9964a532-5ff2-4dc8-9b86-e84f48acd2fa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-230-307/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Žukausko raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. P. (J. P.) skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. 1.1. J. P. nuteistas už tai, kad kartu su L. G. ir R. S. 1998 m. liepos mėnesį J. P. pasiÅ«lius L. G. apiplėšti kasininkę L. K., neÅ¡ančiÄ atlyginimus AB „(duomenys neskelbtini)“ 1-ojo cecho darbininkams, parodžius jÄ L.

G., nurodžius jos marÅ¡rutÄ bei dienas, kuriomis iÅ¡mokami pinigai, ir taip suorganizavus bei padedant, 1998 m. rugpjūčio 10 d., apie 13 val., AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini)., L. G. ir R. S., bendrai veikdami, užpuolė L. K.: R. S. ranka apglėbė jai kaklÄ ir pargriovė ant žemės, atimdamas galimybę prieÅ¡intis. Tuo metu L. G., nuplėšdamas rankenÄ , iÅ¡plėšė rankinę su 155 429,35 Lt ir algų iÅ¡mokėjimo algalapiais ir, siekdamas iÅ¡laikyti pagrobtus pinigus, panaudojo daiktÄ panašų į Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ kurio tris kartus Å¡ovė į besivejančius V.

K., V. S. sulaikydamas jį ir taip padėdamas R. S. pabėgti bei perdavė rankinę su pinigais R. S. ir bendrais veiksmais pakartotinai užvaldė turtÄ stambiu mastu – 155 429,35 litus. Už organizavimÄ ir padėjimÄ padaryti nusikaltimÄ L. G. J. P. sumokėjo 8 000 litų. 1.2. J. P. nuteistas ir už tai, kad 1998 m. sausio mėnesio naktį į 27 d. iÅ¡ anksto pasidarytais raktų dublikatais atsirakinęs duris, įsibrovė į butÄ , esantį Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), ir slapta pagrobė J.

Č. priklausančiÄ firmos „P“ aparatÅ«rÄ su dokumentais: muzikinį centrÄ 1 500 Lt vertės, televizorių 1 600 Lt vertės, videomagnetofonÄ 900 Lt vertės, spalvoto vaizdo televizorių „Š.“ 700 Lt vertės, kailinius 3 000 Lt vertės, auksinius dirbinius: penkis žiedus po 120 Lt, 130 Lt, 140 Lt, 140 Lt ir 200 Lt vertės, auskarus 160 Lt vertės, pakabukÄ -kryželį 110 Lt vertės, grandinėlę 150 Lt vertės, kosmetinį maiÅ¡elį, neturintį materialinės vertės, kvepalus „R.“ 300 Lt vertės, dvi poras batų po 400 Lt vertės, vaikiÅ¡kus kedus 35 Lt vertės, du automobilio „V.

P.“ raktus, neturinčius materialinės vertės, devynias video kasetes po 13 Lt vertės, tosterį 100 Lt vertės; iÅ¡ viso pagrobė 10 202 Lt vertės J. Č. turtÄ . 1.3. J. P. taip pat nuteistas už tai, kad 1998 m. vasario 27 d. apie 20 val., A. P., iÅ¡ anksto susitaręs su J. P., turėdami vieningÄ tyčiÄ nužudyti J. Č. ir užvaldyti asmeninį jos turtÄ bei tam tikslui iÅ¡ anksto pasiruošę peilį ir lipniÄ izoliacijÄ , atėjo į jos butÄ esantį Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini).

J. Č. atidarius buto duris, J. P. tyčia kumščiu smogė jai į veidÄ , nuo ko ji nugriuvo. J. Č. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, A. P. ir J. P., reikalaudami atiduoti pinigus, mažamečio anÅ«ko P. G. akivaizdoje jėga nutempė juos pažinusiÄ J. Č. į svetainę ir pargriovė ant grindų. J. P. ėmė smaugti bute rasta smaugvirve, o tuo pačiu metu A. P. lipnia juosta bandė užlipdyti burnÄ , kad J. Č. neÅ¡auktų. Nepavykus to padaryti aktyviai besiprieÅ¡inančiai J. Č., A.

P. atsineÅ¡tu virtuviniu peiliu tyčia ne mažiau kaip 10 kartų smogė jai į kaklÄ sukeldamas didelį fizinį skausmÄ ir ypatingas kančias. Supratęs, kad J. Č. turimu peiliu nužudyti nesugebės, J. P. vėl smaugvirve didele jėga suveržėjęs kaklÄ sulaužydamas gerklės skydinę kremzlę bei padarydamas kraujosruvas kaklo minkÅ¡tuosiuose audiniuose vagos zonoje, o tuo pačiu metu A. P. iÅ¡ virtuvės atsineÅ¡tu didesniu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 34 kartus smogė į kairę krÅ«tinės pusę, kaklÄ , galvÄ , padarydamas daugybę durtinių - pjautinių žaizdų, pažeisdamas Å¡irdį ir plaučius, sukeldamas J.

Č. didelį fizinį skausmÄ ir taip tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų itin žiauriai bendrai veikdami nužudė J. Č.. Be to, turėdami bendrÄ tikslÄ paslėpti padarytÄ sunkų nusikaltimÄ - tyčinį J. Č. nužudymÄ , A. P. ir J. P., bendrai veikdami tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje nužudė antrÄ asmenį: J. P. įkalbėjo A. P. nužudyti mažametį P. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei tam tikslui jį atvedė ir paguldė miegamajame. Priėjęs A. P. kaire ranka uždengė burnÄ , kad P. G. neÅ¡auktų ir ne mažiau kaip 10 kartų peiliu tyčia smogė į kaklÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ , padarydamas durtines - pjautines žaizdas bei sukeldamas didelį fizinį skausmÄ .

Peiliui iÅ¡sprÅ«dus, J. P. pastebėjo, kad P. G. dar gyvas ir paragino A. P. greičiau žudyti. A. P. iÅ¡ anksto pasiruoÅ¡tu ir į butÄ atsineÅ¡tu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 13 kartų tyčia smogė P. G. į kaklÄ krÅ«tinę, iÅ¡ viso suduodamas peiliu ne mažiau kaip 23 smÅ«gius, padarė durtines - pjautines žaizdas su Å¡irdies kairiojo plaučio bei stambiųjų kaklo kraujagyslių pažeidimu, t.y. slėpdami padarytÄ kitÄ sunkų nusikaltimÄ bendrai veikdami, itin žiauriai nužudė antrÄ asmenį - mažametį P. G..

2. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 ir 13 punktuose numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 ir 6 dalies ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 1, 6, 9 ir 11 punktus ir vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

3. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 3 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

4. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo. Skundžiamoje nutartyje įvertino, jog J. P. bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ kvalifikuotÄ nužudymÄ . Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nėra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, neiÅ¡sako diskriminacinių nuostatų, taip pat įvertino, kad atlikus vertinimÄ pagal OASys metodikÄ , J.

P. yra nustatyta vidutinė – 47 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. atlikto vertinimo sumažėjo tik 5 balais. Atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis J. P. tik iÅ¡ dalies vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo, bet įdarbintas nebuvo, vėliau neieÅ¡kojo galimybių bÅ«ti įdarbintas, be to, nuteistojo vardu pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius patvarkymus dėl 45 902,50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau jokia dalis nėra iÅ¡ieÅ¡kota.

Teismas taip pat įvertino, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 8 kartus skatintas, tačiau net 9 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir 3 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos nebegalioja). Å ių aplinkybių visuma neleido teismui padaryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo metu jau yra pakankamas pagrindas J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam J.

P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

5. Nuteistasis J. P. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir tenkinti (duomenys neskelbtini) administracijos teikimÄ . Skunde nurodo, kad apygardos teismas neteisingai vertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 51 straipsnio sÄ lygas, kurias jis atitinka.

6. Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta. Nuteistojo J. P. skundas atmetamas 7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimÄ dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir iÅ¡sprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimÄ . Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu deÅ¡imt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

9. Nuteistasis J. P. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, tačiau vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

10. IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis J. P. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kaip teigia pats nuteistasis, jis turėjo darbinės patirties. Bausmės atlikimo metu 2013 metais ir 2016 metais kreipėsi į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo, įdarbintas nebuvo, vėliau dėl darbo nesikreipė ir Å¡iuo metu nedirba. J. P. palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvais bei broliu, dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo aÅ¡tuonis kartus skatintas.

Tokios aplinkybės rodo nuteistojo J. P. teigiamus elgesio pokyčius, tačiau nuteistasis tik iÅ¡ dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, per bausmės atlikimo laikÄ devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (drausminės nuobaudos Å¡iuo metu nebegalioja), o tai neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaiÅ¡tingo. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, visumÄ .

Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4, 6 dalyse, 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktuose. Bylos nagrinėjimo metu J. P. neigė savo kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Å iuo metu J. P. bausmę atlieka ir už labai sunkų nusikaltimÄ . J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininku, tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė vienÄ asmenį, o slėpdamas padarytÄ nusikaltimÄ , veikdamas kartu su bendrininku, itin žiauriai nužudė antrÄ asmenį (mažametį).

Tokio pobÅ«džio nusikaltimas rodo ypatingai didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat reikÅ¡minga. 12. 2019 m. gegužės 28 d. atlikto nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 47 balai pagal OASys metodikÄ rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 7 balais virÅ¡ija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribÄ . Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma – 10 balų, kitÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį - 37 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. 2016 m. rugsėjo 5 d. atliktos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 52 balai. Taigi nuo pirminio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 5 balais.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mÄ stymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės). Taigi Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, svarstydamas pataisos namų administracijos teikimÄ , atsižvelgė į nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. Skundžiamoje nutartyje įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Pataisos įtaigoje gauti vykdomieji patvarkymai dėl 45 902,50 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo J. P., tačiau jokia dalis nėra iÅ¡ieÅ¡kota. Taigi nuteistasis atlikdamas bausmę nerodo iniciatyvos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

14. Nors nustatyti teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, tačiau atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam J. P. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimÄ dėl nuteistajam J. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmetė pagrįstai, nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. P. (J. P.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas