2024-03-27 Nr. AB-5128-3-61-3-09057-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1323-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09057-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180236 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu.

2.2. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 18 d. iki skundo teismui pateikimo dienos dirbo Lietuvoje. Nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. pareiškėjas turėjo jam išduotą nacionalinę vizą, o nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2023 m. spalio 7 d. leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikiną gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „HQDS“, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

2.3. Migracijos departamento Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes Bendrovės veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito; teisinis reguliavimas buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dabar; kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo; esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos ir Migracijos departamentas patvirtino UAB „HQDS“ veiklos modelio teisėtumą bei esant analogiškai situacijai, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.4. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi Bendrijos (toliau – ir EBKR) licencijų kopijų, ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti transporto priemonių. Be to, Migracijos departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti transporto priemonių. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl kurių atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Migracijos departamentui, atliekant savo funkcijas, buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) duomenis, Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo juos išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

4.2. Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti transporto priemonių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transporto veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

6.1. Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus, vienas iš kurių yra ir pareiškėjas. Bendrovės tikslas tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, siūlančia tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra Bendrovės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

6.2. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, ji 2023 m. birželio 29 d. pateikė Migracijos departamentui įrodymus patvirtinančius, kad Bendrovė teikia paslaugas, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus, o EBKR licencijos turėjimo reikalavimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o Bendrovei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, patvirtina ir tai, kad teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar nėra pasikeitęs, be to, 2017–2018 metais valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitiktį teisės aktų reikalavimams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjo P. B. skundą – panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 23S180236 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 323 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. turėjo jam išduotą nacionalinę vizą, o nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2023 m spalio 7 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

8.2. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje.

8.3. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

8.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmams, kurie patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino skundžiamą Sprendimą.

9. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Migracijos departamentas, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y. ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kita. Teismas vertino, jog tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas (ne) atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų.

10. Teismas pažymėjo, jog priimant Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam neišduodant leidimo laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, ribojančių Bendrovės deklaruojamą veiklą (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), ar sąlygų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte (pvz., kad Bendrovė: yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas; turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką; nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų); yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos).

11. Teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas.

12. Teismas vertino, jog Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių.

III. 13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

14. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas apima visą krovinių vežimo keliais transportą, į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotoju, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos.

14.2. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamentui nustačius, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti transporto priemonių, pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų leidimui laikinai gyventi pakeisti.

14.3. Išvadą, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių visuma, tačiau teismas Migracijos departamento nurodytų aplinkybių nevertino ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

14.4. Įstatyme negali būti suformuluotos konkrečios sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms situacijoms reglamentuoti, jose formuluojamos bendrosios taisyklės. Įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti iškreipia Įstatymo nuostatas.

14.5. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti netinkamai išspręsta byla. Proceso ir materialiosios teisės pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

15. Pareiškėjas P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:

16.1. Įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis yra išspręsti analogiški ginčai, kuriuose apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Migracijos departamento analogiško turinio sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl į šiuos sprendimus turėtų būti atsižvelgiama ir nagrinėjant šią administracinę bylą.

16.2. Migracijos departamentas klaidingai teigia, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeisti.

16.3. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba, vykdydamas tokią veiklą, kokiai ir anksčiau jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, apsiribodamas formaliu vertinimu, kad pareiškėjas negali vykdyti veiklos, kuriai buvo įdarbintas ir pas tą patį darbdavį, kuris pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.

16.4. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą, nes nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde Migracijos departamentas nepaaiškino, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Migracijos departamentas išduodavo leidimus laikinai gyventi Bendrovės darbuotojams, įskaitant ir pareiškėją, ir nekeldavo klausimų dėl Bendrovės atitikties leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Bendrovės veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito, kaip ir nesikeitė teisinis reguliavimas, be to, valstybės institucijos patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą ir išduodavo leidimus laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, viršydamas savo kompetencijos ribas ir neteisingai interpretuodamas ginčo situaciją nepagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 23S180236, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė ir visapusiškai neišnagrinėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu (darbu).

19. Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo nuostatas ir netinkamai vertino įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

21. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – LTSA Paslaugų departamento 2024 m. sausio 17 d. raštą Nr. 15B-363 „Dėl profesinės krovinių vežimo veiklos sąlygų“, kurį prašo pridėti prie bylos medžiagos. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – LTSA Paslaugų departamento 2024 m. kovo 19 d. raštą Nr. 15B-2058 „Dėl informacijos pateikimo“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, aptartą teismų praktiką dėl administracinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos bei vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, neprideda šių įrodymų prie bylos medžiagos ir jų nevertina.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d.). Migracijos departamentui suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Migracijos departamentas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, taiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir kitus įstatymus (teisės aktus) tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, išskyrus nustatytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios (Įstatymo 1 str. 4 d.).

25. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S180236, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydamas, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi pakeitimo sąlygų.

26. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėją Bendrovėje buvo siekiama įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, dėl minėtų priežasčių nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų.

27. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, nes neturi reikiamo kiekio EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių.

28. Bendrovė byloje pripažįsta, kad nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms.

29. Bendrovė byloje pateikia paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 2 d.), kad kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pavyzdžiui, IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ yra įmonė, kurioje įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės pateikta informacija Migracijos departamentui.

30. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 16 d. raštu trečiojo suinteresuoto asmens prašė pateikti visų UAB „HQDS“ įdarbintų užsieniečių darbo laiko apskaitos žiniaraščius laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn., nurodant užsieniečio duomenis, taip pat duomenis apie tai, kokiai įmonei kiekvienas užsienietis teikė vairavimo paslaugas, įskaitant duomenis apie paslaugų teikimo vietą, suteiktų paslaugų valandų skaičių. Taip pat prašė pateikti ir UAB „HQDS“ sudarytų vairavimo paslaugų teikimo sutarčių kopijas. Vykdydama Migracijos departamento prašymą Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė raštą su įrodymais, patvirtinančiais, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą.

31. Nurodytų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylai reikšmingos aplinkybės, jog Bendrovė su pareiškėju yra sudariusi darbo sutartį, pareiškėjas darbo funkcijas pagal ją atlieka trečiosioms šalims (įmonėms), kurios su Bendrove yra sudariusios vairavimo paslaugų teikimo sutartis, yra nustatytos, dėl jų iš esmės ginčo nėra.

32. Ginčui išspręsti yra svarbus vertinimas, ar UAB „HQDS“ sudarytos su pareiškėju darbo sutarties sąlygos, kurių pagrindu pareiškėjas įsipareigojo atlikti ir / ar faktiškai atliko darbo sutartimi numatytas darbo funkcijas, atsižvelgiant į UAB „HQDS“ sudarytas vairavimo paslaugų teikimo sutartis su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėmis, atitinka imperatyvias sąlygas, įtvirtintas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeisti. Vertinant šias sąlygas (pagrindus), atsakovas yra saistomas darbo santykius reglamentuojančių teisės normų, be kita ko, tų, kurios suponuoja darbo sutarties sudarymo ir tokios sutarties vykdymo ypatumus.

33. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019, 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Tačiau darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Taigi darbdavys, dalyvaudamas darbo teisiniuose santykiuose su pareiškėju bei jų pagrindu susiformuojančiuose civiliniuose vairavimo paslaugų teisiniuose santykiuose su kitomis IPUKIS įmonių grupės įmonėmis, turi būti teisėtas paslaugos (aprūpinimo darbuotojais kitiems ūkio subjektams) teikėjas.

34. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo oficialiai deklaruojamos veiklos, dėl kurios vykdymo jis prisiėmė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, taip pat nurodo, kad atvejais, kuomet darbdavys teikia paslaugą, susijusią su užsieniečio konkrečios darbo funkcijos atlikimu kitai įmonei, darbdavys privalo įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, o leidimas laikinai gyventi tokiais atvejais išduodamas (pakeičiamas) laikinojo įdarbinimo pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad atvejais, kuomet darbuotojai paskiriami laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose joms prižiūrinti ir vadovaujant, darbo teisinių santykių reguliavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas, DK), nustato vienintelę darbo sutartinių santykių formą – laikinojo darbo sutartį, pagal kurią darbuotojas (toliau – laikinasis darbuotojas) ir darbdavys (toliau – ir laikinojo įdarbinimo įmonė) susitaria, kad laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (toliau – ir laikinojo darbo naudotojas) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 str. 1 d.).

Be kita ko, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Šiame kontekste privalu pažymėti ir tai, kad teisinių pagrindų plėsti įdarbinimo, kai darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą savo darbdavio nurodyto asmens naudai ir pastarajam būdamas pavaldus, formas atsižvelgiant į įmonių grupės (atskirų juridinių asmenų) organizacinį modelį pasidalijant veiklos sritis bendram tikslui pasiekti, nėra.

Kaip nurodyta 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones preambulėje, darbas per laikinojo įdarbinimo įmones tenkina ne tik su lankstumu susijusius įmonių poreikius, bet ir siekia užtikrinti tinkamo lygio laikinųjų darbuotojų apsaugą. Todėl bet kuriuo atveju, šios bylos kontekste, Bendrovė, kaip darbdavys, siekiantis kitiems įmonių grupės nariams teikti vairavimo paslaugas, privalo laikytis DK 72 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, jei užsienietis, dėl kurio pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti, paskiriamas dirbti kitoje įmonėje, šios įmonės atsakingiems asmenims prižiūrint ir vadovaujant.

35. Iš darbo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir pareiškėjo, sąlygų matyti, kad ja aptarta būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbo funkcija, tačiau iš darbo sutarties sąlygų, o taip pat ir iš byloje esančių trečiojo suinteresuoto asmens ir kitų IPUKIS įmonių grupės įmonių sudarytų vairavimo paslaugų sutarčių sąlygų nėra aišku, kas: Bendrovė ar vairavimo paslaugų užsakovas, nustato privalomas darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kam vairuotojas yra pavaldus atlikdamas vairuotojo darbą. Teisinę reikšmę turintys faktai taip pat yra susiję su darbo proceso kontrolės aplinkybėmis, kaip antai, kokias darbdavio teises ir pareigas yra perėmusi užsieniečio atliekamo darbo naudotoja (pavyzdžiui, atsakomybę supažindinti su darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir kt.). Taigi, nagrinėjamomis aplinkybėmis privalu nustatyti, ar teisiniai santykiai, susiklostę tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir įmonės užsieniečio atliekamo darbo naudotojos, nepatenka į laikinąjį darbą reglamentuojančių nuostatų taikymo sritį. Šiuo klausimu svarbu pažymėti ir tai, kad darbuotojų atranka, įdarbinimas ir sutarčių sudarymas su jais (pagalbinė veikla, palyginti su transporto paslaugų įmonę apibūdinančia veikla) yra laikinojo įdarbinimo įmonei būdingi darbai. Nors darbuotojų atrankos ir įdarbinimo veikla turi gana didelę reikšmę laikinojo įdarbinimo įmonėms, vienintelis tokių įmonių tikslas – vėliau tokius darbuotojus paskirti laikinai dirbti įmonėse darbo naudotojose (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-784/18, Team Power Europe, EU:C:2021:427, 48–49 p.).

36. Jeigu kiti įrodymai patvirtintų, kad vairavimo paslaugų užsakovas nustato darbo funkcijos atlikimo sąlygas, duoda vairuotojui privalomus nurodymus, t. y., kad vairuotojas, atlikdamas vairuotojo darbą, yra pavaldus vairavimo paslaugų užsakovui, būtų teisinis pagrindas konstatuoti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo be teisėto pagrindo veikia kaip laikino įdarbinimo įmonė (DK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), o tai suponuotų, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 44 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pakeistas.

37. Šioje byloje atsakovas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis būtų nustatyti teisinę reikšmę turintys faktai, paminėti šios nutarties 35 ir 36 punktuose.

38. Pažymėtina, jog tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, neturi jokios teisinės reikšmės, jeigu darbo teisinių santykių ir trečiojo suinteresuoto asmens bei kitų verslo subjektų civilinio teisinio pobūdžio sutarčių teisinio vertinimo pagrindu būtų konstatuotas trečiojo suinteresuoto asmens kitiems verslo subjektams teikiamų vairavimo paslaugų panaudojant pareiškėją, kaip darbo sutarties su trečiuoju suinteresuotu asmeniu šalį, legitimumas. Ir priešingai, jei toks legitimumas nepasitvirtintų, viena Bendrovės EBKR kopija turimai transporto priemonei suponuotų teisę į ne daugiau kaip 5 vairuotojų įdarbinimą, kuriems galėtų būti taikomos minėtos nuostatos.

39. Šių apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu atsakovo Sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsakovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. liepos 10 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį perduodama atsakovui pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 4 p.).

40. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

41. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą jo atstovui advokatui už parengtus atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. kovo 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2024-03-11/PAV01, Šiaulių banko 2024 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0312104721664).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), tačiau įvertinusi ir tai, kad tas pats atstovas atstovavo pareiškėją pirmosios instancijos teisme, tai, kiek analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ar Bendrovei atstovauja tas pats atstovas, nagrinėjama administraciniuose teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną jo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo sumą iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį – perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 10 d. pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui P. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis