99681277-e962-4fd3-bfb1-719f138edfac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-941-611/2011(S)Teisminio proceso kategorija: 2-04-3-00796-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 114.11; 121.15; 121.18; 128.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                          N U T A R T I S             2011 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo darbo užmokestis laikotarpiais: nuo 1982 m. iki 1987 m. buvo 500 rublių (5 Lt); nuo 1987 m. iki 1991 m.

– 2000 rublių (20 Lt); nuo 1991 m. iki 1993 m. – 2000 talonų (2000 Lt), nuo 1993 m. iki 1994 m. – 2000 Lt per mėnesį. Juridinio fakto nustatymas reikalingas apskaičiuoti senatvės pensijos dydį. Nurodė, kad nuo 1982-06-10 iki 1987-08-18 dirbo Vilniaus rajono buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate, Kenos ceche, antros kategorijos akmentašiu ir gaudavo vidutinį darbo užmokestį - 500 rublių per mėnesį. Iš šio darbo buvo atleistas pagal Lietuvos TSR DĮK 40 str., pačiam prašant, o nuo 1987-08-20 iki 1991-01-25 dirbo kooperatyve Nr.1N, penktos kategorijos akmentašiu ir gaudavo vidutinį darbo užmokestį - apie 2000 rublių per mėnesį.

KooperatyvÄ perregistravus į UAB ,,Monumentas“, jis 1991-01-26 buvo paskirtas Å¡ios bendrovės direktoriumi ir uždirbdavo apie 2000 talonų per mėnesį (atitinkamai 2000 Lt). 1998-12-29 Vilniaus m. savivaldybės sprendimu UAB ,,Monumentas“ buvo likviduota, todėl pareiÅ¡kėjas 1995-01-03 atidarė A. G. personalinę įmonę. Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dokumentai neatiduoti saugoti Vilniaus rajono savivaldybės archyvui, o pažymos apie darbo staÅ¾Ä ir gautas pajamas dirbant Kooperatyve Nr.1N bei UAB ,,Monumentas“ negali gauti, nes dokumentai nebuvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvui.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kimu sutiko iÅ¡ dalies ir nurodė, jog skiriant pensijÄ yra aktualios metinės pajamos už laikotarpį nuo 1984-01-01 iki 1990-12-31 bei mėnesinės pajamos už laikotarpį nuo 1991-01-01 iki 1993-12-31. UAB ,,Monumentas“ (perregistruota iÅ¡ kooperatyvo), kurios vadovu buvo A. G., laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. įmokų neskaičiavo, todėl Å¡is laikotarpis į pareiÅ¡kėjo staÅ¾Ä neįskaitomas ir pajamos neimamos, o pareiÅ¡kėjui nepateikus raÅ¡ytinių įrodymų apie liudytojų, tuo metu dirbusių tose pačiose pareigose darbo užmokestį, nagrinėtina tik pareiÅ¡kimo dalis, apimanti laikotarpį iki 1991 m., o kita pareiÅ¡kimo dalis, apimanti laikotarpį nuo 1991 m. - atmestina.

Sodros duomenimis, A. G. 1991 - 1993 metais įmokų nemokėjo, todėl Å¡is laikotarpis jam į staÅ¾Ä neįskaitytas. Teismui pateiktame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ Sodros duomenų bazės nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo stažas prasideda nuo 1995-03-15, A. G. pradėjus dirbti A. G. personalinėje įmonėje. Pensija neskaičiuojama, jeigu nebuvo darytos įmokos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino iÅ¡ dalies, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis buvo: 1982-01-01 – 1987-12-31 – 500 rublių (5 Lt per mėnesį); 1987-01-01 – 1991-01-25 – 2000 rublių (20 Lt per mėnesį).

KitÄ reikalavimo dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 1982-06-10 buvo priimtas dirbti akmentaÅ¡iu Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, iÅ¡ kurio atleistas 1982-06-10; 1987-08-20 - priimtas į kooperatyvÄ Nr. 1N, dirbti V-os kategorijos akmentaÅ¡iu, o 1991-01-25 atleistas iÅ¡ darbo dėl kooperatyvo perregistravimo į UAB ,,Monumentas“, o nuo 1991-01-26 jis priimtas dirbti vadovu UAB ,,Monumentas“. A. G. 1995-01-03 iÅ¡duotame Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr.1948427 esantys įraÅ¡ai patvirtina, kad nuo 1995-01-03 A.

G. yra personalinės įmonės savininkas. Vilniaus m. valstybinės inspekcijos duomenimis, nuo 1990 m. rugpjūčio iki lapkričio mėnesio A. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1811 rublių, o iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pažymos seka, kad A. G. nuo 1975 m. iki 1982 m. gaudavo draudžiamÄ sias pajamas, kurių vidurkis apie 2200 rublių.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai – minėti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, o taip pat pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai bei suinteresuotojo asmens atsiliepime iÅ¡dėstyti faktai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų pakanka konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo pajamas laikotarpyje nuo 1982-01-01 iki 1987-12-31 sudarė 500 rublių (5 Lt per mėnesį), o laikotarpyje nuo 1987-01-01 iki 1991-01-16 – 2000 rublių (20 Lt per mėnesį), todėl teismas Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kimÄ konstatavo įrodytu.

Teismas nustatė, kad nėra duomenų, kuriais teismas galėtų pareiÅ¡kėjo gautÄ atlyginimÄ prilyginti kito UAB ,,Monumentas“ tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant UAB ,,Monumentas“ laikotarpyje nuo 1991 metų.Ä®vertinęs, kad Vilniaus rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dokumentai nebuvo atiduoti saugoti Vilniaus rajono archyvui bei Kooperatyvo Nr.1N bei UAB ,,Monumentas“ dokumentai nebuvo perduoti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento archyvui, nors tai turėjo padaryti vadovu tuo metu dirbęs A.

G., teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, laikotarpyje nuo 1991-01-25 sudarė 2000 talonų (20 Lt.), o laikotarpyje nuo 1993-01-01 – 2000 Lt. Teismo manymu, svarbios Å¡iai bylai yra suinteresuotojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus nurodytos aplinkybės, kad UAB ,,Monumentas“ 1991 -1993 m. nedirbo. Teismas konstatavo, kad praÅ¡omo nustatyti fakto pareiÅ¡kėjas negali patvirtinti reikiamais dokumentais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti pirmosios istancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmesta kita reikalavimo dalis ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 1991 m. iki 1993 m. buvo 2000 talonų (2000 Lt) ir nuo 1993 m. iki 1994 m. buvo 2000 Lt.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:             1. Atmesdamas pareiÅ¡kimo dalį, teismas pažeidžia LR CPK 445 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.             2. Teismas nekreipė dėmesio į pateiktÄ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® „Registrų centras”, patvirtinantį faktinę aplinkybę, kad įmonė buvo iÅ¡registruota, vadinasi, visi dokumentai - finansiniai, kiti atsiskaitymai su VMI ir Sodra, buvo pateikti, nes tik tokiu atveju galima iÅ¡registruoti įmonę.

Ä®monei veikiant buvo mokami nurodyti atlyginimai, nors dokumentai, patvirtinantys įmokų mokėjimÄ , neiÅ¡liko. Liudytojai patvirtino, jog pareiÅ¡kėjas dirbo ir jam buvo mokamas oficialus atlyginimas bei mokami įstatymais nustatyti mokesčiai.             3. Dėl įrašų nebuvimo darbo knygelėje apie mokėtus mokesčius - pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , Å¡iÄ knygelę už įmonės vadovÄ pildė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistai, kurie privalėjo nurodyti privalomų socialinio draudimo įmokų dydžius.

IÅ¡registravus UAB „Monumentas”, visi dokumentai, antspaudai, Sodros pažymos perduotos VMI, tačiau pradėjus rinkti pažymas pensijai gauti, paaiÅ¡kėjo, jog dokumentai yra dingę arba neiÅ¡saugoti. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Nuo 1991-06-01 į asmens draudžiamÄ sias pajamas įskaitomos tik tokios pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomojo socialinio draudimo įmokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Å¡iai bylai svarbi yra aplinkybė, kad UAB „Monumentas“, kurio direktoriumi apeliantas buvo paskirtas nuo 1991-01-26, įmokų 1991-1993 laikotarpiu neskaičiavo.2. Nustatant pajamas asmens, apie kurio draudžiamÄ sias pajamas nėra iÅ¡likę raÅ¡ytinių duomenų, turi bÅ«ti remiamasi raÅ¡ytiniais duomenimis apie asmenų, dirbusių tuo pačiu metu ir tose pačiose pareigose, darbo užmokestį.

Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog nesant duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų pareiÅ¡kėjo gautÄ atlyginimÄ prilyginti kito UAB „Monumentas" tokias pačias pareigas dirbusio žmogaus darbo užmokesčiui, nes teisme apklausti liudytojai nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie gautas pajamas dirbant UAB „Monumentas" laikotarpiu nuo 1991 metų, todėl teismas nelaiko įrodytu, kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1991-01-25 sudarė 2000 talonų, o laikotarpiu nuo 1993-01-01 - 2000 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai gautas pajamas laikotarpiu nuo 1991-01-25 iki 1993 m. ir nuo 1993 m. iki 1994 m. siekiant paskaičiuoti pareiÅ¡kėjo gautinÄ senatvės pensijÄ .Pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, teismas gali nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik tokiu atveju, jeigu tam tikras juridinę reikÅ¡mę turintis faktas realiai buvo, tačiau jam patvirtinti nėra raÅ¡ytinių dokumentų arba nėra galimybės atkurti prarastus dokumentus.

Tokiu atveju juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir liudytojų parodymus. Be to, nesant dokumentų apie tam tikro fakto buvimÄ ar jiems neiÅ¡likus, teismas gali nustatyti tam tikrÄ faktÄ , tik įsitikinęs, kad praÅ¡omas nustatyti faktas realiai egzistavo ir į bylÄ pateikti leistini įrodymai patvirtina jo buvimo faktÄ . Be to, esant pakankamai raÅ¡ytinių duomenų tam tikram faktui patvirtinti, jų negalima paneigti liudytojų parodymais.IeÅ¡kovas siekia teismo tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie jo gautÄ darbo užmokestį 1991-1994 metų laikotarpiu, kurio nustatymas bÅ«tinas senatvės pensijos dydžiui nustatyti.

Nurodo, kad, kad nuo 1991-01-25 buvo UAB „Monumentas“ direktoriumi, dirbo ir gavo darbo užmokestį, tačiau neiÅ¡liko duomenų apie jo gautÄ darbo užmokestį (b.l.15-16). Pagal LR Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų “Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų” 24 p., jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti LR valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neiÅ¡saugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti nustatomi teismine tvarka.

Tačiau toks faktas teismine tvarka gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu asmuo gavo draudžiamÄ sias pajamas, nuo kurių buvo ar turėjo bÅ«ti skaičiuojamos LR valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, turintiems atitinkamÄ valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä , be to, į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä Ä¯skaitomas laikotarpis, per kurį už asmenį yra mokamos ar turi bÅ«ti mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (įstatymo 3 str., 8 str. 2 d. 1 p.).

Pagal įstatymo 14 str. asmens draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jo pajamos (iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo bÅ«ti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Taigi, iÅ¡ minėto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad jeigu socialinio pensijų draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos ir/ar mokamos, tai toks laikotarpis negali bÅ«ti įskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä , atitinkamai jis neturi įtakos senatvės pensijos skaičiavimui.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004-03-16 ir 2004-06-29 archyvo pažymų (b.l.23-24), UAB „Monumentas“ 1991 metais įmokų neskaičiavo, o duomenų apie įmokų skaičiavimÄ 1992-1993 metais nerasta. Kaip matyti iÅ¡ minėtų pažymų turinio, nuorodos apie tai, kad archyve iÅ¡likę nepilni duomenys, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad archyvo duomenys yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s. Esant tokiai situacijai, darytina iÅ¡vada, kad 1991-1993 metais pareiÅ¡kėjui nebuvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir nebuvo nuo jo mokamos įmokos.

PareiÅ¡kėjas pagal bylos duomenis nuo 1991-01-25 iki pat bendrovės likvidavimo buvo UAB „Monumentas“ direktoriumi, kuris buvo atsakingas už bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir dokumentų perdavimÄ Ä¯ Vilniaus m. savivaldybės administracijos archyvÄ likviduojant UAB „Monumentas“. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus m. savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo 2010-02-04 raÅ¡to (b.l.52), UAB „Monumentas“ dokumentai į archyvÄ neperduoti, o kaip minėta, už jų perdavimÄ buvo atsakingas pareiÅ¡kėjas.

Nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „Monumentas“ iÅ¡registravimo iÅ¡ juridinių asmenų registro faktas patvirtina visų Å¡ios bendrovės dokumentų perdavimÄ Ä¯ archyvÄ , nes aukščiau minėtas Vilniaus m. savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų departamento archyvo raÅ¡tas paneigia tokį pareiÅ¡kėjo argumentÄ . Duomenų, kad archyve esantys duomenys yra nepilnai iÅ¡likę, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog į archyvÄ duomenis perdavė, nepateikė tokį perdavimÄ patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad archyve esantys duomenys yra nepilnai iÅ¡likę, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys duomenys paneigia tokius pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nesant raÅ¡ytinių duomenų apie kitiems UAB „Monumentas“ darbuotojams pareiÅ¡kėjo nurodomu laikotarpiu mokėtÄ darbo užmokestį ir skaičiuotas socialinio draudimo įmokas, taip pat nesant duomenų, kad archyvo duomenys nepilnai iÅ¡likę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl fakto nustatymo apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas 1991-1994 metais, kaip neįrodytÄ (LR CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , liudytojų R. Ž., G. Ž. ir G. G. parodymai yra nepakankami pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam faktui nustatyti, be to, nepateikta į bylÄ Ä¯rodymų, kad minėti asmenys ginčo laikotarpiu buvo UAB „Monumentas“ darbuotojais. PareiÅ¡kėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, jų nedetalizavimo ir konkrečiai neįvardino, todėl, neturėdama galimybės įvertinti apelianto minėto argumento pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat LR CPK 445 str. nuostatas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                Romualda Janovičienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski            Â