2025-05-13 Nr. BB-2440-1-01-1-05153-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1631/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05153-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. K. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti skundžiamų nuosprendžių vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo (dėl BK 76 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies) palikta nepakeista, ir vadovaujantis BK 76 straipsnio l dalimi, o dabar jau ir šio straipsnio 2 dalimi (paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis), atleisti M. K., nuo jam paskirtos galutinės 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. K. paskirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 300 straipsnio 2 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) sankcijose numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad M. K. buvo neteisingai paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 3 dalį ir 76 straipsnį), o apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė. Teismai privalėjo vertinti BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę, nes M. K. diagnozuotų ligų dalis yra priskiriamos nepagydomoms ligoms, dėl to realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas turės neigiamą įtaką ligų eigai, sveikatos būklei, bus sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi M. K., dėl širdies patologijos, kairės kojos kelio ir stuburo patologijos reikalingos specialios sąlygos. Teismai realiai neįvertino M. K. diagnozuotų sunkių ir nepagydomų ligų simptomų, kaip jie pasireiškia, kaip privalo būti gydomi, kokios pasekmės dėl jų netinkamo gydymo gali kilti bei ar toks gydymas realiai gali būti suteiktas įkalinimo įstaigoje. Teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nevertino, jog ankstesnes nusikalstamas veikas M. K. padarė veikiamas narkotinių medžiagų, o dabar - narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų nebevartoja, pakeitė gyvenimo būdą, savanoriauja, dirba ir išlaiko šeimą, rūpinasi mama, kurios globėju yra paskirtas. Teismai nevertino M. K. sveikatos būklės BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste, dėl to jam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, paskyrė galutinę 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri sukels neproporcingus ir neatitaisomus padarinius ne tik jo šeimai, bet ir jam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš esmės dėl analogiškų nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų, susijusių su baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies ir 76 straipsnio) taikymu ir bausmės M. K. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Nors M. K. skunde nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas

Artūras Ridikas