2018-04-26 Nr. AB-8386-3-61-3-00244-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-633-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00244-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 3R-525(AG-381/04-2015) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Agentūra) 2015 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BRK-9136-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta sankcija nekompensuoti 13 834,89 Eur paramos sumos; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003 (toliau – ir Mokėjimo prašymas), dalį dėl 13 834,89 Eur dydžio sumos kompensavimo.

2. Paaiškino, kad su Agentūra 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KP-12-1-011136-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Pelno nesiekiančios investicijos miške, esančiame Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011136-PR001 (toliau – ir Projektas). Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą su informacija apie atliktą dalį investicijų pagal Projektą, pridėdamas tai patvirtinančius pirkimo dokumentus (2015 m. vasario 26 d. rangos sutartis Nr. VR-1, Nr. PR-1 ir Nr. ML-01, 2015 m. vasario 28 d. rangos sutartį Nr. ML-02, 2015 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 2 ir kt.), bei prašė išmokėti 44 310,24 Eur paramos sumą. Agentūra 2015 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. BRK-9136-(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą, priėmė sprendimą suteikti 30 475,35 Eur paramos sumą vietoje prašytos 44 310,24 Eur paramos sumos, t. y. priėmė sprendimą nesuteikti 13 834,89 Eur paramos sumos investicijų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Agentūros sprendime nurodyta, kad ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus bei atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, jog rekreacinių (pažintinių) takų (660 kv. m) rinkos vertė yra 18 770,46 Eur (Mokėjimo prašyme deklaruota 26 064,00 Eur išlaidų), neįskaitant PVM; medinių skulptūrų (16 vnt.) rinkos vertė – 15 091,04 Eur (Mokėjimo prašyme deklaruota 23 169,60 Eur išlaidų), neįskaitant PVM.

3. Pažymėjo, kad Agentūra nurodė, jog „šiuo konkrečiu atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus“, t. y. Agentūra nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jos rengėjus, įskaitant ir jų turimą kvalifikaciją šioje srityje, nenurodė, jog Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 38 parengė nepriklausoma verslo konsultacijų bendrovė UAB „Civitta“. Taigi Komisijos išvados dėl to, jog Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 38 parengė nepriklausoma verslo konsultacijų bendrovė UAB „Civitta“, turinti reikiamą kompetenciją šioje srityje, nėra pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais duomenimis.

4. Teigė, kad geodezines nuotraukas parengė atestuotas matininkas T. V., jos buvo pateiktos Agentūrai Mokėjimo prašymo patikros vietoje metu 2015 m. liepos 10 d. Nei Agentūra, nei Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 38 parengę asmenys geodezinėse nuotraukose pateiktų duomenų niekad nekvestionavo ir jų teisingumo neneigė. Šiose geodezinėse nuotraukose nurodyti ne tik tikslūs objektų išmatavimai, tačiau ir pateikti tikslūs duomenys apie atliktus tam tikrus darbus šioms investicijoms sukurti (pvz., geodezinėse nuotraukose nurodyta, kad skulptūrų medinė kolona (septikuota, gruntuota, dažyta) yra 1,2 m įbetonuota į žemę, kas rodo, jog buvo atliekami betonavimo, septikavimo, gruntavimo bei dažymo darbai ir pan.). Pareiškėjo atstovė Komisijos posėdžio metu nurodė, kad įrengiant rekreacinius (pažintinius) takus nebuvo atlikti darbai:

1) iki 0,7 m gylio duobių stulpams ir statramsčiams kasimas rankiniu būdu;

2) ilginių ir atramų įrengimas (neobliuoti rąstai);

3) tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas II grupės gruntu rankiniu būdu, kurie yra nurodyti lokalinėje sąmatoje, esančioje prie Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 38. Šias aplinkybes patvirtina ne tik geodezinėse nuotraukose pateikti duomenys, bet ir Agentūros specialistų užfiksuoti duomenys Mokėjimo prašymo patikros vietoje metu. Pareiškėjas tiek Agentūrai, tiek Komisijai taip pat pateikė ir atestuoto sąmatininko A. S. parengtas sąmatas, kuriose detaliai nurodyti visi darbai, panaudotos medžiagos ir jų kiekiai ginčo investicijoms sukurti.

Komisijos teigimu, Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 38 buvo parengta remiantis UAB „Sistela“ 2014 m. spalio 31 d. parengtomis statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, tačiau pačioje Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 38 nėra nurodyta, kokiomis konkrečiai 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis remiantis ji buvo parengta, ar šios rekomendacijos yra patvirtintos, jeigu taip, tai kokiu aktu, ar jos yra įregistruotos ir pan. Ginčo darbus pareiškėjas įsigijo mažiausia pasiūlyta kaina, o atliktų darbų suma, atsižvelgiant į jų apimtis, būdus ir kokybę, iš esmės neviršija atliktų investicijų rinkos kainos, todėl šios investicijos pagal Paramos sutartį turi būti kompensuojamos.

Agentūros sprendimo, kuriuo neva yra konstatuotas pažeidimas, už kurio padarymą pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai galėtų būti taikoma sankcija, nepagrindimas objektyviais duomenimis (faktais) yra esminis pažeidimas, todėl Agentūros sprendimas dalyje, kuria pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta sankcija nekompensuoti 13 834,89 Eur paramos sumos, yra nepagrįstas.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 3 punkte įtvirtinto apibrėžimo matyti, jog išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius šias kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Atitinkamai išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti, nes neatitinka Administravimo taisyklių 3 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 21.1 punkto, Paramos sutarties 4, 4.2 ir 4.6 punktų reikalavimų.

7. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais esą skundžiamas Agentūros sprendimas nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės normomis, yra nemotyvuotas. Įvertinus pareiškėjo pateiktas lokalines sąmatas ir prie Ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 38 pridėtas lokalines sąmatas, matyti, kad ginčo investicijų kainų skirtumas susidarė ne dėl darbų kategorijų ir kiekių skirtumų, o dėl už juos pritaikytų kainų skirtumo. Agentūros pasirinkti ekspertai savo išvadas grindė atlikta patikra vietoje (ataskaitoje pateiktos ir investicijų nuotraukos), jie patys apžiūrėjo ir įvertino pareiškėjo faktiškai sunaudotas medžiagas ir darbus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, jog minėtas vertinimas prieštarauja faktiniams duomenims (vien iš geodezinių nuotraukų nėra pagrindo spręsti dėl atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų visumos). Dėl dažymo išlaidų kainų matyti, kad ekspertai nurodė net didesnį dažomo paviršiaus plotą (15,27 kv. m) nei A. S. (12,27 kv. m), o pareiškėjo argumentai dėl dažymo darbų užmokesčio kainų pagrįsti tik subjektyviais svarstymais, o ne įrodymais. Paramos sutartyje įtvirtinta, kad išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama Parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų – naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti EB fondų finansinę Paramą bei Projekto aprašyme/miškotvarkos projekte (4.3 p.); padarytos nepažeidžiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (4.6 p.). Sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punkto, Paramos sutarties 4.2 ir 4.6 punktų, Administravimo taisyklių 5.10 ir 197.1.8 punktų nuostatas, darytina išvada, jog išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija didžiausią rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti, taigi, nėra tinkamos finansuoti, o investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų nuostatų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, panaikino ginčijamą Agentūros sprendimo dalį ir Komisijos sprendimą bei įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007‑2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui suteikta 30 475,35 Eur paramos suma, vietoje prašytos 44 310,24 Eur paramos sumos, bei Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Agentūros sprendimo dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Teismas, be kita ko, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, taip pat pažymėjo, kad Paramos sutarties 26.3 punkte nurodyta, jog sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijų arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu. Agentūra, vadovaudamasi šia Paramos sutarties nuostata bei nurodydama Administravimo taisyklių 253.13, 197.1.7 ir 197.1.8 punktų nuostatas, o taip pat ir Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110 ir 111.4 punktų nuostatas, remdamasi ekspertų išvadomis ir tuo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog dalies investicijų (rekreacinių takų ir medinių skulptūrų) rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo Mokėjimo prašyme, netinkamomis finansuoti pripažino 13 834,89 Eur išlaidas.

11. Teismas nurodė, kad Agentūra priėmė sprendimą, kuris pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes (pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie, jo teigimu, patvirtina jo atliktus darbus ir apmokėjimą (investicijas) pagal Paramos sutartį, tačiau Agentūra atsisakė apmokėti visą pareiškėjo pateiktais dokumentais pagrįstą pinigų sumą). Pagal bylos duomenis, pareiškėjas pateikė Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriui Mokėjimo prašymą, sutartis ir išlaidas pateisinančius bei išlaidų apmokėjimą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas deklaravo, kad tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 49 235,45 Eur, o prašoma išmokėti paramos suma – 44 311,86 Eur. Paramos sutarties 2 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui teisės aktuose ir šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 344 430 Lt, t. y. iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti Projekto lėšų. Paramos gavėjas buvo įsipareigojęs prisidėti iki 38 270 Lt, t. y. 10 proc. įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą (Paramos sutarties 3 p.). Agentūros sprendime nurodyta, kad ekspertizės metu buvo nustatyta, jog pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų – rekreacinių (pažintinių) takų (660 kv. m) ir medinių skulptūrų (16 vnt.) rinkos vertė yra 33 861,50 Eur, taip pat nurodyta, kad Agentūra, vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis, apskaičiavo, jog netinkamos finansuoti yra 15 372,10 Eur išlaidos, neįskaitant PVM. Taigi, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Agentūra, apskaičiuodama netinkamas finansuoti lėšas, vadovavosi išimtinai ekspertizės metu atliktais skaičiavimais.

12. Teismas pažymėjo, kad Agentūra sprendime nenurodė jokios argumentacijos, pagrindžiančios pačios Agentūros vertinimą, jog pareiškėjo deklaruotos atliktos investicijos neatitiko rinkos kainos. Todėl Agentūros sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino ir atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui tinkamomis finansuoti lėšomis buvo pripažintos ir lėšos, paskaičiuotos už atliktus darbus, kurių pareiškėjas realiai neatliko. Taigi, vien ši aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sumokėtos lėšos už neatliktus darbus, davė pagrindą teismui daryti išvadą dėl tinkamų finansuoti lėšų paskaičiavimo neteisingumo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir jo atstovas, susipažinę su Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 38 ne kartą kreipėsi į Agentūrą, prašydami pateikti rinkos vertes pagrindžiančius duomenis (dokumentus), kuriais remiantis buvo nustatyta atskirų investicijų (objektų) įrengimo skaičiuojamoji kaina, taip pat ir gautus liaudies meistrų komercinius pasiūlymus dėl analogiškų ar panašių ąžuolinių skulptūrų gamybos, kuriais remiantis buvo nustatyta skulptūrų vidutinė rinkos kaina, tačiau šie duomenys pareiškėjui ir jo atstovui nebuvo pateikti. Tokiu būdu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas reikalavimas viešojo administravimo procedūros atlikimui, nes nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, įrodymus bei naudotis kitomis jam Viešojo administravimo įstatymo suteiktomis teisėmis.

13. Iš to teismas konstatavo, kad Agentūros sprendimas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įpareigojančius individualų administracinį aktą priimantį subjektą šį aktą pagrįsti faktiniais duomenimis, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinės procedūros atlikimo tvarką, nesuteikiant pareiškėjui galimybės pasinaudoti jam suteikta teise dalyvauti administracinėje procedūroje, duodant viešojo administravimo subjektui paaiškinimus, teikti įrodymus, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

III. 14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir palikti galioti Agentūros sprendimą.

15. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais. Atitinkamai, išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti, nes neatitinka Administravimo taisyklių 3 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punkto, Paramos sutarties 4, 4.2 ir 4.6 punktų reikalavimų.

16. Pažymi, kad pareiškėjas investicijas turėjo įsigyti remdamasis Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330, (toliau – Metodika) 5 priedu. Įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus pagal Metodikoje nustatytus didžiausius įkainius, pareiškėjas galėjo kreiptis (kreipėsi) į skirtingus tiekėjus, ieškodamas tinkamų prekių, paslaugų ar darbų už priimtiną kainą. Tai, kad Metodikoje yra apskaičiuoti didžiausi atitinkamų investicijų įkainiai, jokiu būdu nepašalina pareiškėjo pareigos surinkti informaciją apie rinkoje esančias perkamų prekių kainas ir dėl sutarties sudarymo kreiptis į tuos tiekėjus, kurių siūloma kaina atitinka rinkos kainą. Tokia pareiškėjo pareiga kyla iš prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti, kad prašoma paramos suma yra minimali Projektui įgyvendinti reikalinga suma.

17. Nurodo, kad Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje Nr. 38 nurodyta, kad ekspertizė atlikta remiantis Agentūros pateiktais dokumentais, sutartimis dėl investicijų įsigijimo, aktualiais teisės aktais, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą. Iš minėtos ataskaitos taip pat matyti, kad ji atlikta pagal Agentūros suformuluotą užduotį nustatyti, ar Projekto investicijų, padarytų pagal 2015 m. vasario 26 d. rangos sutartis Nr. VR-1, Nr. PR-1, Nr. ML-01, 2015 m. vasario 28 d. rangos sutartį Nr. ML‑02; 2015 m. gegužės 16 d. sutartį Nr. 2, vertė atitiko rinkos vertę šių sutarčių pasirašymo dieną. Atitinkamai ataskaitoje įvertinta šių investicijų rinkos kaina, rekreacinių (pažintinių) takų įrengimo investicijų bei medinių namelių skulptūroms pastatymo investicijų rinkos kainas skaičiuojant pagal 2014 m. spalio mėn. rekomendacijose nustatytas statybų skaičiuojamąsias kainas. Tuo tarpu dėl skulptūrų pagaminimo investicijų šioje ataskaitoje nustatyta vidutinė jų rinkos kaina pagal ne mažiau kaip tris liaudies meistrų komercinius pasiūlymus dėl analogiškų ar panašių ąžuolinių skulptūrų gamybos.

18. Pažymi, kad iš VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, jog juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtų rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo registre yra įregistruotos, be kita ko, 2014 m. spalio 31 d. UAB „Sistela“ parengtos statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos; pačioje ataskaitoje nurodyta, kad būtent 2014 m. spalio mėn. rekomendacijomis ir remtasi, vertinant pareiškėjo ginčo investicijų atitiktį. Taigi, pareiškėjo argumentai, esą šiuo atveju ekspertai galimai rėmėsi niekur nepatvirtintomis rekomendacijomis, yra pagrįsti tik prielaidomis.

19. Nurodo, kad Agentūra turi tiek teisę, tiek pareigą remtis ekspertinio konsultavimo ataskaitomis. Agentūros sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybes ir teisės aktai, kuriais vadovavosi Agentūra, nurodytos konkrečios teisės aktų, paramos sutarties ir paramos paraiškos nuostatos, kurių nesilaikė pareiškėjas. Agentūra, taikydama Administravimo taisyklių 197 straipsnį, jį aiškiai susiejo su nustatytais pažeidimais bei faktinėmis aplinkybėmis. Agentūra teisės aktus vertino sistemiškai (kompleksiškai) ir padarė tinkamą ir pagrįstą išvadą.

20. Pažymi, kad Agentūros sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti ir nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašytas sankcijų skaičiavimas. Agentūros sprendimo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Agentūros sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas sprendime yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Taigi Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

21. Akcentuoja, kad Agentūros užsakytos ataskaitos yra vienas bylos įrodymų, kurį teismas privalėjo įvertinti. Tačiau teismas neįvertino Agentūros pasitelktų ekspertų sudarytų lokalinių sąmatų, neatsižvelgė į tai, kad šių investicijų kainoms apskaičiuoti taip pat remtasi UAB „Sistela“ duomenimis (kaip ir teismo ekspertizės akte), ir į tai, kad Agentūros pasitelkti ekspertai, rengdami lokalines sąmatas, įvertino visus darbus. Taigi teismas kilusio ginčo neišnagrinėjo iš esmės, o tik pasisakė dėl sprendimo nepagrįstumo pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

22. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad Agentūros pasitelktų ekspertų parengta Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 38, kuri yra vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Agentūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 23 d. sprendimo „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK‑9136‑(12.4), kuriuo vietoje prašytos 44 310,24 Eur paramos sumos pareiškėjui suteikta 30 475,35 Eur paramos suma (neskiriant 13 834,89 Eur paramos sumos), teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ginčijamą Agentūros sprendimą panaikinti, nes jis buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, įpareigojančius individualų administracinį aktą priimantį subjektą šį aktą pagrįsti faktiniais duomenimis, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinės procedūros atlikimo tvarką, nesuteikiant pareiškėjui galimybės pasinaudoti jam suteikta teise dalyvauti administracinėje procedūroje, duodant viešojo administravimo subjektui paaiškinimus, teikti įrodymus. Atitinkamai teismas nusprendė panaikinti ir Komisijos sprendimą bei įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turėjo teisę tiek užsakyti, tiek ir remtis ekspertinio vertinimo ataskaita, priimdamas ginčijamą sprendimą. Mano, kad minėta ataskaita yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog pareiškėjo nurodytos atliktų investicijų kainos yra didesnės nei rinkos kaina.

28. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 5.10 punkte įtvirtinta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikоs finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

29. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad Agentūrai kilus įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atliekama užsakomoji išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizė ir, vadovaujantis jos rezultatais, priimamas galutinis sprendimas dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

30. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

31. Nagrinėjamu atveju Agentūra ginčijamą sprendimą sumažinti pareiškėjui paramos sumą grindė būtent 2015 m. rugpjūčio 14 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 38 (Komisijos b. l. 166–172) ir joje nurodytomis investicijų rinkos kainomis. Todėl šioje byloje reikia atsakyti į klausimą, ar ši ataskaita yra patikimas įrodymas byloje, patvirtinantis, jog pareiškėjo atliktų investicijų kaina viršijo rinkos kainas.

32. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad eksperto išvada pateikiama raštu ekspertizės akte; jeigu byloje yra paskirti keli ekspertai, bendrą išvadą pasirašo tie ekspertai, kurie tai išvadai pritarė; nesutinkantys su išvada ekspertai savo išvadą surašo skyrium; 4 dalyje – eksperto išvada teismui neprivaloma; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.

34. Pažymėtina, jog teismų praktikoje tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, atsižvelgiama į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstą teisę atlikti ekspertinį tyrimą, derančią su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principą). Antra, daromų išvadų pagrįstumą: išvadų pagrindimą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia (be kita ko) aiškų ir suprantamą palyginamąjį vertinimą su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimą (profesinių sprendimų skaidrumo principą). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017).

35. Teisėjų kolegija įvertinusi Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 38 nustatė, kad joje nėra nurodytas jos rengėjas (nei fizinis, nei juridinis asmuo), ši ataskaita nėra pasirašyta jokio asmens, todėl nėra galimybės nustatyti, kas ją rengė, kokią kvalifikaciją šis rengėjas turėjo, kas yra atsakingas už šios ataskaitos turinį. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad jos išvada parengta remiantis 2014 m. spalio mėn. statybų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, tačiau nedetalizuojant, kas tas rekomendacijas rengė bei kur jas būtų galima rasti; taip pat Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais ir jų taikymo prielaidomis, tačiau taip pat nenurodant nei konkrečių vertinimo metodų, nei prielaidų; skulptūrų vidutinę rinkos kainą nustačius gavus ne mažiau kaip tris liaudies meistrų komercinius pasiūlymus dėl analogiškų ar panašių ąžuolinių skulptūrų gamybos, tačiau nepateikiant nei pareiškėjui (pagal jo prašymus Agentūrai), nei Komisijai, nei teismui šių pasiūlymų.

36. Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta prieš tai, taip pat atsižvelgiant ir į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus šiuo aspektu (žr. šios nutarties 12 p.), vertintina, kad Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 38 neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų (profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo ir kitų principų prasme), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Agentūros sprendimą, paremtą vien tik minėtoje ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, Komisijos sprendimą, taip pat įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo mokėjimo prašymą.

37. Pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta informacija, jog Ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 38 rengė UAB „Civitta“, turinti reikiamą kompetenciją šioje srityje, nėra pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais duomenimis, todėl priešingos išvados nesuponuoja.

38. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius