedegė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes (1 t., b. l. 173-174). Liudytojas T. M. parodė, kad pagal praneÅ¡imÄ apie sumuÅ¡tÄ Å¾mogų su kolega T. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Pastebėjo prie parduotuvės kruvinÄ Å¾mogų, ant žemės buvo kraujo.

Buvo ir dar trys draugai, tai kaltinamieji. Nukentėjusysis iÅ¡vyko su greitosios pagalbos darbuotojais, todėl jam nepavyko nustatyti neblaivumo. PareigÅ«nai nustatė įtariamųjų asmenų tapatybes, jie visi buvo neblaivÅ«s. Nepilnamečius perdavė tėvams, o vienÄ Ä¯tariamÄ jį parsivežė į policijos komisariatÄ . Ant Å¡io asmens sužalojimų nesimatė, bet, kiek pamena, jis galėjo gauti smÅ«gį, nes bendraujant tai iÅ¡aiÅ¡kėjo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nebuvo kalbos apie sulaikytojo parodymÄ medikams, niekas neprašė fiksuoti sužalojimus. PareigÅ«nai atvykę nebandė patekti į parduotuvę. Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendraudamas su V. K., jokių sumuÅ¡imų ant jo kÅ«no nematė, o V. K. taip pat nesakė, kad jam padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 166-167). E. A. 2017 m. rugsėjo 16 d. protokole - pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini) 4 S. S. trenkė stikliniu degtinės buteliu jam per galvÄ , dėl to patyrė įvairius sužalojimus galvoje ir deÅ¡inėje rankoje (1 t., b. l. 1).

ApžiÅ«ros protokole 2017 m. rugsėjo 16 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Å ios parduotuvės durys yra plastikinės, įstiklintos, ant plytelių prie pat Å¡ių įėjimo durų yra į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės, nuo įėjimo durų 3 m atstumu į pietryčius ir 1,1 m atstumu į pietus nuo pietinės pastato sienos ant betoninio pavirÅ¡iaus yra 4 skaidraus bespalvio stiklo Å¡ukės (1 t., b. l. 33-36, 37-41). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto V.

B. 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 22.24 val. iÅ¡ VÅ¡Ä® Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis praneÅ¡imas, jog 21.02 val. gavus iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių pristatytas E. A. su žaizdomis galvoje, kaktoje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kuris iÅ¡ ligoninės Priėmimo skyriaus iÅ¡leistas (1 t., b. l. 45). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T.

M. 2017 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad apie 21.03 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, jog prie parduotuvės vaikinÄ sumušė pažįstamas asmuo. Su vyriausiuoju patruliu T. J. 21.16 val. atvyko į įvykio vietÄ , kur prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo E. A. kruvinu veidu. Å is nurodė, kad konfliktas įvyko su Å¡alia esančiais trimis jaunuoliais – V. K., N. G. ir S. S.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė nukentėjusįjį į S. K. ligoninę.

V. K., S. S., N. G. neneigė, kad tarp jų ir E. A. įvyko konfliktas, bet teigė, kad jie gynė sumuÅ¡tÄ draugÄ V. K.. V. K. buvo nustatytas 0,97 promilių girtumas, N. G. 1,16 promilių girtumas, V. K. pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (1 t., b. l. 46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 921/2017 (06) konstatuota, kad E. A. nustatyta pjautinės žaizdos deÅ¡iniame antakyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakauÅ¡io kairėje pusėje, nosies nugarėlės deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, smakro deÅ¡inėje pusėje ir abiejose plaÅ¡takose, padaryta aÅ¡triu pjaunančiu daiktu, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje padarytos kietu buku daiktu.

Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . Tyrimas atliktas 2017 m. rugsėjo 18 d., atvykus pačiam tiriamam asmeniui, daugiau sužalojimų kÅ«no pavirÅ¡iuje nėra (1 t., b. l. 83-84). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1239/2017 (06) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad E. A. poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke galėjo bÅ«ti padaryta ir suduodant smÅ«gį buteliu (1 t., b. l. 89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1287/2017 (06) nurodyta, kad E. A., vertinant 2017 m. gruodžio 22 d. papildomai pateiktÄ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , sužalojimo mastas nesikeis, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis N. G. parodė, kur 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. ties skersgatviu tarp parduotuvių stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo E. A., kur ant Å¡aligatvio prieÅ¡ais parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ langus ir įėjimo duris N. G. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam E. A.

į veidÄ (2 t., b. l. 42-44, 45-47). Akistatos metu nukentėjusysis E. A. parodė, kad V. K. jam pasakė, ko jis žiÅ«ri, E. A. jam nieko neatsakė, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir ėjo link parduotuvės, bet V. K. stojo jam skersai keliÄ . E. A. numojo ranka, pasakė, kad praleistų, bet V. K. tada jam kumščiu sudavė smÅ«gius, negali pasakyti, kur pataikė ir kiek smÅ«gių buvo, gal du ar trys. Tada atbėgo N. G. ir S. S., kuris sudavė smÅ«gį buteliu, o N. G. sudavė du tris smÅ«gius į galvÄ .

Ä®. V. K. akistatos metu parodė, kad E. A. jam pirmas sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , po to jis gindamasis gal ir galėjo jam suduoti vienÄ du smÅ«gius (2 t., b. l. 16-17). Kaltinamasis V. K. iÅ¡kart po įvykio - 2017 m. rugsėjo 14 d. paaiÅ¡kino, kad jam einant ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, atsidarė automobilio durelės ir E. A. pasakė „Duok, Dieve“. V. K. paklausė, kas „Duok, Dieve“, tada E. A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir du kartus sudavė V. K. į kairę veido pusę.

V. K. aptemo akyse, kai atsigavo, pastebėjo, kad E. A. stovi visas kruvinas (2 t., b. l. 1). Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 25 d., V. K. teigė, kad E. A., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, iÅ¡kart jam į veidÄ sudavė vienÄ ar du smÅ«gius kumščiu, o V. K., jei ir sudavė smÅ«gius E. A., tai tik gindamasis ir tik vienÄ , bet to nepamena. Atsimerkęs pamatė, kad E. A. guli kruvinas ant žemės, o Å¡alia stovi N. G. ir S. S.. Teigė, kad tada buvo iÅ¡gėręs 2 butelius alaus (2 t., b. l. 5-6). Apklausiamas 2018 m. balandžio 9 d., patikslino, kad konfliktÄ pradėjo E. A., kuris jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis pirmas sudavė smÅ«gius V.

K., neatsimena, kiek, tada gindamasis V. K. kaire ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę E. A. (2 t., b. l. 8-9). Apklausiamas 2018 m. balandžio 24 d., V. K. teigė, kad jis E. A. smūgių nesudavė (2 t., b. l. 12). Kaltinamasis N. G. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 26 d. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21 val. jis S. S. (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko V. K. Prie parduotuvės atvažiavo E. A. su E. M. automobiliu Audi 80, vairavo E. Šis nuėjo į parduotuvę.

Kaltinamieji su S. S. visi trys priėjo prie E. N. G. paprašė parÅ«kyti, bet E. juos iÅ¡vadino gaidžiais ir pasakė, kad neduos. Tuomet N. G. su S. S. pamatė greitÄ jÄ ir nusprendė, kad tai policija, todėl nubėgo į skersgatvį tarp parduotuvių. Labai greitai iÅ¡ ten išėjo ir pamatė, kad V. ir E. muÅ¡asi, vienas kitam sudavė po vienÄ smÅ«gį kumščiais į galvas. Tuomet N. G. pribėgo prie jų ir, gindamas savo draugÄ , sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. A. į veidÄ , po to S. S. tuščiu degtinės buteliu sudavė vienÄ smÅ«gį E. į galvÄ .

Butelis nuo smÅ«gio sudužo, E. A. nukrito ant žemės. Tuo momentu atėjo iÅ¡ parduotuvės E. M. ir iÅ¡kvietė policijÄ . N. G. prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs sidro, jam nustatytas 1,16 promilių girtumas (2 t., b. l. 32-33). Apklausiamas 2018 m. balandžio 9 d., parodė, kad kumščiu sudavė E. A. vienÄ smÅ«gį į kaktÄ , patikslino, kad butelis degtinės „Finlandia“, kuriuo sudavė S. S., buvo tuščias (2 t., b. l. 35-36). Nukentėjusysis E. A. pačios pirmos apklausos metu 2017 m. rugsėjo 16 d. 00.21 val. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. su draugu E. M. automobiliu atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) E. M. nuėjo į parduotuvę, o E. A. liko sėdėti automobilyje keleivio pusėje.

Prie jo priėjo N. G., V. K. ir S. S.. N. G. paprašė rÅ«kyti, bet E. A. nedavė. N. su S. nuėjo į skersgatvį tarp parduotuvių, o V. K. stovėjo prie automobilio, E. A. paklausė, ko Å¡is žiÅ«ri. E. A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, paklausė, kas yra, ir nuėjo link parduotuvės. V. K. iÅ¡ nugaros priÅ¡oko prie jo ir norėjo trenkti, o E. A. atsisukęs norėjo irgi jam trenkti gindamasis, bet nė vienas nepataikė. Per tÄ laikÄ atbėgo S. S. ir N. G., S. S. stikliniu buteliu su degtine trenkė į galvÄ E. A., Å¡is nuo smÅ«gio parkrito, vaikinai pabėgo, iÅ¡ parduotuvės atbėgęs E. M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ (1 t., b. l. 57-58).

Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 25 d. parodė, kad iÅ¡lipusiam iÅ¡ automobilio ir einančiam į parduotuvę, V. K., stovėjęs per metrÄ nuo nukentėjusiojo, priėjęs sudavė kumščiu bent du smÅ«gius į veidÄ ir petį. Gindamasis E. A. bandė V. K. suduoti, bet nepamena, ar pataikė. Jiedu atsidÅ«rė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tada iÅ¡ už nugaros atėjęs S. S. buteliu degtinės „Finlandia“ sudavė E. A. į galvÄ , butelis sudužo, E. A. prarado sÄ monę.

Dar matė, kad N. G. prieš jį mojavo rankomis, bet nepastebėjo, ar pataikė, viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 60-61). Liudytojas E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 2 d., parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. jis su draugu E. A. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mstl. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. E. liko sėdėti automobilyje, o prie jo priėjo S. S., N. G. ir V. K.. E. M., būdamas parduotuvėje, pro stiklines duris pastebėjo, kad E. A. atsitraukia, o į jį, mojuodami kumščiais, eina visi trys vaikinai.

Tiksliai nematė, kuris kiek smÅ«gių sudavė ir į kur, iÅ¡kart iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė, kaip S. S. degtinės, lyg „Finlandia“, buteliu sudavė per galvÄ E. A.. Butelyje tikrai buvo skysčio, kuris apibėgo E. A. ant galvos ir rÅ«bų. E. A. nukrito ant žemės prie parduotuvės, o jaunuoliai pabėgo (1 t., b. l. 157-158). Apklausiamas 2017 m. gruodžio 6 d., parodė, kad įvykis jo neÅ¡okiravo, neigiamų emocijų nesukėlė, nepatogumų jo gyvenimui nesudarė (1 t., b. l. 159).

Papildomai apklausiamas 2018 m. balandžio 24 d., parodė, kad pro parduotuvės langÄ matė savo automobilį, atsisukęs pastebėjo, kaip N. G. kumščiu sudavė bent vienÄ smÅ«gį E. A. į veidÄ , net Å¡io galva pasisuko. E. A. tuo metu buvo nugara į parduotuvę, ėjo link jos, gindamasis nuo S. S., N. G. ir V. K., kurie mojavo rankomis. E. M. ėjo link parduotuvės durų, kai S. S. buteliu sudavė smÅ«gį E. A. į virÅ¡ugalvį, tada Å¡onu stovėjęs E. A. per duris įkrito į parduotuvę.

Kitas pirkėjas padėjo E. A. atsistoti, o E. M. iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ (1 t., b. l. 160-161). Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 21.00 val. jis su N. G. ėjo pasivaikščioti, sutiko V. K. ir visi nuėjo prie parduotuvės. Prie parduotuvės atvažiavo E. A. su E. M.. Egidijus nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. E. A. sėdėjo automobilyje. N. G. jo paprašė parÅ«kyti, bet E. A. atsakė: „gaidžiai, negausit“. Tuomet jie pamatė, kad atvažiuoja greitoji, ir S. S. su N. pabėgo už parduotuvės kampo.

Pravažiavus greitajai, iÅ¡lindo iÅ¡ už kampo ir pamatė, kad E. A. muÅ¡asi su V. K.. Negali pasakyti, kuris pradėjo, V. K. sakė, kad pirmas sudavė E. A.. S. S., gindamas draugÄ , atėjo prie jų ir degtinės buteliu sudavė vienÄ smÅ«gį E. A. per galvÄ . Butelis sudužo ir praskėlė nukentėjusiajam galvÄ . Liudytojas su draugais išėjo, bet po 5-10 min. sugrįžo ir laukė policijos (1 t., b. l. 179-180). Teismas, įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas N. G. ir V.

K. pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, iÅ¡ kurių du - įžūlus elgesys ir vandaliÅ¡ki veiksmai buvo inkriminuoti kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). VandaliÅ¡ki veiksmai suprastini kaip svetimo turto daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažnais ar kitoks niokojimas.

Pastebėtina, kad prokurorė nenurodė nei kaltinime, nei teisiamojo posėdžio metu, kokios bÅ«tent faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji barbariÅ¡kai naikino kultÅ«ros ar materialines vertybes, tokio pobÅ«džio kaltinamųjų veiksmų atitinkamiems papildomiems BK 284 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos objektams netgi neįrodinėjo, taigi, teismas kaip byloje akivaizdžiai niekuo nepagrįstÄ ir nepatvirtintÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pasireiÅ¡kimo bÅ«dÄ - vandaliÅ¡kus veiksmus paÅ¡alina iÅ¡ kaltinimo.

E. A. atžvilgiu pavartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuota, kad kietu buku daiktu E. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje. Atitinkamai specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys apie pjautines žaizdas deÅ¡iniame antakyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, pakauÅ¡io kairėje pusėje, nosies nugarėlės deÅ¡inėje pusėje, virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje, smakro deÅ¡inėje pusėje ir abiejose plaÅ¡takose E. A., nukentėjusiojo parodymai apie S. S. jam suduotÄ smÅ«gį buteliu, liudytojų S. S., E. M., kaltinamojo N. G. parodymai patvirtina, kad S. S. sudavė smÅ«gį buteliu E. A. per galvÄ ir nežymiai jį sužalojo.

Tai, kad E. A. N. G. sudavė į veidÄ , patvirtino tiek pats kaltinamasis N. G., tiek nukentėjusysis E. A., tÄ nurodė ir liudytojas E. M.. N. G. pripažino, jog kairiu kumščiu sudavė smÅ«gį E. A. aukščiau akies. Nors jis teisme aiÅ¡kino, kad smÅ«gį sudavė gal prie ausies, E. A. nustatytas deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko sužalojimas atitinka N. G. parodymus apie smÅ«gį kaire ranka aukščiau akies, tuo tarpu sužalojimų prie kairės ausies nebuvo nustatyta. V. K. teisme teigė, kad gal jis gindamasis galėjo pataikyti E. A., ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai apie E. A. suduotus smÅ«gius iÅ¡vis nebuvo nuoseklÅ«s. E. A. teisme ir apklausos 2017 m. rugsėjo 25 d., taip pat akistatos metu parodė, kad V.

K. jam sudavė kumščiu į veidÄ , prakirto apatinę lÅ«pÄ . Teisme N. G. teigė nematęs, kad V. K. suduotų smÅ«gį E. A., tačiau jis tuo pačiu metu aiÅ¡kino ir matęs, kaip E. A. su V. K. prie parduotuvės įėjimo mušėsi, smÅ«giavo rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu N. G. parodė matęs, kad V. K. sudavė E. A. kumščiu į galvÄ . S. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad matė, kaip E. A. muÅ¡asi su V. K. Taigi, N. G. ir S. S. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, teisme jie davė V.

K. teisinančius parodymus, tačiau jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iÅ¡ dalies kaip tik atitinka paties nukentėjusiojo ir liudytojo E. M. parodymus, todėl teismas bÅ«tent jais ir remiasi, konstatuodamas, jog byloje pakanka įrodymų, kad V. K. kumščiu sudavė E. A. į veidÄ . Tačiau įvertinęs Å¡iuos aptartus duomenis, teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad V. K. E. A. sudavė į veidÄ ne mažiau kaip du smÅ«gius, nes nėra objektyvių duomenų, kad V. K. bÅ«tų sudavęs kumščiu E. A. dar į kuriÄ nors vietÄ , nes daugiau E. A. veide žymių nebuvo nustatyta, pagal N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V.

K. E. A. sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Pagal paties E. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. K. sudavė jam kumščiu bent du smÅ«gius į veidÄ ir į petį, tačiau pastebėtina, kad jokių sužalojimų petyje E. A. objektyviai nebuvo nustatyta, specialistas nukentėjusįjį apžiÅ«rėjo po trijų dienų, tačiau jokia mėlynė nei specialisto iÅ¡vadoje, nei medicininiuose jam pateiktuose dokumentuose nebuvo fiksuota. Be to, atitinkamai V. K. kaltinimas sudavus smÅ«gį E. A. į petį ir neinkriminuotas.

Taigi, nesant patikimų įrodymų, jog V. K. E. A. į veidÄ sudavė du smÅ«gius, kaltinimas yra atitinkamai tikslinamas, konstatuojant, kad V. K. E. A. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamųjų V. K. ir N. G. versija, kad muÅ¡tynes pradėjo E. A., kad V. K. tik gynėsi, o N. G. ir S. S. atitinkamai irgi gynė savo draugÄ V. K. nuo E. A.. Pirmiausia pastebėtina, kad V. K. jokie sužalojimai veide nebuvo nustatyti, nors V. K. teigimu, jam E. A. į veidÄ sudavė kumščiu ir taip stipriai, kad V.

K. 15-20 s nieko nematė ir neatsimena. S. S. teisme irgi teigė, kad E. A. suduotas smÅ«gis buvo stiprus. N. G. teigė, kad E. A. V. K. sudavė į kairę veido pusę, analogiÅ¡kai aiÅ¡kino ir V. K., o S. S., kuris teisme taip pat teigė, kad matė, kaip E. A. smogė V. K., aiÅ¡kino, kad Å¡is smÅ«gis buvo į deÅ¡inį skruostÄ . Nė vienas iÅ¡ V. K. draugų nenurodė, kad V. K. bÅ«tų buvę sužalojimai veide – N. G. teigė, kad mėlynių nebuvo, gal koks patinimas, pats V. K. sakė, kad buvo pabrozdinta veido oda, vėlgi sakė, kad nubrozdinimų nebuvo, o patinimas kitÄ dienÄ buvo iÅ¡nykęs, S. S. teisme irgi aiÅ¡kino, kad V.

K. buvo patinę. Teisme apklausiamas liudytojas T. M. parodė, kad ant V. K. sužalojimų nesimatė, tačiau bendraujant su vaikinais, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad V. K. galėjo gauti smÅ«gį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. nurodė, kad bendraudamas su V. K., jokių sumuÅ¡imų ant kÅ«no nematė, V. K. taip pat nesakė, kad jam padaryti sužalojimai. Kaip T. M. parodė ir teisme, niekas neprašė fiksuoti sužalojimų ar parodyti sulaikytÄ V. K. medikams. BetarpiÅ¡kai po įvykio suraÅ¡ytame T.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nėra net užsiminta apie kokį nors V. K. sužalojimÄ . Pats kaltinamasis V. K. nevyko pas medikus ar teismo medicinos specialistus, kad bÅ«tų užfiksuotos kokio nors E. A. suduoto smÅ«gio pasekmės. Paties V. K. parodymai apie smÅ«gio jam į veidÄ sudavimÄ nebuvo nuoseklÅ«s ir dėl smÅ«gių skaičiaus. Kaltinamojo teiginius, kad po E. A. suduoto smÅ«gio jis daugiau nieko neatsimena iki to momento, kai jis su draugais pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, paneigia tiek N. G. parodymai, kad ties parduotuvės durimis V.

K. ir E. A. mušėsi, smūgiavo rankomis, po S. S. E. A. suduoto smūgio visi iškart kartu pabėgo, tiek S. S. parodymai, kad jam pribėgus su buteliu, V. K. ir E. A. rėkė vienas ant kito ties parduotuvės durimis, po smūgio buteliu visi kartu nuėjo, E. M. parodymai, kad visi trys vaikinai E. A. sudavė po smūgį ir visi kartu paskui pabėgo, E. A. parodymai, kad jis smūgio V. K. išvis nesudavė, tik jį atsistūminėjo. Be to, N. G. ir S. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek E. A., tiek E. M. nurodė, kad E. A. ir V.

K. mušėsi ties parduotuvės durimis, o tuo tarpu automobilį E. M. buvo palikęs ties skersgatviu tarp parduotuvių. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vien tiesia linija nuo parduotuvės įėjimo iki skersgatvio ties parduotuvės kampu yra apie 3 m atstumas, kuris, vertinant N. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo prieduose – fotonuotraukose užfiksuotÄ vaizdÄ , iki gatvės pakraščio ties skersgatviu, kur pasak visų apklaustų asmenų stovėjo E. M. automobilis, bÅ«tų neabejotinai dar didesnis.

E. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. K. trenkė jam tuo metu, kai nukentėjusysis ėjo link parduotuvės. Tokie parodymai atitinka ir E. M. parodymus, kad jis per parduotuvės įėjimo duris ir langus matė, kaip V. K. sudavė smūgį E. A.. S. S. teisme aiškino, kad nubėgdamas skersgatviu atsigręžė ir matė, kaip E. A. trenkė V. K. ties automobiliu, tačiau jis teisme aiškino, kad paskui muštynės vyko jau link parduotuvės, o ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad tik išlindęs iš skersgatvio iš už kampo, pamatė, kad E. A. mušasi su V.

K., kuris pradėjo, nematė, o tik vėliau jam V. K. pasakė, kad pirmas sudavė E. A. (1 t., b. l. 179-180). Be to, N. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad muÅ¡tynes tarp E. A. ir V. K. pamatė tik išėjęs iÅ¡ skersgatvio, jos vyko prie parduotuvės įėjimo, parodymų patikrinimo vietoje metu N. G. parodė ir vietÄ , kur prieÅ¡ais parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ duris ir langus buvo suduodami smÅ«giai E. A.. Nupasakodamas momentÄ , kaip pats sudavė smÅ«gį E. A., N. G. parodė, kad jis prasibrovė iÅ¡ nugaros V.

K. ir tada sudavė nukentėjusiajam. V. K. taip pat teigė teisme, kad E. G. pribėgo jam iÅ¡ nugaros. Pažymėtina ir tai, kad E. M. iÅ¡ parduotuvės matė E. A. stovint nugara į parduotuvę, o V. K., vėliau dar ir N. G. bei S. S. stovinčius ir kumščiais mojuojančius prieÅ¡ais E. A. E. A. po smÅ«gio buteliu į galvÄ griuvo beveik atbulas į parduotuvės vidų pro duris, taigi, Å¡ios aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog jis gynėsi nuo jį puolančio V. K., bÅ«tent atbulas traukdamasis link parduotuvės, vengdamas smÅ«gių.

Jo parodymus patvirtina ir liudytojo E. M. parodymai. Tuo pačiu Å¡ie duomenys apie konflikto vietÄ paneigia V. K. parodymus, kad E. A. jam sudavė stiprų smÅ«gį į veidÄ iÅ¡kart iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ir kaltinamasis nuo to laiko iki momento, kai su draugais pabėgo, nieko nematė ir neatsimena, nes neįtikima, kad nieko nematydamas ir aptemusia sÄ mone ar regėjimu V. K. bÅ«tų sugebėjęs atsidurti prieÅ¡ais parduotuvės įėjimÄ ir tiesiai prieÅ¡ais E. A. Be to, iÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad S. S. teisme įvykio aplinkybes dėl V.

K. veiksmų nupasakojo neteisingai, siekdamas padėti kaltinamajam V. K. ir palaikyti jo versijÄ , kad E. A., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, iÅ¡kart sudavė smÅ«gius V. K.. Taigi, esant prieÅ¡taringiems kaltinamųjų ir liudytojo S. S. parodymams apie esÄ pirmiausia V. K. E. A. suduotÄ smÅ«gį, nesant jokių objektyvių duomenų apie V. K. patirtus sužalojimus, teismui nėra pagrindo tikėti Å¡ia kaltinamųjų versija, ir jÄ teismas vertina tik kaip gynybinę. Kaltinamųjų, S. S. ir E. A. parodymai taip pat patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamieji priėjo prie automobilyje sėdinčio E. A. ir N. G. paprašė rÅ«kyti.

Abu kaltinamieji ir liudytojas S. S. parodė, kad E. A. atsisakė duoti cigarečių, pavadindamas juos gaidžiais. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad konfliktas tarp E. A. ir pirmiausia kaltinamojo V. K. kilo iÅ¡ esmės be priežasties, o vėliau iÅ¡ skersgatvio iÅ¡bėgusiems N. G. ir S. S. tiesiog siekiant prisidėti muÅ¡tynėse prie savo draugo V. K., taip pat neabejotinai tam įtakos turėjo kaltinamųjų ir S. S. girtumas, dėl kurio jie galėjo neadekvačiai ir neteisingai vertinti situacijÄ .

Konstatuotina, jog N. G. ir V. K., veikdami kartu su S. S., smÅ«gius E. A. sudavė vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) miestelyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ nukentėjusiojo, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad jokio privataus konflikto tarp kaltinamųjų ir E. A. nebuvo. Nėra abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, nes į Å¡iÄ erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

BÅ«tent vieÅ¡oje vietoje pirmiausia V. K. be jokios priežasties E. A. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ â€“ sudavė jam kumščiu į veidÄ , o paskui prie jo prisijungė ir smÅ«gius prieÅ¡ais parduotuvės įėjimo duris sudavė atbėgę N. G. bei S. S.. Kaltinamųjų veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. A. sveikatÄ , iÅ¡gÄ sdino A. K. vaikÄ , sukėlė neigiamas emocijas A. K. ir smÅ«gių sudavimÄ stebėjusiam E. M., sutrikdė parduotuvės „Versmė“ pardavėjos V.

S. darbÄ , V. S. į parduotuvę neįleido atvykusių policijos pareigÅ«nų, ji skambino darbdaviui atsiklausti, ar gali parduotuvę dėl įvykio uždaryti anksčiau, taigi, buvo nutrauktas parduotuvės darbo laikas ir parduotuvė uždaryta viena valanda anksčiau nei numatyta jos darbo valandose, teko kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , į įvykio vietÄ susirinko daugiau paÅ¡alinių žmonių. Taigi, liudytojų E. M., V. S., A. K. parodymai patvirtina, kad dėl kaltinamųjų prieÅ¡ E. A. panaudoto fizinio smurto paÅ¡aliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo reikalų ar darbo, jiems sukeltas iÅ¡gÄ stis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas.

Fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normaliÄ jų kasdienę veiklÄ (darbÄ , apsipirkinėjimÄ ), neabejotinai keliant jiems iÅ¡gÄ stį, nežymiai sutrikdant sveikatÄ nukentėjusiajam E. A., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarkÄ sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai muÅ¡ant kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, pasireiÅ¡kęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu vieÅ¡oje vietoje.

Kaltinamieji, vieÅ¡oje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Bausmių skyrimas Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmogaus sveikatÄ .

Kaltinamasis savo kaltę neigia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, bÅ«damas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 21-22), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 23, 24). Jis į VÅ¡Ä® Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 25), vasaros atostogų metu dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 179), mokosi.

V. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, Å¡eiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina. Skiriant bausmę N. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmogaus sveikatÄ . Jis savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, bÅ«damas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 51-52), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 53). Jis į VÅ¡Ä® Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 54), mokosi. Kaltinamojo N. G. tėvas E. G. praÅ¡o perduoti jo atsakomybei kaltinamÄ jį N. G. pagal laidavimÄ (3 t., b. l. 22). Jis teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis gyvena kartu, todėl tėvas turi galimybę daryti savo sÅ«nui N. G. gerÄ Ä¯takÄ , nes jau ir Å¡iuo metu sÅ«nui nurodė bÅ«ti namuose nuo 18 val.

E. G. teigė, kad kaltinamÄ jį N. G. po pamokų gali kontroliuoti, sÅ«nus klauso tėvų, yra ramus. E. G. iki 2017 m. spalio 11 d. teistas nebuvo, naujesnių duomenų apie teistumÄ nepateikė (2 t., b. l. 82), 2017 m. spalio 11 d. duomenimis, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, naujesnių duomenų nepateikė (2 t., b. l. 82), dirba, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 23, 24). BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ );

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Å iuo atveju nebuvo pateikti atnaujinti duomenys apie asmens, kurio atsakomybėn pagal laidavimÄ praÅ¡oma perduoti N. G., teistumÄ , taip pat baustumÄ administracinėmis nuobaudomis.

Todėl teismas neturi galimybės įsitikinti, ar E. G. iÅ¡ tikrųjų Å¡iuo metu laikosi visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų. Be to, teismui kyla pagrįstos abejonės, ar praÅ¡omas paskirti laiduotoju N. G. tėvas E. G. iÅ¡ tikrųjų turi realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, nes iki Å¡iol galimo laiduotojo giminystė, bendras gyvenimas vienuose namuose ir autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad E. G. netgi nežinojo apie tai, jog dėl sÅ«naus netinkamo elgesio administracine nuobauda buvo nubausta jo sutuoktinė, vaiko motina R.

G. (2 t., b. l. 69). Tai, teismo vertinimu, rodo, kad iki Å¡iol E. G. neskyrė pakankamai dėmesio sÅ«naus auklėjimui, nesiekė žinoti kuo daugiau apie savo tuo metu dar nepilnamečio sÅ«naus elgesį, jo pasirinktÄ laisvalaikio praleidimo bÅ«dÄ girtaujant su draugais, todėl abejotina, kad E. G. galėtų nuo Å¡iol daryti tokiÄ stipriÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , kad jau pilnametystės sulaukusio kaltinamojo elgesį pakeistų teigiama linkme, kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Be to, teisės požiÅ«riu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose esančios sÄ lygos imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlyginti ar įsipareigoti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

SÄ lygos visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Å iuo atveju N. G. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, savo nusikalstamus veiksmus bandė pateisinti esÄ draugo V. K. gynimu, jis teisme stengėsi duoti ir bendrininkÄ V. K. teisinančius parodymus, atitinkamai palyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos keisdamas pagal teisme pasirinktÄ gynybinę taktikÄ . Taigi, teismui nėra jokio pagrindo tokiÄ kaltinamojo pozicijÄ laikyti nuoÅ¡irdžiu ir atviru jo prisipažinimu, ir tik formaliai deklaruojama jo atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygų.

Atitinkamai Å¡iuo atveju nėra ir minėtos teisės normos 3 punkte nurodytos sÄ lygos, nes duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad kaltinamasis bent iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , realiai sumokėdamas nukentėjusiajam, nebuvo pateikta. Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo N. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, Å¡eiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas, atsižvelgus į tai, kad N. G. nusikalto, bÅ«damas nepilnametis, anksčiau jis teistas nebuvo, mokosi, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančių dviejų aplinkybių egzistavimÄ , mažesnis, tačiau artimas įstatymo numatytam vidurkiui, paskiriant jam BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Nukentėjusysis E. A. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų N. G., V. K. ir civilinių atsakovų E. G. ir R. G. priteisti solidariai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad E. A. dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus (2 t., b. l. 143-148). Teisme E. A. nurodė, kad teko ilgai gydytis, negalėjo mokytis, prieÅ¡ sužalojimÄ nelegaliai dirbo pas draugÄ , paskui buvo pusantro mėnesio nedarbingas, buvo pažeistos rankos sausgyslės. Nežino, kaip sužalojimas atsilieps ateityje.

Alytaus ligoninėje gydėsi daugiau nei mėnesį, po kelis kartus per savaitę lankėsi pas gydytojÄ , kuri skyrė vaistus. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko gulėjo ligoninėje, gydėsi stacionare. Liko randai ant rankos, ant galvos, ant smakro, dėl randų negalėjo bendrauti. Kreipėsi pas plastikos chirurgus, tačiau dar neturi jokių nukreipimų. Po įvykio pirko vaistus, net ir dabar tenka gerti vaistus nuo galvos skausmo. Kraujosruvos veide buvo savaitę. Taip pat E. A. pateikė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2956-470/2018, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp E. A. ir atsakovų S. S. ir O.

S. dėl 900 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 151-152). Kaltinamieji nesutinka atlyginti 2000 eurų neturtinės žalos, mano, kad reikalavimas yra pernelyg didelis. Kaltinamasis N. G. nurodė, kad jo tėvas siÅ«lė sumokėti E. A. 300 eurų, bet nukentėjusysis nesutiko. Kaltinamasis V. K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡ bylos duomenų – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados - akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis E. A. patyrė sužalojimus, fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra labai didelis ir neatitinka teismų praktikos, pagal kuriÄ 1000-1200 eurų neturtinė žala yra atlyginama už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-318-693/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-175/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-211/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-485/2015, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-498/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-576-594/2015 ir kt.).

Kaltinamųjų N. G. ir V. K. neteisėtais veiksmais E. A. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad jam liko randai galvoje, veide, jis buvo nedarbingas dėl rankos sužalojimo, tačiau Å¡ios pjautinės žaizdos galvoje ir rankoje buvo padarytos ne kaltinamųjų, o S. S., jam suduodant buteliu E. A. per galvÄ . Be to, S. S. ir E. A. sudarė taikos sutartį, kuria ir susitarė dėl S. S. veiksmais E. A. padarytos akivaizdžiai didesnės neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamieji yra dar moksleiviai, iÅ¡laikomi tėvų, N. G. nedirba, V. K. dirbo tik vasaros atostogų metu. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, tačiau nesukėlė nei sunkių, nei ilgalaikių pasekmių, veika truko labai trumpai, į kaltinamųjų turtinę padėtį – nedirba, mokosi, iÅ¡laikomi tėvų, taip pat atsižvelgdamas į Å¡alies ekonominę situacijÄ , žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta, iÅ¡ N. G. ir V.

K. solidariai priteisiant nukentėjusiajam E. A. neturtinei žalai atlyginti 400 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ E. G. ir R. G. nėra, nes kaltinamasis N. G., nors žalÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, Å¡iuo metu yra jau sulaukęs pilnametystės, todėl Å¡iuo atveju taikomos ne CK 6.276 straipsnio 2 dalies, o CK 6.276 straipsnio 3 dalies nuostatos. Proceso iÅ¡laidos Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. A. praÅ¡o jam atlyginti 500 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ 200 eurų už atstovavimÄ , 300 eurų už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (3 t., b. l. 4-6), taip pat praÅ¡o jo kelionės iÅ¡ gyvenamosios ir darbo vietos Jungtinėje Karalystėje į teisiamÄ jį posėdį ir atgal iÅ¡laidas – 128,40 Eur pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamųjų, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 2-3).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.). Priimdamas sprendimÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje užtruko iÅ¡ viso 7 valandas, todėl, teismo vertinimu, 200 eurų dydžio iÅ¡laidos už nukentėjusiojo atstovavimÄ yra pagrįstos ir protingo dydžio, vertinant tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas, nereikėjo specialių žinių, nebuvo bÅ«tina vykti į kitÄ vietovę, taip pat ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme dydžius. Pateiktas civilinis ieÅ¡kinys nebuvo sudėtingas, jis suraÅ¡ytas Å¡abloniÅ¡kai, jame faktiÅ¡kai daugiausia perraÅ¡inėtos kaltinimÄ , o ne ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ sudarančios aplinkybės ir duomenys, be to, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik 20 procentų, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl 300 eurų atstovavimo iÅ¡laidų už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant jas lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų V.

K. ir N. G.: po 50 Eur už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ ir po 100 Eur už atstovavimÄ teisiamajame posėdyje. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis E. A. bylos nagrinėjimo metu gyvena ir nuo 2018 m. birželio 26 d. dirba Jungtinėje Karalystėje (2 t., b. l. 177-178). Taigi, jo patirtos iÅ¡laidos atvykti į teismo posėdį pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. po 64,20 Eur iÅ¡ kiekvieno. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigoti per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. E. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ N. G. ir V. K. solidariai 400 eurų neturtinei žalai atlyginti. E. A. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ N. G. ir V. K. priteisti po 214,20 Eur (du Å¡imtus keturiolika eurų 20 ct) proceso iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Inga Liubinienė