2025-09-10 Nr. AB-13962-3-61-3-03704-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-997-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03704-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. (S.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. (S.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. K. (S.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą (jo dalį), kurio pagrindu pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad ji gimdama įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, 2000 metais emigravo į Kanadą, o 2004 metais pareiškėja įgijo Kanados pilietybę. Pareiškėjai lankantis Lietuvoje 2023 metais ji nuvyko į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pratęsti Lietuvos Respublikos paso galiojimą, po šios procedūros pareiškėja grįžo į Kanadą.

Pareiškėja 2025 m. balandžio mėn. atvyko į Lietuvą (čia gyvena jos dukra), 2025 m. gegužės 16 d. nuvyko į Departamentą pasikonsultuoti dvigubos pilietybės klausimais, tačiau konkrečių atsakymų nesulaukė, nesuprato, kas jai buvo paaiškinta. Pareiškėja vėl 2025 m. birželio 3 d. nuvykusi į Departamentą sužinojo, kad ji 2023 metais neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę (tai pareiškėjai buvo paaiškinta žodžiu). Pats administracinis aktas, kurio pagrindu pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, jai nebuvo pateiktas, taip pat pareiškėja niekada nebuvo informuota, kad yra vykdoma administracinė procedūra, dėl kurios ji gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės.

Dėl termino skundui paduoti pareiškėja akcentavo, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjai nėra įteiktas skundo padavimo dieną, ji pirmą kartą apie šį įsakymą sužinojo 2025 m. birželio 3 d., todėl tvirtino, kad termino skundui paduoti nepraleido. Jeigu teismas spręstų, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, pareiškėja prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja niekada anksčiau nebuvo informuota apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūrą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją su prašymu pateikti teismui duomenis apie priimtą vidaus reikalų ministro įsakymą (jo dalį), kurio pagrindu pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, ir patvirtinančius įrodymus apie tai, kada pareiškėja buvo supažindinta su ginčijamu įsakymu.

Vidaus reikalų ministerija 2025 m. liepos 10 d. teismui persiuntė Departamento 2025 m. liepos 9 d. raštą Nr. 1G-9242 (toliau – ir Departamento raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja (J. S.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 2023 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-467 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir Įsakymas), įsigaliojusiu 2023 m. liepos 20 d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Apie tai, kad asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, asmuo buvo informuotas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kartu buvo pridėtas ir Įsakymas, taip pat nurodyta, kad šį įsakymą galima rasti ir Teisės aktų registre. Asmuo taip pat buvo informuotas apie Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimą Departamento teritoriniam skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmens elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) kaip kontaktas (taip pat dukters telefono numeris) buvo nurodytas teikiant prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos pasą skubos tvarka (tą pačią dieną) asmens byloje Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS). Šiuos duomenis įrašė Departamento Vilniaus skyriaus darbuotoja. Rašte nurodyta, kad asmuo, teikdamas prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos pasą, Departamento Vilniaus skyriaus darbuotojo buvo žodžiu informuotas apie pareigą pateikti pranešimą apie įgytą Kanados pilietybę per MIGRIS (Departamento Pilietybės skyrius gavo apie tai užduotį per MIGRIS), tačiau to nepadarė. Su minėtu raštu Vidaus reikalų ministerija teismui pateikė Įsakymą, Departamento specialisto 2023 m. sausio 6 d. tarnybinę žymą apie pareiškėjos elektroninio pašto adresą ir dukters telefono numerį, MIGRIS 2023 m. liepos 21 d. atliktą įrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas dokumentas, pranešama, kad Įsakymu, kuris įsigaliojo 2023 m. liepos 20 d., pareiškėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę, nurodoma, kad Įsakymą galima rasti Teisės aktų registre, asmuo informuojamas dėl Lietuvos Respublikos paso grąžinimo.

