2021-05-05 Nr. AB-9555-3-61-3-02909-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1147-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02909-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Profesinė sąjunga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2019 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2D-2366 (5.44E) „Dėl Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimosi“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą priimti naują Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir 2019 m. sausio 9 d. pasirašytos taikos sutarties nuostatas atitinkantį sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinė sąjunga yra savanoriška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Ministerija, Sprendimu informuodama pareiškėją, kad jo prašymas nebus tenkinamas, atsisakė vykdyti teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatas, nevykdo su pareiškėju informavimo ir konsultavimosi procedūrų. Ministerija elgiasi nesąžiningai, eliminuodama darbuotojų išrinktiems atstovams teisę dalyvauti priimant sprendimus, tiesiogiai darančius įtaką darbuotojų darbo ir ekonominėms sąlygoms. Profesinė sąjunga privalo gauti informaciją apie darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualius sprendimus bei teikti savo pastabas dėl jų. Pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti pirkimo komisijos sudėtyje, reaguodamas į didelį darbuotojų susirūpinimą, matydamas, kad patalpų nuomos procesas vyksta galimai neskaidriai.

3. Pareiškėjas teigė, jog tai, kad jis pirmą kartą atsisakė dalyvauti pirkimo komisijoje, nepaneigia jo teisės būti įtrauktam į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kt. darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų ekonominiais ir socialiniais interesais. Sprendime nenurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, nenurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, taip pat nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Ministerija 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2D-650 (5.44E) „Dėl prašymo deleguoti atstovą į pirkimo komisiją“ (toliau – ir 2019 m. vasario 26 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją, kviesdama deleguoti atstovą į Ministerijos sudaromą pirkimo komisiją Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimui organizuoti ir atlikti (toliau – ir Komisija), tačiau pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. PR1-6 (toliau – ir 2019 m. vasario 27 d. raštas) nurodė, kad Ministerija ir pareiškėjas privalo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras, o pareiškėjo dalyvavimas tokio pobūdžio komisijose neatitinka socialinės partnerystės turinio, be to, ūkinių klausimų sprendimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais. Ministerija 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. 2D-808 (5.44E) „Dėl informavimo ir kvietimo dalyvauti pristatyme“ (toliau – ir 2019 m. kovo 12 d. raštas) kreipėsi į pareiškėją, informuodama, kad Komisija yra parengusi techninės specifikacijos projektą ir pakvietė pareiškėjo atstovus dalyvauti jį pristatant. Po techninės specifikacijos projekto pristatymo pareiškėjas teikė pasiūlymus dėl techninės specifikacijos, į daugelį jų Komisija atsižvelgė ir vėliau projektą koregavo. Taigi, Ministerija vykdė informavimo ir konsultavimosi su pareiškėju procedūras.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pats pareiškėjas atsisakė deleguoti atstovą į Ministerijos sudaromą Komisiją, nes Ministerijos patalpų nuomos Kaune klausimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais, o vėliau vėl kreipėsi į Ministeriją, prašydamas jį vis dėlto įtraukti į Komisijos sudėtį, nors jokių argumentų, paneigiančių jo anksčiau išsakytus argumentus nepateikė.

7. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 2VP-147 (21.3) nurodyta, jog nutarta pabaigti Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo procedūras, taigi nebeliko ginčo objekto, kadangi Komisija veiklos nebevykdo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 17 d. prašymą Nr. PR1-17 „Dėl prašymo įtraukti į pirkimo komisiją“, kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjui ir atsakovo 329,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad Ministerija 2019 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, jog Ministerija yra įsipareigojusi įtraukti profesinės sąjungos valdymo organų atstovus į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kt. darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo ekonominiais ir socialiniais interesais, ir kvietė pareiškėją deleguoti valdymo organų atstovą į Ministerijos sudaromą Komisiją. Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. rašte nurodė, kad Ministerija ir pareiškėjas privalo vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūras, o dalyvavimas tokio pobūdžio komisijose neatitinka socialinės partnerystės turinio, kad ūkinių klausimų sprendimas nėra susijęs su darbuotojų socialiniais ir ekonominiais interesais. Pareiškėjas prašė sudaryti galimybes stebėti pirkimo procesą gaunant informaciją, susijusią su pirkimu, bei sudarant galimybę pareiškėjui pateikti savo pastebėjimus ir prašymus. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. vasario 27 d. raštą, 2019 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į pareiškėją bei nurodė, jog Komisija yra parengusi techninės specifikacijos projektą ir pakvietė pareiškėjo valdymo organų atstovus dalyvauti jį pristatant. 2019 m. kovo 14 d. vykusiame pareiškėjo ir Komisijos atstovų susitikime buvo pristatytas techninės specifikacijos projektas. Po pristatymo pareiškėjas teikė pasiūlymus dėl techninės specifikacijos. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. PR1-17 „Dėl prašymo įtraukti į pirkimo komisiją“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Ministerijos kanclerę, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 3D-127 „Dėl Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir į Komisiją įtraukti Profesinės sąjungos atstovą ir jį pavaduojantį asmenį, nerengti ir neorganizuoti Komisijos posėdžių nuo nurodyto laiško gavimo dienos iki tol, kol į Komisiją nebus įtraukti pareiškėjo atstovai. Ministerija Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo.

10. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1698-535/2019 buvo patvirtinta tarp pareiškėjo ir Ministerijos 2019 m. sausio 9 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), pagal kurios 4 punktą, atsakovas įsipareigojo įtraukti pareiškėjo atstovus į visas darbo grupes, komisijas, komitetus ir kitus darinius, svarstant klausimus, susijusius su darbuotojų darbo ekonominiais ir socialiniais interesais.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnį, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13, 18 straipsnius ir nurodė, kad Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios.

12. Teismas nurodė, kad Ministerijos 2019 m. liepos 15 d. pažymoje Nr. IZUM-336 (5.122 E) „Dėl projekto „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną““ vienu iš patalpų nuomos finansavimo šaltinių nurodytas darbo užmokesčio fondas (852 tūkst. Eur) ir socialinio draudimo įmokos (12,4 tūkst. Eur) ir pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad būtent minėtoje pažymoje nurodyta aplinkybė, jog patalpų nuomos finansavimui numatomos darbo užmokesčio fondo lėšos, lėmė pareiškėjo prašymą įtraukti jo atstovus į Komisiją.

13. Teismas pabrėžė, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad naujų narių įtraukimas į pirkimo komisijas ar esamų narių pakeitimas kitais nariais būtų negalimas. Teismas vertino, jog ankstesnis pareiškėjo atsisakymas deleguoti savo atstovą į Komisiją negali būti priežastis, pasikeitus aplinkybėms, atsisakyti įtraukti į Komisiją pareiškėjo atstovus. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs bylos šalių pasisakymus teismo posėdžio metu, nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų negalimas pareiškėjo atstovų įtraukimas į Komisiją, todėl sprendė, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo jis atsisakė įtraukti pareiškėjo atstovus į Komisiją, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jį panaikino.

14. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Komisija jau nebeveikia, kadangi patalpų nuomos procesas nebevyksta, tačiau nepateikė teismui tikslios informacijos ir įrodymų, ar yra priimtas administracinis aktas, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad Komisija nebeveikia. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog jam nėra žinoma informacija, kad Komisija nebevykdo savo funkcijų ir kad ji jų nebegalės vykdyti ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas grąžinti atsakovui nagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Teismas pažymėjo, kad teismo įpareigojimas atsakovui išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo reiškia, jog atsakovas privalo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu ir kitais Prašymui nagrinėti taikomais teisės aktais.

15. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 646 straipsnį ir pažymėjo, kad dėl Taikos sutarties vykdymo pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. eI-1698-535/2019, prašydamas išduoti vykdomąjį dokumentą. Teismas nurodė, jog nagrinėdamas šią administracinę bylą, neturi galimybės vertinti, ar Taikos sutarties šalys (viena iš jų) vykdo sutarties nuostatas. Tam numatyta atskira procedūra, kuria Taikos sutarties šalys turi teisę naudotis. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą priimti Taikos sutarties nuostatas atitinkantį sprendimą.

16. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas aptarė ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8.19 punktus, įvertino Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur) ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, priteisė pusę, t. y. 329,40 Eur, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. 17. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų, kai sprendimas yra be motyvų. Nesutiktina su teismo argumentu, jog nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų negalimas pareiškėjo atstovų įtraukimas į Komisiją, dėl ko Sprendimas teismo buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Vienas iš pagrindinių principų, kuriuo pagrįstas Komisijos darbas, yra to darbo tęstinumas ir nepertraukiamumas. Pareiškėjo kreipimosi dėl įtraukimo į Komisiją metu Komisijos darbas jau buvo pasiekęs baigiamąją stadiją, todėl naujų narių įtraukimas neapibrėžtam laikotarpiui sustabdytų jos veiklą, kadangi kiekvienas naujas narys turėtų susipažinti su pakankamai dideliu kiekiu įvairiausių teisinių ir administracinių dokumentų, todėl visas procesas būtų nepagrįstai vilkinamas, o tai, be kita ko, pažeistų proporcingumo bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad visą laiką tarp pareiškėjo ir Ministerijos vyko informavimo ir konsultavimosi procedūros (2019 m. vasario 26 d. raštas; 2019 m. kovo 12 d. raštas; 2019 m. kovo 14 d. vyko pareiškėjo ir Komisijos atstovų susitikimas; 2019 m. gegužės 28 d. buvo parengtas projekto planas ir atliktas išorės ekspertų nepriklausomas šio plano įvertinimas, į plano ir įvertinimo pristatymą buvo pakviesti pareiškėjo ir kitų institucijų atstovai; 2019 m. gegužės 30 d. projekto planas el. paštu pateiktas susipažinti visiems Ministerijoms darbuotojams), tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atstovauti ir ginti darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus. Be to, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą panaikinti atsakovo Sprendimą, nes tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu buvo aiškiai nurodytos visos aplinkybės, dėl kurių buvo atsisakyta įtraukti pareiškėjo atstovus į Komisiją;

18.2. ABTĮ 147 straipsnyje įtvirtinta, kad materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Nesutiktina su teismo sprendimo argumentu, kad, nors Ministerijos atstovė posėdžio metu ir paaiškino, kad Komisija jau nebeveikia, tačiau, nepateikus į bylą duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad Komisija nebeveikia, yra pagrindas grąžinti atsakovui nagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.

Įsakymu sudarytos Komisijos užduotis: parengti techninę specifikaciją, kuri turi apibrėžti techninius ir ekonominius nuomojamo nekilnojamojo daikto duomenis, parengti pirkimo dokumentus, organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras. Pirkimą pavesta vykdyti skelbiamų derybų būdu. 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 2VP-147 (21.3) nurodyta, kad Komisijos pirmininkas informavo, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. Žemės ūkio ministerijoje gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bei Capital“ raštas „Dėl pasiūlymo atsiėmimo“.

Atsižvelgęs į tai, kad pagal esamą reglamentavimą pirkimo procedūros pasibaigia, jeigu kandidatas atsisako pasirašyti pirkimo sutartį ir nėra kito kandidato, kuris atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, Komisijos pirmininkas pasiūlė priimti sprendimą dėl pirkimo procedūrų pabaigos. Komisijos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui ir buvo nutarta pabaigti Žemės ūkio ministerijos ir viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros administracinių patalpų nuomos Kaune pirkimo procedūras. Pagal Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, (toliau – ir Aprašas) 15 punktą pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

Nagrinėjamu atveju Komisija veikė nuo perkančiosios organizacijos – Ministerijos – rašytinių užduočių jai paskyrimo (Įsakymo) iki sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo (2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2VP-147 (21.3)). Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pirkimo procedūros prasideda, kai perkančioji organizacija paskelbia skelbimą apie pirkimą ar išsiunčia kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose, o pagal 25.3 punktą pirkimo procedūros baigiasi, kai kandidatas (kandidatai) atsisako pasirašyti pirkimo sutartį ir nėra kito kandidato, kuris atitiktų Aprašo 63 punkte nustatytas sąlygas.

Tas pats yra nurodyta ir Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų aprašo, patvirtinto Komisijos 2019 m. balandžio 3 d. protokolu Nr. 2VP-58 (21.3), 19, 20.3 punktuose. Taigi, šie argumentai pagrindžia Ministerijos poziciją ir įrodo, kad Komisija savo darbą baigė ir jokių funkcijų nebevykdo. Teismas nepagrįstai įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes byloje buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2VP-147 (21.3), kuriame aiškiai nurodyta, kad Komisija savo darbą baigė ir patalpų nuomos procesas nebevyksta;

18.3. Skunde nurodyto prašymo panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą nagrinėjimas, o tuo labiau jo patenkinimas nebeturi jokios prasmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017 yra nurodęs, kad byla, kurioje ginčijamas nebegaliojantis ir pareiškėjui teisinių padarinių nesukeliantis administracinis aktas, laikytina neturinti ginčo objekto, todėl teismo sprendimo įvykdymas tokioje byloje būtų neįgyvendinamas. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalimi, manytina, kad išnykus skundo dalykui bei nagrinėjamoje byloje nebelikus ginčo objekto, toliau tęsti pareiškėjo pateikto skundo nagrinėjimą – spręsti klausimą, ar reikia įtraukti pareiškėją į neegzistuojančią ir veiklos nevykdančią darbo grupę – Komisiją, būtų netikslinga ir beprasmiška, kadangi nei vienai, nei kitai šaliai toks nagrinėjimas jokių pasekmių sukelti nebegali.

19. Pareiškėjas Profesinė sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Ministerija nutyli, jog Prašyme išdėstytą pareiškėjo pozicijos pasikeitimą lėmė esminis aplinkybių pasikeitimas – vos 2 dienos iki Prašymo surašymo patalpų nuomai skirtų finansinių išteklių šaltiniu oficialiai buvo nurodytas su darbuotojų interesų įgyvendinimu itin glaudžiai susijęs darbo užmokesčio fondas (Ministerijos viceministro 2019 m. liepos 15 d. patvirtintas dokumentas, kuriame nustatyta, jog daugiau nei 90 procentų patalpų nuomai reikiamų lėšų bus paimta iš darbo užmokesčio fondo);

20.2. Ministerija nepagrįstai teigia, esą Komisija atsižvelgė į pareiškėjo po techninės specifikacijos pateiktus pasiūlymus ir atitinkamai pakoregavo techninės specifikacijos projektą. Ši aplinkybė neatitinka tikrovės, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad į juos buvo atsižvelgta, taigi, remiantis ABTĮ 11straipsnio 2 dalimi, šis Ministerijos teiginys negali būti laikomas įrodytu;

20.3. Pareiškėjas dėl savo valdymo organų delegavimo į Komisiją kreipėsi 2019 m. liepos 17 d., o Komisijos vykdomos pirkimo procedūros buvo tęsiamos dar mažiausiai pusantro mėnesio, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. kai buvo gautas UAB „Bei Capital“ raštas „Dėl pasiūlymo atsiėmimo“;

20.4. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokiu būtent aspektu teismo sprendimas yra be motyvų. Darytina išvada, kad Ministerija laikosi nuostatos, jog jai nepatinkančiais, nepriimtinais ar nepakankamai svariai atrodančiais argumentais grindžiamas teismo sprendimas prilygintinas sprendimui be motyvų. Tačiau toks vertinimas yra klaidingas bei teisiškai ydingas;

20.5. Ministerija nenurodo iš kokių teisės aktų kildina Komisijos darbo tęstinumą ir nepertraukiamumą. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei į bylą pateikti vidiniai Ministerijos dokumentai Komisijos darbo tęstinumo ir nepertraukiamumo principų turinio neapibrėžia ir netgi jų egzistavimo bei taikymo galimybės teisiškai nepagrindžia, taigi šie Ministerijos deklaruojami principai neturi deramo teisinio pagrindo. Netgi jei minėti Komisijos darbo tęstinumo ir nepertraukiamumo principai būtų įtvirtinti, Ministerija nei pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, nei žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, nei savo apeliaciniame skunde nepagrindė, kad pareiškėjo atstovų įtraukimas į Komisijos sudėtį neapibrėžtam laikotarpiui sustabdytų jos veiklą. Ministerija ne tik nepagrindė, kodėl, jos manymu, laikotarpis yra neapibrėžtas, bet ir nepagrindė, kad buvo kažkokia skuba, dėl kurios būtų buvę neįmanoma skirti porą darbo dienų naujam nariui susipažinti su reikiama medžiaga. Juolab, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, visą laiką tarp pareiškėjo ir Ministerijos vyko informavimo ir konsultavimosi procedūros. Vadinasi, pareiškėjo atstovai jau buvo susipažinę su pareiškėjui pateikta medžiaga. Todėl netgi jei objektyviai ir buvo tam tikro papildomo laiko poreikis susipažinti su pirkimo dokumentacija, jis nebuvo nei ilgas, nei neapibrėžtas;

20.6. Teigdama, kad teismui į bylą buvo pateikti reikiami įrodymai, liudijantys, jog Komisija nebeveikia (2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2VP-147 (21.3)), Ministerija klaidingai interpretuoja galiojančius teisės aktus ir siekia, kad šiuo atveju būtų taikoma jai palanki nuostata, kuri pagal galiojančius teisės aktus taikytina visai kitokiose situacijose. Aprašo 15 punkto nuostatos pažodžiui atkartoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 19 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį:

Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. VPĮ 19 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo <...> sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti.

Taigi, pagal VPĮ pirkimo komisija sudaroma arba vienam konkrečiam pirkimui, arba daugiau nei vienam pirkimui ir tokiu atveju konkretūs pavedimai duodami jau veikiančiai komisijai. Būtent ši dvejopa pirkimo komisijos sudarymo tikslo ir veiklos pobūdžio specifika lemia ir susijusį reguliavimą, būtent VPĮ 19 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį, kuriame nustatomi 2 (atitinkami) skirtingi pirkimo komisijos veiklos pradžios ir pabaigos variantai: pirkimo komisiją sudarius vienam konkrečiam pirkimui komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo, o jei atlikti pirkimą pavedama jau anksčiau sudarytai (veikiančiai) pirkimo komisijai (t. y. kai ji atlieka daugiau nei vieną pirkimą), įgaliojimus veikti konkretaus pirkimo procedūrose tokia komisija turi nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

Šioje byloje Komisija buvo sudaryta vienam konkrečiam pirkimui (Įsakymo 1 p.). Dalį užduočių Komisija yra atlikusi (parengta techninė specifikacija), bet pirkimas neatliktas iki galo, o Ministerija jo būtinumo / tikslingumo nėra atšaukusi (t. y. bent jau nominaliai poreikis tebėra išlikęs). Todėl tikslingumo požiūriu akivaizdžiai išlieka prasmė tęsti Komisijos veiklą. Tačiau svarbiausia tai, kad Įsakymu sudarius vienam konkrečiam pirkimui skirtą Komisiją, o ne pavedus pirkimą atlikti kokiai nors jau veikiančiai pirkimo komisijai, Komisijos veikla pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus nesibaigia ir net negali baigtis sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimu, nes jos veiklos pabaigimas (jei pirkimas nebuvo sėkmingai baigtas ir todėl ji dar nepasiekė savo tikslų) teisės aktuose siejamas tik su sprendimo ją panaikinti priėmimu.

Kadangi sprendimo panaikinti Įsakymu sudarytą Komisiją Ministerija nėra priėmusi, pagal VPĮ 19 straipsnio 1 bei 5 dalis ir Aprašo 15 punktą, nėra pagrindo vertinti, kad Komisijos veikla yra baigta;

20.7. Kadangi nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime priimtas politinis sprendimas Ministeriją iškelti į Kauną, nei sprendimas Kaune nuomotis (o ne pirkti) Ministerijos veiklai reikalingas patalpas, nei Įsakymas nėra panaikinti, nesutiktina, kad išnyko skundo objektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 2D-2366 (5.44E) „Dėl Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimosi“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Profesinės sąjungos Prašymą įtraukti jos atstovus į Įsakymu patvirtintos Komisijos sudėtį bei nerengti ir neorganizuoti Komisijos posėdžių, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjo Prašymą įtraukti jo atstovus į Komisiją lėmė sužinota informacija, kad patalpų nuomos finansavimui numatomos darbo užmokesčio fondo lėšos, o nenustatęs jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju būtų negalimas pareiškėjo atstovų įtraukimas į Komisiją, sprendė, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo jis atsisakė įtraukti pareiškėjo atstovus į Komisiją, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo, nes byloje nėra tikslios informacijos ir įrodymų, kad yra priimtas administracinis aktas, kurio pagrindu būtų galima teigti, jog Komisija nebeveikia.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą panaikinti atsakovo Sprendimą, Komisija savo darbą baigė ir patalpų nuomos procesas nebevyksta, todėl atsakovo įpareigojimas priimti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą nebeturi jokios prasmės.

24. Viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2158 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo <...> sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. <...>. Komisija dirba pagal ją sudariusios perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik rašytines jos užduotis ir įpareigojimus. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, Komisijos narių atskirosios nuomonės. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

25. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokioms finansinėms priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui. Tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Apraše (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) nustatytos iš esmės analogiškos Komisijos, vykdančios nuomos konkursą, kaip ir VPĮ pirkimo komisijos sudarymo nuostatos. Aprašo 11 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimui organizuoti sudaroma pirkimo komisija <...>, jai nustatomos užduotys ir suteikiami visi įgaliojimai atlikti tas užduotis. Pirkimo komisija dirba pagal perkančiosios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines užduotis. Pirkimo komisija sprendimus priima posėdyje balsų dauguma. Pirkimo komisijos posėdis ir priimami sprendimai teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Pirkimo komisijos narių. <...> Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę jos nariai. Protokole nurodomi Pirkimo komisijos priimtų sprendimų motyvai ir kiekvieno posėdyje dalyvavusio jos nario nuomonė, pateikiami paaiškinimai. Pirkimo komisija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo (Aprašo 14 p.). Aprašo 15 punkte nurodyta, kad pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

26. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad pirkimo procedūros prasideda, kai perkančioji organizacija paskelbia skelbimą apie pirkimą ar išsiunčia kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose. Aprašo 25 punktas reglamentuoja atvejus, kuomet pirkimo procedūros baigiasi: nutraukiamos pirkimo procedūros dėl aplinkybių, dėl kurių pirkimas tampa nenaudingas, negalimas ar neteisėtas, arba dėl pirkimo kainos ar kitų sąlygų nesutarimo (25.1 p.); sudaroma pirkimo sutartis (25.2 p.); kandidatas (kandidatai) atsisako pasirašyti pirkimo sutartį ir nėra kito kandidato, kuris atitiktų Aprašo 63 punkte nustatytas sąlygas (25.3 p.); visų kandidatų pateikti parduodamų nekilnojamųjų daiktų dokumentai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (25.4 p.); per nustatytą terminą nebuvo gautas nė vienas pasiūlymas (25.5 p.).

27. Žemės ūkio ministro Įsakymo (I t., b. l. 43–44) 2 punktu buvo patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (I t., b. l. 45–47), kurio 7 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad pirkimo komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę jos nariai, o 13 punkte nustatyta, kad pirkimo komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

28. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pirkimo komisijai įgaliojimai gali būti suteikiami sprendimu ją sudaryti ir nustatant jai užduotis arba paskiriant rašytines užduotis, o pirkimo komisijos įgaliojimai nutrūksta nuo sprendimo ją panaikinti priėmimo arba įvykdžius visas nustatytas užduotis, arba nuo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo.

29. Byloje nustatyta, kad Žemės ūkio ministras Įsakymu sudarė Komisiją (Įsakymo 1 p.), nustatė jai užduotį: parengti techninę specifikaciją, kuri turi apibrėžti techninius ir ekonominius nuomojamo nekilnojamojo daikto duomenis, parengti pirkimo dokumentus, organizuoti ir atlikti pirkimo procedūras (Įsakymo 3 p.). Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Prašymu įtraukti Profesinės sąjungos atstovus į Komisijos sudėtį ir nerengti bei neorganizuoti Komisijos posėdžių nuo šio rašto gavimo dienos iki tol, kol nebus į Komisiją įtraukti Profesinės sąjungos atstovai. Atsakovas Sprendimu, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių sudarytos Taikos sutarties sąlygos yra vykdomos, o informavimo ir konsultavimo procesas teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrintas, nusprendė, kad nėra pagrindo keisti Įsakymo, taip pat nėra pagrindo neorganizuoti suplanuotų Komisijos posėdžių, apie kuriuos iš anksto būna informuotos visos juose turinčios dalyvauti šalys.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog naujų narių įtraukimas į pirkimo komisijas ar esamų narių pakeitimas kitais nariais būtų negalimas. Byloje esanti Ministerijos 2019 m. liepos 15 d. pažyma Nr. IZUM-336 (5.122 E) „Dėl projekto „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną““ (III t., b. l. 50–51), kuria vienu iš patalpų nuomos finansavimo šaltinių nurodytas darbo užmokesčio fondas (852 tūkst. Eur) ir socialinio draudimo įmokos (12,4 tūkst. Eur) patvirtina pareiškėjo suinteresuotumą įtraukti jo atstovus į Komisiją, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ankstesnis pareiškėjo atsisakymas deleguoti savo atstovą į Komisiją negali būti priežastis, pasikeitus aplinkybėms, atsisakyti įtraukti į Komisiją pareiškėjo atstovus, o atsakovo Sprendimas, kuriuo jis atsisakė įtraukti pareiškėjo atstovą į Komisiją, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

31. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Komisijos darbo tęstinumu ir nepertraukiamumu, atsiliepime bei teismo posėdžio metu aiškiai nurodytomis visomis aplinkybėmis, dėl kurių buvo atsisakyta įtraukti pareiškėjo atstovus į Komisiją, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

32. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog Komisija jau nebeveikia, kadangi patalpų nuomos procesas nebevyksta. Kaip jau buvo minėta, Komisija sprendimus priima posėdyje balsų dauguma. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę jos nariai. Byloje esantis 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2VP-147 (21.3) (I t., b. l. 99–100) patvirtina, kad Komisija 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio posėdžio metu svarstė UAB „Bei Capital“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštą „Dėl pasiūlymo atsiėmimo“ ir Komisijos pirmininkas, vadovaudamasis, be kita ko, Aprašo 25.3 punktu pasiūlė priimti sprendimą dėl pirkimo procedūrų pabaigos. Komisijos nariai pasiūlymui pritarė vienbalsiai (balsavo „už“ 9 Komisijos nariai). Taigi darytina išvada, jog nepaisant to, kad Žemės ūkio ministro Įsakymo 1 punktu sudaryta Komisija nėra panaikinta, tačiau 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2VP-147 (21.3) yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad Komisijos veikla baigėsi Komisijai priėmus sprendimą dėl pirkimo pagal Administracinių patalpų nuomos pirkimo skelbiamų derybų būdu sąlygų aprašą, patvirtintą Komisijos 2019 m. balandžio 3 d. protokolu Nr. 2VP-58 (21.3), procedūrų pabaigos.

33. Šiuo aspektu paminėtina, kad būtent perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimui organizuoti sudaroma pirkimo komisija. Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė yra nustatyti Komisijos personalinę sudėtį, atsižvelgiant į Apraše įtvirtintus kriterijus (pavyzdžiui, Aprašo 12 p. nustatyta, kad pirkimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Pirkimo komisijos nariais (išskyrus jos pirmininką ir sekretorių, kurie skiriami iš perkančiosios organizacijos darbuotojų ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojų) gali būti įvairių institucijų atstovai. Skiriant pirkimo komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines ir teisines žinias. Pirkimo komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos pirmininko, jos narių negali sieti giminystės ar svainystės ryšiai). Nors pareiškėjas procesiniuose dokumentuose teigia, kad nei Vyriausybės pasitarime priimtas politinis sprendimas Ministeriją iškelti į Kauną, nei sprendimas Kaune nuomotis (o ne pirkti) Ministerijos veiklai reikalingas patalpas, nei Įsakymas nėra panaikinti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Įsakymo 1 punktu sudaryta Komisija ar kokia nors kitos personalinės sudėties komisija vykdo kokias nors jai paskirtas rašytines užduotis, susijusias su administracinių patalpų nuomos pirkimu (pavyzdžiui, rengia naują techninę specifikaciją, naujus pirkimo dokumentus, organizuoja ir atlieka pirkimo procedūras iš naujo).

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Išvada, kad skundžiamas atsakovo individualus administracinis aktas nebesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog jo teisės skundžiamu administraciniu aktu ar atsakovo veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo turi būti išsprendžiamas asmens skundas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pareiškėjo Prašymo turinį (įtraukti Profesinės sąjungos atstovus į Komisijos sudėtį, nerengti bei neorganizuoti Komisijos posėdžių), aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, jog Komisijos veikla tęsiasi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas grąžinti atsakovui nagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.

36. Pastebėtina, kad toks byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas neužkerta pareiškėjui galimybės, pasikeitus aplinkybėms, realizuoti savo konstitucinę teisę kreiptis į atsakovą su motyvuotu rašytiniu prašymu įtraukti Profesinės sąjungos atstovus į naujai sudarytą pirkimo komisiją, jai pavedus vykdyti analogiškas užduotis, kurias vykdė darbą baigusi komisija.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes bei padarė neteisingą išvadą spręsdamas dėl atsakovo Ministerijos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keičiamas – pareiškėjo skundas atmetamas, nustačius, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių.

38. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 329,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju šis baigiamasis teismo procesinis dokumentas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė