9961443f-e91c-4ed0-b04f-b5c6cb99cdd4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-967-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00360-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos:                 3.1.10.7.; 3.3.1.5.                  (S)                                                                                                                                                                                                                                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. G. 2014-02-14 kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Vilniaus apygardos teismÄ (t. 1, b. l. 1–5), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės 144 810,01 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 44 456,67 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , padarytÄ pažeidus paciento teises, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Vilniaus apygardos teismas 2017-01-03 sprendimu ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl žalos atlyginimo atmetė (t. 2, b. l. 3–6).IeÅ¡kovas 2017-02-13 ir 2017-02-24 Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundÄ (t. 2, b. l. 20–23, 31-34) dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo, o Vilniaus apygardos teisme apeliacinis skundas pirmÄ kartÄ Â gautas 2017-02-27 (t. 2., b.l. 20).Vilniaus apygardos teismas 2017-03-06 nutartimi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra praleistas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ieÅ¡kovas jo atnaujinti nepraÅ¡o ir svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodo, neprideda reikiamų įrodymų (t. 2, b. l. 25).

IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesinį terminÄ apeliaciniam skundui paduoti Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2017-03-21 (t. 2, b. l. 30), o su juo ir vienÄ iÅ¡ savo apeliacinių skundų (t. 2, b.l. 31–34) (kurio gavimas užregistruotas Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-02-13). PraÅ¡yme dėl procesinio termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti apeliantas nurodė, kad įvyko žmogiÅ¡koji klaida, apeliacinis skundas buvo pateiktas ne tam teismui, o apeliantas buvo sužalotas nuo perteklinio gydymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-03-23 nutartimi ieškovo G. G. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino (t. 2, b. l. 37).Teismas nurodė, kad ieškovo prašyme dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti nurodyta aplinkybė, kad įvyko žmogiškoji klaida, dėl kurios ieškovas negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo, bei bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas G. G. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 45–47) praÅ¡o leisti apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimÄ civilinėje byloje 2-1300-258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-23 nutartį panaikinti ir leisti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimÄ skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimas apeliantui buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2017-01-23, į Lietuvos apeliacinį teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi 2017-02-22, t. y. nepraėjus 30 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo ieÅ¡kovui.

Teisėja, nagrinėjusi civilinę bylÄ , neatsižvelgė į byloje surinktus sprendimus, iÅ¡vadas, kuriose akivaizdžiai matosi, kad sužalotas žmogus ieÅ¡ko teisybės teisinėje valstybėje. Teisėjak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti apeliantui apeliacinio skundo padavimo terminÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. PrieÅ¡ingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .Ä®gyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato konkrečius procesinius terminus.

Teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikÅ¡ti apeliacinį skundÄ , turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistÄ terminÄ ir savo iniciatyva, kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

PareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo turi bÅ«ti motyvuotas, prie tokio pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ (CPK 78 str. 4 d.). Apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimai reglamentuoti specialioje teisės normoje, CPK 307 straipsnyje, kuri Å¡iuo atveju ir taikytina (CPK 302 str.), ir kurioje pasakyta, kad praleistas skundo terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu sprendžiantis jo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Jeigu byla su apeliaciniu skundu, paduotu praleidus terminÄ , vis tik atsiunčiama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o Å¡is nustato, kad terminas buvo praleistas, apeliacinės instancijos teismas arba savo iniciatyva atnaujina skundo padavimo terminÄ , jeigu iÅ¡ turimos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, prieÅ¡ingu atveju gali pasiÅ«lyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 str. 2 d.), kuriame ir galėtų bÅ«ti paaiÅ¡kintos priežastys, lėmusios termino praleidimÄ . Bet kuriuo atveju praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ apeliacinio skundo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, taigi įstatymų leidėjas CK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtino naikinamÄ jį terminÄ , kuriam pasibaigus pasibaigia ir teisė į apeliacijÄ .

           Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, praleisto termino klausimÄ kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes. Ä®statymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto iÅ¡samaus ir baigtinio sÄ raÅ¡o priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų bÅ«ti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytÄ terminÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015).

Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo Å¡io sprendimo kopijos įteikimo asmeniui dienos. Dėl tokio įstatyminio reglamentavimo apelianto atskirojo skundo argumentai, kad 2017-01-03 sprendimas jam pasiraÅ¡ytinai įteiktas 2017-01-23, teisiÅ¡kai nesvarbÅ«s ir patys savaime neleidžia vertinti, kad procesinis terminas apskųsti teismo sprendimÄ buvo praleistas dėl svarbios ir asmens delsimÄ naudotis teise į apeliacijÄ galinčios pateisinti priežasties.

Tokiu atveju nėra aktualÅ«s ir pateikiami apelianto skaičiavimai, kad į Lietuvos apeliacinį teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi nepraėjus 30 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo ieÅ¡kovui. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimÄ , kurį apeliacine tvarka siekia apskųsti apeliantas, priėmė dar 2017-01-03 (t. 2, b. l. 3–6), todėl paskutinė diena, kai apeliantas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ dėl Å¡io Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teismui yra 2017-02-02.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismui 2017-01-26 LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė lydraÅ¡tį kartu su apelianto patvirtinimu apie Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimo priėmimÄ (t. 2, b. l. 18–19). Pats apeliantas pripažįsta, kad teismo sprendimas jam įteiktas 2017-01-23. Pažymėtina, kad Å¡iame sprendime yra aiÅ¡kiai nurodyta jo apskundimo tvarka (apeliacinis skundas turi bÅ«ti paduotas Vilniaus apygardos teismui) ir terminas (tÄ galima padaryti per 30 dienų nuo jo paskelbimo 2017-01-03 dienos). Vadinasi, apie Vilniaus apygardos teismo 2017-01-03 sprendimÄ ir nepalankų apeliantui jo ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ buvo žinoma jau 2017-01-23, taigi iki 2017-02-02, kuomet baigėsi terminas, pateikti apeliacinį skundÄ objektyviai buvo galima, tam laiko pakako, juo labiau kad apeliantas abiem atvejais pateikė apeliacinius skundus, nors jų turiniui, pažymėtina, pagal įstatymÄ yra nustatyti specialÅ«s reikalavimai (CPK 306 str.), nenurodydamas jokių konkrečių nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų bei motyvų, beveik identiÅ¡kus jo ieÅ¡kiniui.

Akivaizdu, kad jokių laiko sÄ naudų parengti apeliacinį skundÄ apeliantas nepatyrė ir nesunkiai tokį patį apeliaciniu skundu pavadintÄ dokumentÄ galėjo pateikti iki pasibaigiant terminui.     Konstatuotina, kad pats apeliantas savo nepagrįstais veiksmais, kas kartÄ raÅ¡ydamas ir teikdamas dokumentus ne tai teisminei institucijai (tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, nors jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kokia tvarka teikiamas skundas) ir nepagrįstu delsimu – praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ apeliacinio skundo padavimo terminÄ pateikęs taip pat tik 2017-03-21 (t.2, b. l. 30), t. y. daugiau nei po 2,5 mėn. nuo sprendimo paskelbimo, sukÅ«rė situacijÄ , ribojančiÄ jo teisę į apeliacijÄ dėl praleisto termino.

CPK 7 ir 42 straipsniai proceso Å¡alims numato ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų ir Å¡alių pareigÄ nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), turėti byloje atstovÄ , jeigu kokių nors veiksmų tiesiogiai pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui laiku įgyvendinti nepavyksta. Å iuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas pats turėjo pareigÄ domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku teikti praÅ¡ymus, skundus, kitus procesinius dokumentus, juolab kai apelianto iniciatyva buvo užvesta byla.

Vien tai, kad apeliacinis skundas buvo paduotas ne tai teisminei institucijai, nesuteikia pagrindo apeliantui taikyti kitokias taisykles, ne visiems kitiems į teismÄ besikreipiantiems asmenims. PraÅ¡yme dėl termino atnaujinimo įvardijamos žmogiÅ¡kos klaidos, atkakliai kas kartÄ skundus (įskaitant ir šį atskirÄ jį skundÄ ) siunčiant ne tam teismui, kuriam pavesta iÅ¡spręsti jo priėmimo klausimÄ , neteikia pagrindo vertinti, kad egzistuoja svarbi termino praleidimo priežastis, leidžianti jį atnaujinti ir šį terminÄ atnaujinti.

Minėta ir tai, kad apeliantas objektyviai turėjo galimybę pateikti skundÄ laiku (Å¡ios nutarties 18 p.). KitÄ vertus, atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslÄ â€“ įvykdyti teisingumÄ konkrečioje byloje, teismų praktikoje buvo pasisakyta ir apie tai, kad termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiÅ«rÄ tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog spręsdamas atitinkamÄ klausimÄ pirmosios instancijos teismas padarė teisės ar fakto klaidÄ .

Ir nors apeliacinio proceso perspektyvos klausimas įstatyme nenurodytas tarp aplinkybių, kurias teismas turi vertinti spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimÄ , teismo, sprendžiančio šį klausimÄ , gali bÅ«ti analizuojamas ir pateikiamas kaip papildomas argumentas sprendimui dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017).Å iame kontekste dar kartÄ pažymėtina, kad apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 20–23, 31–34), kuriam pateikti apeliantas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ , apeliantas nenurodo jokių (net minimalių) argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

Apeliantas iÅ¡ esmės formaliai pervardino procesinį dokumentÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio į apeliacinį skundÄ , nekeisdamas Å¡io procesinio dokumento turinio, ar pakeisdamas jį tik nežymiais aspektais. Taigi, atsižvelgiant ir į nurodytus papildomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrindų skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti nenustatė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                          Dalia Kačinskienė