2021-11-16 Nr. CB-9606-2-10-3-00199-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. lapkričio 4 d. paduotu atsakovės E. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo peržiūrėjimo. Minėta nutartimi teismas paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo teismas, be kita ko, pripažino atsakovų R. V. ir E. V. 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei taikė restituciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2021-11-16 Nr. CB-9606-2-10-3-00199-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Full text
Nr. DOK-5736
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00199-2020-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2021 m. lapkričio 4 d. paduotu atsakovės E. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo peržiūrėjimo. Minėta nutartimi teismas paliko nepakeistą Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, kuriuo teismas, be kita ko, pripažino atsakovų R. V. ir E. V. 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. K. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) bei taikė restituciją. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė nurodo, jog ginčą nagrinėję teismai pažeidė actio Pauliana ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir ieškinio senaties instituto taikymo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismai nepagrįstai vadovavosi vien tik subjektyviuoju ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijumi, tuo tarpu objektyvusis ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus realiai netaikytas, nors privalėjo būti taikomi abu kriterijai, o senaties termino pradžią nulemti ankstesnis iš jų. Teismai, actio Pauliana ieškinio senaties termino pradžią susiedami vien su aplinkybe, kurios atsiradimas priklausė išimtinai nuo ieškovo valios, padarė actio Pauliana ieškinio senaties institutą beprasmiu, kai bet kuris kreditorius gali ilgą laiką būti pasyvus. Tokiu ydingu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies teisės normų aiškinimu ir taikymu teismai taip pat pažeidė šalių interesų pusiausvyros, teisinių santykių stabilumo principus, suteikė nepagrįstą prioritetą vien ieškovo interesams, kartu be pagrindo pateisinant ieškovo pasyvumą, trukusį nuo pat ieškovo reikalavimo atsiradimo dienos. Atsakovės teigimu, teismai taip pat pažeidė restitucijos taikymo taisykles, netinkamai sprendė atsakovės sąžiningumo klausimą (CK 6.147 straipsnio 2 dalis).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 634 (šešis šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, 2021 m. lapkričio 3 d. sumokėto terminale „Perlas“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Egidija Tamošiūnienė