2021-09-22 Nr. AB-19146-3-62-3-00106-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-583-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00106-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. budinčio pareigūno buvo pastebėtas besielgiantis keistai ir dėl galimo apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis nuvestas į budinčiąją dalį atlikti apsvaigimo testo. Dėl šios aplinkybės ir dėl to, kad testas buvo teigiamas, buvo laikinai izoliuotas nuo kitų asmenų uždarojoje zonoje 24 valandoms, kur kamera neatitiko jokių higienos normų reikalavimų, t. y. visur buvo purvina, sanitariniam mazge nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo. Pareiškėjas nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini) ir dėl ligos jam buvo paskirti raminamieji vaistai. Kai jį tą dieną uždarė į uždarosios zonos kamerą, jam labai skaudėjo galvą, todėl prašė pareigūnų pakviesti medicinos sesutę, tačiau nė vienas pareigūnas to net nenorėjo klausytis. Pažymėjo, kad pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių ir jis neteisėtai buvo izoliuotas 24 valandoms, 2019 m. rugsėjo 21 d., kada buvo išvestas iš būrio, pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, nebuvo iškviesta medicinos sesutė į laikino izoliavimo kamerą. Be to nurodė, kad neteisėtas uždarymas į uždarosios zonos kamerą jam sukėlė fizines kančias, kadangi prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą ir kt.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad medicinos sesuo jam davė netinkamų vaistų nuo galvos skausmo, į kuriuos labai jautriai reaguoja pareiškėjo organizmas, nors duomenys apie tai, jog tokie vaistai pareiškėjui netinka, yra užfiksuotu pareiškėjo sveikatos istorijoje. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų vaistų sukeltų skrandžio skausmų jis buvo 2 dienas atleistas nuo darbo. Pareiškėjas pažymėjo iš gydytojo psichiatro gavęs siuntimą pas traumatologą, tačiau tą dieną jo pas gydytoją negabeno. Pareiškėjas nurodė, kad į jo skundus nereaguojama, jis negauna tinkamos pagalbos, dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. buvo gauti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. 2-o būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistajam buvo atliktas greitos tyrimo priemonės testas. Nuteistasis nesutiko su pateikta išvada dėl nustatyto apsvaigimo. Pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų uždarant į kamerų tipo patalpą.

Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. 2019 m. rugsėjo 24 d. medicininiame pažymėjime gyd. psichiatro B. S. pažymėta, kad asmens sveikatos istorijoje benzodiazepinų paskyrimas ir vartojimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpyje neužregistruotas. Medicinos sesutė ateidavo kas kartą kai pareiškėjas ją kviesdavo. Pareigūnai tarnybos metu vadovavosi teisės aktais ir operatyviai įvertino situaciją. Vėliau surinkus visą medžiagą (gydytojų pažymą) buvo konstatuota, kad nuteistajam J.

M. paskirti raminamieji vaistai. Drausmės komisijos posėdyje išsiaiškinus visas aplinkybes, nuteistajam nuobauda paskirta nebuvo. Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 21.45 val. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 19.45 val. dėl galimo apsvaigimo ir buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr.

11. Kameroje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Kamera Nr. 11 atitinka higienos normų reikalavimus: lubos nekrenta, patalpa švari. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto nuostatomis, nuteistiesiems perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę.

Atsakovas pažymėjo, kad nuteistasis mokus, higienos priemonėmis turėjo galimybę apsirūpinti Trečiojo sektoriaus nuteistųjų parduotuvėje. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jam būtų pablogėjusi sveikata dėl kalinimo sąlygų, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo, paliko nenagrinėtą.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas R. B. ir specialistas, vykdantis direktoriaus budinčiojo padėjėjo funkcijas, R. L., pateikė Pataisos namų direktoriui tarnybinius pranešimus Nr. 46-1929(a) ir Nr. 46-1929 (b), kuriuose pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. 2-o būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Nuteistajam buvo pasiūlyta atlikti greitos tyrimo priemonės testą, minėtas nuteistasis atlikti testą sutiko, bet po greitos tyrimo priemonės testo rezultatų pasirašė, kad nesutinka, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis taip pat nesutiko su pateikta išvada dėl nustatyto apsvaigimo, bet pasirašė apsvaigimo nustatymo aktą. Nuteistasis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, uždarant jį į kamerų tipo patalpą. Nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą pažeidimą, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 21 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 58- 541 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ uždarytas į kamerų tipo patalpą 24 val. Iš kamerų tipo patalpos išleistas 2019 m. rugsėjo 22 d. 19.45 val. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. pasiaiškinime Nr. 72(1-2)612 nurodė, kad su testu, kurį jam padarė dėl apsvaigimo 2019 m. rugsėjo 21 d. nesutinka, kadangi vaistai (raminamieji) jam buvo paskirti Kauno tardymo izoliatoriuje, kai jis buvo etapuotas.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė tuo, kad prieš jį izoliuojant, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, pareigūnai neklausė jo paaiškinimų, kad jis vartoja raminamuosius vaistus ir vis tiek pareiškėjui atliko apsvaigimo testą. Teismas, atsižvelgdamas į BVK 144 straipsnio, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (toliau – apsvaigimas) nustatymo tvarkos aprašo 4, 5, 8, 9, 14, 16 punktų nuostatas, bei į faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai tarnybos metu vadovavosi teisės aktais ir operatyviai įvertino situaciją, taip pat siekiant apsaugoti pareiškėją ir užtikrinti kitų asmenų saugumą, nepažeidė teisės aktų laikinai izoliuojant pareiškėją nuo kitų nuteistųjų 24 valandoms.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog neatliktas išsamus tyrimas, kadangi konstatavo, jog pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, tik skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, o šiuo atveju Pravieniškių PN pareigūnai ėmėsi tik būtinų veiksmų, t. y. gavus pareigūnų tarnybinius pranešimus apie įtarimą, jog pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo atliktos greitos tyrimo priemonės testas, testo rezultatai buvo teigiami, tačiau pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatais, todėl pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Vėliau surinkus visą medžiagą (gydytojų pažymą) buvo konstatuota, kad pareiškėjui paskirti raminamieji vaistai. Pareiškėjui drausminė nuobauda už tai, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas nebuvo skirta. Dėl šio įvykio pareiškėjo teisinė padėtis nepakito. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog neatliktas išsamus tyrimas, yra atmestini kaip nepagrįsti.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., kada buvo išvestas iš būrio, pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, todėl jis patyrė neturtinę žalą, pažymėjo, kad iš esmės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia abstrakčiais argumentais dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamo elgesio, t. y. nepagarbaus bendravimo, fizinio smurto. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai su pareiškėju elgėsi netinkamai, naudojo fizinį smurtą.

10. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Pareigūnai R. B., V. L. ir R. B. 2019 m. spalio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad jie tik pareiškėjui davė nurodymą eiti iki budėtojų dalies atlikti apsvaigimo testą, fizinio smurto prieš nuteistąjį nenaudojo. Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. P. 2019 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Nr. 43-19307 dėl vaizdo įrašų peržiūros pažymėta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. peržiūrėjus 2019 m. rugsėjo 21 d. pataisos namų trečiojo sektoriaus 1-2 būrių koridoriaus vaizdo įrašą, nustatyta, kad 20.56 val. nuteistasis J. M. 2 būrys išeina iš savo gyvenamosios patalpos ir eina link išėjimo iš būrio. Jį lydi du pareigūnai. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad pareigūnai naudoja prieš nuteistąjį fizinį smurtą. Teismo teigimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. pareigūnai naudojo fizinį smurtą, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikia, aplinkybių nedetalizuoja, nenurodo koks pareigūnas ir koks fizinis smurtas jo atžvilgiu buvo naudotas (ar buvo suduota, ar buvo pastumtas ir pan.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie netinkamą Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, ar dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes pareiškėjo sveikatai (sužalojimus ar pan.). Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo samprotavimai apie Pravieniškių PN-AK pareigūnų netinkamą elgesį nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, todėl atmetė jo argumentus dėl minėtų aplinkybių kaip nepagrįstus.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad laikino izoliavimo kamera (uždarosios zonos 11 patalpa) neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. visur buvo purvina, sanitariniam mazge nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo, atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis bei fotonuotraukas, bei konstatavo, kad uždarosios zonos 11 patalpa yra švari, nuo lubų nekrenta tinkas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra imperatyvių nuostatų, nustatančių pareigą laikino izoliavimo patalpose, tualetuose padėti tualetinį popierių, muilą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad laikino izoliavimo patalpoje nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo, tačiau nenurodė, ar dėl šių priemonių išdavimo jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su šiais nusiskundimais, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra mokus, neaišku, kodėl jis pats šių priemonių neturėjo su savimi ar nenusipirko Pravieniškių PN-AK esančioje parduotuvėje, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl bendrosios praktikos slaugytojos neiškvietimo pareiškėjui būnant laikinai izoliuotam kamerų tipo patalpoje, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. bendrosios praktikos slaugytoja pas pareiškėją lankėsi net kelis kartus.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo, kad jam buvo skirti netinkami vaistai, pažymėjo, kad pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką, tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl galimai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

14. Teismas pažymėjo, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir sveikatos pablogėjimu, konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl sprendė, kad valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 17. Pareiškėjas J. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jame netinkamai įvertintos bylos aplinkybės: byloje buvo vertinama neteisinga (klaidinga) psichologės pažyma, kad pareiškėjas nesilanko pas psichologą, nors taip nėra; byloje vertinti Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu dėl gyvenamųjų patalpų atitikimo higienos normoms.

19. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartoja pirmos instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, bet nenurodo, kokias konkrečias materialines ir procesines teisės normas byloje netinkamai taikė ir aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skunde nenurodyta, nuo kokios teisminės praktikos yra nukrypta šioje byloje, nepateikti jokie motyvai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, t. y. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, kurie nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

19.2. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtais veiksmais, 2019 m. rugsėjo 21 d. uždarant pareiškėją į kamerų tipo patalpą, taip pat su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo paliko nenagrinėtą, kadangi sprendė, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su teismo sprendimo išvadomis dėl to, kad, teismo vertinimu, jis buvo izoliuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, argumentus. Pareiškėjo teigimu, jis buvo izoliuotas nustačius jo apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų neteisėtai, kadangi jis vartoja gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, kurie gali sukelti apsvaigimo būseną.

25. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m sausio 1 d. ) 144 straipsnyje nustatyta, kad kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį <...> laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno, izoliuoti, jis gali būti laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno atvykimo į pataisos įstaigą, bet ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms, ir nelaikomas nuobauda. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; o 2 dalies 3 punkte – laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 21.00 val. 2 būrio koridoriuje buvo sulaikytas nuteistasis J. M.. Minėtas nuteistasis buvo vangus, mieguistas, svyravo į šonus, akivaizdžiai apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Prieš pareiškėją izoliuojant (laikinai perkeliant į kamerų tipo patalpas), pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 21 d., 21.20 val. buvo patikrintas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, ir 2019 m. rugsėjo 21 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 115-419 buvo konstatuota, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į minėtą aktą, bei į nuteistojo padarytą BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 21 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 58-541 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ buvo uždarytas į kamerų tipo patalpą 24 val. (iš kamerų tipo patalpos išleistas 2019 m. rugsėjo 22 d.19.45 val.).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai tarnybos metu vadovavosi teisės aktais ir operatyviai įvertino situaciją, nustatė pareiškėjo apsvaigimą, todėl, siekdami apsaugoti pareiškėją ir užtikrinti kitų asmenų saugumą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, laikinai izoliuojant pareiškėją nuo kitų nuteistųjų 24 valandoms.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas 24 valandoms, neturėjo būti atliekamas išsamus tyrimas, kadangi pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalį, tik skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, o nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai ėmėsi tik būtinų veiksmų, t. y. gavus pareigūnų tarnybinius pranešimus apie įtarimą, jog pareiškėjas galimai yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo atliktos greitos tyrimo priemonės testas, testo rezultatai buvo teigiami, tačiau pareiškėjas nesutiko su tyrimo rezultatais, todėl pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šioje byloje nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių jo izoliavimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, t. y. nenurodo aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis buvo izoliuotas, nors nepadarė jokio pažeidimo, kadangi, kaip minėta, įtarus, jog pareiškėjas yra galimai apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, ir atlikus greitos tyrimo priemonės testą, testo rezultatai buvo teigiami, t. y. pareiškėjas atitiko visus apsvaigimo požymius, todėl, siekiant apsaugoti pareiškėją ir užtikrinti kitų asmenų saugumą, pareigūnai turėjo teisę ir pareigą laikinai izoliuoti pareiškėją nuo kitų nuteistųjų 24 valandoms.

30. Pažymėtina, kad iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2019 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 58-541 „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ (b. l. 24–25) matyti, kad nuobauda – perkelti pareiškėją į kamerų tipo patalpas – neskirta, pareiškėjui taip pat nebuvo skirta drausminė nuobauda dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, kadangi surinkus visą medžiagą (gydytojų pažymas) buvo konstatuota, jog pareiškėjui paskirti raminamieji vaistai, taigi, dėl pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 21 d. taikytos 24 val. izoliacijos jo teisinis statusas nepakito, izoliacija jam nesukėlė teisinių pasekmių.

31. Teisėjų kolegija pažymi jog byloje esančiais duomenimis (pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 29-31), pažyma dėl vaizdo įrašų peržiūros (b. l. 26)) yra paneigti pareiškėjo teiginiai dėl fizinio smurto prieš pareiškėją naudojimo jį perkeliant į kamerų tipo patalpas 2021 m. rugsėjo 21 d. Byloje esantys duomenys taip pat paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl medicinos sesutės neiškvietimo, kadangi iš Pareigūnų lankymosi kamerų tipo patalpose apskaitos žurnalo (b. l. 34) matyti, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. pas pareiškėją net kelis kartus lankėsi bendrosios praktikos slaugytoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl higienos normų užtikrinimo karantino patalpoje Nr. 11, kurioje buvo izoliuotas pareiškėjas, bei išvadas dėl pareiškėjo neaprūpinimo higienos reikmenimis, todėl iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu pagrįstai nenustatė jokių atsakovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pareiškėjui bendrosios praktikos slaugytojos skirtais netinkamais vaistais ir dėl to kilusiomis pasekmėmis vertintini kaip netinkamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, ir šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą.

33. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl lankymosi pas psichologą, kt.) neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija į juos neatsako. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Ramutė Ruškytė