2022-04-25 Nr. AB-13863-3-62-3-03115-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1984-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03115-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. M. R. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34786 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1724 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes ji buvo terorizuojama savo sutuoktinio, (duomenys neskelbtini) bendra situacija su moterų teisėmis yra itin prasta. Vyraujančios visuomenės ir religinės normos moterų negina, priešingai, reikalauja paklusti vyro valiai. Dėl asmeninės šeiminės situacijos pareiškėja negalėjo normaliai gyventi, prarado tikėjimą ir pradėjo domėtis (duomenys neskelbtini) ideologija, kas tik užaštrino jos priešiškumą tiek sutuoktiniui, tiek didžiajai visuomenės daliai. Dėl vyraujančių tradicijų pareiškėja neturėjo galimybės mokytis, užsidirbti pragyvenimui, todėl yra priklausoma nuo kitų šeimos narių ir privalo jiems paklusti. Manė, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai. Pareiškėja galimus savo pasakojimo trūkumus aiškino tuo, jog ji yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties. Ji nuoširdžiai papasakojo apie savo situaciją ir nurodė visas aplinkybes, kurias subjektyviai suprato kaip reikšmingas, o pareiga teisiškai kvalifikuoti šias aplinkybes tenka atsakovui. Pareiškėja tvirtino, kad tikėtina, jog, išsiuntus ją į kilmės valstybę, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Draudimas pareiškėjai atvykti yra nepagrįstas, o jo terminas – neproporcingai ilgas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Teigė, kad pareiškėja neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjos pasakojimas nenuoseklus (pvz., iš pradžių pareiškėja teigė, kad vyras ją mušdavo dėl to, jog ji negalėjo susilaukti vaikų; vėliau tvirtino, kad vyras smurtavo dėl to, jog ji netapo (duomenys neskelbtini)), todėl nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos įvardijamas persekiotojas – jos sutuoktinis – nėra valstybinis subjektas. Pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad kilmės valstybė negali ar nenori suteikti jai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas pabrėžė, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės. Atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjos nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną. Pareiškėja pirmiausiai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau joje nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, ji nėra pateikusi prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. M. R. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34786 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1724 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, jog kilmės šalyje jos vyras prieš ją smurtauja, ją prievartauja, grasina ir bando nužudyti.

7. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklausoje teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl pastovaus vyro smurto ir grasinimų nužudyti.

8. Pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. apklausoje papasakojo, kad yra baigusi 12 klasių, profesijos neturi, yra (duomenys neskelbtini) partijos savanorė. Ją išlaikė tėvai ir vyras M. A., su kuriuo nuo 2000 metų gyveno kartu, nors nebuvo ištekėjusi oficialiai. Su vyru kartu nebegyvena, kadangi jis prieš ją smurtavo: uždarydavo namuose, neleisdavo niekur išeiti. Dėl vyro smurto ji prarado kūdikį, vėliau kilo konfliktai dėl to, kad ji nebegali turėti vaikų. Ji nuo vyro pabėgo prieš 6 metus ir apsigyveno pas motiną. (duomenys neskelbtini) liko jos motina, vyresnysis brolis ir vyresnioji sesuo, kitas brolis gyvena (duomenys neskelbtini), o sesuo – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja anksčiau nesikreipė dėl prieglobsčio į užsienio valstybes, turėjo (duomenys neskelbtini)išduotą vizą. Dėl savo tautybės ((duomenys neskelbtini)) neturėjo problemų kilmės valstybėje.

9. Pareiškėja apklausoje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad neišpažįsta jokios religijos, remia (duomenys neskelbtini) idėjas, buvo (duomenys neskelbtini) partijos savanorė. Tiesioginių grasinimų dėl dalyvavimo partijos veikloje nebuvo, bet žmonės nenorėjo bendrauti. Jos sutuoktinis buvo labai religingas (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilo problemos. Kaip grėsmę kilmės valstybėje pareiškėja nurodė vyro smurtą ir grasinimus ją nužudyti, jei netaps (duomenys neskelbtini). Dėl vyro smurtavimo į teisėsaugos institucijas ar kitas organizacijas nesikreipė, nes vyras ją sekė, be to, jis galėjo visus papirkti. Dėl sumušimų ir sužalojimų į ligoninę nesikreipė, kadangi vyras būtų neleidęs to daryti.

10. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34786 nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 6K-1724 atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių savo pasakojimą patvirtinančių objektyvių įrodymų. Departamentas surinko informaciją apie pareiškėjos kilmės šalį, kuria teismas neturėjo pagrindo abejoti. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), priešingai negu likusioje (duomenys neskelbtini) dalyje, veikia įstatymas, kuris kriminalizuoja smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, grasinimus smurtu ir sutuoktinio išprievartavimą. (duomenys neskelbtini) veikia specialiosios policijos pajėgos, tiriančios smurto dėl lyties atvejus, bei veikia (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, nevyriausybinės organizacijos praneša, kad smurtas dėl lyties (duomenys neskelbtini) išlieka dažnas reiškinys, kai kurios vyrų smurto aukos be alternatyvų tampa benamėmis. Jungtinių Tautų duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra „bendras nepasitikėjimas baudžiamojo teisingumo sistema“ dėl veiksmingų tyrimų trūkumo ir nebaudžiamumo atmosferos, ypač dėl išpuolių prieš žiniasklaidos specialistus. Kova su smurtu prieš moteris ir vaikus vis dar yra problematiška. (duomenys neskelbtini) konstitucija įvardija (duomenys neskelbtini) kaip oficialią valstybės religiją bei pamatinį įstatymų leidybos šaltinį. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) 2021 metais paskelbta ataskaita, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

12. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjos istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Visų pirma, tariamas persekiotojas (jos sutuoktinis) nėra valstybinis subjektas arba nevalstybinis subjektas, nuo kurio valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos negalėtų arba nenorėtų suteikti apsaugos. Pareiškėja paaiškino nesikreipusi nei į teisėsaugos institucijas, nei į nevyriausybines organizacijas (minėtas specialiąsias policijos pajėgas, (duomenys neskelbtini), nevyriausybines draugijas) dėl vyro smurtavimo, prievartavimo ar grasinimų. Pareiškėja taip pat nepaaiškino, kokią grėsmę jai kelia tai, kad bendruomenė atsisako su ja bendrauti (dėl jos savanoriškos veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje), nenurodė, kokia žala jai dėl to kyla. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų susijęs su jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimai,. Pareiškėja taip pat nurodė nesikreipusi į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų, todėl negalėjo patiekti jokių patirtą smurtą patvirtinančių dokumentų.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, neišsamus bei prieštaringas. Pareiškėjos įvardyti motyvai skirtingose apklausose bei teismo posėdyje kito. Prašyme suteikti prieglobstį ji nurodė patirianti sutuoktinio smurtą, prievartavimą, tačiau antrojoje apklausoje paaiškino, kad su juo nebegyvena 6–7 metus. Pareiškėja pirminėje apklausoje teigė, kad sutuoktinis smurtavo dėl to, kad ji negalėjo susilaukti vaikų, bet vėliau nurodė, kad vyras pyko dėl to, jog ji netapo (duomenys neskelbtini). Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos teiginių, kad vyras ją užrakindavo, sekdavo, neleisdavo niekur išeiti, kadangi pareiškėja taip pat pasakojo buvusi (duomenys neskelbtini) partijos rėmėja ir savanore, eidavusi į susitikimus, bendraudavusi su žmonėmis, jiems pagelbėdavusi. Pareiškėja apklausose vengė tiksliai įvardyti įvykių datas ir konkrečias aplinkybes, kalbėjo abstrakčiai ir nenuosekliai. Dėl šių pareiškėjos pasakojimo trūkumų atsakovas pagrįstai jo nelaikė patikimu. Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Pastebėta ir tai, kad pareiškėja patvirtino nepatyrusi nemalonumų dėl savo tautybės ((duomenys neskelbtini)), nurodė turėjusi bendraminčių (duomenys neskelbtini) partijoje, teigė neišpažįstanti jokios religijos.

14. Teismas pažymėjo, kad, atliekant tyrimą, pagrįstai nenustatytas persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad ji negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi. Pareiškėja jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini), todėl pripažintina, kad atsakovas šiais duomenimis vadovavosi pagrįstai. Savo skundą pareiškėja iš esmės grindė abstrakčiais subjektyvaus pobūdžio motyvais apie priešiškai nusiteikusį sutuoktinį ir bendruomenę, nepritariančią jos politinėms pažiūroms, tačiau ji neįvardijo konkrečių grėsmę keliančių faktų, nepaaiškino, kada tiksliai ir kokius grasinimus patyrė. Pareiškėjos pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji patiria realią grėsmę gyvybe ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl savo politinių įsitikinimų.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl neieškojo pagalbos kilmės šalyje dėl, kaip teigia, patirtų grasinimų ir smurto, neieškojo kitų būdų likti kilmės valstybėje kitoje saugioje vietoje. Pabrėžta, kad pareiškėja, pabėgusi nuo savo vyro, nurodė turėjusi gyvenamąją vietą su motina, o kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei.

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jos nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos prašymo. Pareiškėjos pasakojimas yra abstraktus, nekonkretizuotas, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie „blogą“ moterų padėtį kilmės šalyje. Remiantis byloje pateikta atsakovo surinkta informacija, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja negalėtų ir toliau gyventi savo kilmės valstybėje, patirtų beatodairišką smurtą vien dėl buvimo joje, juolab atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodė (duomenys neskelbtini) turinti giminių, bendraminčių, turėjusi ir gyvenamąją vietą. Ekonominio pobūdžio priežastys, materialiniai sunkumai neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Konstatuota, kad pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu ir neatitinka „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjos skundo argumentai nekėlė abejonių teismui ir dėl atsakovo išvadų dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai negalimumo, nes vien tariama grėsmė iš sutuoktinio, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėja nesiekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, valstybės sieną kirto nelegaliai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, todėl nelaikytina, jog pareiškėja elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

17. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Iš Sprendimo matyti, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį atmestas pagrįstai, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtusi valstybės sieną, prašymą pateikė sulaikyta pareigūnų, nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu). Taigi, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis, todėl būtina vykdyti jos išsiuntimą.

18. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjos keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjai maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, Sprendime nėra argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja išsiunčiama jau ne pirmą kartą arba kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė draudimo pareiškėjai atvykti terminą sutrumpinti kiek 2 metų. Atitinkamai, taip pat keistinos Sprendimo ir Komisijos sprendimo dalys dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II laikotarpio, sutrumpinant jį iki 2 metų.

III. 19. Pareiškėja A. M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėja teigia, kad atsakovo atliktas įrodymų tyrimas nebuvo objektyvus, pasireiškė priekabiu jos pasakojimo vertinimu, išankstiniu nusistatymu ir subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėja įvardijo dvi savarankiškais priežastis, sukėlusias jai grėsmę – tikėjimas (atsivertimas nuo (duomenys neskelbtini) tikėjimo, dėl kurio ji patyrė sugyventinio smurtą) ir politinė veikla (duomenys neskelbtini) partijoje, – tačiau atsakovas neidentifikavo ir nedetalizavo šių dviejų savarankiškų priežasčių, netinkamai atliko apklausą, neišsiaiškino reikšmingų faktinių aplinkybių bei nesurinko aktualios informacijos, apsiribojo bendro pobūdžio informacija apie kilmės šalį. Konfliktinė situacija tarp pareiškėjos ir jos vyro kilo religijos pagrindu, nes būtent reikalaudamas jos „grįžimo“ į (duomenys neskelbtini) tikėjimą vyras ją terorizavo, dėl ko ji prarado kūdikį. Atsakovas nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) partijos veiklą (duomenys neskelbtini) ir šios partijos narių persekiojimą. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, vadovavosi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjos asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, sukliudžiusį priimti teisingą sprendimą, o teismas neištaisė šios klaidos. Pareiškėja tvirtina, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, pavyzdžiui, kiekvieną dieną skelbiama apie ginkluoto konflikto su (duomenys neskelbtini) aukas. Atsakovas visiškai neanalizavo ir nepasisakė, ar, grąžinta į kilmės šalį, pareiškėja patirs netinkamą elgesį. Atsakovas taip pat ignoravo pareiškėjos paaiškinimus, jog ji jau buvo persekiojama ar patyrė Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (Įstatymo 83 str. 3 d.), t. y. seksualinę prievartą, netaikė su tuo susijusių EPPB išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių.

21. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

22. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių ginčijamuose sprendimuose padarytas išvadas arba patvirtinančių jos teiginius, kad atsakovas neatliko išsamaus ir visapusiško jos situacijos tyrimo. Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, nepagrįsti. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas ne kartą davė nuorodą į naujausią EPPB oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), vadovavosi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pareiškėja nepateikė jokios naujesnės EPPB skelbiamos informacijos. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjos pateikta kilmės valstybės informacija nepatvirtina tarptautinės apsaugos jai poreikio. Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai ir pan., tačiau ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34786 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1724, kuriuo pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jos neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jos nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) vertinimo. Pareiškėjos teigimu, iš skunde pateiktos informacijos bei per jos apklausas užfiksuotų duomenų matyti, kad Departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei.

26. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

28. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

29. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

30. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai jos sutuoktinio, kuris praeityje smurtavo, – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos: visų pirma, iš pareiškėjos paaiškinimų galima spręsti, kad (duomenys neskelbtini) ji nebuvo persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad Departamentas nesiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji nebus persekiojama dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai, viena vertus, nėra reikšmingi, o kita vertus, skunde taip pat nėra nurodoma šaltinių, kad asmenys vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai būtų persekiojami, EPPB skelbiamuose bendros situacijos (duomenys neskelbtini) vertinimuose tokio profilio asmenys nėra išskiriami; teisėjų kolegija taip pat pritaria Departamento išvadoms dėl tariamo persekiotojo ir pareiškėjos paaiškinimų dėl patirto persekiojimo aplinkybių vertinimo: pareiškėja nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl dėl sutuoktinio, kaip teigiama, vykdyto persekiojimo nesikreipė į kilmės šalies teisėsaugos institucijas ir kodėl pastarosios negalėtų ar nenorėtų suteikti apsaugos. Akcentuotina, kad iš pareiškėjos paaiškinimų galima spręsti, kad ji sutuoktinį paliko prieš 6–7 metus iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), gyveno pas motiną, ji nenurodė jokių aplinkybių, kodėl būtent 2021 metais nusprendė palikti kilmės valstybė, todėl manytina, jog jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra pagrįsta.

31. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos (duomenys neskelbtini) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

32. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti pagrįsti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta nagrinėjant bylą nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu pareiškėjai nėra sudarytos kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

33. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė