994dd67e-ecb3-41f7-95c4-4a41a200e272 · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. e2A-2473-803/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39750-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.1.; 1.3.5.7.; 2.1.1.3.8.; 3.3.1.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo atsakovui UAB „Indepozit“, trečiasis asmuo P. L.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė Ginčo esmė Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio, pakeitus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pakeisti jo 2015 m. kovo 30 d. atleidimo iÅ¡ darbo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indepozit” direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ pagrindÄ , nustatant, kad J. V. iÅ¡ UAB „Indepozit” darbo yra atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalį, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2012-05-30 sudarė su atsakovu neterminuotÄ darbo sutartį direktoriaus pareigoms. Nuo 2012-07-03 yra UAB „Indepozit“ akcininkas, jam priklauso 33 vnt. UAB „Indepozit“ akcijų, kurios sudaro 33 proc. visų bendrovės akcijų. 2015-03-20 akcininko P. L. iniciatyva suÅ¡auktame UAB „Indepozit“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame pats nedalyvavo, buvo priimtas sprendimas atÅ¡aukti jį iÅ¡ UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigų nuo 2015-03-20. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad jam nėra įteiktas direktoriaus įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

Nėra žinoma už kokį padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ buvo nutraukta darbo sutartis. Nebuvo reikalauta, kad bÅ«tų pateiktas paaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo. IeÅ¡kovas vertina, kad nebuvo pagrindo jį atleisti dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, be to, jį atleidžiant nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos tvarkos. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ , nurodo, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, t.y. teismas civilinėje byloje Nr. e2-1268-868/2015 nepriėmė jo patikslinto ieÅ¡kinio dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, po ko jis nedelsiant pateikė teismui atskirÄ ieÅ¡kinį.Atsakovas, atstovaujamas bendrovės akcininko P. L., valdančio 67 procentus UAB „Indepozit“ akcijų, su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nuo 2012-05-31 ieškovas buvo paskirtas vykdyti UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigas ir jas vykdė blogai, nes:ieškovas, būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, nuo paskyrimo į bendrovės vadovo pareigas datos (2012-05-31) nesurengė nei vieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 24 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu akcininkai nebuvo informuojami ir neturėjo galimybės susipažinti su bendrovės ūkiniais-finansiniais rezultatais už 2012-2014 metus.

Atsižvelgiant į tai, akcininkas P. L., valdantis didžiÄ jÄ dalį bendrovės akcijų (67 procentus iÅ¡ 100), pasinaudojo, savo kaip akcininko teisėmis, įtvirtintomis Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, ir 2015-03-20 suÅ¡aukė visuotinį akcininkų susirinkimÄ , tinkamai informavus kitÄ akcininkÄ , t.y. J. V., valdantį 33 proc. bendrovės akcijų, bei priėmė sprendimÄ atÅ¡aukti J. V. iÅ¡ UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigų, kaip praradusį pasitikėjimÄ ; ieÅ¡kovas nėra suteikęs akcininkams jokios informacijos apie bendrovės veiklÄ , finansinę bÅ«klę, todėl kilo pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo veiklos skaidrumo ir gebėjimo vykdyti jam pavestas pareigas bei tinkamo atstovavimo bendrovės ir akcininkų interesams; per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 ieÅ¡kovas, naudodamasis tarnybine padėtimi ir savo kaip direktoriaus įgaliojimais, pasisavino dideles sumas piniginių lėšų, t.y. esant blogai įmonės finansinei bÅ«klei, įsiskolinimams siekiant 15000 Lt, ieÅ¡kovas 2014-10-27 iÅ¡simokėjo sau 13951 Lt atlyginimÄ , nesuderinus Å¡io veiksmo su bendrovės akcininkais, kurie yra vieninteliai asmenys, galintys nustatyti bendrovės vadovo atlyginimo dydį; 2014-11-07 į UAB „Indepozit“ sÄ skaitÄ iÅ¡ administruojamų bankrutuojančių įmonių UAB „KokybiÅ¡ki namai“ ir UAB „Girista“ buvo pervesta 14100 Lt ir 8300 Lt nurodant mokėjimo paskirtį „už bankroto administravimo paslaugas“ ir 2014-11-20 visi Å¡ie pinigai (22000 Lt), nenurodant jokios priežasties, buvo pervesti UAB „Geras buhalteris“, kuri tikėtinai yra susijusi su ieÅ¡kovu.

Už kokias paslaugas ar darbus pervesta tokia didelė pinigų suma nėra aiÅ¡ku. VieÅ¡ojoje erdvėje prieinamoje informacijoje pinigus iÅ¡ UAB „Indepozit“ gavusi įmonė UAB „Geras buhalteris“ pati turi neįvykdytų įsipareigojimų ir skolų. Nėra aiÅ¡ku, kodėl reikėjo mokėti už buhalterines paslaugas UAB „Geras buhalteris“, kai UAB „Indepozit“ dirbo kvalifikuota buhalterė K. C., kuriai ieÅ¡kovas 2014-10-28 kaip atlyginimÄ už suteiktas paslaugas pervedė 2448,20 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pateikė 2015-06-19, t.y. praleidęs DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , tačiau jį atnaujino, nustatęs, jog ieÅ¡kovas pateikė 2015-04-07 teismui civilinėje byloje Nr. e2-1268-868/2015 ieÅ¡kinį dėl 2015-03-20 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, tame tarpe, ir jo atÅ¡aukimo iÅ¡ UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigų, pripažinimo negaliojančiais.

IeÅ¡kovas 2015-06-01 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu, grÄ Å¾inti į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tačiau teismas 2015-06-10 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į teismo nutartį, 2015-06-19 pateikė ieÅ¡kinį dėl atleidimo pripažinimo neteisėtu Å¡ioje byloje, kuris 2015-06-22 buvo priimtas nagrinėjimui.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, darbuotojui vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, tokių bÅ«du pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , nes byloje nebuvo nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo buvo raÅ¡tu pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo.

Be to, į bylÄ nebuvo pateiktas įsakymas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė: turto iÅ¡Å¡vaistymu asmeniniais tikslais, informacijos atsakovo akcininkams apie atsakovo veiklÄ ir bÅ«klę nepateikimu, tyčinių visuotinių akcininkų susirinkimų nekvietimu, didelių piniginių sumų pasisavinimu, t.y. 2014-10-27 13951 Lt dydžio atlyginimo sau, nesuderinus su bendrovės akcininkais, iÅ¡mokėjimu; 22000 Lt piniginių lėšų pervedimu iÅ¡ bankrutuojančių bendrovių UAB „KokybiÅ¡ki namai“ ir UAB „Girista“ į UAB „Geras buhalteris“, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais byloje.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 124 straipsnio 1 punktÄ , Akcinių bendrovių 37 straipsnio 3 dalį (darbo sutarties nutraukimas nuo 2015-03-20 kitų įstatymų nustatytais pagrindais). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas kaip bendrovės vadovas neveikė rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai ir kvalifikuotai, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta iÅ¡ dalies ir dėl jo paties kaltės. Nurodė, jog tokiu atveju iÅ¡eitinė iÅ¡moka ieÅ¡kovui nepriklauso, todėl nėra pagrindo jos priteisti, kaip ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jam su darbo santykiais neiÅ¡mokėtų sumų, o bylos duomenimis, nenustatyta, kad su ieÅ¡kovu atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas pakeisti 2016 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1024-631/2016 dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinę kompensacijÄ ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Nurodė, kad: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ioje byloje nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Indepozit” direktoriaus pareigų bÅ«tų atleistas dėl jo kaltės. Teismo nurodytos Lietuvos apeliaciniame teisme (c.b. Nr. 2A-190/2012) nagrinėtos bylos aplinkybės ir Å¡ios bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nurodytoje byloje pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais Å¡ioje civilinėje byloje negalėjo bÅ«ti remiamasi.

Teismo cituojamoje byloje buvo įrodyta, kad įstaigos vadovas buvo atleistas iš pareigų dėl jo netinkamų pareigų vykdymo, t.y. dėl to, kad bendrovės vadovas nustatytu terminu nepateikė teismui restruktūrizavimo plano. Nagrinėjamoje byloje remtis vien tik atsakovo atstovo paaiškinimais pripažįstant ieškovo kaltę jam vykdant bendrovės direktoriaus pareigas nėra galima, visais atvejais ieškovo kaltė turėjo būti įrodyta leistinas įrodymais, o tokių nesant ieškovo kaltė negalėjo būti konstatuojama;2015 m. kovo 20 d.

UAB „Indepozit” visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nėra nurodyta, kad J. V. yra atleidžiamas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų dėl jo kaltės, ar jam netinkamai vykdant pareigas. Visuotiniame akcininkų protokole yra nutarta atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovų pareigų, nenurodant jokių atleidimo priežasčių;pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19268-868/2015. Tačiau Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo atleidimo pagrįstumo ar kaltės, nurodytoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo, kaip akcininko, teisių pažeidimo, neteisėtai (nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos) suÅ¡aukus bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimÄ .

Apeliantas pažymėjo, kad Å¡ioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra konstatavęs ieÅ¡kovo, kaip bendrovės vadovo, pareigų pažeidimo, o teisinis reguliavimas atÅ¡aukimo teisės absoliutumÄ lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobÅ«dis. Taigi ieÅ¡kovas iÅ¡ vadovo pareigų buvo atleistas nesant jo kaltės, o akcininkui P. L. pasinaudojus absoliučia teise;pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-19268-868/2015 nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad ieÅ¡kovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su sprendimų projektais, kai nurodytoje byloje teismas konstatavo kad „dėl neesminių ginčijamų sprendimų priėmimo pažeidimų (pvz. nepateikta susirinkimo sprendimo projektų), nėra pagrindo juos panaikinti“.

Be to, ieÅ¡kovas apie 2015 m. kovo 20 d. susirinkimÄ buvo informuotas tik 2015 m. kovo 29 dienÄ (Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas buvo nurodęs ne viename savo procesiniame dokumente, nors praneÅ¡imas apie visuotinį akcininkų susirinkimÄ buvo iÅ¡siųstas 2015 m. vasario 27 d., ieÅ¡kovui jis buvo įteiktas jau po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas buvo įvykęs). Dar daugiau, net jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų buvęs laiku informuotas apie akcininkų susirikimÄ , jis, kaip bendrovės vadovas, neturėjo pareigos dalyvauti Å¡iame susirinkime.

Atsakovas savo atsiliepime neįrodinėjo, kad iÅ¡ pareigų jis buvo atÅ¡auktas dėl to, kad nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime ar kad ieÅ¡kovas jame nepasisakė, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė kitas ieÅ¡kovo iÅ¡ pareigų atleidimo aplinkybes, kurias teismas pripažinimo neįrodytomis. Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo kaltę atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vadovo pareigų išėjo iÅ¡ atsiliepimo ribų;teismas netinkamai apskaičiavo ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje vyko tik du teismo posėdžiai, kai byloje vyko trys teismo posėdžiai, t.y. 2015 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis vyko apytiksliai 8 min., 2016 m. balandžio 12 d. apytiksliai 7 min., 2016 m. gegužės 16 d. apytiksliai 15 min.

Susumavus visų trijų posėdžių laikÄ , posėdžių trukmė yra lygi 30 minučių. Todėl pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , turėjo bÅ«ti laikoma, kad posėdis vyko vienÄ valandÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priteista jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos kaip už vienÄ valandÄ vykusį teismo posėdį, apskaičiuojant užmokesčio dydį pagal Rekomendacijose nurodytus dydžius. Ä® ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už teisines paslaugas taip pat yra įskaičiuotas laikas, skirtas pasirengti bylos nagrinėjimui.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui ir jo atstovei nebuvo žinoma, ar atsakovas bei tretieji asmenys ketino dalyvauti teismo posėdžiuose ar ne, todėl kiekvienam teismo posėdžiui buvo tinkamai rengiamasi. Pasirengimas teismo posėdžiui užtrukdavo ne mažiau nei vienÄ valandÄ . Todėl spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas turėjo atsižvelgti ne tik į teismo posėdžių trukmę bet ir į bylos pasirengimui skirtinÄ laikÄ . Dėl nurodytų priežasčių, ieÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas taip pat yra keistinas, ir iÅ¡ atsakovo yra priteistinos visos ieÅ¡kovo pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidosAtsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. V. UAB „Indepozit“ akcininko P. L. iniciatyva 2015-03-20 suÅ¡auktame UAB „Indepozit“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo atÅ¡auktas iÅ¡ UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigų nuo 2015-03-20 (b.l. 6-8), nenurodant priežasties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovas J. V. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (b.l.35).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ vadovo pareigų buvo atleistas dėl savo kaltės. Dėl įrodymų vertinimo dėl darbuotojo kaltės CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Tačiau teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ .

Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau įstatyme darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris neatitinka norminių teisės aktų nustatytų taisyklių, taip pat darbo tvarkos taisyklių, pareiginės instrukcijos.

Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; kt.).Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar yra darbuotojo kaltė, dėl kurios tolimesni darbo santykiai su ieÅ¡kovu tapo negalimi ir ar tai buvo pagrindas su juo nutraukti Darbo sutartį Nr. 3, sudarytÄ 2012-05-30, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas J.

V. buvo priimtas į darbÄ UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigoms (b.l. 39-40). Kaip minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieÅ¡kovas J. V. atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau į bylÄ nėra pateiktas įsakymas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nepareikalavo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalį. Konstatavo, jog atsakovas neįrodė bÅ«tinų drausminės atsakomybės sÄ lygų (ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų arba neveikimo, žalingų padarinių, priežastinio neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryÅ¡io, ieÅ¡kovo kaltės), todėl darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo yra negalimas.

Atsižvelgdamas į tai, pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ Ä¯ DK 124 straipsnio 1 punktÄ , Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, t. y. patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, tačiau pats sau prieÅ¡taraudamas nurodė, kad ieÅ¡kovas kaip bendrovės vadovas neveikė rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai ir kvalifikuotai, todėl yra pagrindo iÅ¡vadai, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta iÅ¡ dalies ir dėl jo paties kaltės, ir atmetė reikalavimÄ dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Apeliacinio skundo bylos dalyje, kurioje teismas pakeitė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo formuluotę, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinus prieÅ¡taraujančius tarpusavyje pirmosios instancijos teismo motyvus, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimo dalis, kurioje atmestas reikalavimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, nepagrįsta (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl Å¡ioje dalyje panaikina teismo sprendimÄ . Pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad „nutraukus darbo sutartį kitais Å¡iame skirsnyje (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip“.Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal įstatymÄ preziumuojama, jog teisinis pagrindas iÅ¡mokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ yra darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad darbo santykiai baigėsi pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , negalėjo taikyti darbo santykių pasibaigimui kito teisinio pagrindo numatytų pasekmių, t.y. DK 136 straipsnyje numatytų teisinių padarinių. Nusprendusi, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami atsakovo pozicijai pagrįsti, t.y. kad ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė: atsakovo, kaip bankroto administratoriaus, turto iÅ¡Å¡vaistymu asmeniniais tikslais, dėl ko atsakovo bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žymi materialinė žala, informacijos atsakovo akcininkams apie atsakovo veiklÄ ir bÅ«klę nepateikimu, tyčinių visuotinių akcininkų susirinkimų nekvietimu, didelių piniginių sumų pasisavinimu, t.y. 2014-10-27 13951 Lt dydžio atlyginimo sau, nesuderinus su bendrovės akcininkais, iÅ¡mokėjimu, 22000 Lt piniginių lėšų pervedimu iÅ¡ bankrutuojančių bendrovių UAB „KokybiÅ¡ki namai“ ir UAB „Girista“ į UAB „Geras buhalteris“ CPK 185 straipsnis), ir dėl to panaikinusi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos Å¡ioje dalyje bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisako.Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas prašė, be kita ko, pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę iÅ¡ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į 124 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į taip suformuluotus ieÅ¡kinio reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ), taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokie ieÅ¡kinio reikalavimai vertintini ne kaip reikalavimai atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ (DK 300 straipsnio 3 dalis), o kaip reikalavimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo. Å iems reikalavimams taikomi skirtingi ieÅ¡kinio senaties terminai (reikalavimams dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo – DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas, o reikalavimams dėl atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo – DK 27 straipsnyje įtvirtintas bendrasis trejų metų terminas) ir kitokie teisiniai padariniai. Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ dydžio Apeliantas įrodinėja, kad teismo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-190/2012 nagrinėtos bylos aplinkybės ir Å¡ios bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nurodytoje byloje pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais Å¡ioje civilinėje byloje negalėjo bÅ«ti remiamasi, atmetant reikalavimÄ priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot.

– iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad civilinėje byloje Nr. 2A-190/2012 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi Å¡ioje byloje, nes Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad minėtoje byloje 2010 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole buvo užfiksuota, jog akcininkai nutarė atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų, nes buvo nepatenkinti ieÅ¡kovo veiksmais vadovaujant bendrovei.

Nagrinėjamoje byloje 2015-03-20 sušauktame UAB „Indepozit“ visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovas buvo atšauktas iš UAB „Indepozit“ direktoriaus pareigų nuo 2015-03-20 (b.l. 6-8) nenurodant priežasties.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akcininkas siekė nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl jo kaltės. Iš 2014-11-13, 2015-01-02 ir 2015-02-26 pranešimų dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir 2015-01-02 paraiškos matyti, kad ieškovo atšaukimo iš pareigų klausimo svarstymas buvo siejamas su ieškovo kaip vienasmenio valdymo organo darbo veiklos vertinimu tinkamumui toliau vykdyti bendrovės vadovo pareigas (b.l. 9, 17-18, 20-22).

Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti laikomi patikimais, nes jie nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais (CPK 185 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra kilęs konfliktas, ieÅ¡kovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l.29). Tokiu atveju vien atsakovo paaiÅ¡kinimais, kurie yra iÅ¡dėstyti įvairaus pobÅ«džio dokumentuose, ir nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo netinkamo darbo pareigų vykdymo, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ remtis negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).Teisėjų kolegija nekartodama motyvų, iÅ¡dėstytų Å¡ios nutarties 19, 20, 24 punktuose, sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ direktoriaus pareigų bÅ«tų atleistas dėl jo kaltės, todėl ieÅ¡kovui priklauso DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡eitinė kompensacija.

IeÅ¡kovas nenurodė praÅ¡omos priteisti sumos. Darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl 400 Lt darbo užmokesčio (b.l.39), iÅ¡ SoDra duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo nuo 2012-05-30 iki 2015-03-30, nuo 2015-02-27 iki 2015-03-27 buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose (b.l.73), tačiau byloje yra pateiktas apskaičiuotas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, t.y. 7,47 eurų (b.l.41), kuris atitinka SoDra duomenis (b.l.76), t.y. faktiÅ¡kai mokėtas darbo užmokestis skyrėsi nuo sutarto 400 Lt darbo užmokesčio, nes už dirbtÄ 2015 m. sausio mėnesį ieÅ¡kovui buvo sumokėta 150 eurų, o vasario – 142,11 eurų.

Atsakovas 7,47 eurų sumos nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi konkrečių duomenų, bÅ«tinų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimui (pvz., taikytino NPD ir pan.), kadangi atsakovas jų nepateikė (DK 208 straipsnis), ieÅ¡kovas, kaip buvęs bendrovės direktorius, taip pat detalaus darbo užmokesčio apskaičiavimo nenurodė. Tokiu atveju pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 7.1, 9 punktus, darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas pagal ApraÅ¡Ä ) dauginamas iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio12 d. įsakymÄ Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“ nustatyta mėnesiui 21 darbo diena, esant penkių darbo dienų savaitei. IeÅ¡kovo darbo santykiai baigėsi galiojant Å¡iam aktui, todėl jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 313,74 eurų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (21 d.d. x 7,47 eurų vidutinis darbo užmokestis per dienÄ x 2 mėnesiai) pagal DK 140 straipsnio 3 dalį.

Taip pat apeliantas praÅ¡o taikyti DK 141 straipsnio 3 dalį ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, nes atsakovas neiÅ¡mokėjo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal DK 140 straipsnio 3 dalį yra viena iÅ¡ garantinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡ių. Ji nėra neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma (Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 4 punktas).

Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ , mokėtina (iÅ¡ieÅ¡kotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo iÅ¡mokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos iÅ¡mokos dydį sudaro neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, iÅ¡ieÅ¡koma už uždelsimo laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.).

Tokiu atveju atmetamas ieÅ¡kovo skundas Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2015 m. kovo 30 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, todėl pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, ir priteisia ieÅ¡kovui 313,74 eurų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų byla nesprendžiama iÅ¡ esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra tarp Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas nėra ieÅ¡kovo reikalavimas, nesudaro ieÅ¡kinio dalyko ir neprivalo bÅ«ti nurodomas ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieÅ¡kinyje nenurodytas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ ir nustatyti terminÄ jam paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieÅ¡kinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieÅ¡kovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymÄ ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v.

K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, įrodinėdamas, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdis vyko apytiksliai 8 min., 2016 m. balandžio 12 d. apytiksliai 7 min., 2016 m. gegužės 16 d. apytiksliai 15 min. Susumavus visų trijų posėdžių laikÄ , posėdžių trukmė yra lygi 30 minučių. Todėl pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , turėjo bÅ«ti laikoma, kad posėdis vyko vienÄ valandÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priteista jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos kaip už vienÄ valandÄ vykusį teismo posėdį, apskaičiuojant užmokesčio dydį pagal Rekomendacijose nurodytus dydžius.

Taip pat apeliantas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ atlyginamas yra ne tik atstovavimas teismo posėdžiuose, tačiau ir pasirengimas teismo posėdžiams. Ä® ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už teisines paslaugas taip pat yra įskaičiuotas laikas, skirtas pasirengti bylos nagrinėjimui, ir ieÅ¡kovui ir jo atstovei nebuvo žinoma, ar atsakovas bei tretieji asmenys ketino dalyvauti teismo posėdžiuose ar ne, todėl kiekvienam teismo posėdžiui buvo tinkamai rengiamasi. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nurodydamas, kad byloje vyko du teismo posėdžiai, kurie iÅ¡ viso truko 22 min.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas iÅ¡laidas už atstovavimÄ 2015-06-10 teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-19268-868/2015 (b.l. 100-101).CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl bylinėjimosi „iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovo atstovė nepateikė tokio praÅ¡ymo. Ir nors atstovė nurodė, kad į ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už teisines paslaugas taip pat yra įskaičiuotas laikas, skirtas pasirengti bylos nagrinėjimui, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tokios iÅ¡laidos patirtos kitoje byloje, t.y.

Nr. e2-19268-868/2015 (b.l. 100-101). Taigi Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo atstovės argumentai, kad priklauso atlyginimas už dokumentų rengimÄ , nėra pagrįsti. Inter alia, formuluojant ieÅ¡kovo reikalavimus, byloje nebuvo apskaičiuotos praÅ¡omos priteisti sumos. Taigi laiko sÄ naudos ruoÅ¡iantis Å¡iai bylai nėra pagrįstos ir įrodytos, todėl tokiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 70 eurų sumos iÅ¡laidų, nes jos yra siejamos su kita byla (CPK 185 straipsnis). Taip pat ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas patyrė 84,70 eurų iÅ¡laidų už atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

Teisėjų kolegija sutinka, kad susumavus visų trijų posėdžių laikÄ , posėdžių trukmė yra lygi 30 minučių, todėl pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , turėjo bÅ«ti laikoma, kad posėdis vyko vienÄ valandÄ . PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. DIP-0425 suraÅ¡ymo už dalyvavimÄ teismo posėdyje metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 756,90 EUR (2016-04-01 - 2016-06-30). Galiojančių Rekomendacijų 8.19. punktas numato mokėtinÄ atlygį už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio dydžio.

Taigi 75,69 eurų bÅ«tų maksimali rekomenduojama priteisti suma už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (756,90 EUR x 0,1 (koeficientas) = eurų), ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinti 67 proc. (iÅ¡ trijų reikalavimų 2), todėl jo naudai priteisiama 50,71 eurų.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Å alys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovo J. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:IeÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti ieÅ¡kovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iÅ¡ darbo UAB „Indepozit“, juridinio asmens kodas 302724215, pagrindÄ .Pripažinti, kad 2012 m. gegužės 30 d. darbo sutartis Nr. 3, sudaryta tarp ieÅ¡kovo J.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Indepozit“, juridinio asmens kodas 302724215, yra nutraukta nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį, priteisti ieÅ¡kovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 313,74 eurų vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Indepozit“, juridinio asmens kodas 302724215, ir 50,71 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Indepozit“, juridinio asmens kodas 302724215, Lietuvos valstybei 3,54 Eur (tris eurus, 54 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ .

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, esančiÄ banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT122140030002680220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                        Ona Gasiulytė                                                                        Virginijus Kairevičius                                                                                                                     RÅ«ta Petkuvienė