2018-10-29 Nr. AB-19496-3-61-3-03960-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1414-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-03960-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios R. V. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios R. V. įmonės skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi R. V. įmonė (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Administratorė“ (toliau – ir administratorius), pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA) 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. BR6-10512 „Dėl pagalbos neskyrimo“ (toliau – ir NMA sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą priimti administratoriaus paraišką tenkinti bankrutavusios įmonės įsiskolinimą (toliau – ir Paraiška).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu nepagrįstai jam neskirta pagalba pagal Paraišką, nes Paraiška pateikta praleidus Bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams tenkinimo iš valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 504 (toliau – ir Aprašas), 4.1 punkte nustatytą terminą. Pagal minėtą nuostatą, Paraiška turėjo būti pateikta iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau dėl techninės klaidos ir administratoriaus nepatyrimo Paraiška Agentūrai buvo išsiųsta 2016 m. rugpjūčio 11 d. Paraiškos pateikimo termino praleidimą lėmė ir tai, kad Aprašas pradėjo galioti tik 2016 m. gegužės 26 d., todėl nebuvo suformuotos jokios praktikos ir / ar parengta tikslių ir konkrečių išaiškinimų dėl paraiškų teikimo. Agentūra formaliai įvertino Paraišką, nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais, taip pat neįvertino aplinkybės, kad 1 diena praleistas terminas lėmė tai, jog pareiškėjo kreditoriai prarado teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšų (viešasis interesas). Be to, Agentūra nesikreipė į Paraiškos davėją su prašymu pateikti informaciją, kodėl terminas buvo praleistas. Aprašas nenustato, kad parama bankrutavusių įmonių ir fizinių asmenų įsiskolinimo žemės ūkio veiklos subjektams negali būti skiriama, jei terminas pateikti paraišką yra praleistas, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kuo vadovaujantis buvo konstatuota, kad pareiškėjas, pirkęs žemės ūkio produkciją perdirbimui, neturi teisės gauti paramą. Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo nuostatos nereglamentuoja konkrečios paraiškos pildymo ir teikimo tvarkos, taip pat nenumato atvejų, kai terminas pateikti paraišką gali būti pratęstas ir/ar atnaujintas, bankroto administratorius negalėjo įvertinti visų Paraiškos pateikimo/neatitikimo rizikų ir papildomai pateikti naujų duomenų ir/ar prašymų atnaujinti praleistą terminą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Agentūra tinkamai įvertino Paraišką pagal Aprašo nuostatas ir pagrįstai pripažino, kad administratorius pažeidė Apraše numatytą terminą Paraiškai pateikti. Administratorius klaidingai nurodo Agentūros prievolę teikti paklausimą, kodėl paraiška su papildomais dokumentais pateikta pavėluotai. Iš tiesų šiuo atveju Agentūra tokios pareigos neturėjo (Aprašo 7.3 p.). Pareiškėjas nepagrįstai praleisto Paraiškos pateikimo termino nesieja su pagalbos neskyrimu, nes tokiu atveju Aprašo nuostatos dėl termino, per kurį reikia pateikti paraiškas, netektų reikšmės. Apraše nustatyti paraiškų pateikimo terminai skirti tikslingai suteikti pagalbą ir jų turi būti laikomasi. Visiems pareiškėjams (ne tik teikiantiems paraiškas pagal Aprašą) yra numatytas terminas, iki kada paraiškos su papildomais dokumentais turi būti pateiktos Agentūrai. Pavėlavus pateikti paraiškas pagal nustatytus terminus, jos nėra administruojamos. Administratorius turėjo elgtis atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų terminų, siekdamas gauti pagalbą pagal Aprašą, tačiau tokios pareigos neatliko. Atsižvelgiant į teikiamos paraiškos specifiką ir jai taikomas taisykles, tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė vėliau, nei nustatytas terminas, pateikti paraišką, tačiau šiuo atveju tokia galimybė Apraše nebuvo numatyta, todėl pavėluotai paraiškų teikti negalima. Administratorius nenurodė, kodėl, jo manymu, NMA sprendimas yra formalus. NMA sprendime pateikta susidariusios situacijos esmė bei nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis atsisakyta tenkinti Paraišką. Aprašą priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri nenumatė galimybės pavėluotai teikti paraiškas. Agentūra visiems pareiškėjams vienodai taiko Aprašo nuostatas, taip užtikrindama lygiateisiškumo principo laikymąsi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2096-436/2015 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00474-2015-9) iškėlė pareiškėjui bankroto bylą ir paskyrė jo bankroto administratoriumi MB „Administratorė“. Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-842-436/2016 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00474-2015-9), išnagrinėjęs bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl bankrutuojančios R. V. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tenkino šį prašymą ir patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorius 2016 m. rugpjūčio 11 d. Agentūrai registruotu laišku pateikė paraišką iš dalies tenkinti bankrutavusios įmonės ar fizinio asmens įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams. Agentūra, įvertinusi šią Paraišką ir su ja pateiktus dokumentus, 2016 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-10512 „Dėl pagalbos neskyrimo“. Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas tuo, jog pagalba pareiškėjui negali būti skirta, nes teikiant Paraišką buvo pažeisti Aprašo 4.1 punkto reikalavimai – Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis dėl bankrutuojančios R. V. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2016 m. liepos 20 d., o pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., nepateikė Agentūrai Paraiškos. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad Paraiška pateikta 2016 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidus Aprašo 4.1 punkte nustatytą terminą, Agentūra ginčijamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į Apraše numatytą teikiamą pagalbą.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog Paraiška Agentūrai pateikta 1 darbo diena administratoriui praleidus Aprašo 4.1 punkte nustatytą terminą tokiam dokumentui pateikti. Administratorius nesutinka su NMA sprendimu teigdamas, kad Paraiška išnagrinėta formaliai, nesivadovaujant teisingumo ir protingumo principais, taip pat neatsižvelgus į aplinkybę, jog bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas yra bankroto administravimo paslaugas teikiantis privatus juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir atsakantis už tinkamą įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam pavestas pareiškėjo bankroto administratoriaus pareigas, turėjo elgtis atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų terminų, siekiant gauti pagalbą pagal Aprašą, tačiau jis tokios pareigos neatliko ir Paraišką Agentūrai pateikė praleidęs Apraše nustatytą tokio dokumento pateikimo terminą.

10. Teismas pabrėžė, kad Aprašo priede pateikta paraiškos forma yra itin paprasta, be to, pačioje Paraiškoje pareiškėjo atstovas nurodė, jog ji užpildyta 2016 m. rugpjūčio 8 d. Taigi administratorius turėjo galimybę pateikti šį dokumentą Agentūrai teisės aktuose nustatytu terminu.

11. Teismas nurodė, kad administratorius nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Paraiška buvo pateikta pavėluotai dėl įsivėlusios techninės klaidos ar netyčios. Agentūra registruoja ir vertina itin plačios apimties tiesioginių išmokų ir investicinių priemonių paraiškas, kurias teikia ir pareiškėjai, kurie anksčiau nėra susidūrę su paraiškų pildymo specifika, todėl aplinkybė, kad administratorius leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas gavo tik 2015 m. liepos 23 d. ir pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

12. Teismas teigė, kad administratorius pateikė Agentūrai Paraišką kartu su visais privalomais dokumentais, tačiau šie dokumentai buvo pateikti pavėluotai, todėl Agentūra neturėjo teisinio pagrindo Aprašo 7.3 punkte nustatyta tvarka kreiptis į administratorių su prašymu pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių buvo praleistas Paraiškos pateikimo terminas. Be to, pagal Aprašo 7.1–7.9 punktus, Agentūra gali pradėti vertinimo procedūrą tuomet, kai laiku (nepraleidžiant termino) yra pateikiamos paraiškos su papildomais dokumentais. Teikiant paraiškas pagalbai gauti, siekiama bent iš dalies finansuoti bankrutavusios įmonės / fizinio asmens skolas kitiems ūkio subjektams, kad šie nepatirtų itin didelių nuostolių. Siekiant tinkamai įgyvendinti minėtą tikslą ir sureguliuoti pagalbos skyrimo mechanizmą, tiek paraiškas teikiantiems subjektams, tiek ir Agentūrai Apraše nustatyti konkretūs (atitinkamai – paraiškos pateikimo ir šio dokumento vertinimo) terminai. Pavėlavus pateikti paraiškas pagal Apraše nustatytus terminus, jos nėra administruojamos. Apraše nustatyti paraiškų pateikimo terminai turi būti taikomi visiems pareiškėjams vienodai, neišskiriant pareiškėjų, kurie pateikti paraišką vėlavo vieną, dvi ar daugiau dienų. Priešingu atveju susidarytų pagrindas teigti esant lygiateisiškumo principo pažeidimą.

13. Teismas nurodė, kad Apraše, atsižvelgiant į paraiškos iš dalies tenkinti bankrutavusios įmonės ar fizinio asmens įsiskolinimą žemės ūkio veiklos subjektams specifiką, nėra nustatyta galimybė teikti tokias paraiškas vėliau, nei nustatytas terminas, taip pat nenumatyta galimybė atnaujinti tokių dokumentų pateikimo terminą, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant teisinio reglamentavimo spragą.

14. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, įvertinusi Paraišką pagal Apraše nustatytą tvarką ir nustačiusi, jog ji pateikta praleidus Aprašo 4.1 punkte nustatytą terminą, pagrįstai atsisakė skirti administratoriui paramą pagal Paraišką. Agentūra ginčijamame sprendime tinkamai atskleidė susidariusios situacijos esmę ir nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis atsisakyta tenkinti Paraišką, todėl toks administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Taigi NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti administratoriaus nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Agentūrą priimti administratoriaus paraišką tenkinti bankrutavusios įmonės įsiskolinimą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti Agentūrą priimti administratoriaus paraišką tenkinti bankrutavusios įmonės įsiskolinimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja aplinkybes, nurodytas jo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikė administratoriaus biuro administratorės paaiškinimą apie tai, kas lėmė, jog pareiškėjo laiškas su Paraiška buvo išsiųstas Agentūrai pavėluotai.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog dėl to, kad Paraiška buvo pateikta pavėlavus vos 1 dieną, Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, nesivadovaudama teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pažeisdama viešąjį interesą. Formalus ir mažareikšmis procedūrinis pažeidimas negali lemti institucijos atsisakymo išnagrinėti asmens prašymą (nagrinėjamu atveju – Paraišką) iš esmės.

18. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas, kartodamas argumentus, pateiktus jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir išsamus, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

20. Atsakovas akcentuoja, kad administratorius, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, kartu nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, jog Paraiška buvo pateikta pavėluotai dėl techninės klaidos ir netyčios. Administratorius tik kartu su apeliaciniu skundu pateikė biuro administratorės rašytinį paaiškinimą apie tai, kad Paraiška nebuvo laiku išsiųsta dėl jos kaltės. Administratorius tokį raštą turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kad šis galėtų įvertinti susidariusią situaciją, tačiau sąmoningai to nepadarė. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, kad administratorius kartu su Paraiška nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Paraiška buvo pateikta pavėluotai dėl įsivėlusios techninės klaidos ar netyčios. Administratoriaus paaiškinime nurodytos aplinkybės (itin didelis siunčiamų ir gaunamų dokumentų kiekis, didelis darbo krūvis) nėra nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Juo labiau, kad ir pačioje Paraiškoje nurodyta pildymo data yra 2016 m. rugpjūčio 8 d., todėl administratorius (ar jo biuro administratorė) darbus galėjo suplanuoti taip, kad galėtų iki Apraše nurodyto termino pateikti Paraišką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. BR6-10512 „Dėl pagalbos neskyrimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat su pirmuoju reikalavimu susijęs antrasis pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos priimti pareiškėjo paraišką tenkinti bankrutavusios įmonės įsiskolinimą.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad ginčijamas administracinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, taip pat nėra pagrindo tenkinti antrąjį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Agentūrą priimti pareiškėjo paraišką tenkinti bankrutavusios įmonės įsiskolinimą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose. Teismas patikrino ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat išnagrinėjo pareiškėjo nurodytų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų taikymo šioje byloje galimybe. Pirmosios instancijos pasisakė dėl visų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti bendro pobūdžio teiginiais, todėl nesuponuoja kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato.

27. Pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas biuro administratorės paaiškinimas prie bylos kaip įrodymas neprijungiamas ir nevertinamas, nes tokį dokumentą pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui ir nėra nurodyta priežasčių kodėl jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis).

28. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo bankrutavusios R. V. įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Administratorė“, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė