99604916-a368-494d-9200-8359f8564bfc · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-765-283/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00327-2018-0 Procesinių sprendimų kategorijos: 16.6; 24.4; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens J.

D. atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovei A. V.-M., atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei J. B., trečiojo suinteresuoto asmens J. D. įgaliotam atstovui J. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J.

D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriui, Utenos rajono savivaldybės tarybai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja S. L. per savo atstovę advokatę IngÄ MaskoliÅ«naitę skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770“ (toliau – ir Sprendimas).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu ji nuosavybės teise valdė 3,1252 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). S. L. paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registro ir nuosavybės teisės į ginčo sklypÄ Ä¯gijimÄ patvirtinančių dokumentų duomenimis, žemės sklypas buvo suformuotas kaip vientisas žemės masyvas, jame nėra jokio visÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ilgai kertančio kelio, kaip įsiterpusios naudmenos, be to, Å¡iam sklypui nėra nustatytų kelio servitutų.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji apsisprendė ginčo sklypÄ padalinti į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡davė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (paslaugos Nr. ZSFP-38770) Nr. AR8-082 (toliau – Projekto rengimo reikalavimai). Savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtu Sprendimu nederino pareiÅ¡kėjos užsakymu parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), nurodžiusi, kad jis neatitinka Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nurodytos sÄ lygos.

Savivaldybės administracija Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte buvo suformulavusi reikalavimÄ , nustatantį, kad Projektas privalo atitikti (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendiniams, pagal kuriuos, Å¡iame plane numatytoms gatvėms formuoti turi bÅ«ti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai). PareiÅ¡kėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi ir 4.39 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Savivaldybės administracija Specialiojo plano sprendiniais įgyvendinti neturi teisės neatlygintinai apriboti nuosavybės teisės į ginčo sklypÄ .

Pareiškėja, remdamasi CK 4.111 straipsnio 1dalimi ir 4.124 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad nėra jokio įstatymo, sandorio ar teismo sprendimo, kuriais jos asmenine nuosavybe valdomam ginčo sklypui būtų nustatytas kelio servitutas ar reikalavimas žemės sklypo dalį, kurioje nustatomas servitutas, suformuoti atskiru žemės sklypu. Be to, pareiškėja, remdamasi nuo 2018 m. liepos 1 d. taikomos redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, nuo 2014 m. vasario 25 d. taikomos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio14 d. nutarimu patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 1.6, 2, 12 ir 14 punktų nuostatomis, tvirtino, kad:

1) Specialiojo plano sprendiniai dėl rekomenduojamo servituto neatitinka paminėtų teisės normų reikalavimų;

2) Specialusis planas buvo parengtas 2011-2017 metams, tačiau nuo Å¡io plano patvirtinimo nėra kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl servituto nustatymo;

3) nurodyti teisės aktai nenustato reikalavimo servitutui reikalingÄ teritorijÄ suformuoti atskiru žemės sklypu, o Specialiojo plano sprendinys formuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ turi rekomendacinį pobÅ«dį;

4) nurodyti teisės aktai aiÅ¡kiai įtvirtina, kad žemės sklypo planas rengiamas asmens, pateikusio praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ , lėšomis, todėl Savivaldybės administracija negali reikalauti, kad projektavimo darbai bÅ«tų vykdomi pareiÅ¡kėjos lėšomis;

5) teisės aktai numato, kad apie servituto nustatymo būtinybę sprendžia Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, todėl Savivaldybės administracija Projekto derinimo stadijoje negali reikalauti atlikti jokių projektavimo darbų, susijusių su servituto nustatymu;

6) Sprendime nėra aiÅ¡kiai nurodyta, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjai keliamas imperatyvus reikalavimas iÅ¡skirti teritorijas kelio servituto nustatymui, jeigu pagal Specialiojo plano sprendinius numatytas kelias nėra susijęs su priėjimu prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir dėl kokių priežasčių Specialiojo plano sprendiniai negali bÅ«ti įgyvendinti ir suderinus ProjektÄ , jeigu atsiras realus Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas poreikis.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovė advokatė I. MaskoliÅ«naitė, trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. ir jos atstovas J. D. prašė tenkinti skundo reikalavimÄ . Advokatė I. MaskoliÅ«naitė praÅ¡ymÄ tenkinti skundÄ iÅ¡ esmės grindė skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais bei jame nurodytu teisės normų aiÅ¡kinimu. Advokatė I. MaskoliÅ«naitė pabrėžė, kad Projektas negali bÅ«ti prilygintas detaliajam planui. Teigė, jog Savivaldybės administracija neturi teisės reikalauti, kad pareiÅ¡kėja savo asmeninėmis lėšomis parengtų tokį ProjektÄ , kuriuo ateityje bÅ«tų įgyvendinti Specialiojo plano sprendiniai, taikomi teritorijai, kurioje yra ginčo sklypas.

Akcentavo, kad Specialiojo plano sprendinys, kurio buvo reikalaujama laikytis rengiant ProjektÄ , yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl jis jokiomis aplinkybėmis negali tapti imperatyviu reikalavimu. Advokatė I. MaskoliÅ«naitė nurodė, kad Savivaldybės administracijos atsiliepimo tarpusavyje prieÅ¡taraujantys teiginiai, teikiami aiÅ¡kinant Specialiojo plano sprendinių ir Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkto turinį, iÅ¡dėstyti atsiliepimo 6 ir 22 punktuose, daro atsakovės pozicijÄ nesuprantama.

Advokatė I. MaskoliÅ«naitė, remdamasi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad Specialiajame plane suplanuota gatvė, jungsianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves ir patenkanti į ginčo sklypo teritorijÄ , gali priklausyti tik Utenos rajono savivaldybei, todėl atsiradus poreikiui nutiesti Å¡iÄ ir kitas gatves, reikalingÄ Å¾emę Utenos rajono savivaldybė iÅ¡ ginčo sklypo bendraturčių privalės paimti tik Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. savarankiÅ¡ko atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kinimų nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovas atstovas J. D. nurodė, kad Specialiojo plano sprendinys, kurio laikytis buvo nurodyta Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte, yra rekomendacinis ir neprivalomas, todėl Savivaldybės administracija negali reikalauti jo laikytis. Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė S. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savivaldybės administracija teigė, kad buvo pagrįstai atsisakyta derinti ProjektÄ , kadangi nebuvo įvykdytas Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte suformuluotas reikalavimas. Atsakovė nurodė, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, todėl jo sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Savivaldybės administracijos teigimu, kadangi pareiÅ¡kėjos siekiamas pertvarkyti ginčo sklypas patenka į Specialiojo plano taikymo teritorijÄ , todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 15 dalimi, 14 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsniu, Projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti Specialiojo plano sprendiniams.

Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo sklypas yra teritorijoje, kurioje Specialiuoju planu suprojektuotos gatvės ir inžinieriniai tinklai. Specialiojo plano 11 lape nurodyta, kad siekiant racionalaus ir kompleksiško teritorijų įsisavinimo, būsimiems statytojams rekomenduojama kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms teritorijoms, o suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas rekomenduojama formuoti atskirais sklypais. Kadangi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2014 metų atskirų sklypų detalieji planai neberengiami, todėl Specialiojo plano susisiekimo sprendiniai turi būti sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.

Atsakovė tvirtino, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) III skyriaus, reglamentuojančio sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, 46 punkte nustatyta, kad esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba bÅ«simiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siÅ«lomos nustatyti specialiosios žemės ir miÅ¡ko sÄ lygos. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad Specialusis planas yra norminis teisės aktas, ir remdamasi Taisyklių 46 punktu, vertino, kad Specialiojo plano rekomendacija – suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais – įgyja privalomÄ jį pobÅ«dį.

Atsakovė teigė, kad administraciniu aktu servitutai gali bÅ«ti nustatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, nors ir varžantis kito asmens nuosavybės teises, tačiau tokie suvaržymai, remiantis CK 4.111-4.113, 4.117, 4.124 ir 4.128 straipsniais, vertinami kaip proporcinga konstituciÅ¡kai pagrįsta priemonė, taikoma derinant vieÅ¡uosius ir privačius interesus. Savivaldybės administracijos ir Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovė A. V.-M., remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, prašė skundÄ atmesti.

A. V.-M., remdamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodė, kad S. L. užsakymu rengiamame Projekte privalėjo bÅ«ti suprojektuoti atskiri žemės sklypai, skirti Specialiajame plane numatytoms gatvėms, ir apraÅ¡yti jiems nustatomi servitutai. Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad ateityje Å¡iuos gatvėms reikalingus žemės sklypus Utenos rajono savivaldybė nupirktų iÅ¡ savininkų. Savivaldybės administracijos atstovė J. B. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . J.

B. paaiÅ¡kino, kad Utenos rajono savivaldybė 2011-2012 metais sprendė, kaip apie Utenos miestÄ formuosis gyvenamosios teritorijos ir tuo reikalu rengė specialiuosius planus, kuriuose numatė susisiekimo sistemas ir inžinerinius koridorius. J. B. nurodė, kad planuojama gatvė, sujungsianti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, yra 15 m pločio, tarp jos raudonųjų linijų numatytos komunikacijos, dviračių ir pėsčiųjų takai, Å¡i planuojama gatvė patenka ne tik į ginčo sklypÄ , bet it kitus žemės sklypus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyrius (toliau – NŽT Utenos skyrius) atsiliepimo į skundÄ nepateikė, NŽT Utenos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Skundas tenkinamas. Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu S. L. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 3,1252 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio, žemės sklypo naudojimo bÅ«das - kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai Nurodytas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 41SK-(14.41.110.)-802, tvirtinant kadastro duomenų tikslinimÄ , nustatytos Å¡ios specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos: kelių apsaugos zonos ( 0,0498 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,2481 ha), žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai (2,338 ha), saugotini želdiniai (medžiai ir krÅ«mai), augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje (0,2538 ha).

Nurodytas aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, Utenos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 40-4826 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko valdytÄ Å¾emę ir kiti dokumentai. S. L. 2018 m. gruodžio 14 d. notarine tvarka sudaryta dovanojimo sutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. padovanojo 747/7813 dalis (0,2988 ha) ginčo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. D. nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

Nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, reg. Nr. DM-6198 ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as. S. L. 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių praÅ¡ymu organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ ; praÅ¡ymui suteiktas Nr. 41Fp-1791; praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji siekia ginčo sklypÄ atidalinti į tris sklypus. NŽT Utenos skyrius 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 41FPÄ®-87-(14.41.124.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti S. L. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas yra pertvarkyti ginčo sklypÄ - jį padalinti į du ar daugiau žemės sklypų.

Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius, atsakydamas į NŽT Utenos skyriaus praÅ¡ymÄ , 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus, kurių 5 dalies 5 punkte nustatė, kad rengiamame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms turi bÅ«ti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai). PareiÅ¡kėjos užsakymu uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Ignalinos projektai“ parengė ProjektÄ , numatantį, kad ginčo sklypas pertvarkomas, jame suformuojant du žemės sklypus: 0,2988 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,8264 ha ploto žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das - kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai.

Savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFP-38770)“ UAB „Ignalinos projektai“ parengto ginčo sklypo Projekto nederino. Atsakovė priimtÄ SprendimÄ grindė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Specialiojo plano sprendiniais, Taisyklių 2 punktu, 46 punkto antrÄ ja pastraipa, Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punktu ir aplinkybe, kad rengiant ProjektÄ buvo nesilaikyta Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo.

Byloje nagrinėjamas teritorijų planavimo teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimo nederinti parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Teritorijų planavimo įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), Žemės įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Å¡io įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Teritorijų planavimo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sÄ veikos organizacinė struktÅ«ra veikia vadovaujantis Å¡iuo įstatymu ir kitais teisės aktais; kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukÅ¡tesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtakÄ projekto sprendiniams.

Bylos duomenimis, teritorijai, į kuriÄ patenka ginčo sklypas, taikomi Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) ir Tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialusis planas. UAB „Ignalinos projektai“ parengto Projekto AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad, pagal Bendrojo plano sprendinius, ginčo sklypas patenka į indeksu 3/K pažymėtÄ tvarkymo zonÄ , kurios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miÅ¡kų Å«kio žemė ir kitos paskirties žemės, taip pat į perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos zonÄ , kurioje galimas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas;

žemės naudojimo bÅ«dai – urbanizuotų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra; miesto įtakos ekstensyvios plėtros teritorija; taikomas funkcinis prioritetas – ekstensyvi (dispersiÅ¡ka) urbanizacija; funkcinės zonos tipas – urbanizuotos ir numatomos urbanizuoti teritorijos. Pagal Specialiojo plano sprendinius, ginčo sklypas patenka į vienbučių gyvenamųjų namų statytos teritorijÄ G1-2 ir infrastruktÅ«ros teritorijÄ I2; ginčo žemės sklypo Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse numatomos D1 kategorijos gatvės, ties kuriomis planuojami inžinieriniai dujotiekio, vandentiekio, elektros, nuotekų ir ryÅ¡ių tinklai, o sklypo rytinėje dalyje – D2 kategorijos gatvė, skirta sujungti aukščiau nurodytas gatves.

Pagal Specialiojo plano rengimo metu galiojusį Tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 patvirtintÄ Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos schemÄ , ginčas sklypas Å¡iaurinėje dalyje ribojasi su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė), o pietinėje dalyje - su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Å ie keliai, kaip vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai, nurodyti ir nuo 2017 m. gegužės 31 d. galiojančiame Tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-159 patvirtintame Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės kelių tinklo specialiame plane (Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. gegužės 30 d., Nr. 9134). Minėta, kad Savivaldybės administracija iÅ¡duotų Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatė reikalavimÄ , nustatantį, kad Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms rengiamame Projekte turi bÅ«ti formuojamas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai).

Projekto dalyje „Projekto sprendiniai“ nurodyta, kad, S. L. nesutinkant, žemės sklypas Specialiajame plane numatytai D2 kategorijos gatvei ir prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių atskiri žemės sklypai ir servitutai juose nebus formuojami. Pagal Specialiojo plano sprendinius, iÅ¡dėstytus dalyje „1.3.1 ArchitektÅ«rinė-urbanistinė dalis“, teritorijoje, į kuriÄ patenka ginčo sklypas, planuojama pastatyti 2 772 gyventojams skirtÄ 1031 bÅ«stÄ , statyti bendro apie 231 tÅ«kst. m2 ploto 1-3 aukÅ¡tų pastatus, tarp jų – ir 89 tÅ«kst. m2 ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų.

Å ioje Specialiojo plano dalyje yra suformuluotas sprendinys, nustatantis, kad: „Siekiant racionalaus ir kompleksiÅ¡ko teritorijų įsisavinimo, rekomenduojama bÅ«simiesiems statytojams kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms 5-30 ha ploto teritorijoms. Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“. Teritorijų planavimo įstatymas detalųjį planÄ apibrėžia kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentÄ , kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 straipsnio 2 dalis).

Nuo 2014 m. sausio 7 d. galiojančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 242 punktas detalųjį planÄ priskiria kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas, o 247 punkte - kad detaliųjų planų objektais yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiÅ¡kai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nustatyta išimtis, jog detalieji planai nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, tarp jų – ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai - specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai (1 punktas).

Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir Taisyklių 2 punktÄ , žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas  yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimÄ , pertvarkymÄ , naudojimo sÄ lygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panaÅ¡iai). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad S. L. užsakymu parengtas Projektas detaliųjų planų kategorijai negali bÅ«ti priskirtas. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir Savivaldybės administracijos atstovė A.

V.-M.. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad Specialiojo plano sprendinys, nustatantis, kad: „Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ rengiamam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Projektui netaikytinas. Dėl Å¡ios priežasties Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog rengiant ProjektÄ , bÅ«tų laikomasi aukščiau nurodyto Specialiojo plano sprendinio.

Taigi, pareiškėjos ginčijamo Sprendimo motyvas, jog Projektas parengtas, nesilaikant Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad Specialiojo plano sprendiniai, suformuluoti įsakmaus pobūdžio nuostatomis, yra privalomi. Tokia išvada seka iš Teritorijų planavimo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Tačiau teismas vertina, kad bet kuriame norminiame teisės akte, be privalomojo pobūdžio teisės normų, gali būti įtvirtinta ir kitokio pobūdžio normų, tarp jų - rekomendacinio pobūdžio.

Teisės teorijoje norma, pagal teisinio poveikio subjektams pobÅ«dį įtvirtinanti tam tikrus pasiÅ«lymus, pageidavimus, suprantama kaip rekomendacinė norma, į jÄ neprivaloma atsižvelgti ir jos neprivaloma vykdyti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad rekomendacinio pobÅ«džio norma yra suformuluota norminiame teisės akte, nelemia, kad dėl to ji praranda teisėkÅ«ros subjekto suteiktÄ rekomendacinį pobÅ«dį. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, ginčijamo Sprendimo motyvas, kad aplinkybė, jog Specialusis planas yra norminio pobÅ«džio teisės aktas, todėl jame įtvirtintos taisyklės, tarp jų – ir rekomendacija suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais, tampa visuotinai privalomos, vertinamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja, pagrįsdama skundo reikalavimÄ , pateikė AiÅ¡kinamÄ jį planÄ (originale – AiÅ¡kinamasis planas, ko reikalauja Utenos rajono savivaldybės atstovai), kuriame grafiÅ¡kai pavaizdavo, kaip Savivaldybės administracijos aiÅ¡kinimu, atsižvelgus į Specialiojo plano sprendinius, turėtų bÅ«ti pertvarkytas ginčo sklypas ir suformuoti atskiri žemės sklypai. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė A. V.-M. patvirtino, kad Savivaldybės administracija, remdamasi Specialiojo plano sprendiniais, sprendžia, jog ginčo sklype nauji žemės sklypai turi bÅ«ti suformuoti prie esančių kelių Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė) bei nurodytus kelius (gatves) jungiančiai planuojamai D2 kategorijos gatvei ir prie jų numatytų inžinierinių tinklų koridoriams bei Å¡iuose sklypuose nustatyti servitutai.

A. V.-M., teikdama paaiÅ¡kinimus dėl aukščiau nurodyto AiÅ¡kinamojo plano, nurodė, kad, Savivaldybės vertinimu, teritorijos, pažymėtos „E“, „F“ ir „C“ raidėmis, turi bÅ«ti suformuotos kaip atskiri žemės sklypai ir juose turi bÅ«ti nustatyti servitutai. Atsakovės atstovės teigimu, taip suformuoti žemės sklypai leistų ateityje užtikrinti Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimÄ , kadangi Å¡iuos sklypus Utenos rajono savivaldybė turėtų galimybę nupirkti iÅ¡ ginčo sklypo savininkų Specialiajame plane numatytoms gatvėms ir inžinieriniams įrenginiams tiesti.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Å¡io įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, iÅ¡vardinti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose.

Pastarosios nuostatos perkeltos ir į Taisyklių 2.1-2.7 punktus. Teismo vertinimu, pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ reguliuojančių teisės normų nuostatas, Å¡ios rÅ«Å¡ies teritorijų planavimo dokumentu žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas nėra sprendžiamas. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio, numatančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkÄ , 2 dalies 2 punktÄ , galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, kartu su konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumo pagrindimu, paremtu sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, tėra vienas iÅ¡ pagrindų, kuriam esant, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ .

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Utenos rajono savivaldybė, ketindama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius, privalės Žemės įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimÄ dėl visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo iÅ¡ privačios žemės savininkų, tarp jų – ir iÅ¡ ginčo žemės sklypo bendraturčių. Žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama, remiantis Žemės įstatymo VIII skyriuje „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams“ įtvirtintomis teisės normomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintomis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 604 redakcija).

Teismo vertinimu, pagal Projekto sprendinius ginčo sklypÄ pertvarkius į du naujus žemės sklypus, Utenos rajono savivaldybei neatsirastų kliūčių Žemės įstatymo nustatyta tvarka ateityje paimti žemę visuomenės poreikiams iÅ¡ ginčo sklypo bendraturčių. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į taikomÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiama, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 3-101)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770“, kaip individualus administracinis aktas, faktiniais duomenimis ir teisės normomis nepagrįstas, todėl naikinamas. S. L. skunde suformulavo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti ir pripažinti, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialiojo plano dalis, kuria nustatytas reikalavimas iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neatlygintinai suformuoti atskirus sklypus, kuriuose bÅ«tų suprojektuotos gatvės, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtų lÅ«kesčių apsaugos teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, kitų aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ABTÄ®) 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad praÅ¡yti administracinio teismo pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismui nustačius, kad Specialiojo plano sprendinys „ Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ netaikomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtam Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto dalies teisėtumo tyrimÄ (ABTÄ® 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėja skundu prašė priteisti turėtas atstovavimo iÅ¡laidas: 23,60 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, 528 Eur už skundo parengimÄ ir, pagal atskirus praÅ¡ymus, - už atstovavimÄ teismo posėdžiuose. PareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. praÅ¡ymais, be 528 Eur už skundo parengimÄ , prašė priteisti bendrÄ 600 Eur sumÄ už pasirengimÄ teismo posėdžiams ir atstovavimÄ juose. ABTÄ® 40 straipsnis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (1 dalis); proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priėmus sprendimÄ S. L. naudai, pareiÅ¡kėja turi teisę į turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančio „PERLO PASLAUGOS“ kvito duomenimis, pareiÅ¡kėja sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal ABTÄ® 35 straipsnio 3 dalį, už skundÄ paduodant teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ skundÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos. PareiÅ¡kėja skundÄ per savo atstovę advokatę I. MaskoliÅ«naitę padavė elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Taigi, pareiÅ¡kėja privalėjo sumokėti 22,50 Eur (30 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio.

PareiÅ¡kėjai atlyginamos turėtos 22,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡laidos, o vadovaujantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inama 0,50 Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio. PareiÅ¡kėjai S. L. administracinėje byloje atstovavo advokatė I. MaskoliÅ«naitė pagal 2018 m. spalio 5 d. atstovavimo sutartį. PareiÅ¡kėja už advokatės I. MaskoliÅ«naitės darbÄ teikiant teisines paslaugas sumokėjo: 2018 m. spalio 8 d. – 528 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ (pinigų priėmimo kvitas Nr. 930230), 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d.

– 600 Eur (400 Eur + 200 Eur) už atstovavimÄ teisme (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1031542 ir Nr. 1031563). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijas, rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už ieÅ¡kinį (nagrinėjamu atveju – skundÄ ) yra 2,5 (8.2 punktas), už vienÄ pasirengimo, atstovavimo teisme valandÄ â€“ 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas). Nustatyta, kad advokatė I. M. 2018 m. spalio 8 d. parengė ir teismui pateikė skundÄ , dalyvavo 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose.

Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skundo suraÅ¡ymo metu buvo 926,70 Eur, 2019 m. vasario 6 d. posėdžio metu Å¡is rodiklis buvo 935,70 Eur , o 2019 m. balandžio 3 d. ir gegužės 29 d. teismo posėdžių metu – 970,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.19 ir 9 punktais, pareiÅ¡kėjai atlyginama 528,00 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ , kadangi sumokėto atlyginimo suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio; 343,06 Eur už 1 val. trukmės pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui prieÅ¡ kiekvienÄ teismo posėdį (( 935,70 Eur x 0,1 x 1 val.) + (970,30 Eur x 0,1 x 2 val.)) ir 194,06 Eur (970,30 Eur x 0,1 x 2) už atstovavimÄ 2 val. trukmės 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje.

Atsižvelgus į Rekomendacijų 9 punktÄ ir į tai, kad 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio trukmė buvo 14 min., o 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio – 23 min., už advokatės I. M. darbÄ atstovaujant pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuose posėdžiuose neatlyginama. Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad bendra S. L. turėtų atstovavimo iÅ¡laidų suma yra 1 009,69 Eur (528,00 Eur + 287,63 Eur +194,06 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770)“ . PareiÅ¡kėjos S. L. praÅ¡ymÄ dėl turėtų bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjai S. L. iÅ¡ atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvideÅ¡imt du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio ir 1 009, 69 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis eurus ir 69 euro centus) advokato darbo apmokėjimo iÅ¡laidų.

KitÄ praÅ¡ymo dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo dalį atmesti. GrÄ Å¾inti S. L. 0,50 Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjai Nijolė Čekanauskienė Dalia Pranckienė Dalytė Zlatkuvienė