2025-01-22 Nr. AB-1236-3-63-3-03378-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-71-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03378-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – N. L., P. J., G. S.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. S-37494 (1.4.E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštas, Sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. CSPR-305 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji (pareiškėja) kartu su kitais bendrasavininkais (trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje) dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai įgyvendinant savo statybos teises jai priklausančioje žemės sklypo dalyje, paaiškėjo aplinkybės, sukėlusios abejones dėl bendrasavininkų nuosavybės Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) įrašų pagrįstumo / klaidų (t. y. dėl įrašų koregavimo / pakeitimo, nesant bendrasavininkų sutikimo / suderinimo ar teismo leidimo). Pareiškėja, siekdama išsiaiškinti kilusias abejones, kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos teritorinį registratorių dėl Registro įrašų koregavimo / pakeitimo bei atitinkamų klaidų ištaisymo. Atsakovas pripažino, kad bendrasavininkų Registro duomenis pakeitė / modifikavo, neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, tačiau nurodė, jog sutikimo tariamai nereikėjo, kadangi nauji duomenys iš esmės nesikeitė, be to, buvusios tvarkos / reglamentavimas leido daryti tokius duomenų keitimus / modifikavimus nesant bendrasavininkų sutikimo. Atsakovas iš pradžių nurodė vieną, o paskui kitą tvarką / reglamentavimą, kurios iki šiol nėra / nebuvo viešinamos bei nepateiktos pareiškėjai. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pozicija, kreipėsi į Komisiją, kuri pareiškėjos prašymo dėl Registro duomenų ištaisymo taip pat netenkino, motyvuodama tuo, kad pradiniai Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenys yra tokie, kokie yra (kadastriniai matavimai techniškai atlikti be klaidų), o pareiškėja nepateikė naujų duomenų. Komisija nepagrįstai nevertino skirtumo tarp Kadastro duomenų techninio parengimo ir pastarųjų įregistravimo teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundo iš esmės net nenagrinėjo.

2.2. Atsakovas Sprendime patikslino savo 2022 m. liepos 7 d. rašte nurodytą teisės aktą (Sprendimo 1 lapo antra pastraipa), t. y. jog „teisingas“ 1999 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) duomenų tikslinimo teisinis pagrindas buvo Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 34 patvirtinta Žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodika (toliau – ir Metodika). Atsakovui su Sprendimu nepateikus Metodikos, netgi atsisakius ją pateikti (t. y. siūlant pradėti naują administracinę procedūrą), pareiškėja negali patikrinti, o atsakovas negali pagrįsti Sprendimo motyvų. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, jog atsakovas vadovavosi (jeigu vadovavosi) būtent Metodika, o ne kokiu kitu pagrindu (jeigu toks buvo), tikslinant 1999 m. birželio 14 d. duomenis (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo tariamų teisinių pagrindų „taisymas“ suponuoja mintį apie kitas galimas klaidas Sprendime.

2.3. Atsakovas Sprendime teigia, jog 1999 m. birželio 14 d. duomenų (duomenys neskelbtini), tikslinimas buvo atliktas vienam ir pastatų bendraturčių – E. S. (teikė už mirusį sutuoktinį A. S.) pateikus prašymą išduoti pažymą paveldėjimui (Sprendimo 1 lapo antra pastraipa). Pastaruosius teiginius bandoma pagrįsti neatskleista Metodika bei prieštaraujant paties atsakovo administruojamiems Registro įrašams bei teisės aktams. Jeigu E. S. buvo bendraturtė, ji turėjo paveldėti sutuoktinio turto atitinkamą dalį, tačiau pagal Registro 2019 m. lapkričio 20 d. duomenų 4.25 ir 4.28 papunkčius, E. S. nuosavybės įrašas atsirado tik po A. S. mirties ir tik paveldėjimo pagrindais. Todėl darytina išvada, kad Sprendimo motyvai prieštarauja oficialiems Registro įrašams. Metodika negalėjo būti aukščiau tuo metu galiojusių įstatymų. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) (redakcija, galiojusi iki 1999 m. lapkričio 30 d.) 122 straipsnį bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu; esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka bet kurio iš dalyvių ieškiniu. Todėl yra akivaizdu, kad bendraturčių turto duomenų 1999 m. birželio 14 d. tikslinimas savo esme buvo bendraturčių turto nuosavybės apimties (duomenų) modifikavimas / valdymas neturint bendraturčių sutikimo. Šiuo atveju neturi reikšmės modifikavimo apimtis, nes imperatyvus reglamentavimas reikalavo bendraturčių sutikimo. Todėl teiginiai, kad jokie pakeitimai nebuvo užfiksuoti, tik atnaujinti duomenys, yra nepagrįsti, juo labiau, kad tariamas pakeitimų neužfiksavimas ir galėjo būti tikslas (pvz., realiai esant pasikeitimams). Be to, paveldimas turtas buvo registruotas, apribojimai ar kokie netikslumai nebuvo nustatyti, todėl yra neaišku, kodėl paveldėtojui dar nepriėmus paveldėjimo (net neįsiregistravus / neįgijus nuosavybės), buvo vykdomas neįgyto turto duomenų tikslinimas.

2.4. Atsakovo teiginys, kad joks suderinimas, pagal teisės aktus nebuvo reikalingas, yra bendro pobūdžio, nekonkretus, prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams, tiek ir CK 122 straipsniui (redakcija, galiojusi iki 1999 m. lapkričio 30 d.).

2.5. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į Kadastrą ir pakeičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka, o 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas imperatyvus reikalavimas, jog prašymus dėl kadastro duomenų pateikimo gali pateikti tik nekilnojamojo daikto savininkas arba patikėtinis, išimtis suteikta tik valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimams. Todėl Komisijos motyvas, jog pareiškėja privalėjo pateikti naujus duomenis esamiems ištaisyti, yra pareiškėjai neįvykdoma sąlyga. Atsakovas pripažino, kad Metodika nebuvo ir nėra viešinama; atsakovas pripažino, kad bendrasavininkų sutikimų dėl duomenų įrašymo / pakeitimo nebuvo (todėl ir buvo atsakovo Metodikos motyvas); Komisija iš vienos pusės pripažino, jog pareiškėja kreipėsi dėl klaidos ištaisymo, iš kitos pusės, kaip ir atsakovas, reikalauja naujų duomenų esamiems ištaisyti – duomenų klaidos taisymo procedūrą nepagrįstai prilygindama duomenų pakeitimo procedūrai. Komisija savo sprendimu perkėlė atsakovo duomenų patikrinimo funkciją pareiškėjai, t. y. būtent Komisija turėjo revizuoti atsakovo atliktų veiksmų (ir Registro įrašų pakeitimo) pagrįstumą – ar bendrasavininkų nuosavybės duomenų pakeitimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, įskaitant savininkų / įgaliotinių valią išreiškiančius dokumentus.

2.6. Vertinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, įstatymų leidėjas labai aiškiai atskyrė duomenų pagrįstumo pusę ir duomenų techninę pusę, kurios nėra tapačios. Šiuo atveju pareiškėjos keliama problema susideda iš dviejų dalių: 1) kokiu pagrindu buvo atlikti bendrasavininkų nekilnojamojo turto duomenų pakeitimai; 2) kodėl yra tam tikrų kadastrinių / techninių įrašų neatitikimų ir Registro įrašų prieštaravimų (pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. prašymo 2.1 papunktyje klausė, kodėl statinių išdėstymo plane statinio 17I1ž, esančio už žemės sklypo ribų, užstatymo plotas įskaičiuotas į žemės sklypo užstatymo plotą).

2.7. Skirtingai nuo Sprendimo, kuriame atsakovas bent jau pabandė pateisinti duomenų pakeitimo pagrindus motyvuojant mistine Metodika (su kuria norint susipažinti, reikia teikti atskirą prašymą – pradėti naują administracinę procedūrą), Komisija savo Sprendime net nebandė revizuoti atsakovo Sprendimo dalies dėl duomenų pakeitimo pagrindų, apsiribojant kadastro duomenų techniniu vertinimu. Todėl darytina išvada, kad Komisija net nevertino atsakovo Sprendimo reikšmingos dalies.

2.8. Komisija supainiojo skirtingas procedūras, nes pareiškėja neprašė išregistruoti statinius nugriovimo pagrindu, o prašė atstatyti buvusius duomenis, kurie buvo nepagrįstai pakeisti. Tiek atsakovas, tiek Komisija diskriminuoja pareiškėją, nes iš pareiškėjos reikalauja kitų bendrasavininkų sutikimo, ko nereikalavo iš būsimo bendrasavininko-paveldėtojo keičiant duomenis; taip pat dangsto atsakovo klaidas, sąmoningai vengiant revizuoti duomenų pakeitimo pagrindų pagrįstumą.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Kadastrą ir Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas ir teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų, arba neišsamius papildytų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos.

4.2. Iš Registro duomenų bazės išrašo (Registro Nr. 50/109428) su istorija (toliau – Išrašas) matyti, kad Registre įregistruoti statiniai – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios žymėjimas plane 5I1Ž, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 7I1Ž, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 8I1Ž, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai), kuriuos pareiškėja prašo išregistruoti iš Registro, pritaikant klaidų taisymo procedūrą. Registre nurodyta, kad šių Statinių kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. birželio 14 d. 1999 m. birželio 14 d. byloje užfiksuota, kad namų valdoje yra Statiniai. Į Statinių 1/3 dalį Registre 2010 m. gegužės 21 d. buvo registruota pareiškėjos asmeninės nuosavybės teisė 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. LM-1540, ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalinimo sutarties, reg. Nr. LM-1541, pagrindu. Minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu I. K. paveldėjo 1/9 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1Ž, 1/9 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1Ž, 1/9 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1Ž, o minėta paveldėto turto pasidalinimo sutartimi I. K. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1Ž, 1/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1Ž, ir 1/3 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1Ž. Taigi, yra akivaizdu, kad Registre įrašyti duomenys apie šiuos Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys Registre buvo įrašyti, todėl negali būti taisomi kaip klaidingi.

4.3. Minėti ginčo statiniai Registre įregistruoti nuo 1994 m. spalio 18 d. (žr. pareiškėjos su skundu pateiktą 1992 m. gruodžio 12 d. parengtą statinių išdėstymo planą ir 1994 m. spalio 20 d. formą Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriuose užfiksuoti tuo metu buvę Statiniai). Palyginus 1992 m. gruodžio 12 d. parengtą statinių išdėstymo planą ir 1999 m. birželio 14 d. parengtą statinių išdėstymo planą, matyti, kad šie statiniai liko visiškai nepakitę ir kad 1999 m. birželio 14 d. byloje nebuvo užfiksuota, jog Statiniai būtų nugriauti. 1999 m. birželio 14 d. atliktas Statinių kadastro duomenų patikslinimas, kurio metu buvo patikslinta tik šių statinių kadastro duomenų nustatymo data ir atliktas Statinių perkainojimas, jokie kiti Statinių kadastro duomenys nepasikeitė, nėra bendrasavininkų nuosavybės duomenų pakeitimas, kaip visiškai nepagrįstai pareiškėja teigia. Statiniai, kuriuos pareiškėja siekia išregistruoti iš Registro, nuosavybės teise priklauso ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. J., N. L. ir G. S..

4.4. Pareiškėja neginčija, kad Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka minėtų dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, bet reikalauja, kad Registro duomenys apie Statinius būtų ištaisyti, juos išregistruojant pagal 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal kurį niekada šių Statinių kadastro duomenys nebuvo įrašyti Registre ir negalėtų būti įrašyti, kadangi šis dokumentas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos dalis, o, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, statinių kadastro duomenys, reikalingi įrašyti į Kadastrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d.) nėra nustatomi. 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas nėra dokumentas, numatytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kurio pagrindu gali būti keičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Kadastre.

4.5. Komisija savo sprendime vertino tik tuos argumentus, kurie yra susiję su prašymu ištaisyti klaidingus duomenis Registre. Pareiškėjos nurodytoje 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto kitoje dalyje Kadastro tvarkytojas atsakinėjo į pareiškėjos teiginius / klausimus, kas užsakinėjo 1999 m. birželio 14 d. atliktus kadastrinius matavimus (anksčiau vadinosi einamųjų pakitimų registravimas) ir kieno prašymu Registre buvo įrašyti 1999 m. birželio 14 d. patikslinti Statinių kadastro duomenys. Tačiau ši pareiškėjai suteikta informacija nėra susijusi su jos 2022 m. liepos 18 d. prašymu ištaisyti Registro duomenis kaip klaidingus ir neturi jokios reikšmės priimant sprendimą dėl šio prašymo. Iš minėtos pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymo dalies argumentų ir teismui pateiktų skundo argumentų (kad Komisija nerevizavo duomenų pakeitimo pagrindų), yra akivaizdu, kad pareiškėja nesutinka su 1999 m. birželio 14 d. bylos duomenimis, kurių pagrindu 1999 metais buvo įrašyti Statinių kadastro duomenys į Kadastrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad dokumentų, kurių pagrindu Registre įrašyti statinių duomenys, teisėtumo nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nevertina, nes įstatymas nesuteikia jam tokios teisės. Tokios teisės įstatymas nesuteikia ir Komisijai, vertinančiai Kadastro tvarkytojo priimto sprendimo teisėtumą. Todėl Komisija pagrįstai nevertino 1999 m. birželio 14 d. bylos teisėtumo, o tik atkreipė dėmesį į tai, kad neturi duomenų, jog šie duomenys būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikė juos galiojančiais.

4.6. Iš pareiškėjos teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo į pareiškėjos prašymą el. paštu atsiųsti Metodiką matyti, kad buvo paprašyta VĮ Registrų centrui pateikti oficialų prašymą dėl dokumentų susipažinimo, o ne atsisakyta pateikti Metodiką tuo atveju, jeigu pareiškėja Registrų centrui būtų pateikusi prašymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus (jeigu prašymas siunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis, jis turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais). Pareiškėjos prašoma Metodika reglamentavo statinių techninį inventorizavimą – einamųjų pakitimų registraciją, todėl šis teisės aktas nėra susijęs su pareiškėjos prašymu ištaisyti Registro duomenis kaip klaidingus. Pareiškėja Komisijai neskundė 1999 metais priimto Kadastro tvarkytojo sprendimo įrašyti statinių kadastro duomenis 1999 m. birželio 14 d. bylos pagrindu. Priešingai, 2010 metais pareiškėja I. K. nelaikė, kad ginčo statiniai yra sunaikinti, nes ji kreipėsi į notarą dėl šių Statinių paveldėjimo ir VĮ Registrų centrui teikė 2010 m. gegužės 11 d. prašymą į Statinius įregistruoti jos nuosavybės teises pagal 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. LM-1540, ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartį, reg. Nr. LM-1541. Be to, nuo Kadastro tvarkytojo sprendimo įrašyti ginčo Statinių kadastro duomenis pagal 1999 m. birželio 14 d. bylą praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl terminas skųsti šį sprendimą (jeigu pareiškėja teiktų tokį prašymą) negalėtų būti atnaujinamas.

4.7. Pareiškėja skunde nepateikė dokumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi Registre įrašyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių (kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto dalis, kuria buvo atsisakyta ištaisyti Registro duomenis, Komisijos sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo pakeista, nurodant kitus atsisakymo motyvus ir papildant atsisakymo pagrindu, o kita 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto dalis nėra susijusi su 2022 m. liepos 18 d. prašymu ištaisyti Registro duomenis) Kadastro tvarkytojo 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašto nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu Nr. 50/109428) Registre 2021 m. gruodžio 17 d. buvo išregistruoti pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir jo nuosavybės teisės į jam tenkančias šių pastatų dalis. 2021 m. gruodžio 28 d. jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas atlikti pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją jo vardu ir po duomenų atkūrimo įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylas. Duomenys buvo atnaujinti ir atstatyti.

6.2. 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-1025/2017 buvo išspręstas nuosavybės teisių į malkinę pripažinimo klausimas. Šioje byloje buvo nagrinėjamos visos faktinės aplinkybės, tirti rašytiniai įrodymai, archyviniai dokumentai dėl nuosavybės teisių nuginčijimo ir pripažinimo. Dėl nuosavybės teisių pripažinimo, naujų statinių pastatymo vyko teisminiai ginčai pagal I. K. ieškinius, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti (civilinės bylos Nr. 2-5-1025/2017, 2A-18-796/2018, administracinės bylos Nr. el3-298-583/2020, eA-1255-492/2021).

6.3. Dėl minėtų pastatų atidalijimo nuo 2019 metų vyko teisminis ginčas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose (civilinė byla Nr. e2-10-1071/2022) ir 2022 m. lapkričio 28 d. yra priimtas sprendimas, dėl kurio yra pateikti tiek iš pareiškėjos, tiek jo (trečiojo suinteresuoto asmens) skundai. Visi išregistruoti pastatai stovi ir nėra sunaikinti, žuvę ar naujai pastatyti.

6.4. Pralaimėjusi visas bylas, pareiškėja sugalvoja naujų neteisėtų būdų, kaip įgyti nuosavybės teises į pastatus, ir elgiasi piktybiškai, VĮ Registrų centrui teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. 2021 m. liepos 20 d. pateikdama kadastrinių matavimų bylas, ji nurodė kitus pastatų unikalius numerius, nors vizualiai matosi, kad šie pastatai yra identiški.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos I. K. skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėja 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama ištaisyti / atstatyti Registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo ribų planą, t. y. iš Registro išregistruoti jos namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“, 1993 m. birželio 2 d. neužfiksuotus statinius.

8.2. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyrius 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. S-37494 (1.4) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Komisijos 2022 m. vasario 24 d. sprendime Nr. CSPR-42 buvo nurodyta, jog, norint iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti jos valdomoje namų valdos dalyje, pažymėtoje indeksu „2“ 1993 m. birželio 2 d., neužfiksuotus statinius, turi būti patikslinti Žemės sklypo duomenys.

8.3. Komisija 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. CSPR-305 pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą atsisakė tenkinti, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. S-37494 (1.4) „Dėl informacijos pateikimo“ pakeitė ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre, įraše Nr. 50/109428, nurodyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentą – 1999 m. birželio 14 d. bylą, kurios pagrindu Statinių duomenys buvo įrašyti, ir konstatavo, kad techninių klaidų nėra. Komisija nurodė, kad tokio sprendimo priėmimo pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnio 2 dalis.

9. Teismas aptarė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1, 2 dalių, 12 straipsnio 1, 2 dalių, 15 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 15.5 papunkčio nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

10. Teismas pažymėjo, kad, kol vieno asmens daiktinės teisės į registruotą turtą nėra pasibaigusios (perleistos, nuginčytos ir kt.), jos negali būti išregistruojamos, o prašymas dėl teisių į tą patį daiktą įregistravimo negali būti tenkinamas, nes, įregistruojant vieno asmens daiktines teises, negali būti be teisėto pagrindo pažeidžiamos kitų asmenų daiktinės teisės jas paneigiant ar keičiant tų teisių apimtį ar turinį. Priešingas aiškinimas prieštarautų konstituciniams asmenų nuosavybės teisių neliečiamumo bei apsaugos principui.

11. Remdamasis Registro duomenimis, teismas nustatė, kad nuo 2010 m. gegužės 21 d. pareiškėja yra Žemės sklypo bendraturtė. Nuo 2010 m. gegužės 21 d. įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 1/3 dalį Statinių. Statinių kadastro duomenų nustatymo data – 1999 m. birželio 14 d. Statiniai, kuriuos siekiama išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. L., P. J. ir G. S..

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl to, jog Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Byloje nėra duomenų, kad po 1999 m. birželio 14 d. Registre įrašytų Statinių kadastro duomenys buvo patikslinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad buvo atlikti nauji Žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengta Žemės sklypo kadastrinių duomenų byla ir nauji Žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti Kadastre. Bylos duomenys patvirtina, jog Statinių Registro duomenys nulemti civilinio teisinio pobūdžio dokumentų, todėl hipotetinės klaidos taisymas pareiškėjos pasirinktu būdu be ginčo statinių bendraturčių sutarimo ar civilinio teisinio ginčo yra negalimas.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimas ir Komisijos sprendimas, kuriais netenkintas pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymas ištaisyti Registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. parengtą namų valdos žemės sklypo planą, yra pagrįsti ir teisėti, juos panaikinti nėra pagrindo. Konstatavęs Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą, teismas netenkino skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą.

14. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi, skundą atmestus, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 15. Pareiškėja I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjos skundą – įpareigoti atsakovą 2022 m. liepos 18 d. pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai suvokė pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą, t. y. teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja ginčija Registro įrašus – teismas sumaišė Registro įrašų nuginčijimo procedūrą su gauto atsakymo pagrįstumu klaidų taisymo procedūroje. Pareiškėja, reaguodama į atsakovo 2022 m. liepos 7 d. prašymą patikslinti / konkretizuoti (duomenys neskelbtini) Registre pastebėtas klaidas: 1) nurodė, jog atsakovas Registro įrašų modifikavimo pagrindu nurodo vis kitą teisės aktą, kuris nebuvo / nėra viešinamas nei atsakovo interneto tinklalapyje, nei Teisės aktų registre, todėl pareiškėja neturi jokių galimybių įsitikinti dėl atsakovo motyvų pagrįstumo, juo labiau, kai buvo prašoma Registro duomenų modifikavimo pagrindų kopijų; 2) konkretizavo / detalizavo modifikuotų Registro įrašų duomenų neatitikimą kadastriniams dokumentams ir juridiniams pagrindams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kitaip tariant, pareiškėja nurodė, jog Kadastro tvarkytojo turimi skirtingų datų dokumentai nėra tapatūs nei pagal datą (net formali skirtinga data atsakovui nėra „joks skirtumas“), nei pagal turinį, todėl: a) pagal tuometinį išviešintą, imperatyvų teisinį reglamentavimą, Registro duomenys negalėjo būti modifikuojami be bendrasavininkų sutikimo; b) jeigu daryti prielaidą, jog skirtingų datų dokumentai identiški (pagal atsakovą), tai Registro įrašai neturėjo pasikeisti. Šiuo atveju atsakovo pozicija neatitinka elementarios logikos – kaip galėjo skirtingų datų tariamai identiški dokumentai sudaryti pagrindą modifikuoti Registro įrašus; 3) nurodžiusi neatskleistos Metodikos motyvą (arba negautų Registro įrašų modifikavimą pagrindžiančių duomenų kopijų), bei konkretizavusi Registro įrašų neatitikimą Kadastro valdytojo turimiems dokumentams (kurių pagrindų daromi Registro įrašai), paprašė atsakyti ir ištaisyti / atstatyti buvusius Registro įrašus. Pareiškėja neprašė įrašyti naujus įrašus kokių nors naujų dokumentų pagrindu.

16.2. Teismas ginčą klaidingai vertino, kaip ginčą dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo, kurie (nustatyti kadastro duomenys) vėliau turėjo būti įrašyti į Registrą. Pareiškėja nekėlė ginčo dėl Kadastro tvarkytojo turimų kadastro duomenų, o ginčijo Registro įrašų modifikavimo pagrįstumą – nesant teisinio pagrindo (neatskleistai Metodikai bei pažeidžiant CK reglamentavimą), Registro įrašams neatitinkant kadastro duomenims (pvz., atsakovui skirtingų datų kadastro duomenis vertinant kaip identiškus ir lygiagrečiai bandant pagrįsti jų neatitikimą).

16.3. Teismo sprendimo 8 lapo ketvirtoje pastraipoje konstatuota, jog nauji Žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Jeigu taip, tuomet 1993 m. birželio 2 d. bendrasavininkų suderintas ir koordinuotas namų valdos planas ir yra tas pagrindas, pagal kurio duomenis pareiškėja prašo atsakyti, kodėl pastarojo plano duomenys skiriasi nuo Registro duomenų (atitinkamas pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymas taisyti Registro įrašuose viešinamų duomenų neatitikimą kadastriniams dokumentams).

16.4. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog po 1999 m. birželio 14 d. kadastro duomenys nebebuvo tikslinti, kad nauji Žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Pareiškėja pažymi, kad jos 2022 m. liepos 18 d. prašymas buvo nulemtas (ir) Kadastro tvarkytojo 2022 m. liepos 7 d. tarpinio rašto (antros pastraipos pabaiga), kuriame nurodyta, kad ūkinių pastatų duomenys, nustatyti 1999 m. birželio 14 d., yra tapatūs duomenims, kurie buvo nustatyti atliekant pastatų inventorizaciją 1992 m. gruodžio 12 d. ir 1994 m. spalio 20 d., t. y. pakitimai neužfiksuoti, yra atnaujinta tik matavimų data.

16.5. Šiuo atveju ginčas kilo dėl atsakovo atsakymo, neatitinkančio VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio taikymo. Teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai visą pareiškėjos inicijuotą paklausimą ir prašymą ištaisyti procedūras susiaurino iki naujų kadastro duomenų nustatymo procedūros.

17. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl to, kad Registre įrašyti Statinių duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėja prašo ištaisyti / atstatyti Statinių duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) ribų planą, t. y. pagal dokumentą, kurio pagrindu Statinių duomenys Registre niekada nebuvo įregistruoti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Statinių Registro duomenys nulemti civilinio teisinio pobūdžio dokumentų, todėl hipotetinės klaidos taisymas pareiškėjos pasirinktu būdu be ginčo statinių bendraturčių sutarimo ar civilinio teisinio ginčo yra negalimas. Registre įrašyti duomenys apie Statinius atitinka dokumentus (1999 m. birželio 14 d. Statinių kadastro duomenų bylą, 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. LM-1540, ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalinimo sutartį, reg. Nr. LM-1541), kurių pagrindu šie duomenys Registre buvo įrašyti, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, jie negali būti taisomi kaip klaidingi.

18.2. Pareiškėja klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nurodydama argumentus, kurie yra visiškai nesusiję su jos 2022 m. liepos 18 d. prašymu ištaisyti Registro duomenis – išregistruoti Statinius. Pareiškėja nurodo, kad ji nėra susipažinusi su Metodika ir kad jai nėra aišku, ar 1999 m. birželio 14 d. atlikti Statinių kadastriniai matavimai atitinka / neatitinka anksčiau nustatytus Statinių kadastro duomenis, dėl to neva negalima įvertinti, ar Registre įrašyti Statinių duomenys yra teisingi. Tačiau šie argumentai neturi jokios reikšmės nagrinėjant pareiškėjos prašymą ištaisyti Statinių kadastro duomenis, įrašytus 1999 m. birželio 14 d. Statinių kadastro duomenų bylos pagrindu. Metodika, reglamentavusi statinių kadastrinių matavimų atlikimą (tuo metu vadinosi techninis inventorizavimas), niekaip nėra susijusi su Statinių kadastro ir registro duomenų įrašymu į Registrą. Šie pareiškėjos argumentai tik įrodo aplinkybę, kad ji iš esmės nesutinka su 1999 m. birželio 14 d. Statinių kadastro duomenų byla, t. y. dokumentu, kurio pagrindu Registre įrašyti Statinių kadastro duomenys. Todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas normas, reglamentuojančias Registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį išregistravimą, kadangi Registro įrašai gali būti keičiami tik dokumentų, patvirtinančių šiame Registre nurodytų nekilnojamųjų daiktų duomenų pasikeitimą, pagrindu.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Statiniai, kuriuos pareiškėja siekia išregistruoti iš Registro, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. L., P. J. ir G. S., pagrįstai konstatavo, kad kol vieno asmens daiktinės teisės į registruotą turtą nėra pasibaigusios (perleistos, nuginčytos ir kt.), jos negali būti išregistruojamos, o prašymas dėl teisių į tą patį daiktą įregistravimo negali būti tenkinamas, nes, įregistruojant vieno asmens daiktines teises, negali būti be teisėto pagrindo pažeidžiamos kitų asmenų daiktinės teisės jas paneigiant ar keičiant tų teisių apimtį ar turinį. Priešingas aiškinimas prieštarautų konstituciniams asmenų nuosavybės teisių neliečiamumo bei apsaugos principui. Be to, anksčiau (iki ginčo dėl daiktinių teisių į Statinius tarp bendraturčių) pareiškėja nelaikė, kad 1999 m. birželio 14 d. nustatyti Statinių kadastro duomenys yra klaidingi, t. y. kad Statiniai yra sunaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. S-37494 (1.4.E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Komisijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. CSPR-305 „Dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo“ teisėtumo bei įpareigojimo atsakovą pareiškėjos 2022 m. liepos 18 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėja I. K. kartu su kitais bendrasavininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir jame esančius statinius (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėja VĮ Registrų centrui pateikė 2022 m. liepos 18 d. prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 1993 m. birželio 2 d. žemės namų valdos kadastriniuose duomenyse užfiksuotus statinius išregistruojant pareiškėjos nurodytus statinius.

22. VĮ Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 23 d. nurodė, kad pareiškėjos nurodytu klausimu yra priimtas 2022 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimas, kuriame buvo nurodyta, kad, norint išregistruoti minimus statinius iš Registro, turi būti patikslintas žemės sklypas.

23. Komisija 2022 m. spalio 24 d. sprendime pakeitė teritorinio registratoriaus sprendimą, pakeičiant atsisakymo motyvus bei papildant atsisakymo pagrindu. Komisija pažymėjo, kad 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas yra dalis Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1995 metais buvo įregistruotas Žemės sklypas. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, statinių kadastro duomenys nėra nustatomi. Statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant statinių kadastrinius matavimus. Kadastre įrašyti 1999 m. birželio 14 d. nustatyti Žemės sklype esančių statinių kadastro duomenys, kurie nenuginčyti. Registro įraše įrašyti duomenys apie Žemės sklype esančius statinius atitinka dokumentą (1996 m. birželio 14 d. kadastro duomenų bylą), kurio pagrindu jie įrašyti, techninių klaidų nėra padaryta. Pateiktas 1993 m. birželio 2 d. žemės sklypo planas nėra pagrindas taisyti statinių kadastro duomenis, nes žemės sklypo planas nepatvirtina, kad Registre įrašyti kadastro duomenys apie statinius neatitinka 1999 m. birželio 14 d. kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu šie duomenys įrašyti.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

25. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

V. 26. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (pateiktas pareiškėjos) patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į 3212/10202 dalis Žemės sklypo yra įregistruota nuo 2010 m. gegužės 21 d. 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu. Be pareiškėjos nuosavybės teisės į Žemės sklypą yra įregistruota kitų asmenų nuosavybės teisė: N. L., D. V., G. S., P. J.. Minėti asmenys, išskyrus D. V., dalyvauja nagrinėjamoje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

27. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai su istorija (pateikti pareiškėjos, atsakovo) patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius (gyvenamojo namo ir kitų įregistruotų statinių dalis) yra įregistruota nuo 2010 m. gegužės 21 d. 2010 m. gegužės 11 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties ir 2010 m. gegužės 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu. Be pareiškėjos nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius statinius (gyvenamojo namo ir kitų įregistruotų statinių dalis) yra įregistruota kitų asmenų nuosavybės teisė: N. L., G. S., P. J.. Minėti asmenys dalyvauja nagrinėjamoje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

28. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (pateiktas atsakovo) patvirtina, kad yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (dalis Žemės sklype esančių statinių), byla dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iškelta Klaipėdos apylinkės teisme, Registro įrašas dėl šio juridinio fakto galioja nuo 2022 m. liepos 18 d.

29. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas, kuriame sprendžiamas pareiškėjos I. K. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis išregistruojant pareiškėjos nurodytus statinius, esančius Žemės sklype, kurį pareiškėja valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkais. Nagrinėjama byla yra susijusi su visų Žemės sklypo ir statinių bendrasavininkų teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamoje byloje nedalyvauja viena iš Žemės sklypo bendrasavininkų – D. V.. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą be minėto asmens nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, tai yra sprendimo negaliojimo pagrindas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

31. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas ne tik Registro duomenų vertinimas dėl Žemės sklype esančių statinių, bet ir Žemės sklypo, dėl ko pasisakinėjo atsakovas tiek savo sprendimuose, tiek procesiniuose dokumentuose, tačiau į bylą pateikė tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą su istorija dėl statinių, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti pateiktas toks aktualus išrašas ir dėl Žemės sklypo. Be to, atsakovas tiek savo skundžiamuose sprendimuose, tiek procesiniuose dokumentuose vertino Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios pagrindu Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1995 metais buvo įregistruotas Žemės sklypas, Žemės sklype esančių statinių 1999 m. birželio 14 d., 1994 m. spalio 20 d., 1992 m. gruodžio 12 d. kadastro duomenų bylas. VĮ Registrų centras, turėdamas visus dokumentus, vertino šią medžiagą priimdamas skundžiamus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas vien iš minėtų dokumentų fragmentų negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos ir įvertinti, ar VĮ Registrų centro sprendimai yra teisėti.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime, kaip ir atsakovas Komisijos sprendime, nei procesiniuose dokumentuose nevertino iškeltos civilinės bylos, susijusios su nekilnojamuoju daiktu (dalis Žemės sklype esančių statinių) reikšmės nagrinėjamai bylai. Taigi nebuvo pasisakyta dėl aplinkybės, kuri egzistavo skundžiamų sprendimų priėmimo metu.

33. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesą reglamentuojančias bei įrodinėjimo taisykles, neįtraukdamas trečiojo suinteresuoto asmens, neišreikalavo bylos nagrinėjimui būtinos medžiagos, neįvertino byloje esančios medžiagos, taigi negalėjo tinkamai patikrinti atsakovo sprendimų teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis).

34. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius