Legislator Case Law & Legislation
2020-05-28 Nr. BB-2802-1-01-1-21842-2018-1 AI generated

2020-05-28 Nr. BB-2802-1-01-1-21842-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-05-28 Nr. BB-2802-1-01-1-21842-2018-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 29 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2020-05-28 Nr. BB-2802-1-01-1-21842-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl jo kaltės padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neatliko savo funkcijos ir atmetė jo apeliacinį skundą formaliai. Teismai, kvalifikuodami jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2116/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21842-2018-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo V. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 29 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvadas dėl jo kaltės padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neatliko savo funkcijos ir atmetė jo apeliacinį skundą formaliai. Teismai, kvalifikuodami jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Paduotame kasaciniame skunde nuteistasis V. A., ginčydamas jo atžvilgiu priimtus žemesnės instancijos teismų sprendimus, tvirtina, kad byloje neįrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas, anot kasatoriaus, padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes neanalizavo byloje surinktų įrodymų, išimtinai vertino tik jam nepalankius įrodymus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Taigi kasatorius iš esmės nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu bei teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau tokie kasatoriaus argumentai nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria ir nevertina įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Toliau kasaciniame skunde formaliai nurodoma, kad nusikalstama veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, dėstoma teismų praktika, nurodomos faktinė bylos aplinkybės, tačiau nėra aišku, kaip konkrečiai šie teiginiai pagrindžia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (BK 154 straipsnio 1 dalis). Kiti kasacinio skundo teiginiai dėl rungimosi principo, teisės į gynybą pažeidimo, BPK 276 straipsnio, BPK 8 straipsnio nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrindžia esminio BPK pažeidimo buvimo šiuo atveju. Teiginiai dėl galimai neteisėtos kratos atlikimo, kaip matyti, prieštaraujantys bylos medžiagai, todėl nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo V. A. kasacinis skundas negali būti priimtas, nes jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas