99713ef0-cd26-484e-83da-c58c9d6580e9 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-467-348/2011                                                     Teisminio proceso Nr. 4-05-3-04234-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo T. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties T.

D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir   n u s t a t ė :              Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-Institucija) miÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjas 2011-06-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad T. D., bÅ«damas kabelių linijos (duomenys neskelbtini) projektų darbų vadovu (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 2011 m. gegužės mėn. organizavo ir įvykdė 1,8 m. gylio ir 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 Ä Å¾uolai, 1 blindė ir 1 liepa.

Statybos darbus vykdė nesilaikydamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto reikalavimų bei pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus, kuo pažeidė LR miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 6 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 17 str., Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 6 p. reikalavimus, ir dėl ko Institucijos 2011-06-02 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 51² str. 1 d. - 1000 Lt bauda, pagal 62 str. 2 d. – 2000 Lt bauda, pagal 68 str. -150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinė nuobauda paskirta 2000 Lt bauda.

Pažeidėjas įpareigotas atlyginti miÅ¡kui padarytÄ 9295,47 Lt žalÄ .              Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-05 nutartimi atmetė T. D. skundÄ dėl Institucijos nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir apskųstÄ nutarimÄ paliko galioti.              Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. D. apygardos teismui skundžia Kauno misto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Skunde nurodo, kad Institucija nepagrįstai pritaikė ATPK 62 str. 2 d. nuostatas, dėl ko nepagrįstai buvo konstatuotas administracinis teisės pažeidimas. Taikydami Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , tiek Institucija, tiek teismas ignoravo aplinkybę, kad jokių pareiÅ¡kėjo savavaliÅ¡kų veiksmų, atliktų be teisėto pagrindo, nebuvo. Visi darbai Kauno Ą. buvo atliekami turint visÄ Å¡iems darbams reikiamÄ projektinę dokumentacijÄ . Techninis projektas buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu, gaunant ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pritarimÄ , buvo aiÅ¡kiai apibrėžta kabelių linijos trasos vieta.

Nenustatyta, kad rangovas bÅ«tų nukrypęs nuo projektinės dokumentacijos, tai yra kad kabelių linijos trasos vieta rangovo bÅ«tų vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeista. Niekaip kitaip kabelių tranšėjos iÅ¡kasamos negalėjo bÅ«ti, kadangi kabelių linijos trasa eina tarp medžių. Tikėtina, kad prieÅ¡ suderinant techninį projektÄ bei jame numatytos kabelių linijos trasos vietÄ , atsakovo atstovai domėjosi trasos vieta Ą., galimas pasekmes medžiams, tarp kurių Å¡i trasa turėjo bÅ«ti vedama.

Todėl projekto suderinimas yra pagrindas konstatavimui, kad atliekant darbus ir nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos, tranšėjos elektros linijai kasimas bei medžių šaknų pažeidimas negali būti laikomas savavališku bei sukeliančiu atsakomybę pagal ATPK 62 str. 2 d. Paminėtina ir tai, kad dar net atsakovui nepradėjus reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo būdo, rangovo iniciatyva buvo atliktos projektinės dokumentacijos korekcijos. Akivaizdu, kad jei pirminėje techninio projekto derinimo stadijoje atsakovas būtų atsakingai atlikęs jam deleguotas funkcijas ir pateikęs pastabas dėl darbų atlikimo būdo, tokių pasekmių nebūtų atsiradę.

             Skunde taip pat ginčijamas netinkamas ATPK 51² straipsnio taikymas. Statybinės atliekos statybvietėje buvo laikomos nepažeidžiant projektinės dokumentacijos bei teisės aktų reikalavimų. Statybinės atliekos buvo laikomos jų susidarymo vietoje. Paminėtina tai, kad statybinių atliekų susidarymo vietos projektinėje dokumentacijoje nekonkretizuotos. Tokiu būdu nebuvo padaryta Techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų pažeidimų, dėl ko administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 1 d. pareiškėjui taikyta nepagrįstai.

             PareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįstai pritaikytas ir ATPK 68 straipsnis. Techninis projektas numatė, kad brėžiniuose nurodytame tvarkomame plote ir po 10 metrų iÅ¡ abiejų pusių tvarkomose Ą. takų prieigose numatyta įrengti vejÄ , turi bÅ«ti nurenkami akmenys, užvežamas reikalingas augalinis sluoksnis, žemės pavirÅ¡ius sutankinamas voluojant, prieÅ¡ sėjant žolių miÅ¡inį žemės pavirÅ¡ius iÅ¡purenamas. Tai rodo, kad miÅ¡ko paklotė, tokia, kokia ji buvo iki darbų atlikimo, bet kokiu atveju po darbų atlikimo neturėjo likti ir turėjo bÅ«ti sukultÅ«rinta tiek užvežant atitinkamÄ kiekį žemių, tiek sėjant žolę, tiek voluojant ir pan.

MiÅ¡ko paklotės sugadinimas dėl darbų atlikimo buvo neiÅ¡vengiamas, antraip nepaliečiant miÅ¡ko paklotės darbai objekte negalėjo bÅ«ti atlikti. Tai leidžia teigti, jog techninio projekto rengėjai numatė galimÄ miÅ¡ko paklotės sugadinimÄ dėl darbų atlikimo, sÄ lyga gerbÅ«vio atstatymui apsėjant žole yra suderinta su atsakovu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad miÅ¡ko paklotė sugadinta savavaliÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, kad supiltų 9 krÅ«vų smėlio vietoje miÅ¡ko paklotė vienaip ar kitaip bÅ«tų nukentėjusi - smėlis panaudotas darbų atlikimui, paklotė Å¡ioje vietoje nenukentėjo, be to, smėlio krÅ«vos yra 10 m. nuo takų plotyje, kur numatytas gerbÅ«vio atstatymas.

             PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis veikė neturėdamas tam teisės ir leidimo naudoti laukinės augalijos iÅ¡teklius valstybinėje žemėje. NeaiÅ¡ku kuo remiantis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis organizuodamas darbus ėmė laukinės augalijos iÅ¡teklius (miÅ¡ko paklotę) – jos paėmimas niekur neužfiksuotas. Pagal Laukinės augalijos iÅ¡teklių naudojimo tvarkos 4.3 punktÄ leidimų gavimas netaikomas vietose, kur atliekami žemės kultÅ«rinimo darbai, neiÅ¡saugant laukinės augalijos. 10 metrų plote į abi puses nuo takų yra numatytas teritorijos sukultÅ«rinimas užsėjant vejÄ .

Tai rodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino bÅ«tinybę atliekant tokius darbus gauti leidimÄ laukinės augalijos iÅ¡teklių naudojimui. Tokiu bÅ«du atsakomybė pagal ATPK 68 str. taikyta nepagrįstai.              Skunde daroma iÅ¡vada, kad administracinė atsakomybė pareiÅ¡kėjui taikyta nežiÅ«rint į tai, kad tokios pasekmės buvo numanomos, suderintos ir neiÅ¡vengiamos, bei kad jo, kaip darbus organizuojančio asmens, veiksmuose, nebuvo jokio savavaliÅ¡kumo.

Be to, be pagrindo Å¡ioje byloje akcentuojamas vien tik žalos gamtai padarymas nevertinant aplinkybių, kad po objekto pabaigimo bus ženkliai pagerinta infrastruktÅ«ra Ą. – sutvarkytas gerbÅ«vis po 10 metrų į abi pėsčiųjų bei dviračių tako puses, įrengti suoliukai, lauko apÅ¡vietimas, atnaujinta tako infrastruktÅ«ra, tai yra Ą. bÅ«klė, kraÅ¡tovaizdis bus pagerinti. Be to, atlikti darbai labai svarbÅ«s visam Kauno miestui, skirti prijungti Nemuno salÄ prie Kauno miesto elektros tiekimo tinklų, tai yra aprÅ«pinti Nemuno salÄ bei joje esančiÄ Å½algirio arenÄ elektra.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartį nepakeistÄ .

Nurodo, kad T. D. nuobauda paskirta pagrįstai. Apelianto skundo teiginys, kad jo veikoje žalojant medžius nėra savavaliÅ¡kumo požymio, yra nepagrįstas. Žodis „savavaliÅ¡kas“ yra aiÅ¡kinamas kaip nesilaikant įstatymų, taisyklių. Bylos medžiaga patvirtina, kad T. D., vykdydamas kabelių linijos tiesimo darbus, sužalojo 7 Ä Å¾uolus, 1 blindę ir 1 liepÄ (kasant tranšėjas buvo nukirstos Å¡ių medžių Å¡aknys iÅ¡ vienos pusės nuo jų kamienų 0,2-1,5 m. atstumu ir iki 1,8 m gylio).

Visų sužalotų medžių bendras tÅ«ris yra 51,285 m². Techninėje dokumentacijoje nebuvo numatytas koks nors Ä Å¾uolų kirtimas ar žalojimas. Darbai turėjo  bÅ«ti vykdomi laikantis techninio projekto aplinkos apsaugos dalies sÄ lygų. Tuo labiau, kad vykdyti statybos darbus nežalojant medžių leido techninės galimybės – ten, kur trukdė augantys Ä Å¾uolai, siekiant iÅ¡vengti medžių sužalojimo, komunikacijos kabeliai galėjo bÅ«ti tiesiami betranšėjiniu kabelių tiesimo bÅ«du, kabelius kloti atliekant požeminius pragręžimus.

Tačiau T. D. organizavo ir įvykdė apie 1,8 m gylio ir 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 9 medžiai. Tokiu bÅ«du T. D. nesilaikė techninio projekto aplinkos apsaugos dalies reikalavimų, ir savavaliÅ¡kai sužalojo 7 Ä Å¾uolus, 1 blindę ir 1 liepÄ , kuo padarė ATPK 62 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ .              Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis nepadarė ATPK 68 str., kadangi jo veiksmuose nėra savavaliÅ¡kumo, jog smėlis buvo sandėliuojamas 10 metrų atstumu nuo tako.

Bylos medžiaga patvirtina, kad T. D. organizavo darbus, kurių metu savavaliÅ¡kai buvo sunaikinta 595 m² plote miÅ¡ko paklotė. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje nėra numatyta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijoje sandėliuoti atvežtÄ smėlį ir kitas statybines medžiagas. Nėra numatyta, kad statybinė technika važinės Ą. teritorija taip, kaip patogiau darbų vykdytojui. Tačiau darbai buvo organizuoti taip, kad ant miÅ¡ko paklotės buvo iÅ¡piltos ir laikomos 9 smėlio krÅ«vos, tokiu bÅ«du po jomis sunaikinant 335 m² miÅ¡ko paklotės. Be to, sunkiÄ ja technika iÅ¡važinėta 80 m² miÅ¡ko paklotė.

Sandėliuojant 2 krūvas demontuotų asfalto dangų atliekų sunaikinta 180 m² miško paklotės. Iš viso Ą. valstybinės reikšmės miške sunaikinta 595 m² miško paklotės.              Be to, apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad techniniame projekte nėra pasisakyta dėl atliekų laikymo statybos vietoje. Techniniame projekte numatyti tokie statybos darbų metu susidarančių atliekų tvarkymo būdai – betono perdirbimo įmonė, atliekų saugojimo aikštelės, todėl pagal techninio projekto aplinkos apsaugos dalį statybos darbų metu susidarančias atliekas nenumatyta saugoti objekte, o numatyta jas perduoti betono perdirbimo įmonei.

Tačiau T. D. darbus organizavo ir vykdė nesilaikydamas techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų – ant valstybinio miÅ¡ko paklotės supylė ir sandėliavo 2 krÅ«vas demontuotų asfalto dangų atliekų, tokiu bÅ«du padarė ATPK 51² str. numatytÄ pažeidimÄ .              T. D. apeliacinis skundas atmestinas.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D. buvo pareikÅ¡tas administracinis kaltinimas dėl to, kad jis, bÅ«damas kabelių linijos (duomenys neskelbtini) projektų darbų vadovu (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 2011 m. gegužės mėn. organizavo ir įvykdė 1,8 m. gylio ir 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 Ä Å¾uolai, 1 blindė ir 1 liepa, tai yra pagal ATPK 51² str. 1 d., 62 str. 2 d. ir 68 str.

SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, T. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.             Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Å ioje byloje teismas iÅ¡siaiÅ¡kino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Be to, kaip ne kartÄ yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).              Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.              Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal T. D. skundo argumentus, turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotųjų pažeidimų sudėtys.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiÅ¡kai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma prieÅ¡inga teisei veika.             ATPK 51² str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybÄ , kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba Å«kinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų.

                          ATPK 62 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ medžių ir krÅ«mų kirtimÄ , naikinimÄ arba žalojimÄ valstybei nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko žemėje, kai iÅ¡kertama, sunaikinama ar sužalojama nuo deÅ¡imties iki vieno Å¡imto kietmetrių medžių ar krÅ«mų.             ATPK 68 str. nustato administracinę atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ miÅ¡ko paklotės naikinimÄ , žalojimÄ ar rinkimÄ .

             Apeliantas nepagrįstai skundžiasi, jog Å¡ioje byloje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė – tyčia. Aukščiau paminėti administraciniai teisės pažeidimai yra padaromi arba nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, arba savavaliÅ¡kai. Todėl pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl savavaliÅ¡kumo fakto neįrodymo, atmestini kaip nepagrįsti.             Žodis „savavaliÅ¡kas" pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodynÄ aiÅ¡kinamas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių" (www.lki.lt).

Pagal ATPK 62 str. 2 dalyje iÅ¡dėstytos teisės normos dispozicijÄ joje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, be to, gali bÅ«ti padarytas ir neveikimu, kai asmuo, davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų kontrolės, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų.             Ą. teritorija - valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuriame veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas (toliau - LR MiÅ¡kų įstatymas) (Žin.,1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548).

Å io įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad miÅ¡ko valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miÅ¡kus nuo neigiamų veiksnių, miÅ¡kÄ naudoti tokiais bÅ«dais, kurie padėtų mažinti neigiamÄ poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio naÅ¡umÄ , saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. T. D. buvo atsakingas už projekto vykdant kabelių linijos tiesimo darbus įgyvendinimÄ , jis buvo supažindintas su projekto aplinkosauginiais reikalavimais.

Aplinkos apsaugos departamentas prižiÅ«ri, kad turi bÅ«ti paruoÅ¡ta projekto apsauga pagal statybų techninius reikalavimus, turi bÅ«ti iÅ¡vada iÅ¡ Kauno marių regioninio parko direkcijos. IÅ¡vada buvo gauta, kad projekto metu nebus kertami ir žalojami Ä Å¾uolai. Rangovas žinojo apie projekto reikalavimus ir turėjo jų laikytis. Negalint įgyvendinti projekto reikalavimų, rangovas privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas bei iÅ¡ naujo atlikti derinimus. Rangovas pats savavaliÅ¡kai neturi teisės spręsti dėl projekto pakeitimo.

Å iuo atveju rangovas pats priėmė sprendimus, kurių metu buvo padaryta akivaizdi žala aplinkai. Techninis projektas nėra leidimas vykdyti darbus visoje Ą. teritorijoje.              Bylos medžiaga patvirtina, kad T. D., bÅ«damas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos projekto darbų vadovu, (duomenys neskelbtini) (toliau - Ą.) valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 34, 36 ir 38 sklypuose organizavo ir įvykdė apie 1,8 m gylio ir apie 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 Ä Å¾uolai, 1 blindė ir 1 liepa (kasant tranšėjas buvo nukirstos Å¡ių medžių Å¡aknys iÅ¡ vienos pusės nuo jų kamienų 0,2 m - 1,5 m atstumu ir iki 1,8 m gylio).

Visų sužalotų 9 (devynių) medžių bendras tÅ«ris yra 51,285 m3. PadarytÄ pažeidimÄ Ä¯rodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, vykdant kasimo darbus sužalotų medžių matavimo duomenys, 2011 m. gegužės 27 d. aktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. raÅ¡tas Nr. 975, Techninio projekto aplinkos apsaugos dalis 217/4-TP-AAD-T1. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje 217/4-TP-AAD-T1 nebuvo numatytas koks nors Ä Å¾uolų kirtimas ar žalojimas dėl 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybų.

Darbų vykdymo sÄ lygos, kad nebus kertami ar kitaip pažeidžiami Ä Å¾uolai, buvo suderintos su Kauno marių regioninio parko direkcija (2008 m. spalio 29 d. Planuojamos Å«kinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „NatÅ«ra 2000" teritorijoms reikÅ¡mingumo iÅ¡vada Nr. V3-7.1-286). Be to, Nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ((duomenys neskelbtini)) vertingųjų savybių laikinajame apsaugos reglamente (skyriaus „Apibendrinimas" 4 punktas) nurodyta, kad nesant realių galimybių aplenkti Ą. parko teritorijÄ , tiesiant 110 kV elektros kabelį (duomenys neskelbtini), kabelio linija per Ą. parko teritorijÄ gali bÅ«ti pravesta tik esamu taku, iÅ¡saugant tako ir jo gretimybių kultÅ«ros, gamtos ir estetines vertybes.

Taigi, A. Ž. ir ko UAB (duomenys neskelbtini) kV elektros perdavimo kabelių linijos tiesimo darbus privalėjo vykdyti laikydamiesi Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl sÄ lygų, t.y. elektros kabelį tiesti, nežalojant Ä Å¾uolų ir kitų medžių. Tuo labiau, kad vykdyti statybos darbus nežalojant medžių leido techninės galimybės: ten, kur trukdė augantys Ä Å¾uolai, siekiant iÅ¡vengti medžių sužalojimo, komunikacijos kabeliai galėjo bÅ«ti tiesiami betranšėjinio kabelių tiesimo bÅ«du (kabelius kloti atliekant požeminius pragręžimus).

Tačiau T. D., bÅ«damas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu, (duomenys neskelbtini) valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 34, 36 ir 38 sklypuose organizavo ir įvykdė apie 1,8 m gylio ir apie 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 Ä Å¾uolai, 1 blindė ir 1 liepa (kasant tranšėjas nukirstos Å¡ių medžių Å¡aknys iÅ¡ vienos pusės nuo jų kamienų 0,2 m - 1,5 m atstumu ir iki 1,8 m gylio). Taigi, A. Ž. ir ko UAB darbų vadovas T.

D. nesilaikė Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 reikalavimų, savavaliÅ¡kai valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke sužalojo 7 Ä Å¾uolus, 1 blindę ir 1 liepÄ , kurių bendras tÅ«ris yra 51,285 m3. Tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 62 str. 2 d.             Be to, T. D. statybos darbus organizavo ir įvykdė pažeisdamas LR ATPK 512 str. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. nuostatas, nesilaikydamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl 5.3 p. reikalavimų, pagal kurį statybos metu susidarančių atliekų saugojimas, jų kiekis bei laikymo sÄ lygos objekte nenumatytos.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad demontuotos betono ir asfalto dangų atliekos supiltos ir buvo laikomos ne jų susidarymo vietoje, t. y. ne išardytų pėsčiųjų takų vietoje, o ant miško paklotės Kauno Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 26 ir 36 sklypuose. Teismo manymu, tuo buvo pažeisti Techninio projekto Aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl 5.3. p., reikalavimai, sandėliuojant statybines atliekas. Paminėtina tai, kad nors statybinių atliekų susidarymo vietos projektinėje dokumentacijoje nekonkretizuotos, tačiau pagal techninio projekto aplinkos apsaugos dalį statybos darbų metu susidarančios demontuotų betono ir asfalto dangų atliekos numatytos perduoti betono perdirbimo įmonei.

Techninio projekto 5,3 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad rangovinė organizacija pateikia užsakovui atliekų iÅ¡vežimÄ ir utilizavimÄ Ä¯forminančius dokumentus. Statybos metu susidarančias atliekas ir pakuotes gali tvarkyti tik įregistruotos pagal atliekų tvarkymo taisykles įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 17 straipsnio 2 d. nuostatas Å«kinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos, numatytos Å¡io įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytÄ atsakomybę.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad Techniniame projekte nėra pasisakyta dėl atliekų ir atliekos galėjo bÅ«ti laikomos statybos vietoje. Šį teiginį paneigia bylos raÅ¡ytiniai dokumentai. 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statyba leista tik esamu taku, iÅ¡saugant tako ir jo gretimybių kultÅ«ros, gamtos ir estetines vertybes. Pagal Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 5.3 punkto reikalavimus statybos metu susidarančių atliekų, tame tarpe ir demontuotų betono ir asfalto dangų atliekų, saugojimas, jų kiekis bei laikymo sÄ lygos objekte nenumatytos (aplinkui saugoma teritorija).

Statybos darbų metu susidarančių demontuotų betono ir asfalto dangų atliekų tvarkymo būdai numatyti tokie - betono perdirbimo įmonė, atliekų saugojimo aikštelės. Taigi, pagal Techninio projekto aplinkos apsaugos dalį statybos darbų metu susidarančias demontuotų betono ir asfalto dangų atliekas nenumatyta saugoti objekte, o numatyta perduoti jas betono perdirbimo įmonei. Tačiau T. D. statybos darbus organizavo ir įvykdė nesilaikydamas Techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų - ant valstybinio miško teritorijoje ant miško paklotės supylė ir sandėliavo 2 krūvas demontuotų asfalto dangų atliekų.

Tokiu bÅ«du skundo teiginys, kad nei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento miÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjo nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kuri bÅ«tent minėto 5.3 p. nuostata buvo pažeista, nepagrįstas. T. D. darbus organizavo ir vykdė nesilaikydamas techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų – ant valstybinio miÅ¡ko paklotės supylė ir sandėliavo 2 krÅ«vas demontuotų asfalto dangų atliekų, tokiu bÅ«du padarė ATPK 51² str. numatytÄ pažeidimÄ .

T. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl LR ATPK 512 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.             Be to, apylinkės teismo yra teisingai nustatyta, kad T. D. organizavo darbus, kurių metu Ą. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 9, 10,12, 13, 26, 36 ir 38 sklypuose ant miÅ¡ko paklotės buvo iÅ¡piltos ir laikomos 9 krÅ«vos smėlio, važinėjama sunkiÄ ja savaeige statybine technika, dėl ko miÅ¡ko paklotė buvo sunaikinta 595 m2 plote. Tuo R.

D. pažeidė LR ATPK 68 str., kuriame numatyta atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ miÅ¡ko paklotės naikinimÄ , žalojimÄ ar rinkimÄ . T. D. šį faktÄ pripažįsta. Ą. teritorija - valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kuriame veiklÄ reglamentuoja LR MiÅ¡kų įstatymas. Å io įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad miÅ¡ko valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miÅ¡kus nuo neigiamų veiksnių, miÅ¡kÄ naudoti tokiais bÅ«dais, kurie padėtų mažinti neigiamÄ poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio naÅ¡umÄ , saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Byloje surinkti įrodymai (fotonuotraukos, Techninio projekto aplinkos apsaugos dalis 217/4-TP-AAD-T1 ir kt. rašytinė teismui pateikta medžiaga) patvirtina, kad A. Ž. ir ko UAB statybos projekto vadovas, T. D. organizavo darbus, kurių metu savavališkai buvo sunaikinta 595 m2 plote miško paklotė.             Be to, T. D. veikė, neturėdamas teisės ir leidimo naudoti laukinės augalijos išteklius valstybinėje žemėje. Miško paklotės savavališkas ėmimas, t. y. negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, prilygsta miško paklotės žalojimui, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta minėtame LR ATPK 68 str.

T. D. skunde pripažįsta miÅ¡ko paklotės sunaikinimo Ą. faktÄ , tačiau nurodė, kad miÅ¡ko paklotė naikinama ne toliau, nei 10 metrų atstumu nuo Projektinėje dokumentacijoje numatytos 110 kV kabelių linijos trasos vietos, t. y. tose vietose, kur bus atstatomas gerbÅ«vis. Tačiau gerbÅ«vio sutvarkymas, tai nėra leidimas, vykdant Ą. teritorijoje statybos darbus, sandėliuoti statybines medžiagas ir atliekas miÅ¡ko teritorijoje, važinėti įvairia statybos technika bet kur ir taip, kaip patogiau ar lengviau statytojui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Techninio projekto vykdytojui, buvo žinoma, kokiomis sÄ lygomis teks vykdyti statybas, todėl privalėjo elektros kabelio tiesimo darbus vykdyti griežtai laikantis Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 nuostatų. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje 217/4-TP-AAD-T1 nėra numatyta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko teritorijoje sandėliuoti atvežtÄ smėlį ir kitas statybines medžiagas. Jame nėra numatyta, kad statybinė technika Ą. teritorija važinės taip, kaip patogiau darbų vykdytojui, bet kur ir bet kaip.

Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybos projekto vadovas, organizavo darbus, kurių metu Ą. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 9, 10, 36 ir 47 sklypuose ant miÅ¡ko paklotės buvo iÅ¡piltos ir laikomos 9 krÅ«vos smėlio, taip po jomis buvo sunaikinta 335 m2 miÅ¡ko paklotės. Taip pat, Ą. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 12 ir 13 sklypuose sunkiÄ ja savaeige technika iÅ¡važinėta miÅ¡ko paklotė 80 m2 plote taip jÄ sunaikinant. Sandėliuojant 2 krÅ«vas demontuotų asfalto dangų atliekų 47 kvartalo 26 ir 36 sklypuose, buvo sunaikinta 180 m2 miÅ¡ko paklotės. IÅ¡ viso Ą. valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke 47 kvartalo 9, 10,12, 13, 26, 36 ir 38 sklypuose miÅ¡ko paklotė sunaikinta 595 m2 plote.

Tokiu bÅ«du nepagrįstas skundo argumentas, jog T. D. neįvykdė LR ATPK 68 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo.             Įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir teismo nutartį, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ATPK 257 str. nuostata, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p., teisėja                                                                              n u t a r i a : T. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartį, kuria paliktas nepakeistas LR aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento miÅ¡kų kontrolės skyriaus 2011-06-02 nutarimas, palikti nepakeistÄ .Å i nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Svetlana Jurgaitienė