Pareiškėja, reaguodama į Vidaus reikalų ministerijos pateiktus duomenis, teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) nenaudoja ir šis adresas jai nepriklauso, todėl ji nebuvo informuota apie Įsakymą. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovo nurodytame prašyme nurodytas adresas galėjo būti (duomenys neskelbtini).

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2025 m. liepos 17 d. pašalinti paaiškėjusius skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimą ir pateikti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą paaiškinimą dėl termino nepraleidimo arba prašymą atnaujinti skundo dėl Įsakymo dalies panaikinimo padavimo terminą. Teismas taip pat pareiškėjai pasiūlė pateikti teismui 2023 m. sausio mėn. Departamentui pateiktą prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos pasą skubos tvarka.

Pareiškėja teismui 2025 m. liepos 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad 2023 m. sausio 6 d. pareiškėjos Departamentui teiktame prašyme išduoti (pakeisti) pasą pareiškėjos jokia kontaktinė informacija nenurodyta, pareiškėja jokių dokumentų tuo metu pati nepildė (prašymą pildė Departamento darbuotoja). Pareiškėja negali paaiškinti, kodėl Departamento informacinėje sistemoje pareiškėjos elektroninio pašto adresas buvo įrašytas klaidingai. Pareiškėja pakartojo, kad jai elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) nepriklauso, nuo 2016 metų pareiškėjos elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Galbūt dėl klaidingai įvesto elektroninio pašto adreso pareiškėja nebuvo informuota apie Įsakymo priėmimą. Pareiškėja pastebėjo, kad Departamento rašte nurodyta informacija, jog pareiškėja žodžiu buvo informuota apie pareigą pateikti pranešimą per MIGRIS apie įgytą kitos valstybės pilietybę, neatitinka tikrovės, kadangi Departamento darbuotojai sistemoje pastebėjus, kad pareiškėja yra ir Kanados pilietė, pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus administracinėje byloje Nr. eAS-38-624/2025, ir laikėsi pozicijos, kad apie Įsakymą ji sužinojo 2025 m. birželio 3 d., pats aktas pareiškėjai pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu, todėl manytina, kad ji nėra praleidusi skundo padavimo termino. Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pareiškėja būtų tinkamai informuota apie Įsakymo priėmimą, be to, abejotina, kad tokios svarbos dokumentas gali būti įteikinėjamas elektroniniu paštu, kuris gautas kaip kontaktinė informacija kitos procedūros metu ir į Departamento sistemą įvestas klaidingai. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos atstovui pabandžius išsiųsti elektroninį laišką Departamento turimu adresu (duomenys neskelbtini), elektroninis laiškas grįžo kaip neįteiktas (pridėjo tai patvirtinančius įrodymus).

Jei teismas manytų, kad pareiškėja praleido terminą skundui parduoti, pareiškėja prašė atnaujinti terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja iki tol, kol buvo informuota, kad neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, nežinojo apie savo teisių pažeidimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsniu ir pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnį ir jį detalizuojantį poįstatyminį teisinį reguliavimą.

Byloje buvo nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija 2023 m. liepos 19 d. priėmė Įsakymą, apie kurį pareiškėja buvo informuota 2025 m. liepos 21 d. per MIGRIS. MIGRIS patalpintas toks pranešimo tekstas: dokumentas išsiųstas el. paštu: kam: (duomenys neskelbtini). Turinys: „pranešame, kad 2023 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-467, kuris įsigaliojo 2023 m. liepos 20 d., pareiškėja neteko Lietuvos valstybės pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą galima rasti Teisės aktų registre www.e-tar.lt. Turite grąžinti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Departamento teritoriniam skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai“.

Aptaręs nustatytas aplinkybes, taip pat Departamento rašte pateiktus duomenis, teismas vertino, jog pareiškėja, įgijusi trečiosios šalies pilietybę, žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad Lietuvoje bus sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę. Teismo įsitikinimu, pareiškėja pripažino, kad į Lietuvą grįžo 2024 metais, kelis kartus 2025 metais lankėsi Departamente, todėl pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog galbūt Departamento pareigūnai suklydo užsirašydami sistemoje jos elektroninio pašto adresą ar nesuteikė jai informacijos apie priimtą Įsakymą, kuriuo pareiškėja neteko pilietybės, buvo pareiškėjos gynybine pozicija.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai apie ginčijamą Įsakymą buvo žinoma ir (ar) turėjo būti žinoma nuo 2023 m. liepos 21 d. Kadangi pareiškėja su skundu į teismą dėl Įsakymo panaikinimo kreipėsi 2025 m. liepos 4 d. (gavimo teisme data), teismas sprendė, kad pareiškėja žymiai praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pasisakydamas, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą pagal ABTĮ 30 straipsnį, teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo įsitikinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teismas pažymėjo, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog Įsakymas išsiųstas pareiškėjos nenaudojamu elektroninio pašto adresu ar kad pareiškėja kelis kartus besilankiusi Departamento skyriuje nesuprato klausimų dėl dvigubos pilietybės, buvo subjektyvaus pobūdžio. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokia priežastis, kaip teisinės reikšmės nesuvokimas, teisinių žinių neturėjimas negali būti pripažįstama svarbia, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja 2023 metais įgijo trečiosios šalies pilietybę, todėl savalaikiai turėjo domėtis Lietuvos Respublikos pilietybės klausimu.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėja akcentuoja, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo ginčijamo akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotai šaliai. Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad Departamentas turi skirti tinkamą dėmesį asmens, dėl kurio priimtas aktas dėl pilietybės netekimo, informavimui ir kad esminę reikšmę asmens teisiniam statusui turintis aktas suinteresuotam asmeniui turi būti įteiktas (žr. 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-525/2023; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-38-624/2025).

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Teisės aktų registre Įsakymas paskelbtas nuasmenintas, todėl iš jo turinio nebūtų įmanoma suprasti, kokiems konkretiems asmenims šis įsakymas sukėlė teisines pasekmes.

Teismas konstatuodamas, kad pareiškėja praleido terminą pateikti skundą dėl Įsakymo panaikinimo, nenustatė ir nekonstatavo, kad pareiškėjai skundžiamas aktas buvo įteiktas. Tai, kad Įsakymas kaip nuasmenintas buvo paskelbtas teisės aktų registre ar galbūt patalpintas Departamento naudojamoje sistemoje, nereiškia, kad pareiškėja buvo tinkamai supažindinta Įsakymo turiniu.

Pareiškėjos įsitikinimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėja apie Įsakymą nebuvo informuota jokiomis priemonėmis. Pareiškėja pateikė įrodymus, susijusius su jos naudojamu elektroniniu pašto adresu ir tai, kad Departamento nurodomas elektroninio pašto adresas neegzistuoja, Departamentas nebandė susisiekti su pareiškėja kitais būdais.

Pareiškėja tvirtina, kad nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėja, įgijusi trečiosios šalies pilietybę, žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad Lietuvoje bus sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Pareiškėja pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad 2023 metais prašymo pakeisti pasą pati nepildė, ji nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės netekino pradėta ne pareiškėjos iniciatyva; kt.

Pažymėtina, kad teismas visiškai neatsižvelgė į ginčijamo akto pobūdį ir reikšmę pareiškėjos teisėms, o Departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėja būtų informuota apie Įsakymo priėmimą.

Nors pareiškėja įsitikinusi, kad ji nėra praleidusi termino skundui dėl Įsakymo paduoti, tačiau jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad šis terminas yra praleistas, pareiškėja prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos vertinimu, tokios priežastys kaip kad Įsakymo neįteikimas, visiškas pareiškėjos neinformavimas apie administracinę procedūrą, kurios metu ji gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės, pareiškėjos teisės būti išklausytai pažeidimas, yra pakankamos konstatuoti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde teismo prašė panaikinti Įsakymą (jo dalį), kuriuo nuspręsta, kad J. S. (t. y. pareiškėja) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip inter alia (be kita ko) įtvirtinta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Ši pareiga taip pat detalizuota Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761, (toliau – ir Aprašas) 28 punkte.

Aprašo 28 punkte įtvirtinta, jog įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas ar darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vidaus reikalų ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paskelbimo Teisės aktų registre dienos išsiunčia asmeniui pranešimą apie priimtą sprendimą per MIGRIS. Prie pranešimo pridedama vidaus reikalų ministro sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nuoroda Teisės aktų registre arba Migracijos departamento sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos ir Departamento pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. liepos 21 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas dokumentas ir pranešimas: „pranešame, kad 2023 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-467, kuris įsigaliojo 2023 m. liepos 20 d., pareiškėja neteko Lietuvos valstybės pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą galima rasti Teisės aktų registre www.e-tar.lt. Turite grąžinti Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) Departamento teritoriniam skyriui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Siunčiame elektroniniu parašu pasirašytą dokumentą (ADOC). Prisegta: Įsakymas ir elektroninio dokumento nuorašas“.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja su Įsakymu buvo supažindinta (turėjo susipažinti) 2023 m. liepos 21 d., šį aktą pareiškėjai išsiuntus elektroniniu paštu, todėl 2025 m. liepos 4 d. pateikdama skundą teismui (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos skundas elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2025 m. birželio 3 d.), pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio Departamento rašto ir kartu su juo pateiktų įrodymų turinio nėra pagrindo spręsti apie Įsakymo (ar pranešimo apie priimtą Įsakymą) įteikimo pareiškėjai momentą.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai dėl jos teisinio statuso priimtas Įsakymas buvo įteiktas ar kad ji susipažino su Departamento siųstu pranešimu. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad pareiškėja disponuoja elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir turėjo galimybę susipažinti su šiuo adresu siunčiamais pranešimais (dokumentais). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įtikinamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos keliamas abejones dėl klaidingai Departamento darbuotojos įvesto pareiškėjos žodžiu nurodyto elektroninio pašto 2023 m. sausio 6 d. Departamentui teikiant prašymą dėl asmens dokumento išdavimo (pakeitimo) ar kad pareiškėja Departamentui pati nurodė šį elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį 2023 m. sausio 6 d. prašyme. Kartu pažymėtina, kad Departamentas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Departamentas ėmėsi priemonių pareiškėjai įteikti Įsakymą kitais būdais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į ginčo, kylančio iš konstitucinio pilietybės instituto, pobūdį, suinteresuotam asmeniui reikšmingas teisines pasekmes sukeliantis vidaus reikalų ministro įsakymas dėl pilietybės netekimo turi būti įteiktas, o kompetentingos institucijos (šiuo atveju – Departamentas) turi skirti pakankamą dėmesį suinteresuoto asmens informavimui (žr., pvz., 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-525/2023).

Kadangi pareiškėja, teikdama 2025 m. liepos 3 d. skundą teismui, nurodė, jog apie priimtą Įsakymą sužinojo 2025 m. birželio 3 d. lankydamasi Departamente, ginčijamu aktu nedisponavo (Įsakymas pateiktas tik teismui 2025 m. liepos 10 d., o duomenų, kad Įsakymas ar pranešimas apie jo priėmimą pareiškėjai iki 2025 m. birželio 3 d. buvo įteiktas, byloje nėra), laikytina, kad pareiškėja skundą teismui pateikė per 1 mėnesį nuo informacijos apie priimtą Įsakymą sužinojimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad skundas yra pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Konstatavus, kad terminas skundui dėl Įsakymo paduoti nėra praleistas, nėra pagrindo spręsti pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tenkinamas pareiškėjos atskirajame skunde suformuluotas prašymas išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės, kadangi šį procesinio pobūdžio klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str.). Taip pat negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjos skundas nepriimtas nagrinėti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. (S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė