2017-02-01 Nr. AB-2682-3-61-3-03789-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-102-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03789-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam susiinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas H. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti pareiškėjo perkėlimą į 3 būrį nepagrįstu ir neteisėtu, panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ Nr. 7-255 ir visus su juo susijusius dokumentus, t. y. Vilniaus pataisos namų administracijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 9-4671(04), Vilniaus pataisos namų administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 42-1175(1), Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2S-4677, Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2S-4702, Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 2S-4858.

Skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. spalio 14 d. skundo trūkumams pašalinti: neformuluoti skundo reikalavimų dėl D. Z. atžvilgiu priimtų administracinių aktų (Vilniaus pataisos namų administracijos 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašto Nr. 9-4671(04) ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 2S-4702), pateikti teismui įrodymus apie Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 2S-4677 gavimo datą (pvz., voką ir pan.), neformuluoti skundo reikalavimo pripažinti pareiškėjo perkėlimą į 3 būrį nepagrįstu ir neteisėtu, nurodyti tinkamas proceso šalis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tokio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išreikšti savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo galimumo rašytinio proceso tvarka.

Šalindamas teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. paštu pateikė teismui raštą, kuriame prašė skundo trūkumus laikyti pašalintais, taip pat nurodė, kad Vilniaus pataisos namų administracija sąmoningai trukdo bylos pasiruošimui, neišduoda reikalingų dokumentų kopijų ir pan. Kartu su minėtu raštu pareiškėjas pateikė teismui, jo manymu, reikšmingus skundo nagrinėjimui dokumentus.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. rašte pareiškėjas pateikė tik abstraktaus pobūdžio samprotavimus ir nepašalino nei vieno iš teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartyje išvardintų skundo trūkumų, teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai nustatė terminą iki 2016 m. spalio 28 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pakartotinai šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė teismo: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ Nr. 7-255 ir visus su juo susijusius dokumentus, t. y. Vilniaus pataisos namų administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. 42-1175(1), Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 2S-4677, Kalėjimų departamento 2016 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 2S-4858. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad atsisako skundo reikalavimų administracinių aktų, priimtų jo motinos D. Z., atžvilgiu; prašė pakeisti procesinę Kalėjimų departamento padėtį iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens; pažymėjo, kad neturi jokių įrodymų apie ginčijamo Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 2S-4677 gavimo datą; išreiškė savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo galimumo rašytinio proceso tvarka; pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai nustatytas terminas iki 2016 m. lapkričio 14 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis pareiškėjui įteikta 2016 m. lapkričio 2 d., tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą nuspręsta laikyti nepaduotu.

II. Pareiškėjas H. Z. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad teismo nurodytus skundo trūkumus pašalino, taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Paaiškina, jog neturi jokių pajamų, todėl galimybė teismui pateikti papildomus įrodymus apie pajamas yra suvaržyta. Mano, kad teismas, nusprendęs pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu paneigė jo teisę į teismą.

Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos Vilniaus pataisos namų pažymą apie pajamas, iš kurios matyti, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nedirbo ir negavo pajamų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-479-492/2015). Aplinkybės, kurios gali būti išsiaiškinamos rengiant bylą nagrinėjimui arba nagrinėjant bylą iš esmės nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 67 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu ar elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis (kai skundas (prašymas) paduotas elektroninių ryšių priemonėmis) dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 67 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 67 str. 1 d. 7 p.). Taigi, kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Be to, dėl pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pažymėtina, jog ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad skunde turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią nuostatą būtina sistemiškai aiškinti kartu su ABTĮ 78 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, pagal kurias pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, tačiau išimtiniais atvejais byla, be kita ko, gali būti nagrinėjama ir rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taigi, iš to darytina išvada, jog pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nėra privalomas skundo formos ir turinio reikalavimas, dėl kurio negalima pradėti bylos nagrinėjimo ir būtina nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Pagal bendrą taisyklę bylos pirmosios instancijos teisme paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjui skunde nepareiškus reikalavimo nagrinėti jo skundą (bylą) rašytinio proceso tvarka, tai daroma žodinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pareiškėjui skunde nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju iš skundo turinio yra pakankamai aiškus skundo dalykas ir pagrindas, t. y. pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra suformuluoti taip, kad teismas galėtų išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovas – pateikti atsiliepimą į skundą.

Tačiau ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Nors pareiškėjas teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jo nemotyvavo ir nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka būtent pareiškėjui, t. y. jam tenka pareiga pateikti įrodymus, leidžiančius daryti išvadą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. lapkričio 14 d. pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo teismui pateikimo metu ir šiuo metu pareiškėjo turtinė padėtis buvo / yra sunki. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu tokių įrodymų nepateikė (juos pateikė tik atskirojo skundo nagrinėjimo metu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Taigi pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi, pareiškėjo skundą pagrįstai nuspręsta laikyti nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis pareiškėjui neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju skundu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė