2022-06-02 Nr. AB-14582-4-69-3-00497-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2806-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00497-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjai užsienietei Z. U.,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės Z. U. (Z. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės Z. U. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57927 dalies dėl laikino apgyvendinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė Z. U. (toliau – pareiškėja, užsienietė) prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57927 dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduodamus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Dėl to jai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes taip būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvoje, kartu sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Tyrimo metu toks pagrindas nebuvo nustatytas, pareiškėjos atžvilgiu 2022 m. sausio 17 d. priimtas sprendimas Nr. 22S57927 dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

4. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, neturėjo jokių asmens dokumentų; atvyko su šeima, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta ir pristatyta į užkardą. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl to, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

5. Nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes ji nėra sulaikyta. Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Taigi jos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Kadangi pareiškėja nėra sulaikyta, tai nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas nustatė, kad pareiškėjai suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, su apgyvendinimo vietos darbuotojų pagalba gali išeiti apsipirkti; ji nurodė, kad jai buvo suteikta galimybė apsipirkti ir nelydimai. Pareiškėja nenurodė konkrečių apgyvendinimo sąlygų trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl nepakankamo judėjimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

9. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad paskyrus pareiškėjai prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, galima manyti, jog pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, ir pan., nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja keltų grėsmę valstybės saugumui, tačiau nėra nustatyta jos tapatybė. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėja nepateikė.

10. Teismas nusprendė, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S57927 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

III. 11. Pareiškėja Z. U. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjos apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

12. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjos apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jos teisę judėti, prilygsta sulaikymui.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjos atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jos sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

15. Pareiškėja prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjos interesus naudotis asmens laisvėmis.

16. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti, bylą nagrinėti nedalyvaujant Migracijos departamento atstovui, nes departamento pozicija išsamiai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jos buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to, kad pareiškėja nėra sulaikyta, nėra pagrindo jai taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 25 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

18. Priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Pareiškėja iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai kirsti sieną. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Dėl to jos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

19. Pareiškėja prieglobsčio Lietuvoje paprašė tik neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyta pareigūnų. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, prašymo nagrinėjimo metu dokumentų taip pat nepateikė; nurodė tik anketinius duomenis ir gimimo datą, taigi jos asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėja nebendradarbiavo ir skirtingais prieglobsčio procedūros etapais teikė netikslią, klaidinančią informaciją. Yra duomenų, kad pareiškėja su vyru jau teikė prašymus suteikti prieglobstį kitose Europos Sąjungos šalyse (2013-2015 m. Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje), todėl yra pagrindas manyti, kad vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos, pareiškėja su šeima gali pasislėpti ar bandyti išvykti į kitą šalį, nes aplinkybių visuma patvirtina, kad prieglobstis Lietuvoje nėra pareiškėjos tikslas. Dėl tokių aplinkybių atsakovas, apgyvendindamas pareiškėją laikino apgyvendinimo vietoje, taikė pareiškėjai judėjimo laisvės apribojimą.

20. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos ir jos šeimos prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 21M15837 nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir jos šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. eI3-4051-983/2022), byla žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijos ZOOM programą, teisme buvo nagrinėjama 2022 m. gegužės 31 d. 14:30 val. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjai ir jos šeimai dar nėra įsiteisėjęs.

21. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Be to, pareiškėja nėra sulaikyta, ji yra apgyvendinta nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėja gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

22. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas paduotas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A20.-475-1132/2022, kuriuo atmestas pareiškėjos Z. U. skundas panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57927 dalį, kuria ji apgyvendinta Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėja prašė sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir apgyvendinimo vietoje netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

25. Prieš bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo gauta Migracijos departamento informacija, kad 2022 m. birželio 2 d. Migracijos departamentas dėl pareiškėjos Z. U. apgyvendinimo priėmė sprendimą Nr. 22S77059, kuriuo nusprendė pakeisti 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S57927 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „apgyvendinti pareiškėją Z. U. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

26. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja palaikė apeliacinį skundą, prašymo dėl atsisakymo skundo (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis) ar apeliacinio skundo (ABTĮ 136 straipsnis), nuo 2022 m. birželio 2 d. pasikeitus jos apgyvendinimo režimui, nepateikė, todėl byla apeliacine tvarka pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo nagrinėjama iš esmės.

27. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę (ABTĮ 3 straipsnis). Vykdydamas šią kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo ar pakeitimo, administracinis teismas sprendžia, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Faktinės padėties pasikeitimas po administracinio sprendimo, kurio teisėtumas tikrinamas, priėmimo nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-547-968/2020; kt. ). Kadangi Migracijos departamento 2022 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 22S77059 galioja tik į ateitį, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, ar Migracijos departamento 2022 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 22S57927 dėl užsienietės Z. U. apgyvendinimo atitiko teisės aktų reikalavimus jo priėmimo metu, taip pat ar teisėtas ir pagrįstas yra apeliantės skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A20.-475-1132/2022.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

29. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

31. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

32. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

33. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

34. Jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis).

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikyta pareigūnų. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu dokumentų taip pat nepateikė, jos asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais.

36. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 21M15837 nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos šeimai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. eI3-4051-983/2022), byla teisme išnagrinėta 2022 m. gegužės 31 d., teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. birželio 16 d. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjai ir jos šeimai šiuo metu nėra galutinis.

37. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 22S57927 įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jos užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, taip pat apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

38. Nurodytos bylos aplinkybės bei teisės nuostatos patvirtina, kad pareiškėja šiuo metu turi prieglobsčio prašytojos teisinį statusą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Migracijos departamento sprendimo, teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes Migracijos departamento sprendimu paskirta priemonė jos taikymo metu atitiko Įstatymo nustatytus tokioms priemonėms skirti pagrindus, taip pat teismų praktiką dėl jų aiškinimo bei taikymo analogiškose bylose.

40. Migracijos departamento skundžiamas sprendimas dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo, nustatant jai teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šio sprendimo priėmimo metu buvo proporcinga ir būtina priemonė, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvų nustatymas, galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.

41. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietose, būtent nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių egzistavimas.

42. Migracijos departamentas skundžiamą 2022 m. sausio 17 d. sprendimo dalį pagrindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte nurodytais rizikos veiksniais (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), įgalinančiais daryti išvadą, kad pareiškėjas, neapribojus jam judėjimo laisvės, gali pasislėpti. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad Migracijos departamento sprendime nurodyti rizikos veiksniai, kaip pagrindas pareiškėjai apgyvendinimo vietoje taikyti judėjimo laisvės ribojimus, buvo nustatyti.

43. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjai, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, paskyrus švelnesnę priemonę (užsieniečio apgyvendinimą tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų), galėjo kilti rizika nepasiekti minėtų Įstatymo tikslų.

44. Tokios pareiškėjo apgyvendinimo priemonės (ribojant judėjimo laisvę) taikymo poreikis susijęs su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad apelianto pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra neužbaigta, pareiškėja su šeimos nariais neteisėtu būdu atvyko į Lietuvos Respubliką, nei vienas iš šeimos narių neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pagal bylos duomenis dokumentai buvo suplėšyti ir išmesti Baltarusijos Respublikos teritorijoje, pareiškėja Lietuvoje neturi pragyvenimo šaltinio, jokių ryšių (šeiminių, socialinių, ekonominių) su Lietuvos Respublika. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu užsienietei taikomų judėjimo laisvės ribojimų trukmė (nuo 2021 m. liepos 6 d.) atitiko proporcingumo šiais ribojimais siekiamiems tikslams reikalavimus.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimas, apribojant judėjimo laisvę, jai pritaikytas tiksliai laikantis įstatymo reikalavimų tiek dėl apgyvendinimo pagrindo ir rūšies, tiek ir dėl šios priemonės taikymo trukmės, taip pat atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2667-1047/2022 ir kt.). Dėl to nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, kad pritaikius jos atžvilgiu apgyvendinimą su judėjimo laisvės apribojimu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į laisvę ir saugumą.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jos buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

47. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, pareiškėjai dabartinėje apgyvendinimo vietoje tinkamai užtikrinamos būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos. Pareiškėja nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė argumentų dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar apgyvendinimo vietoje negaunamų tam tikrų paslaugų. Priešingai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad apgyvendinimo sąlygos ją visiškai tenkina, tik ji pageidauja turėti galimybę netrukdomai išeiti iš apgyvendinimo teritorijos ribų.

48. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, jeigu prieglobsčio prašytojams jų laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos būtinos paslaugos, prieglobsčio prašytojams apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų atitinkamoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Taigi jeigu yra būtina, užsienietis gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti būtinoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti. Pareiškėja pripažino, kad su apgyvendinimo vietos darbuotojų pagalba galėjo išeiti už apgyvendinimo teritorijos ribų apsipirkti, taip pat nurodė, kad jai buvo suteikta galimybė apsipirkti ir nelydimai apgyvendinimo įstaigos darbuotojų.

49. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) nustatytas pagrįstai ir buvo proporcinga priemonė, siekiant teisėtų Įstatyme nustatytų tikslų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. U. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė