995c1b31-e8f1-472b-8b08-d7d2cf280a71 · Å iaulių apygardos teismas

Kopija

Kopija

Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-300/2010

                                                                                      Procesinio

sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1., 2.4.7.

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 16 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Virginijos Žindulienės, Broniaus Zalagos,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

nuteistajam A. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-09-30 nuosprendžio, kuriuo

A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda.

          Â

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2010 01 10 apie 15 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) k. teritorijoje, automagistralės Vilnius - Klaipėda (duomenys

neskelbtini)-ame kilometre, vairuodamas automobilį „VOLVO V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p.

(eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ar aplinkai), 19 p. (vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 133 p. (vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), esant vietomis užpustytai kelio dangai ir stipriai pustant, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pusnyje įklimpusį, prieÅ¡ tai, taip pat saugaus greičio nepasirinkusį, nuvažiavusį nuo kelio į kairėje pusėje esančiÄ pusnį, automobilį „Škoda FABIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta keleivės O. D. sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-09-30 nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl, pasak apelianto, turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. Nurodo, jog byloje esančiame draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pateiktame praneÅ¡ime apie įvykį (b. l. 99), įvykio apraÅ¡yme nurodoma, kad: „..Kely stovėjo dvi maÅ¡inos, stovėjo ne kelkraÅ¡ty, o gerokai ant važiuojamosios dalies. Sustabdyti nespėjau, kelias buvo slidus ir atsitrenkiau į stovinčiÄ MAZDA (duomenys neskelbtini) automobilį". Taigi teigia, kad teismas privalėjo įvertinti Å¡ias praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes su liudytojos I.

S. duotais prieÅ¡ingais parodymais. Taipogi nurodo, kad iÅ¡ draudimo bendrovei pateiktų ir baudžiamojoje byloje esančių dokumentų - praneÅ¡imo apie įvykį (b. l. 99), eismo įvykio deklaracijų (b. l. 100, 101), bei praÅ¡ymo atlyginti žalÄ , nubraižytų įvykio schemų matyti, kad eismo įvykis įvyko ne kelkraÅ¡tyje, tačiau pirmoje eismo juostoje. Å ie byloje esantys įrodymai, nuteistojo nuomone, teismo neįvertinti, dėl jų nieko nepasisakyta. Taip pat nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis atsitrenkė į automobilį stovintį ne žaliojoje vejoje, bet važiuojamojoje kelio dalyje. Nurodo, kad teismas nevertino kito eismo įvykio dalyvio M. B. parodymų, kad nuo tada, kai jo valdomas automobilis apsisuko ir sustojo, kol jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jį, praėjo 5-7 minutės ir teigia, kad Kelių eismo taisyklių 231,1. nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis, įvykus įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta

tvarka. Apelianto nuomone, jo vairuojamas automobilis į liudytojo M. B. automobilį atsitrenkė todėl, kad M. B.

vairuotas automobilis nedelsiant po įvykio nebuvo paÅ¡alintas nuo važiuojamosios kelio dalies, t. y. teigia, jog įvykis įvyko todėl, kad po įvykio praėjus 5-7 minutėms ant važiuojamosios kelio dalies stovintis automobilis Å KODA FABIA sukėlė papildomÄ pavojų eismui, tokios kliÅ«ties jis negalėjo numatyti iÅ¡ anksto, todėl, pasak nuteistojo, nepažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. Taipogi nurodo, kad po įvykio vieta nebuvo pažymėta pagal Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 p reikalavimus, o įjungtos automobilio priekinės Å¡viesos, esant blogam matomumui, nebuvo matomos. Taip pat nurodo, kad vienareikÅ¡mė ekspertizės iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma objektyvia, kai ji padaryta iÅ¡ medžiagos, kurioje tik iÅ¡ dalies matoma eismo įvykio situacija, todėl mano, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina skirti kitÄ eismo įvykio ekspertizę ir atkurti eismo įvykį.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo argumentų.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

D. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojų M. B., I. S. parodymais, įvykio vietos

apžiūros, transporto priemonių apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu.

Apeliantas A. D. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, atmeta, kadangi juos paneigia faktinės bylos aplinkybės, t. y. liudytojų M. B. (b. l. 18, 89-90, 127-128), I. S. (b. l. 128-129) parodymai, ekspertizės aktas (b. l. 107-109), kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (b. l. 4-7).

Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å iuo konkrečiu atveju pirmos instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , sugretino liudytojų parodymus su kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir taip pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ liudytojo M. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo (b. l. 18), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad jo automobilį sumėtė, pradėjo neÅ¡ti ir jis atsidÅ«rė žaliojoje juostoje ir tik galinis ratas buvo likęs kelis centimetrus antrojoje eismo juostoje bei tai, kad jis iÅ¡ karto įjungė avarinius žibintus (b. l. 89-90, 127-128). Liudytoja I. S. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiuodama pamatė dvi maÅ¡inas, viena stovėjo kelkraÅ¡tyje, kita antroje eismo juostoje, bet ji nebuvo labai įsikiÅ¡usi, maÅ¡inos priekis buvo pusnyje, ji bijojo važiuoti per vidurį, todėl stabdė, slydo ir atsitrenkė į maÅ¡inÄ stovėjusiÄ kelkraÅ¡tyje. Taip pat parodė tai, kad pravažiuoti tarp maÅ¡inų buvo įmanoma, tik ji pabijojo, tačiau ne viena maÅ¡ina pravažiavo tarp jų (b. l. 128-129). Tuo tarpu nuteistasis teigia, kad jis atsitrenkė į automobilį stovintį ne žaliojoje vejoje, bet važiuojamojoje kelio dalyje bei tai, jog įvykis įvyko todėl, kad po įvykio praėjus 5-7 minutėms ant važiuojamosios kelio dalies stovintis automobilis Å KODA FABIA sukėlė papildomÄ pavojų eismui, tokios kliÅ«ties jis negalėjo numatyti iÅ¡ anksto, tačiau Å¡ie nuteistojo teiginiai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja aukščiau iÅ¡vardintiems įrodymams bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktui, kuriame konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio Volvo V40 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. veiksmai – laiku nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir saugiai neapvažiavo kliÅ«ties (priverstinai sustojusio ir dėl to kelio važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje stovinčio automobilio Å koda Fabia valst. Nr. (duomenys

neskelbtini)) (b. l. 107-109). Be kita ko, tÄ aplinkybę, kad M. B. automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje

paneigia ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilis Škoda Fabia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi praktiškai už kelio ribų, kairėje važiuojamosios dalies pusėje, daugiau kairiu šonu atsisukęs prieš transporto priemonių judėjimo kryptį (b. l. 4-7). Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo

nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. D. kaltės, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė kelių

eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo

A. D. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nevertino kito eismo įvykio dalyvio M. B. parodymų, kad nuo tada, kai jo valdomas automobilis apsisuko ir sustojo, kol jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jį, praėjo 5-7 minutės ir teigia, kad Kelių eismo taisyklių 231,1. nustatyta, kad kiekvienas eismo dalyvis, įvykus įvykiui privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietÄ Å¡ių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, atmestinas. IÅ¡ liudytojo M. B. parodymų matyti, kad sustojęs jis iÅ¡ karto įjungė avarinius žibintus ir galvojo kÄ daryti bei tai, kad pro Å¡alį važiavo kiti automobiliai, jo automobilis niekam netrukdė,

tada į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kÄ patvirtino ir liudytoja I. S. ir parodė tai, kad pravažiuoti tarp maÅ¡inų buvo

įmanoma, tik ji pabijojo, tačiau ne viena maÅ¡ina pravažiavo tarp jų. IÅ¡ paminėto akivaizdu, kad įvykis kilo ne todėl, kad M. B. nepatraukė automobilio, o todėl, kad A. D. laiku nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir saugiai neapvažiavo kliÅ«ties (priverstinai sustojusio ir dėl to kelio važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje stovinčio automobilio Å koda Fabia valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kÄ , be kita ko, patvirtino ir ekspertizės aktas (b. l. 107-109).

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad po įvykio vieta nebuvo pažymėta pagal Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 p reikalavimus, o įjungtos automobilio priekinės šviesos, esant blogam matomumui, nebuvo matomos, esant aukščiau paminėtiems įrodymams, jo kaltės nepaneigia.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad vienareikÅ¡mė ekspertizės iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma objektyvia, kai ji padaryta iÅ¡ medžiagos, kurioje tik iÅ¡ dalies matoma eismo įvykio situacija, todėl mano, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina skirti kitÄ eismo įvykio ekspertizę ir atkurti eismo įvykį, atmestinas. Pažymėtina tai, kad ekspertizės iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas – objektyvi, kadangi

ji siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. su liudytojų M. B. (b. l. 18, 89-90, 127-128), I. S. (b.

l. 128-129) parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-7), dėl to teigti, kad ekspertizės išvada yra neobjektyvi nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien šiuo įrodymu, ir kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Paskirdamas nuteistajam A. D. baudÄ , apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Vertinant A. D. asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota jo žmona, ji jokių pretenzijų jam neturi, padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ .

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė A.

D. baudÄ , jos dydį nustatydamas žymiai mažesnį už vidurkį, arti minimalios ribos, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo turinį, bei tinkamai kvalifikavo jo veikÄ , bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingÄ savo dydžiu ir rÅ«Å¡imi bausmę, todėl Å¡velninti jÄ , keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:

                    Â

          Nuteistojo A. D. apeliacinį skundÄ atmesti.

                                         Â

Kolegijos pirmininkas                                                                          Â

Vidmantas Mylė                                                                                        Â

Teisėjai                                                                          Â

                         Virginija Žindulienė

                                                                                                               Â

Bronius Zalaga                                                                                                                                                                    Â

Kopija tikra

Teisėjas

Vidmantas Mylė

2010-12-16Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                    Â