99622b50-3bed-4dd4-a0a3-6dfd61766c11 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-200-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01489-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų N. K., L. S., J. G., T. B., R. S., V. G. praÅ¡ymÄ atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai N. K., L.

S., J. G., T. B., R. S., V. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡ atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį: pareiÅ¡kėjai N. K. – 1081,89 Eur (3735,54 Lt), L. S. – 352,90 Eur (1218,48 Lt), J. G. – 453,73 Eur (1566,65 Lt), T. B. – 463,46 Eur (1600,25 Lt), R. S. – 89,58 Eur (309,30 Lt), V. G. – 250,30 Eur (864,23 Lt) už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PraÅ¡ymuose (b.l. 4-9, 22-27) nurodyta, jog ginčo laikotarpiu N. K. buvo Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus virÅ¡ininke (A lygis, 14 kategorija), L.

S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 12 kategorija), J. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 12 kategorija), T. B.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi-juriskonsultu (A lygis, 12 kategorija), R. S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 11 kategorija), V. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore (A lygis, 11 kategorija).Teigia, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė, nes 2009 m. balandžio 23 d.

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės tarybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) buvo pakeistas minėto įstatymo 1 priedas, nustatantis atskirų kategorijų pareiginių algų koeficientus, kurie buvo sumažinti 15 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei todėl, jog 2009 m. liepos 17 d. Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo sumažinti 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases.

Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir Å¡ios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pareiÅ¡kėjai ir kildina reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b.l. 49-51) nurodė, jog su praÅ¡ymo reikalavimu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad vykdant įstatymų nuostatas, buvo taikomi sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Pažymėjo, jog asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. 2013 m. rugsėjo 19 d.

įstatymu Nr. XII-523 Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi praleidę taikytinÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 54 straipsnio 5 dalį muitinės pareigÅ«nui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime (b.l. 52-54) iÅ¡dėstytais analogiÅ¡kais argumentais taip pat prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta Å¡aukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis). Konstatuojama Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjams sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta (b.l. 28-35), kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėja N. K. buvo Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus virÅ¡ininke (A lygis, 14 kategorija), pareiÅ¡kėja L. S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 12 kategorija), pareiÅ¡kėja J. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 12 kategorija), pareiÅ¡kėjas T. B.- Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi-juriskonsultu (A lygis, 12 kategorija), pareiÅ¡kėja R.

S.- Klaipėdos teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus vyriausiÄ ja inspektore (A lygis, 11 kategorija), nuo 2012-12-31 Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore-juriskonsulte (A lygis, 11 kategorija), pareiÅ¡kėja V. G.- Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyriausiÄ ja inspektore (A lygis, 11 kategorija).Pažymos dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių iÅ¡mokų nepriemokos paskaičiavimo dėl „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo“ 2009 m. liepos 17 d.

Nr. XI-363 įsigaliojimo (b.l. 36-47) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai N. K. neiÅ¡mokėta 1081,89 Eur (3735,54 Lt) darbo užmokesčio, pareiÅ¡kėjai L. S. – 352,90 Eur (1218,48 Lt), pareiÅ¡kėjai J. G. – 453,73 Eur (1566,65 Lt), pareiÅ¡kėjui T. B. – 463,46 Eur (1600,25 Lt), pareiÅ¡kėjai R. S. – 89,58 Eur (309,30 Lt), pareiÅ¡kėjai V. G. – 250,30 Eur (864,23 Lt).Muitinės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarkÄ nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 45 straipsnis). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 46–48 straipsniuose įtvirtintos muitinės pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡ys, dydžiai ir apskaičiavimo tvarka.Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti Å¡ių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Taigi Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad Statuto 47 straipsnio 2 dalyje nustatyti muitinės pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ nebuvo mažinami. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d.

PareiÅ¡kėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginama priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo (dėl sumažintų pareiginės algos koeficientų) susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ , t. y. pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės prašė ginÄÄ iÅ¡spręsti tiesiogiai taikant KonstitucijÄ . Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek karjeros valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams, todėl Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika.

Å iuose sprendimuose LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Akcentuotina, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas) Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , vertintina, kad dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo praradimai kompensuotini pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , todėl esant įstatymu nustatytam praradimų kompensavimo mechanizmui, tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016)).

Tuo tarpu Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimÄ , 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiÅ¡kose bylose) neiÅ¡vengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas; iÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .

Be to, administracinį teismÄ saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). LVAT formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei LVAT aktualiÄ praktikÄ darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡ymo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį bei 5 procentų palÅ«kanas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:             praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                           Eglė Kiaurakytė                                                                                                          Â