2020-08-12 Nr. AB-14916-3-62-3-01189-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-516-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01189-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjo pripažinimo neveiksniu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (8.2)TP-20-NT-1000-3553 (toliau – ir 2020 m. kovo 17 d. sprendimas); 2) išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 8 d. prašymą, pateiktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui; 3) pripažinti pareiškėją neveiksniu; 4) įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (advokatą).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos sprendimą gavo 2020 m. kovo 17 d., todėl yra praleidęs terminą skundui paduoti ir prašė jį atnaujinti. Minėtą prašymą pareiškėjas grindė tuo, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjas 2002 m. kovo 5 d. pripažintas (duomenys neskelbtini), neveiksniu, medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) (negali skaityti ir rašyti), pareiškėjui nepagrįstai neteikiama teisinė pagalba, todėl jam procesinius dokumentus rengia šeimos nariai, tačiau nustatomi trūkumai, praleidžiami terminai. Pareiškėjas dėl amžiaus ir sveikatos būklės priklauso rizikos grupei, todėl bendravimas su juo karantino metu draužiamas.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 9, 24, 25 straipsnių reikalavimų, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumas pašalinti – patikslinti skundo reikalavimą dėl prašymo, adresuoto Teisingumo ministrui, nagrinėjimo, pateikti teismui visą Tarnybos skundžiamą 2020 m. kovo 17 d. sprendimą, pateikti prie skundo pridėtų dokumentų patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. Minėta nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta teisė suformuluoti reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 4 d. rašto, jei šis atsakymas pareiškėjo netenkina.

Teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame jis nurodo papildomas aplinkybes dėl pirminio skundo reikalavimų. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo nustatytus trūkumus pašalinti turi advokatas, nes pareiškėjas yra neįgalus, netekęs regėjimo, neveiksnus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduotu, likusią dalį atsisakė priimti.

Dėl skundo reikalavimo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 8 d. prašymą, pateiktą Teisingumo ministrui, teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, jog šis skundo reikalavimas adresuotas ne kitai bylos šaliai, o pačiam teismui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti laikomas bylos šalimi bei pasiūlė suformuluoti ABTĮ nuostatas atitinkantį skundo reikalavimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepatikslino skundo reikalavimo, kuriuo jis prašo išnagrinėti 2019 m. sausio 8 d. prašymą taigi nepašalino 2020 gegužės 12 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo, todėl šioje dalyje skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, nurodė, kad bylas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti pareiškėją neveiksniu atsisakė priimti kaip nepriskirtiną apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo paduoti. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog skundžiamą sprendimą yra gavęs 2020 m. kovo 17 d., todėl konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntęs tik 2020 m. gegužės 4 d., praleido skundo padavimo teismui terminą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas jų nepripažino svarbiomis, nuo pareiškėjo nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pagrindė, jog jis pripažintas nedarbingu, pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad minėti medicinos dokumentų išrašai atspindi pareiškėjo sveikatos būklę 2019 metų vasario – rugsėjo mėnesiais. Teismo vertinimu, iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d. teikė prašymą Tarnybai, o Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenys patvirtino, kad 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. pareiškėjas Regionų apygardos administraciniam teismui yra pateikęs skundus.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo tokia, kad jis negalėtų pasinaudoti teise į teisminę gynybą, o duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo būtent po skundžiamo sprendimo gavimo, teismas nenustatė, šios aplinkybės nebuvo nurodęs ir pareiškėjas. Teismas sprendė, jog pareiškėjo sveikatos būklė negalėjo būti pripažinta objektyvia aplinkybe, sukliudžiusia pareiškėjui pačiam ar pasitelkus kitus asmenis pateikti skundą teismui per įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad procesinius dokumentus jam rengia šeimos nariai, kad karantino metu bendravimas su juo draudžiamas, tačiau nekonkretizavo, kokios aplinkybės nulėmė, jog asmenys, parengę pareiškėjui skundą dėl 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, kuriame yra aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, neturėjo galimybės jo parengti per įstatymo nustatytą terminą.

Nenustatęs jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui ABTĮ nustatytu terminu pateikti skundą dėl 2020 m. kovo 17 d. sprendimo panaikinimo, teismas nutarė neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimą atsisakyti priimti. Atsisakęs priimti reikalavimą dėl minėto sprendimo panaikinimo, kaip išvestinį teismas atsisakė priimti išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (advokatą).

III. Pareiškėjas M. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde primena, kad 2019 m. sausio 8 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministrą, tačiau Teisingumo ministras šio prašymo nenagrinėjo, į jį neatsakė, todėl kreipėsi į teismą, kad jis minimą prašymą išnagrinėtų. Pareiškėjas negavęs atsakymo, priimto sprendimo, nurodyti Teisingumo ministerijos bylos šalimi negali, todėl patikslinti šio reikalavimo taip pat negali.

Teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo reikalavimą dėl pripažinimo neveiksniu. Pareiškėjo teigimu, ABTĮ 18 straipsnis netaikytinas, nes prieštarauja ABTĮ 19 straipsniui, nurodančiam, kad susiję reikalavimai, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi nagrinėjami teisme. Teismui buvo pateiktas Kauno medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2002 m. kovo 5 d. invalidumo pažymėjimas Nr. 811779, kuriame nurodyta, kad neterminuotai pareiškėjas pripažintas nedarbingu, visiškos negalios (duomenys neskelbtini), neveiksniu, todėl turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą – tą patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Atskirajame skunde pareiškėjas patikslina, kad Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimą gavo 2020 m. kovo 23 d., šią aplinkybę patvirtina pašto vokas, o teismo klaidingai nurodytas šio akto apskundimo terminas turi būti ištaisytas.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas yra visiškos negalios (duomenys neskelbtini), neveiksnus, todėl negali su neveiksniu asmeniu atlikti procesinius veiksmus ar reikalauti juos atlikti, kol nebus išspręstas atstovavimas pagal įstatymą. Teismui įstatymai nesuteikia teisės vertinti medicininių dokumentų teisėtumo, todėl teismas savo sprendimą turi pagrįsti teisės aktais. Teismui buvo pateikti dokumentai apie pareiškėjo regėjimą ir taikytą gydymą, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjo sveikatos būklė kitokia, be to, teismas nevertino, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, (duomenys neskelbtini), neveiksnus, jam visus procesinius dokumentus paruošti padeda šeimos nariai, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Dėl karantino bendravimas su pareiškėju draudžiamas (pareiškėjas priklauso rizikos grupei), todėl šeimos nariai atsisakė priimti ir teikti dokumentus, konsultuotis su kitais asmenimis dėl skundo. Šios aplinkybės turėjo būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo išnagrinėti Teisingumo ministrui teiktą prašymą buvo laikoma nepaduotu, o kitus reikalavimus atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodydamas, kad patikslinti reikalavimo dėl Teisingumo ministrui teikto prašymo nenagrinėjimo neturėjo galimybės, o kiti jo reikalavimai priimtini nagrinėti administraciniame teisme. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytas priežastis, kuriomis jis grindė prašymą terminui dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo apskundimo atnaujinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas pirminiame skunde, be kita ko, prašė teismo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 8 d. prašymą, pateiktą Teisingumo ministrui. Įvertinęs skundo turinį (minėto reikalavimo kontekste) ir prie skundo pridėtus dokumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjas neformuluoja jokio reikalavimo, adresuoto Teisingumo ministerijai (Teisingumo ministrui) ir pasiūlė pareiškėjui tokį reikalavimą suformuluoti.

Susipažinusi su pareiškėjo skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus dėl būtinybės suformuluoti reikalavimą Teisingumo ministerijai ir šią instituciją nurodyti ginčo šalimi. Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir šių teismų kompetencijai nepriskirta vykdyti viešojo administravimo subjektų funkcijos – prašymų ir skundų nagrinėjimo, kurią šioms institucijoms nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis. Paduoto šalinant nustatytus trūkumus skundo turinys patvirtina, jog pareiškėjas jokio reikalavimo dėl Teisingumo ministerijos (Teisingumo ministro) veiksmų (neveikimo) nesuformulavo, nors pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje jam pakankami aiškiai buvo pasiūlyta tai padaryti, todėl teismas pagrįstai skundą dėl šio reikalavimo nutarė laikyti nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, jog priimta nutartis (jos dalis laikyti skundą nepaduotu) neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl netenkinančių Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti jį neveiksniu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 462 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu klausimai reguliuojami išimtinai civilinės teisės normomis ir nelaikytini ginčais viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pripažinti neveiksniu, nes skundas šioje dalyje nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su termino Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimui apskųsti praleidimo priežastimis, teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. paduodamas skundą dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, kurį, kaip nurodė, gavo tą pačią dieną, praleido skundo padavimo teismui terminą. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirajame skunde patikslinta aplinkybė, jog ketinamą apskųsti Tarnybos sprendimą jis gavo 2020 m. kovo 23 d., nes šiuo atveju paskutinė diena dėl minėto sprendimo skundui paduoti yra 2020 m. balandžio 23 d. Taigi konstatuotina, kad terminas skundui dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo paduoti yra praleistas.

Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

Termino praleidimą skundui dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo pareiškėjas iš esmės grindė savo amžiumi ((duomenys neskelbtini)), sunkia sveikatos būkle (teigė, jog yra (duomenys neskelbtini), neveiksnus, medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad jis negali skaityti ir rašyti), procesinius dokumentus pareiškėjui rengia šeimos nariai, neturintys teisinio išsilavinimo, o dėl paskelbto karantino bendravimas su pareiškėju draudžiamas (pareiškėjas priklauso rizikos grupei), todėl šeimos nariai atsisakė priimti ir teikti dokumentus, konsultuotis su kitais asmenimis dėl skundo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens liga gali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti, ar sveikatos sutrikimai buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl jų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimų jų pažeidimų ir tinkamai į juos reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-860-624/2018, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-725-492/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui buvo taikomas gydymas dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra nedarbingas, tačiau kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai (medicininiai dokumentai) nesusiję su pareiškėjo sveikatos būkle ketinamo ginčyti sprendimo gavimo momentu bei termino jam apskųsti laikotarpiu. Pareiškėjo teiginys, kad jis yra neveiksnus, nepagrįstas jokiais tinkamais ir objektyviais įrodymais, o tik asmeniniu įsitikinimu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepaisant pareiškėjo nurodomų teiginių dėl prastos sveikatos, invalidumo, dėl karantino ribotų galimybių bendrauti su šeimos nariais, o šiems konsultuotis su teisininkais, objektyviai negalėjo užkirsti pareiškėjui laiku įgyvendinti savo procesines teises, t. y. nepraleidus termino paduoti skundą dėl 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, nes Liteko duomenys patvirtina, kad sprendžiamam termino atnaujinimo klausimui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas teikė procesinius dokumentus teismui (2020 m. balandžio 20 d. padavė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui dėl vėlesnio, Tarnybos 2020 m. kovo 25 sprendimo, 2020 m. kovo 31 d. padavė du atskiruosius skundus Kauno apylinkės teismui dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. kovo 9 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-347-947/2020, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo 2020 m. gegužės 22 d. surašytas prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-270-525/2020). Taigi pareiškėjo sveikatos būklė ir dėl karantino taikomi ribojimai pareiškėjui nekliudė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis prašė atnaujinti terminą, pagrįstai nepripažintos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2020 m. kovo 17 d. sprendimo panaikinimo ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą skirti pareiškėjui advokatą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė