9968b57c-f285-425b-aaff-e2db95f6c2bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2477-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01085-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-LavrinovičraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2017-10-02 iki 2018-04-04 atliko bausmę Vilniaus PN sÄ lygomis pažeidžiančiomis teisės aktus. Vilniaus PN pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ laisvės atėmimo įstaigose.

Gyvenamosios patalpos buvo mažos, o jose laikomas asmenų skaičius didelis. Vienam asmeniui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti patalpos plotas. Nurodė, kad minėtu laikotarpiu Vilniaus PN jis gyveno I-o gyvenamojo korpuso 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 ir 1 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 102. Gyvenamųjų patalpų sienos vietomis buvo pažeistos pelėsio, grybelio, ant I-o gyvenamojo korpuso gyvenamųjų patalpų langų įrengtos grotos, todėl gaisro atveju galėjo uždusti ar sudegti.

Daug kartų dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų kreipėsi į administracijÄ , tačiau į praÅ¡ymus nebuvo reaguojama, prieÅ¡ingai, buvo bauginamas nesiskųsti. Dėl ankÅ¡tų gyvenimo sÄ lygų ir psichologinio diskomforto kildavo konfliktinės situacijos. Dėl tualetų trÅ«kumo teko laukti eilėse, tokiu bÅ«du patyrė nepatogumus, be to eilės buvo ir prie prausyklų. DuÅ¡ai nebuvo atskirti pertvaromis, todėl prausiantis buvo stebimas kitų asmenų, taip buvo pažeistas jo privatumas, be to praustis galėjo tik kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo diskriminuojamas, nes buvę valstybės tarnautojai kalėjo geresnėmis sÄ lygomis, t. y. geresnis inventorius, palankesnės sÄ lygos pasivaikščioti, geriau sutvarkytos patalpos. Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį skausmÄ , emocinius sutrikimus ir t. t.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad turi teisę dirbti 4 val., už kurias jam turi bÅ«ti atlyginta. Tačiau buvo priverstas dirbti po 7-8 val. Pasiskųsti niekam negalėjo, nes bÅ«tų netekęs galimybės dirbti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 10-16) nurodo, kad 2017-10-02 pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2017-10-11, kuomet pataisos įstaigos direktorius 2017-10-11 įsakymu Nr. 7-333 perkėlė pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4-303-08.

Informuoja, kad Vilniaus PN įrengtos dvi karantino gyvenamosios patalpos - Nr. 108 ir Nr. 109. Karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 (dvi) dviaukštės lovos. t. y. 4 (keturios) miegamos vietos, lai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino gyvenamosios patalpos Nr. 109 plotas 19,78 kv. m., joje įrengtos 3 (trys) dviaukštės lovos. t. y. 6 (šešios) miegamos vietos.

Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3.3 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.Akcentuoja, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Paaiškina, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau minimose gyvenamosiose patalpose neturime galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami.

Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje.Nuo 2010-04-30 vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194. Šių Taisyklių111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m2 - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Taisyklių 111.2 punkto reikalavimai G. S. atžvilgiu nei atliekant bausmę bendrabučių tipo patalpose, nei baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo pažeisti.Atkreipia dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. BÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė - poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus pataisos namų administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ Å¾eminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.Informuoja, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas gyveno ginčo laikotarpiu įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintomis taisyklėmis (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 11.5 p. nustatyta, jog ,,Gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normų. Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai“. Pabrėžia, kad visose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natÅ«ralų Å¡ių patalpų apÅ¡vietimÄ .

Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas. Patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieÅ¡tarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigÄ bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

Visos Vilniaus pataisos namų patalpos aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-19 įsakymu Nr. 1R-139. Tokiu būdu jokie teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.Paaiškina, kad I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

I-ame korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kartu su atsiliepimu pateikiami I-o gyvenamojo korpuso 3 aukšto (kuriame gyveno pareiškėjas) planas, kuriame matyti, kad aukšte įrengti du sanitariniai mazgai, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Būriuose dirbantiems tvarkiniams Vilniaus PN administracijos yra išduodamas valymo biocidas - dezinfekuojantis šarminis ploviklis Jėga-2, taip pat išduodamas universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan. (kartu su atsiliepimu pateikiamos sanitarinio mazgo nuotraukos, visi 1-o gyvenamojo korpuso sanitariniai mazgai identiški).

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į 1-Ä nuteistųjų bÅ«rį (besargybÄ ), 1-o bÅ«rio nuteistiesiems įrengti atskiri tvarkingi sanitariniai mazgai ir duÅ¡o patalpos.Pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡inėse. Mano, kad Vilniaus PN l-ame gyvenamajame korpuse įrengta duÅ¡inė pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas vien abstrakčiais teiginiais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų.

Nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi duÅ¡u grafikas. BÅ«riams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolatos tiekiamu vandeniu, kur nuteistieji visuomet turi galimybę apsiprausti, taip pat kiekvieno bÅ«rio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu bÅ«du nuteistieji visuomet turi galimybę turėti karÅ¡to vandens.PareiÅ¡kėjas G. S. laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-04-­04 į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose nesikreipė.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti pareiÅ¡kėjÄ , žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Visos pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, nėra nurodyti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimai.

Be to, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Vilniaus PN pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. PareiÅ¡kėjas nepateikia skunde įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo psichinę sveikatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams.Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Taigi, sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais atvejais. Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 m2, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose - 3,6 m2.Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus PN atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas laikotarpyje nuo 2017-10-02 iki 2018-04-04 teisingumo bei iÅ¡samumo (b. l. 10-14).

Atsakovės atstovas teigia, kad duomenų, kiek konkrečioje gyvenamojoje patalpoje atskiromis dienomis laikoma nuteistųjų, neturi, tačiau atsiliepime nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 4-303: kambario plotas - 32,02 m2, įrengta 10 miegamųjų vietų; gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-102: kambario plotas - 15,51 m2, įrengta 5 miegamosios vietos. Tokie pat duomenys nurodyti ir patalpų planuose (b. l. 22, 23, 24). Vilniaus PN taip pat nurodė, jog bendrabučių tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų bei ginčo dėl to byloje nėra. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad visÄ ginčo laikotarpį vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamosios patalpos ir kameros ploto norma Vilniaus PN pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta tinkamai, t. y. pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų 3,1 m2 gyvenamos patalpos plotÄ nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareikėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su per mažu gyvenamųjų patalpų ir kamerų plotu, nėra nustatytas.PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamųjų patalpų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, be kita ko, nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , praÅ¡ymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , praÅ¡ymo Nr. 28524/95).

Pažymėtina, kad Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų gyvenamojoje patalpoje ir kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamosios patalpos ploto normÄ â€“ 3,1 m2 ir 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Papildomai akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dėl asmeniui tenkančio minimalaus ploto Vilniaus PN kamerose, 2016-01-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1624-575/2016 rėmėsi EŽTT praktika, kurioje EŽTT atsisakė nustatyti, kiek m2 turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (EŽTT 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ) bei konstatavo, jog argumentai, kad į kamerose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į Å¡iuos LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, G. S. argumentai dėl to, kad kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, atmestini. PareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiami nusiskundimai dėl sienų pažeidimo pelėsiu ir grybeliu yra bendro pobÅ«džio ir grindžiami abstrakčiais teiginiais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų Vilniaus PN gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar kokias nors kitas institucijas.

Priešingai, byloje pateiktoje Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018-04-18 pažymoje (b. l.

25) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų, netinkamų gyvenimo sÄ lygų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, karantino gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo patalpose (duÅ¡o patalpose, tualetų patalpose ir kt.) netinkamo inventoriaus, apÅ¡vietimo, patalpų temperatÅ«ros, gyvenamųjų patalpų santykinės oro drėgmės, blogos ventiliacijos, netinkamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis - nesikreipė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas.PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai iÅ¡reiÅ¡kia baimę, kad dėl languose uždėtų grotų, jis bijantis gaisro metu uždusti ar sudegti.

Nenurodo aplinkybių, patvirtinančių jo nuogÄ stavimus.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tarp suimtųjų kylančius konfliktus yra abstraktÅ«s, neindividualizuoti, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad Vilniaus PN duÅ¡ai buvo be pertvarų, o tai sukėlė pareiÅ¡kėjui nepatogumus. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-11-01 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ioje normoje nėra nustatyta, kad duÅ¡uose turi bÅ«ti įrengtos pertvaros. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo nenustatė ir iki 2015-11-01 galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl duÅ¡e nesančių pertvarų atmestini.PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jo teises pažeidžia tai, jog norint patekti į tualetÄ , reikia laukti eilėje, t. y. pareiÅ¡kėjas ginčija tik tai, kad dideliam kalinamųjų skaičiui įrengta per mažai tualetų.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). 6 punkte nurodyta, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti šių taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Paminėtas teisės aktas iÅ¡ esmės nurodo apie vienÄ sanitarinį ir higienos mazgÄ bÅ«riui, nereglamentuodamas klozetų ar unitazų skaičiaus. Tokios normos nustatytos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, kur nustatyta kad 1 vnt. klozeto ar unitazo skiriamas dvylikai asmenų.Vilniaus PN atsilipime nurodė, kad gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukÅ¡te įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (bÅ«riuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų).

Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkis klozetus, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Iš Vilniaus PN prie atsiliepimo pateiktų nuotraukų matyti (b. l. 26–45), kad 1 būrio sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa, kurioje yra 4 pisuarai ir tualetai, įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (tikslaus skaičiaus iš nuotraukų nustatyti negalima). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl būtino didesnio kiekio tualetų negali būti pripažinti pagrįstais.

Skunde pareiškėjas tvirtina, jog Vilniaus PN dirbo ūkio darbus ir dar tekdavo dirbti viršvalandžius. Pareiškėjas iš esmės šioje dalyje atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus kildina iš to, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsnio 1 dalyje nustatyti nemokami darbai turėtų būti laikomi viršvalandžiais BVK 128 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena.

Nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus (BVK 134 str. 1 d.). Å io straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ (BVK 134 str. 2 d.). Pažymėtina, jog BVK atriboja mokamus darbus nuo nemokamų ir tuo pačiu jiems kelia skirtingus reikalavimus. Atitinkamai BVK 134 straipsnyje nustatytas nemokamas darbas taikomas nepriklausomai, ar pareiÅ¡kėjas dirbo apmokamÄ darbÄ , ar ne.

Be to, BVK 134 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtina pareiÅ¡kėjo pareiga atlikti nemokamus darbus jo nedarbo metu. Ä®vertinus nurodytÄ reglamentavimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės atstovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) dėl visų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų atvejų, kas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti.

Be to, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta neturtinė žala, t. y. byloje nėra nustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo G.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič