2023-02-15 Nr. BB-1187-1-01-1-03275-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-13/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03275-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistosios D. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. D. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Teismas nusprendė išieškoti iš D. G. konfiskuotino turto – automobilio „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę – 2520 Eur.

2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 15 d. nutartimi iš dalies tenkintas nuteistosios D. G. gynėjo advokato M. Vagonio apeliacinis skundas, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 14 d. nuosprendis pakeistas: iš D. G. priteista išieškotina konfiskuotino turto vertė sumažinta iki 1020 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

3. Kasacine tvarka byla nenagrinėta, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistosios D. G. gynėjo advokato M. Vagonio kasacinį skundą.

4. D. G. nuteista už tai, kad 2021 m. sausio 31 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jai neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

5. Pareiškimu nuteistosios D. G. gynėjas prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punkto pagrindu, ištaisius BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo pažeidimus, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą D. G. nutraukti. Pareiškėjas nurodo tokius motyvus:

5.1. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu D. G. paskirta bauda dar nėra sumokėta. Prašoma atnaujinti bylą dėl netinkamo BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyto objektyviojo požymio – pavojingų veiksmų, pasireiškusių transporto priemonės vairavimu, aiškinimo, nes abiejų instancijų teismų sprendimai priimti remiantis netinkamu šios sąvokos aiškinimu, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

5.2. BK 2811 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – pavojingi veiksmai – straipsnio dispozicijoje nurodytas kaip alternatyvus, o baudžiamąją atsakomybę užtraukia bet kurių iš šių veiksmų realizavimas: 1) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimas, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos praktinio vairavimo mokymas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 3) vairavimas motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos arba mokymas praktinio vairavimo būnant neblaiviam ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 4) vairavimas motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos arba mokymas praktinio vairavimo ir alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5.3. Abiejų instancijų teismai skirtingai aiškino, kas laikytina transporto priemonės vairavimu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. G. automobilis stovėjo ir nebuvo pajudėjęs, kadangi buvo įstrigęs pusnyje, t. y. automobilis techniškai neturėjo galimybės judėti. Teismas konstatavo vairavimo faktą pasirėmęs policijos pareigūnų parodymais, kad jie tariamai matė besisukantį vietoje stovinčio automobilio ratą. Pareiškėjas konstatuoja, kad teismas padarė išvadą, jog asmens sėdėjimas dėl techninių priežasčių negalinčiame judėti automobilyje yra vairavimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, pateikė vairavimo sąvokos išaiškinimą ir jos interpretaciją: „<…> sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine „vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti reiškia valdyti vairu. Vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus degimo variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens.“

5.4. Apeliacinės instancijos teismo pateikta vairavimo sąvokos interpretacija ne tik prieštarauja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytam vairavimo sąvokos išaiškinimui, bet ir yra nelogiška bei prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad D. G. automobilis būtų bent centimetrą pajudėjęs. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko ir rėmėsi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi pareiškėjas konstatuoja, kad byloje nebuvo nustatyta, jog automobilis būtų pajudėjęs iš stovėjimo vietos.

5.5. Nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, kuriose nustatytos panašios aplinkybės, kasacinės instancijos teismas nėra pateikęs vairavimo sąvokos išaiškinimo. Transporto priemonės vairavimo sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 82 punkte, jame nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju kaip analogija galima būtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais vairavimo sąvokos išaiškinimais nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje byloje Nr. 2AT-30-699/2017 yra išaiškinęs, kad automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai automobilis važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Analogiško vairavimo sąvokos išaiškinimas yra pateikiamas ir vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas.

5.6. Toks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas vairavimo sąvokos išaiškinimas prieštarauja vairavimo sąvokos interpretacijai, kurią šioje byloje pateikė teismai. Teismų pateikta vairavimo sąvokos interpretacija yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška bei sudaro prielaidas formuoti aiškiai netinkamą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo pateikta vairavimo sąvokos interpretacija sudaro pagrindą vairavimu laikyti veiksmus, kai asmuo sėdi automobilyje, nors jis nėra užvestas, arba asmuo sėdi automobilyje, kuris negali judėti dėl variklio defekto, taip pat ir tokius veiksmus, kai mažametis vaikas sėdi neužvestame automobilyje ir sukioja automobilio vairą. Toks vairavimo sąvokos interpretavimas iš esmės iškreipia automobilio vairavimo sampratą, kadangi vairuojama transporto priemonė turi dalyvauti eisme ar bent jau turėti fizinę galimybę judėti. Šiuo atveju nors teismų buvo nustatyta, kad D. G. automobilis neturėjo techninės galimybės judėti dėl to, kad buvo užklimpęs sniege, tačiau, nepaisant to, vadovaujantis iš esmės ydingu vairavimo sąvokos interpretavimu, D. G. veiksmai, t. y. sėdėjimas techniškai negalinčiame judėti automobilyje, buvo visiškai nepagrįstai pripažinti vairavimu.

5.7. Šioje byloje priimtų teismų baigiamųjų procesinių sprendimų nepagrįstumą ir neteisėtumą lėmė aiškiai netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas – BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių aiškinimas. Šios bylos atnaujinimas ir kasacinės instancijos teismo pateiktas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – pavojingų veiksmų, pasireiškusių transporto priemonės vairavimu, išaiškinimas bus reikšmingi visai teismų praktikai ir užkirs kelią formuotis ydingai teismų praktikai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios D. G. gynėjo M. Vagonio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.

7. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Baudžiamoji byla negali būti atnaujinta dėl kitų BPK 451 straipsnyje nenurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl esminių BPK pažeidimų.

8. Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduotas BPK 451 straipsnio 1 punkto pagrindu argumentuojant tuo, kad bylą išnagrinėję teismai netinkamai aiškino ir nustatė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, objektyvųjį požymį – pavojingus veiksmus, pasireiškusius transporto priemonės vairavimu. Pareiškėjo teigimu, D. G. veiksmai – sėdėjimas techniškai negalinčiame judėti automobilyje – nepagrįstai pripažinti vairavimu.

9. BPK 451 straipsnyje nurodytas akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra tada, kai be papildomo tyrimo ir vertinimo nustatoma aiški nuosprendyje ar nutartyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nustatytoms sąlygoms; sprendžiant bylos atnaujinimo klausimus nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos bylos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai, ir svarstomas tik jų atitikties pritaikyto baudžiamojo įstatymo normoje nurodytoms sąlygoms klausimas (išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2011).

10. Pareiškėjas teigia, kad teismų nustatyta, jog D. G. tik sėdėjo automobilyje, kuris buvo užklimpęs sniege ir neturėjo techninės galimybės judėti, todėl jos veiksmai negali būti vertinami kaip transporto priemonės vairavimas. Taip teigdamas pareiškėjas remiasi tik nuteistosios pozicija ir iškreipia teismų nustatytas faktines aplinkybes, tačiau pareiškimų grįsti iškreipiant teismų nustatytas faktines aplinkybes negalima. Abiejų instancijų teismai, remdamiesi liudytojų policijos pareigūnų P. K. ir R. B. parodymais, 2021 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatymo aktu ir vaizdo įrašu M6081 KHJ 755 Jurbarko RPK, nustatė, kad D. G. įvykio metu ne tik sėdėjo automobilyje, bet ir, automobiliui esant užklimpusiam sniege, sėdėdama prie vairo, ji bandė išvažiuoti, sukosi automobilio ratas, šalia buvo du vyrai, kurie bandė išstumti automobilį iš pusnies, todėl teismai konstatavo, kad D. G. vairavo automobilį. Tokiuose D. G. veiksmuose nėra prieštaravimo vairavimo sąvokai. Taigi nuteistosios D. G. gynėjo paduoto pareiškimo argumentai, kuriais kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 451 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios D. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas