9942471b-ccfc-4591-9a8b-227e64800f61 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.eI2-1792-535/2021 Proceso Nr. 3-61-3-00073-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1; 3.3.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės , Jolantos Vėgelienės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. R. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja V. R. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o teismo panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ â€žDėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant į Vilniaus universiteto studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )“ tyrimo“; įpareigoti TarnybÄ atlikti iÅ¡ naujo tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ skundÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 2006 m. baigusi antrosios pakopos studijas Universitete ir įgijusi magistro kvalifikacinį laipsnį, 2019-2020 studijų metais, turėdama laisvojo klausytojo statusÄ , studijavo Universiteto programoje Psichologija (S) ir sėkmingai iÅ¡laikė visus pirmojo kurso egzaminus. 2020 m. birželio 15 d. ji elektroniniu bÅ«du dalyvavo priėmime (2020 m. rugsėjo 1 d. - papildomame priėmime) į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetini iÅ¡silavinimÄ )“ (toliau - Studijų programa), numatytÄ Universiteto Studijų prorektoriaus 2020 m. liepos 30 d.

įsakymu Nr. R-332 dėl Universiteto Studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. R-193 „Dėl priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisykles įgyvendinančių teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintame studijų programų sÄ raÅ¡e. Ä® Studijų programÄ vykdomas tiesioginis priėmimas (SÄ raÅ¡o 1 p.). PriėmimÄ Ä¯ Universiteto studijų programas reglamentuoja Universiteto senato 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. S-2017-2-1 patvirtintos „Priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisyklės“ (senato 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. SPN-56 redakcija) .

Tiesioginio priėmimo metu priimama tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas (Taisyklių 42 p.). Negavusi kvietimo studijuoti, pareiÅ¡kėja nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė apeliacijÄ Universiteto Priėmimo komisijos pirmininkui. Ä® apeliacijÄ nustatytu terminu (iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 11 val.) pareiÅ¡kėja atsakymo negavo. Tik 2020 m. rugsėjo 10 d. 16 val. 41 min. pareiÅ¡kėja gavo elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinės konsultantės, kuriame paaiÅ¡kinta, kad kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukÅ¡tesni.

Vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos apeliacijos argumentų - neatsižvelgta į jos turimÄ aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ (antrosios pakopos (magistro) studijų faktÄ ir jų baigiamojo darbo pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį)). Ä® šį argumentÄ minėtame laiÅ¡ke niekaip nebuvo sureaguota. Ä® pareiÅ¡kėjos vėlesnį, 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroninį laiÅ¡kÄ Universiteto studijų prorektoriui V. J., Studentų priėmimo poskyrio vadovui A. Å ., Studijų kokybės ir plėtros skyriaus vadovui A.

U. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakiusi Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus atstovė atmetė galimybę atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos turimÄ antrosios pakopos aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ . PareiÅ¡kėja 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikė skundÄ kaip stojančioji, pateikusi praÅ¡ymÄ dalyvauti priėmime į Studijų programÄ , diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 44 punktu, tiesioginio priėmimo konkursinis balas sudaromas vadovaujantis Taisyklių II skyriaus poskyryje (49-55 punktai) „Konkursinio balo sudarymo principai“ iÅ¡dėstytais principais.

Pagal Taisyklių 49 punktÄ stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisÄ sias studijas konkursinis balas apskaičiuojamas iÅ¡ konkursinių mokomųjų dalykų brandos egzaminų ir metinių pažymių. Konkursinio balo sandarÄ tvirtina Rektorius. Pagal Taisyklių 50 punktÄ konkursinio balo skaičiavimo metodikÄ tvirtina Rektorius. Vadovaujantis SÄ raÅ¡u, Studijų programai taikoma tokia konkursinio balo sandara: „Pagrindiniu arba vientisųjų studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminu) pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis)“ (SÄ raÅ¡o 1 p.).

Jokia detalesnė Studijų programos konkursinio balo sandara ar skaičiavimo metodika nėra patvirtinta. Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo (toliau - Mokslo ir studijų įstatymas) 52 str. 4 d., asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetines studijas suteikiami bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje. Pagal to paties straipsnio 5 d., asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijas, suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.

Pagal to paties straipsnio 7 d., teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali bÅ«ti vientisosios - apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Taisyklės ir SÄ raÅ¡as reglamentuoja Å¡ių kategorijų fizinių asmenų, kurie gali teikti praÅ¡ymus dėl priėmimo į Studijų programÄ , teises ir pareigas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau - Lygių galimybių įstatymas) 2 str. 8 p., socialinė padėtis, be kita ko, yra fizinio asmens įgytas iÅ¡silavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose.

PareiÅ¡kėja skunde argumentavo, kad priklausydama aukščiau minėtai trečiajai kategorijai, Taisyklių ir SÄ raÅ¡o yra diskriminuojama dėl jos socialinės padėties, neatsižvelgiant į jos įgytÄ iÅ¡silavinimÄ (baigtas antrosios pakopos studijas, kurių baigiamojo darbo įvertinimas buvo 9 balai, o studijų dalykų aritmetinis vidurkis - 8,8 balo). Dėl Å¡ios diskriminacijos pareiÅ¡kėja ne tik nepriimta į Studijų programÄ , bet ir atsiduria neapibrėžtoje padėtyje (pažeidžiami jos teisėti lÅ«kesčiai, toliau tęsdama studijas, ji nėra tikra, kad sėkmingai pabaigusi antrÄ jį Studijų programos kursÄ kaip laisvoji klausytoja ir dar kartÄ pateikusi praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į Studijų programÄ 2021 m. bei surinkusi pakankamÄ konkursinį balÄ , bus priimta (perkelta) į trečiÄ jį Studijų programos kursÄ , o neturės viso kurso pradėti iÅ¡ naujo.

Ä® užklausÄ dėl Å¡io teisinio netikrumo, 2020 m. rugsėjo 10 d. pateiktÄ Universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekanei J. A. ji atsakymo negavo.

Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 2 str. 9 p., tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tu taikomos kitam asmeniui. Remiantis Lygių galimybių įstatymo 6 str. 1 p., mokslo ir studijų institucijos, be kita ko, privalo užtikrinti vienodas sÄ lygas asmenims nepaisant socialinės padėties, kai priimama i mokslo ir studijų institucijas.

Pagal to paties įstatymo 8 str. 1 p., įgyvendindamas lygias galimybes, paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sÄ lygas gauti tokias pačias paslaugas. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad, baigusi antrosios pakopos studijas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, yra vertinama skirtingai nei asmenys, baigę vientisÄ sias studijas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje. Priimant į Studijų programÄ pastaruosius ir skaičiuojant konkursinį balÄ atsižvelgiama į jų rezultatus baigus tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas (jas abi apima vientisosios studijos).

Tuo tarpu skaičiuojant PareiÅ¡kėjos konkursinį balÄ neatsižvelgiama į jos antrosios pakopos studijų rezultatus - tarsi jų nebÅ«tų buvę. Taigi lygaus traktavimo principas Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas, kadangi dvi kategorijos asmenų, kurių faktinė ir teisinė padėtis neturi esminių skirtumų, yra traktuojamos skirtingai. PareiÅ¡kėja, baigusi antrosios pakopos studijas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, yra vertinama taip pat, kaip asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje.

Priimant į Studijų programÄ ir skaičiuojant pareiÅ¡kėjos konkursinį balÄ neatsižvelgiama į jos antrosios pakopos studijų rezultatus, tarsi jų nebÅ«tų buvę. Dviejų pakopų studijų baigimas, lyginant su vien pirmosios pakopos studijų baigimu, reikalauja ženkliai didesnių laiko ir darbo sÄ naudų: tÄ objektyviai atspindi studijų programų apimtis (pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 str. magistrantÅ«ros studijų programos apimtis gali bÅ«ti 60, 90 arba 120 studijų kreditų).

Tačiau priėmimo į Studijų programÄ konkursinis balas sudarytas vien iÅ¡ „pagrindinių <...> studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymio (pažymių aritmetinio vidurkio)“. Taigi lygaus traktavimo principas Å¡iuo atveju yra pažeidžiamas, kadangi dvi kategorijos asmenų, kurių faktinė ir teisinė padėtis turi esminių skirtumų (vieni yra baigę aukÅ¡tesnės pakopos studijas ir gavę ženkliai daugiau studijų kreditų nei kiti) yra traktuojamos taip pat.

PareiÅ¡kėja skunde argumentavo, kad nebÅ«tų diskriminuojama, jei priimant į Studijų programÄ , bÅ«tų atsižvelgiama į jos pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) yra aukÅ¡tesnis. Tokiu atveju jos teisinė padėtis sutaptų su priimamų į Studijų programÄ asmenų, baigusių vientisÄ sias studijas (kaip minėta, vientisosios apima pirmosios ir antrosios pakopos studijas).

Tik nurodytu bÅ«du skaičiuojant pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), bÅ«tų pripažinta pareiÅ¡kėjos skirtinga faktinė ir teisinė padėtis (baigtos aukÅ¡tesnės pakopos studijos) lyginant su asmenimis, pretenduojančiais į Studijų programÄ po pirmosios pakopos studijų baigimo. Nurodyta pažymio (pažymių aritmetinio vidurkio) skaičiavimo tvarka, kai atsižvelgiama į aukÅ¡tesnį iÅ¡ dviejų pakopų studijų pažymių (pažymių aritmetinių vidurkių), nediskriminuotų asmenų, baigusių pagrindines ar vientisÄ sias studijas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, kadangi jie objektyviai turi vienÄ , po Å¡ių studijų gautÄ baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį).IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ Tarnybos kontrolierė 2020 m. gruodžio 10 d. priėmė SprendimÄ , kuriame, be kita ko, konstatavo, kad (i) asmens įgytas iÅ¡silavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis (ir Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nustatomas diskriminacijos fakto buvimas ar nebuvimas); ir (ii) Universitetui yra suteikiama teisė savo statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus, tačiau tokia tvarka turi neprieÅ¡tarauti Lygiu galimybių įstatyme numatytiems nediskriminavimo principams.

Sprendimu pareiÅ¡kėjos skundas pripažintas nepagrįstu nurodant, kad nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Tarnyba netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas Tarnybos sprendimas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Sprendimu buvo tiesiogiai pažeistos jos teisės ir teisės aktais saugomi interesai, Sprendimu neteisėtai buvo konstatuota, kad nebuvo pareiÅ¡kėjos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Tarnyba neatliko iÅ¡samaus tyrimo pagal SkundÄ Tarnybai, kadangi nevertino stojimo į kitas Universiteto studijų programas turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ sÄ lygų ir susiklosčiusios praktikos.

Be Studijų programos, Universitetas siÅ«lo dar dvi studijų programas turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ : „Teisė (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )ir „Visuomenės sveikata (turintiems aukÅ¡tÄ jį koleginį, universitetinį (biologijos arba edukologijos krypties) ar medicinos mokyklos iÅ¡silavinimÄ )“ (toliau - Visuomenės sveikatos programa). Stojant į pastarÄ jÄ programÄ konkursinį balÄ sudaro studijų aukÅ¡tojoje koleginėje ar universitetinėje mokykloje ar medicinos mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminu) pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis).

Taigi nėra nustatyta, kad naudojamas tik bakalauro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys. PareiÅ¡kėjos atstovui 2020 m. gruodžio 23 d. susisiekus telefonu su Universiteto Medicinos fakulteto akademine konsultante V. G., Å¡i patvirtino, kad stojant į Visuomenės sveikatos programÄ gali bÅ«ti naudojamas ir magistro studijų pažymys. Sprendimas yra neteisėtas toje dalyje, kurioje jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tarnyba turėtų įvertinti stojimo į Universiteto siÅ«lomas programas kompleksiÅ¡kai (t. y. ne tik stojimo į Studijų programÄ , bet ir į Visuomenės sveikatos programÄ sÄ lygas) ir, remdamasi papildoma informacija, atlikti iÅ¡samų tyrimÄ pagal SkundÄ Tarnybai. Tarnyba, telefonu susisiekusi su Universiteto atstovu, nustatė (Sprendimo 6 psl.), kad kai asmuo stoja į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )“ ir turi du bakalauro diplomus, formuojant konkursini balÄ naudojamas (nors priėmimo sÄ lygos to nenumato) palankesnis iÅ¡ dviejų bakalauro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymiu (aritmetinis pažymių vidurkis).

Nurodo, kad ta pati praktika bÅ«tų taikoma ir tuo atveju, jei tas pats asmuo yra ir baigęs vientisÄ sias studijas, ir gavęs bakalauro diplomÄ : naudojamas palankesnis iÅ¡ bakalauro ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymių (aritmetinis pažymių vidurkis). Tačiau jei tas pats asmuo turi ir bakalauro, ir magistro diplomÄ , nėra naudojamas palankesnis iÅ¡ bakalauro ir magistro baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymių (aritmetinis pažymių vidurkis) (priėmimo sÄ lygos tokios galimybės nepagristai nenumato).

Pasak Tarnybos (Sprendimo 10 psl.), konstatuojant diskriminacijos faktÄ bÅ«tina nustatyti, kad „asmenys yra panaÅ¡iose aplinkybėse“ ir „asmuo yra traktuojamas blogiau negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų elgiamasi su kitu asmeniu“. Atitinkamai, Tarnybai „kyla abejonių, ar, leidžiant <...> naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį,“ bÅ«tų užtikrintas teisingas stojimas į ProgramÄ , nes „bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties“ (Sprendimo 11 psl.).

Vadovaujantis Å¡iuo Tarnybos aiÅ¡kinimu, esminis kriterijus nustatant, ar du studijas baigę asmenys yra „panaÅ¡iose aplinkybėse,“ - studijų programų apimtis. PareiÅ¡kėja sutinka su tokia Tarnybos pozicija. Vadinasi, neleisti naudoti palankesnį iÅ¡ bakalauro ir magistro diplomų pažymių reiÅ¡kia diskriminuoti magistro diplomÄ turintį asmenį prieÅ¡ kitus asmenis, esančius panaÅ¡ioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį): (i) prieÅ¡ asmenis, turinčius du ar daugiau bakalauro diplomų; ir (ii) prieÅ¡ asmenis turinčius vienÄ ar daugiau bakalauro ir vienÄ vientisųjų studijų diplomÄ .

Abiem Å¡iais atvejais studijų apimtis ne mažesnė nei magistro diplomÄ gavusio asmens, ir abiejų kategorijų asmenys turi galimybę panaudoti geriausiÄ iÅ¡ turimų diplomų pažymių. Tačiau asmuo, turintis bakalauro ir magistro diplomÄ , tokio pasirinkimo stodamas į Studijų programÄ neturi, nors yra panaÅ¡ioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį). Tarnyba, dar kartÄ atlikdama tyrimÄ turėtų įvertinti Å¡ias aplinkybes ir Universiteto administracinių aktų (SÄ raÅ¡o ir Taisyklių) nuostatas, susijusias su lygių galimybių pažeidimu, pagal pareiÅ¡kėjos SkundÄ Tarnybai.

Tarnyba, atmesdama pareiÅ¡kėjos skundÄ , pasisakė, kad „asmenys, baigę vientisÄ sias studijas, ir asmenys, baigę pirmosios bei antrosios pakopos studijas, negali bÅ«ti palyginami, kadangi asmenys iÅ¡ esmės skirtingu bÅ«du įgijo savo bakalauro ir/ arba magistro laipsnio diplomus“ (Sprendimo 10 psl.). Tarnyba Sprendime nepaaiÅ¡kina, kÄ reiÅ¡kia įgyti diplomus „iÅ¡ esmės skirtingu bÅ«du“. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, vertinant diskriminacijos faktÄ turi reikÅ¡mės ne diplomo „gavimo bÅ«das“, o studijų programų apimtis.

TÄ patvirtina pati Tarnyba, Sprendime (11 psl.) konstatuodama: „bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties“. Be to, Tarnyba nurodė, kad „vientisųjų studijų atveju asmens pirmosios ir antrosios pakopos studijų rezultatai sudaro vienÄ visumÄ â€œ (Sprendimo 10 psl.). Tarnyba patvirtino, jog asmens, gavusio diplomÄ po vientisųjų studijų, ir asmens, gavusio diplomÄ po antrosios pakopos studijų, iÅ¡klausytų programų apimtis iÅ¡ esmės yra ta pati. Tarnyba Sprendime tokiu bÅ«du pateikė dvi prieÅ¡taringas iÅ¡vadas: (i) bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo magistro programos apimties, todėl leisti naudoti magistro diplomo rezultatÄ reikÅ¡tų diskriminacijÄ bakalaurų atžvilgiu; (ii) bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo vientisųjų studijų apimties, tačiau leisti naudoti vientisųjų studijų diplomo rezultatÄ nereiÅ¡kia diskriminacijos bakalaurų atžvilgiu.

Å iuo atveju priimant SprendimÄ buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti sprendimo pagrįstumÄ , todėl Tarnyba turėtų dar kartÄ atlikti tyrimÄ ir suformuluoti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ aptariamu klausimu. Tarnyba taip pat nepagrįstai vertino, ar bÅ«tų diskriminacija „leidžiant vienos grupės stojančių asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį“ (Sprendimo 11 psl.). PareiÅ¡kėja tokio reikalavimo nekėlė, ji siÅ«lė nustatyti (skundo Tarnybai 20 punktas), kad bÅ«tų „atsižvelgiama į stojančiojo pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymiu aritmetinis vidurkis) yra aukÅ¡tesnis“, tačiau Tarnyba konkrečiai Å¡iuo klausimu savo Sprendime nepasisakė.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad bÅ«tina įpareigoti TarnybÄ atlikti tinkamÄ tyrimÄ pagal SkundÄ Tarnybai ir, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinti, ar pagrįstai Universiteto leidžiama stojant į Studijų programÄ naudoti palankesnį iÅ¡ dviejų bakalauro (vientisųjų studijų) diplomų pažymių, tačiau neleidžiama naudoti palankesnį iÅ¡ bakalauro ir magistro diplomų pažymių, turint omenyje, kad Å¡ių kategorijų stojantieji yra panaÅ¡ioje padėtyje (pagal studijų programų apimtį), taip pat į tai, kad stojant į Visuomenės sveikatos programÄ gali bÅ«ti naudojamas ir magistro studijų pažymys.

Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarnyboje buvo gautas pareiÅ¡kėjos skundas dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu stojant į Vilniaus universiteto studijų programÄ â€žPsichologijÄ (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€œ (toliau vadinama ir Studijų programa). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 15 d. elektroniniu bÅ«du dalyvavo priėmime (2020 m. rugsėjo 1 d. papildomame priėmime) į Studijų programÄ .

PareiÅ¡kėja negavo kvietimo studijuoti, kadangi, pasak Universiteto Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinės konsultantės, kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukÅ¡tesni. PareiÅ¡kėja teigė, kad formuojant konkursinį balÄ turėjo bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į jos turimÄ bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), bet ir į magistro diplomo pažymius. Universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. R-193 yra nustatyta, kad formuojant konkursinį balÄ Ä¯ Studijų programÄ yra vertinamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). BÅ«tent Å¡is Universiteto teisės aktas nagrinėjamu atveju numato priėmimo į Universiteto Studijų programÄ sÄ lygas, taigi lygių galimybių kontrolierė vertino, ar tokia priėmimo tvarka (konkursinio balo skaičiavimo tvarka) nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kurias Å¡vietimo įstaigos, kiti Å¡vietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sÄ lygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai priimama į Å¡vietimo įstaigas, kitus Å¡vietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokama ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo Å¡vietimo programas, kurias jie vykdo.

PareiÅ¡kėja skunde Tarnybai nurodė, kad yra diskriminuojama socialinės padėties (jos turimu iÅ¡silavinimu) pagrindu. PareiÅ¡kėja taip mano, kadangi formuojant konkursinį balÄ Ä¯ Studijų programÄ yra vertinami vientisųjų studijų, apimančių tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Pasak PareiÅ¡kėjos, kadangi ji baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas (atskirai, prieÅ¡ingai nei vientisųjų studijų atveju), ji yra panaÅ¡ioje padėtyje kaip ir vientisÄ sias studijas baigę asmenys, bet yra traktuojama kitaip.

PareiÅ¡kėja skunde Tarnybai teigė, kad nebÅ«tų diskriminuojama, jeigu priimant j Studijų programÄ bÅ«tų atsižvelgiama į jos pirmosios pakopos arba antrosios pakopos studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), priklausomai nuo to, kurios pakopos studijų pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) yra aukÅ¡tesnis. Universitetas pabrėžė, kad LR Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aukÅ¡tųjų mokyklų konkurencijos principas, detalizuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir suteikiantis aukÅ¡tosioms mokykloms teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus.

Kaip ir buvo pabrėžta Sprendime, neatsižvelgiant į tai, kad Universitetui yra suteikiama teisė savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus, tokia tvarka turi neprieštarauti Lygių galimybių įstatyme numatytiems nediskriminavimo principams. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, socialinė padėtis - fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai, asmens įgytas išsilavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis.

Nustatant diskriminacijos fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , yra palyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar tokiomis pačiomis arba panaÅ¡iomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai. PareiÅ¡kėja teigė, kad ji turėtų bÅ«ti lyginama su asmenimis, baigusiais vientisÄ sias studijas, apimančias tiek pirmÄ jÄ , tiek antrÄ jÄ studijų pakopÄ . Pasak jos, asmenų, kurie baigė vientisÄ sias studijas ir stoja į Studijų programÄ , yra vertinami tiek pirmosios pakopos, tiek antrosios pakopos rezultatai, o pareiÅ¡kėjos atveju buvo įvertinti tik pirmosios pakopos studijų rezultatai.

Atsižvelgiant į tai, kad diskriminacija, remiantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, iÅ¡ esmės apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai vienu iÅ¡ Å¡iame įstatyme numatytu pagrindu, kuriuo diskriminacija yra draudžiama, asmuo yra traktuojamas blogiau negu panaÅ¡iomis aplinkybės yra, buvo ar bÅ«tų elgiamasi su kitu asmeniu, bÅ«tina nustatyti, kad asmenys yra panaÅ¡iose aplinkybėse ir įmanoma atlikti palyginimÄ . PareiÅ¡kėja nurodo, kad neprašė Tarnybos, kad bÅ«tų vertinamas tik jos magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių vidurkis).

Bet kaip teigė pareiÅ¡kėja skunde Tarnybai, ji manytų, kad nėra diskriminuojama, jeigu stojant į Studijų programÄ bÅ«tų vertinamas vienas iÅ¡ jos turimų diplomų (bakalauro arba magistro) rezultatų, kuris bÅ«tų geresnis (aukÅ¡tesnis). PareiÅ¡kėjos atveju tai yra jos magistro diplomo rezultatai - jos magistro baigiamojo darbo pažymys yra 9, o bakalauro baigiamųjų egzaminų vidurkis yra 7. Taigi nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai, jeigu bÅ«tų vertinamas palankesnis iÅ¡ dviejų pareiÅ¡kėjos turimų diplomų rezultatų, bÅ«tų vertinamas tik magistro baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

Sprendime buvo nustatyta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180,210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų (3-4 metai), o pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 8 dalies nuostatas, magistrantūros studijų programos apimtis gali būti 60, 90 arba 120 studijų (1-2 metai) kreditų. Pareiškėja 2004 m. įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (kreditų apimtis - 167,5), o 2006 m.

įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį (nacionalinių kreditų apimtis - 80, ECTS kreditų - 120). Lyginant nacionalinių kreditų apimtį, pareiÅ¡kėjos bakalauro studijos yra du kartu ilgesnės nei magistro studijos. Nurodo, kad bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo magistro programos apimties, todėl kyla abejonių, ar, leidžiant vienos grupės stojančių asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), o kitų asmenų grupei - bakalauro diplomo baigiamuosius rezultatus, bÅ«tų užtikrinamas teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto studijų programÄ .

Tarnybos nuomone, bakalauro (pirmos pakopos) studijų ir magistro (antros pakopos) studijų apimtys yra iÅ¡ esmės skirtingos, dėl to asmenys negali bÅ«ti palyginami ir kyla pagrįstų abejonių, kad leidžiant vertinti tik magistro studijų rezultatus nebÅ«tų užtikrinta teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto Studijų programÄ . Studijų apimtys nėra vienintelis kriterijus, dėl kurio nagrinėjamu atveju nėra įmanoma atlikti palyginimo ir nustatyti, kad pareiÅ¡kėja patenka į mažiau palankiÄ padėtį.

PareiÅ¡kėja teigė, kad ji turėtų bÅ«ti lyginama su asmenimis, baigusiais vientisÄ sias studijas, kadangi vientisosios studijos apima tiek pirmosios pakopos, tiek antrosios pakopos studijas, o ji irgi yra baigusi pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir antrosios pakopos (magistro) studijas. Atkreipia dėmesį, kad vientisosios studijos apima abi studijų pakopas ir atskirų studijų pakopų rezultatai vientisųjų studijų diplome yra neatskiriami, taigi nėra jokios realios galimybės Universitetui vertinti tik vientisųjų studijų pirmosios pakopos rezultatų.

Tokiu atveju, jeigu bÅ«tų nevertinami vientisųjų studijų rezultatai, nes jie apima abi pakopas, vientisÄ sias studijas baigusiems asmenims iÅ¡vis bÅ«tų apribojama galimybė dalyvauti priėmime į Universiteto Studijų programÄ . Atkreipia dėmesį, kad, remiantis Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 7 dalies nuostatomis, vientisųjų studijų programos apimtis gali bÅ«ti 300 arba 360 (studijų krypties (krypčių) apraÅ¡e nustatytais atvejais) studijų kreditų (5-6 metai). Pabaigus antrosios pakopos (magistrantÅ«ros) studijas (60, 90 arba 120 studijų kreditų) bei pabaigus vientisÄ sias studijas yra gaunamas magistro diplomas, tačiau kreditų apimtis iÅ¡ esmės skiriasi.

Pabrėžia, kad nėra įmanoma baigti tik antrosios pakopos (magistrantÅ«ros) studijų prieÅ¡ tai nepabaigus pirmosios pakopos (bakalauro) ar vientisųjų studijų. Pastebi, kad vertinant studijų apimtis - vientisosios studijos (įprastai užtrunkančios penkis metus) savo apimtimi yra žymiai labiau panaÅ¡ios į bakalauro studijas (įprastai užtrunkančios keturis metus) nei į magistro studijas (įprastai užtrunkančios du metus). Atkreipia dėmesį, kad ir teisės aktai atskiras studijų formas reglamentuoja skirtingai, kas suponuoja jų esminių skirtumų, draudžiančių jas trakuoti kaip tapačias ar lygiavertes, buvimÄ .

Mokslo ir studijų įstatyme vientisosios studijos bei studijos pagal bakalauro ir magistro programÄ apibrėžiamos skirtingai. VientisÄ sias studijas baigę asmenys gauna tik vienÄ diplomÄ (magistro), nors tokiu bÅ«du baigia dvi studijų pakopas. Dėl Å¡ios priežasties nėra įmanoma pareiÅ¡kėjos hipotetiÅ¡kai palyginti su vientisÄ sias studijas pabaigusiais asmenimis. Negalint atlikti palyginimo, nėra galimybės nustatyti diskriminacijos fakto buvimo / nebuvimo. PareiÅ¡kėja, baigusi pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistrantÅ«ros) pakopos studijas atskirai, negalėtų bÅ«ti lyginama su asmenimis, baigusiais dvi atskiras bakalauro studijų programas, ar asmenimis, baigusiais bakalauro ir vientisÄ sias studijas, kadangi tai yra formaliai skirtingos studijos ir asmenys nėra vienodose aplinkybėse.

Priėmimo į Studijų programÄ tvarka, numatyta Universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. R-193, visiems stojantiems yra vienoda, t. y., konkursinio balo formavimui yra pasirenkamas bakalauro arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Pažymi, kad tokiu atveju, neatsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), niekam nėra teikiama privilegijų arba nėra apribojamos kokių nors asmenų teisės dėl socialinės padėties (turimo iÅ¡silavinimo).

Tai, kad pareiÅ¡kėja turi magistro iÅ¡silavinimÄ , priimant į Studijų programÄ neturi reikÅ¡mės, kadangi formuojant konkursinį balÄ yra vertinami tik bakalauro studijų baigimo rezultatai arba vientisųjų studijų baigimo rezultatai. Universitetas neturi pareigos vertinti pareiÅ¡kėjos magistro diplomo baigimo rezultatų. Diskriminacija socialinės padėtis pagrindu tokiu atveju bÅ«tų įmanoma, jeigu dėl pareiÅ¡kėjos turimo magistro laipsnio diplomo jos bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) bÅ«tų vertinamas blogiau negu asmenų, kurie turi tik pirmosios pakopos diplomÄ arba vientisųjų studijų diplomÄ .

Nurodo, kad Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog asmenims stojant į studijų programÄ â€žPsichologijÄ (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ )“, Universitetas, formuojant konkursinį balÄ vertindamas tik bakalauro studijų ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), bet neatsižvelgdamas į magistro diplomo baigimo rezultatus, nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos skundo tyrimo metu Tarnyba neturėjo informacijos, kad stojant į studijų programÄ â€žVisuomenės sveikata“ gali bÅ«ti vertinami ir magistro studijų rezultatai. Be to, tai yra kita studijų programa, vykdoma kitame Universiteto fakultete (Medicinos fakultete), o taip pat į Å¡iÄ programÄ gali stoti ir asmenys, turintis tik aukÅ¡tÄ jį koleginį iÅ¡silavinimÄ , kuris negali bÅ«ti prilyginamas universitetiniam iÅ¡silavinimui. Daro iÅ¡vadÄ , kad stojimas į studijų programÄ â€žVisuomenės sveikata“ ir stojimas į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ )“ iÅ¡ esmės yra skirtingas ir negali bÅ«ti tarpusavyje palyginamas.

Jeigu stojimas į Å¡ias dvi skirtingas programas bÅ«tų palyginamas, tokiu atveju Universitetas ir į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ )“ ar kitas panaÅ¡ias programas, į kurias įprastai gali stoti tik aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys, turėtų leisti stoti asmenims turintiems tik aukÅ¡tÄ jį koleginį iÅ¡silavinimÄ . 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. (20)SN-146)SP-95 „Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant j Vilniaus universiteto studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ) tyrimo“ yra priimtas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, dėl tojo keisti arba kitaip tenkinti pareiÅ¡kėjos skunde Teismui iÅ¡dėstytų reikalavimų nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo 2020 m. priėmime į Vilniaus universiteto bakalauro studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ) ir nebuvo priimta studijuoti remiantis konkursine eile dėl nepakankamo konkursinio balo. Pagal Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. R-193 „Dėl priėmimo į Vilniaus universiteto studijų programas taisykles įgyvendinančių dokumentų patvirtinimo“ patvirtintÄ konkursinio balo sandarÄ ir konkursinio balo skaičiavimo metodikÄ 2020-2021 studijų metais, stojimo į bakalauro studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ) konkursinis balas sudaro pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

Tokia konkursinio balo sandara visiÅ¡kai atitinka Lygių galimybių įstatymo reikalavimus ir jo nustatytÄ paskirtį - užtikrinti, kad bÅ«tų įgyvendintos LR Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimÄ varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ Ä®statymų leidėjas detalizavo daugelyje įstatymų, o mokslo ir studijų srityje - Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje, atskleisdamas konstitucinio principo įgyvendinimo savitumus bei derindamas su kitais Konstitucijoje įtvirtintais principais siekiant iÅ¡laikyti jų balansÄ .

Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje dėstomi mokslo ir studijų principai parodo, kad nei vienas principas negali bÅ«ti taikomas izoliuotai neatsižvelgiant į kitus, kaip antai (Å¡iuo konkrečiu atveju svarbius) akademinės laisvės ir autonomijos, akademinės etikos, studentų sÄ Å¾iningos konkurencijos ir kt. principus. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas aukÅ¡tųjų mokyklų autonomijos principas, detalizuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje ir laiduojantis aukÅ¡tosioms mokykloms teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus, kelia reikalavimus aukÅ¡tosioms mokykloms užtikrinti Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų viseto taikymÄ iÅ¡laikant harmoningÄ jų tarpusavio pusiausvyrÄ .

Vilniaus universiteto statuto (toliau - Statutas) 43 straipsnis numato, kad studentus į UniversitetÄ priima Universiteto rektorius, o Statuto 21 straipsnis įtvirtina, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine (toliau - Reguliaminas). Vienas iÅ¡ ReguliaminÄ sudarančių dokumentų yra aukščiau minimu 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus įsakymu Nr. R-193 patvirtintas dokumentas „Studijų programų sÄ raÅ¡as, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-¬2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sÄ lygos į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ).

Vadovaujantis minėtu Universiteto studijų prorektoriaus įsakymu, konkursinis balas stojantiesiems į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ) yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Ä®gyvendinant lygių galimybių principÄ , tame tarpe ir tokia forma, kaip jis apibrėžiamas Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnyje, konkursinis balas skaičiuojamas tik iÅ¡ pagrindinių arba vientisųjų studijų iÅ¡silavinimÄ patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems užtikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ).

PrieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad konkursinio balo skaičiavimo metodika turi apimti ir magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymius, bÅ«tų iÅ¡kreipiamas sÄ Å¾iningos konkurencijos ir akademinės etikos principų įgyvendinimas bei Konstitucinio Teismo suformuota praktika, įpareigojanti vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžianti iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai, nes suteiktų nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡ stojančiuosius, baigusius tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje kai tuo tarpu reikalavimas yra „turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€œ.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo metu yra pakankamai dažnas reiÅ¡kinys, kad kvalifikacijos tobulinimo siekiantys asmenys, stojantys į Vilniaus universiteto siÅ«lomas studijų programas, skirtas aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintiems asmenims, jau yra baigę ne vienÄ , o kelias magistro studijų programas, todėl tokiu atveju laikantis nuoseklumo konkursinio balo skaičiavimo metodika turėtų apimti ir kelių magistro darbo (baigiamojo egzamino) pažymius tuo bÅ«du dar stipriau deformuojant stojančiųjų konkurencijÄ ir nepagrįstai diskriminuojant tik pagrindines studijas baigusius asmenis.

Pažymi, kad Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę, apima savyje ir draudimÄ teikti privilegijas atskiriems asmenims ar atskiroms asmenų grupėms. Esama konkursinių balų skaičiavimo metodika stojantiesiems į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ) užtikrina nediskriminacines sÄ lygas stojantiesiems, baigusiems tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, bei nesudaro pagrindo teikti privilegijų stojantiesiems, baigusiems vienÄ ar kelias magistro studijų programas.

Studijų sistemos sandara įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatymo 52 str. Å io straipsnio 7 dalis numato vientisųjų studijų, apimančių pirmosios (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos elementus, egzistavimÄ . Nustatydami konkursinio balo stojantiesiems į studijų programas, skirtas aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turintiems asmenims, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo pateikiamuose studijų baigimÄ patvirtinančiuose dokumentuose nurodomus baigiamųjų darbų (baigiamųjų egzaminų) pažymius pervertinti, atskiriant tik jų dalį.

Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. p. pareiÅ¡kėjos laiÅ¡ke, adresuotame Vilniaus universiteto studijų prorektoriui el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini) , nurodoma, kad stojamojo balo skaičiavimo metodika jai buvo gerai žinoma. PareiÅ¡kėja nesikreipė į universitetÄ iki konkurso į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ) pradžios, niekaip neiÅ¡reiÅ¡kė nei pastebėjimų, nei kritikos Å¡iuo klausimu, o tik paaiÅ¡kėjus jÄ netenkinantiems konkurso rezultatams iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl „individualaus jos situacijos vertinimo“.

Dėl to skundo argumentacija dėl galimos diskriminacijos nėra įtikinanti ir pagrįsta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020-12-10 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020-09-28 pateikė Tarnybai skundÄ dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu stojant į Vilniaus universiteto studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€œ. PareiÅ¡kėja Å¡iame skunde nurodė, kad 2020-06-15 elektroniniu bÅ«du dalyvavo priėmime (2020-09-01 papildomame priėmime) į Studijų programÄ . Ji negavo kvietimo studijuoti, nes kitų stojančiųjų konkursiniai balai buvo aukÅ¡tesni. (taip paaiÅ¡kino jai VU Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus akademinė konsultantė).

PareiÅ¡kėjos nuomone, formuojant konkursinį balÄ , turėjo bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į jos turimÄ bakalauro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį) , bet ir į magistro diplomo pažymius. Kaip seka iÅ¡ VU studijų prorektoriaus 2020-04-30 įsakymo Nr.R-193, formuojant konkursinį balÄ Ä¯ Studijų programÄ yra vertinamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo ( baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

VU Statuto 43 straipsnis numato, kad studentus į UniversitetÄ priimÄ jo rektorius, Statuto 21 straipsnyje nurodyta, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine, kurio vienas iÅ¡ dokumentų yra 2020-04-30 prorektoriaus Ä®sakymu patvirtintas „Studijų programų sÄ raÅ¡as, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sÄ lygos į studijų programÄ Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ ).

Sutinkamai su Ä®sakymu, konkursinis balas stojantiesiems į minėtÄ studijų ProgramÄ yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymų aritmetinis vidurkis).Konkursinis balas skaičiuojamas tik iÅ¡ pagrindinių arba vientisinių studijų iÅ¡silavinimÄ patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems užtikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų ProgramÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad yra diskriminuojama socialinės padėties (jos turimo iÅ¡silavinimo ) pagrindu, nes formuojant konkursinį balÄ Ä¯ Studijų programÄ yra vertinami vientisųjų studijų, apimančių tiek pirmosios, tiek antrosios pakopos studijas, baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

Nurodo, kad ji baigė pirmosios ir antrosios pakopos studijas (atskirai, prieÅ¡ingai nei vientisųjų studijų atveju), ji yra panaÅ¡ioje padėtyje kaip ir vientisÄ sias studijas baigę asmenys, bet yra traktuojama kitaip. Universitetui yra suteikta teisė jo Statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus, Å¡i tvarka neturi prieÅ¡tarauti Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnyje nurodytiems nediskriminavimo principams. Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 8d., asmens įgytas iÅ¡silavinimas yra sudėtinė socialinės padėties pagrindo dalis.

Atsakovė, gavusi pareiÅ¡kėjos SkundÄ , atliko tyrimÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 14 straipsnio nuostatas, lygių galimybių kontrolierius atlieka Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ , o pagal 17 straipsnio 1 dalį, Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų. Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu (pastarajame įtvirtintas diskriminacijos draudimas iÅ¡skirtinai lyties pagrindu).

Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas sÄ raÅ¡as pagrindų, dėl kurių lygių galimybių kontrolierius tiria skundus, t. y., dėl galimos diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos. Nurodyti antidiskriminaciniai įstatymai reguliuoja apibrėžtus visuomeninius santykius ir yra netaikomi tiems visuomeniniams santykiams, kurie nėra įtvirtinti Å¡iuose įstatymuose.

Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams, t. y.: valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnis); Å¡vietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis); visų nuosavybės formų darbdaviams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis); prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis); darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrÄ profesijÄ (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnis bei Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis); draudžiama diskriminuoti asmenis dėl lyties nustatant ir taikant socialinės apsaugos nuostatas, įskaitant sistemose, pakeičiančiose arba papildančiose valstybinio socialinio draudimo sistemÄ (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis).

Pagal Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas netiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sÄ lyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant gali atsirasti, atsiranda ar galėtų atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranaÅ¡umo teikimas tam tikros lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos asmenims.

Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje tiesioginė diskriminacija apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui. Dėl nurodytų aplinkybių, vadovaujantis minėtuose įstatymuose įtvirtintomis tiesioginės bei netiesioginės diskriminacijos apibrėžtimis, tiriant galimos diskriminacijos fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , yra lyginami keli žmonės, kurie skiriasi savo tapatybės požymiais, kitais požymiais, ir vertinama, ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.

Vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 30 str.1 ir 2 dalimis atsakovė 2020-10-02 raÅ¡tu Nr.(20)SN-146)S-537 kreipėsi į UniversitetÄ , praÅ¡ydama motyvuotai paaiÅ¡kinti , ar pareiÅ¡kėja stojo į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )“; dėl kokių priežasčių ji nebuvo priimta į Å¡iÄ studijų ProgramÄ ; kaip sudaromos stojimo į studijų ProgramÄ konkursinis balas; dėl kokių priežasčių skaičiuojant stojimo konkursinį balÄ nėra vertinamas pareiÅ¡kėjos (arba kitų asmenų) antrosios pakopos (magistro) studijos universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, bet vientisosios studijos, apimančios tiek pirmÄ jÄ , tiek antrÄ jÄ pakopÄ , yra vertinamos bei papraÅ¡yta pateikti kitÄ su tyrimu susijusiÄ informacijÄ . 2020-10-28 raÅ¡tu Nr.(20)SN-146S-573 atsakovė kreipėsi į UniversitetÄ , praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių Universiteto studijų prorektoriaus 2020-04-30 įsakymu Nr.R-193 yra nustatyta, kad formuojant konkursinį balÄ vertinamas tik bakalauro studijų ir vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis) ; dėl kokių priežasčių formuojant konkursinį balÄ negali bÅ«ti vertinamas stojančiojo magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis); kaip faktas, kad Universitetas bakalauro studijų programoje „Psichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )“ apie 20 proc. dalykų yra įskaitomi iÅ¡ ankstesniųjų studijų, lemia konkursinio balo formavimÄ ; kodėl terminas „pagrindinės studijos“ yra suvokiamas tik kaip bakalauro studijos bei papraÅ¡yta pateikti kitÄ su tyrimu susijusiÄ informacijÄ . 2020-10-15 Tarnyboje buvo gautas Universiteto 2020-10-13 raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta į Tarnybos pateiktus klausimus.

Universitetas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo 2020m. priėmime į Universiteto bakalauro studijų ProgramÄ , ji nebuvo priimta studijuoti remiantis konkursine eile dėl nepakankamo konkursinio balo. Pagal Universiteto prorektoriaus 2020-04-30 įsakymu Nr.R-193 patvirtintÄ tvarkÄ , stojimo į bakalauro studijų ProgramÄ konkursinis balas sudaro pagrindinių arba vientisinių studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių vidurkis). Programoje apie 20 proc. dalykų yra įskaitomi iÅ¡ ankstesniųjų studijų, todėl stojimo metu vertinami atitinkamos pakopos universitetinio iÅ¡silavinimo rezultatai. 2020-11-26 Tarnyba gavo Universiteto 2020-11-23 raÅ¡tÄ Nr.SR-545 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo atsakyta į Tarnybos papildomus klausimus.

Å iame RaÅ¡te, be kita ko, nurodyta, kad VU statuto 43 straipsnis numato, kad studentus į UniversitetÄ priima Universiteto rektorius, o Statuto 21 straipsniu įtvirtinta, kad studentų priėmimo tvarka yra nustatoma Universiteto reguliamine, kurio vienas iÅ¡ sudarančių dokumentų yra 2020-04-30 VU studijų prorektoriaus įsakymu Nr.R-193 patvirtintas dokumentas „Studijų programų sÄ raÅ¡as, konkursinio balo sandara ir priėmimo terminai stojantiesiems į Vilniaus universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tiesioginio priėmimo metu 2020-2021 m. studijų metais“, kuriame nustatytos ir priėmimo sÄ lygos į studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ )“.

Vadovaujantis minėtu VU Ä®sakymu, konkursinis balas stojantiesiems į studijų ProgramÄ yra pagrindinių arba vientisųjų studijų universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis). Ä®gyvendinant lygių galimybių principÄ (Lygių galimybių įstatymo 6 str..), konkursinis balas skaičiuojamas tik iÅ¡ pagrindinių arba vientisųjų studijų iÅ¡silavinimÄ patvirtinančio dokumento siekiant visiems stojantiesiems už-tikrinti lygias galimybes pretenduoti į studijų ProgramÄ .

Nurodo, kad prieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų laikomasi pozicijos, kad konkursinio balo skaičiavimo metodika turi apimti ir magistro studijų baigiamojo darbo ( baigiamųjų egzaminų) pažymius, bÅ«tų iÅ¡kreipiamas sÄ Å¾iningos konkurencijos ir akademinės etikos principų įgyvendinimas ir Konstitucinio Teismo suformuota praktika, įpareigojanti vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžianti iÅ¡ esmės tokius pat faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai, nes suteiktų nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡ stojančiuosius, baigusius tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, kai tuo tarpu reikalavimas yra turėti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ .

Nurodo, kad esama konkursinių balų skaičiavimo metodika stojantiesiems į studijų ProgramÄ užtikrina nediskriminacines sÄ lygas stojantiesiems, baigusiems tik pagrindinių studijų programas universitetinėje aukÅ¡tojoje mokykloje, bet nesudaro pagrindo teikti privilegijų stojantiesiems, baigusiems vienÄ ar kelias magistro studijų programas. Studijų sistemos sandara įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnyje, o Å¡io straipsnio 7d. numatyta vientisųjų studijų, apimančių pirmosios (pagrindinių studijų) ir antrosios pakopos elementus, egzistavimÄ .

Terminas „pagrindinės studijos“ vartojamas kaip atitikmuo pirmosios pakopos (bakalauro) studijoms ir naudojamas daugybėje poįstatyminių teisės aktų, tačiau siekiant didesnio aiÅ¡kumo stojantiesiems, Universitetas nuo 2021m. pakeis formuluotę iÅ¡ „pagrindinės studijos“ į „pirmosios pakopos studijos“. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai stojamojo balo skaičiavimo metodika buvo žinoma iÅ¡ anksto, tai ji nurodo savo 2020-09-11 el. laiÅ¡ke, adresuotame VU prorektoriui .PareiÅ¡kėja tik paaiÅ¡kėjus jÄ netenkinantiems konkurso rezultatams iÅ¡reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl „individualaus jos situacijos vertinimo“.

Atsakovė tyrimo metu vertino, ar Universitetas, priimdamas studentus į studijų ProgramÄ ir vertindamas tik bakalauro studijų arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymius (pažymių vidurkius) , bet neatsižvelgdamas (nevertindamas) į stojančiojo magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių vidurkį), nepažeidė Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1punkto nuostatų, pagal kurias Å¡vietimo įstaigos, kiti Å¡vietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sÄ lygas asmenims nepaisant lyties , rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai priimama į Å¡vietimo įstaigas, kitus Å¡vietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokama ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo Å¡vietimo programas, kurias jie vykdo.

Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , VU pateiktus atsakymus bei informacijÄ , priėmė 2020-12-10 sprendimÄ Nr.(20)SN-146)SP-95 „Dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu priimant į Vilniaus universiteto studijų programÄ â€žPsichologija (turintiems aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ )“, kuriuo nusprendė pripažinti pareiÅ¡kėjos skundÄ nepagrįstu, kadangi nepasitvirtino jame nurodyti pažeidimai. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Tarnyba, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , įvertino pareiÅ¡kėjos skunde nurodytas aplinkybes, gavusi Universiteto informacijÄ bei papildomÄ medžiagÄ , vertino pareiÅ¡kėjos skundo pagrįstumÄ Lygių galimybių įstatymo aspektu. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatytas diskriminacijos socialinės padėties (Ä®statymo 2 straipsnio 8d.) pagrindu faktas. Diskriminacija, remiantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, iÅ¡ esmės apibrėžiama kaip elgesys su asmeniu, kai vienu iÅ¡ Å¡iame įstatyme numatytu pagrindu , kuriuo diskriminacija yra draudžiama, asmuo yra traktuojamas blogiau negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų elgiamasi su kitu asmeniu, todėl bÅ«tina nustatyti, kad asmenys yra panaÅ¡iose aplinkybėse ir įmanoma atlikti palyginimÄ .

Sprendime nurodyta, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 7d. nuostatas , teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali bÅ«ti vientisos – apimti pirmosios ir antrosios pakopos studijas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 58 str.2d. asmenims, baigusiems vientisųjų studijų arba magistratÅ«ros studijų programÄ , iÅ¡duodamas magistro diplomas ir diplomo priedėlis. Asmenys, baigę vientisas studijas, negauna bakalauro diplomo, tik magistro diplomÄ , tuo atveju, kai asmuo baigia pirmosios pakopos ir antrosios pakopos studijas atskirai, yra gaunami 2 atskiri diplomai – bakalauro ir magistro.

Vientisųjų studijų atveju asmenims pirmosios ir antrosios pakopos studijų rezultatai yra neatskiriami ir sudaro vienÄ visumÄ . Dėl Å¡ios priežasties, laikytina, kad nėra galimybės vertinti tik vientisųjų studijų pirmosios pakopos rezultatus. Atsakovė pagrįstai konstatavo, kad asmenys, baigę vientisas studijas, ir asmenys, baigę pirmosios ir antrosios pakopos studijas, negali bÅ«ti palyginami, nes jie iÅ¡ esmės skirtingu bÅ«du įgijo savo bakalauro ir / arba magistro laipsnio diplomus. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad priėmimo į studijų ProgramÄ tvarka, numatyta Universiteto 2020-12-30 Ä®sakymu visiems stojantiems yra vienoda, t.y. konkursinio balo formavimui yra pasirenkamas bakalauro arba vientisųjų studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 (studijų krypties (krypčių) apraše nustatytais atvejais) studijų kreditų, o šio Įstatymo 53 str.8d. numatyta, kad magistratūros studijų programos apimtis gali būti 60,90 arba 120 studijų kreditų. Kaip seka iš bylos duomenų, pareiškėja 2004m. įgijo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (kreditų apimtis – 167,5), o 2006m. įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį (nacionalinių kreditų apimtis – 80, ECTS kreditų – 120).

Tokiu bÅ«du bakalauro programos apimtis iÅ¡ esmės skiriasi nuo magistro diplomo apimties. Dėl to kyla abejonių, ar leidžiant vienos grupės stojančiųjų asmenų konkursinio balo formavimui naudoti tik magistro diplomo baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), o kitų asmenų grupei – bakalauro diplomo baigiamuosius rezultatus, bÅ«tų užtikrinamas teisingas ir visiems vienodai prieinamas stojimas į Universiteto studijų programÄ . Atsakovė padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neatsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymį (pažymių aritmetinį vidurkį), niekam nėra teikiama privilegijų arba nėra apribojamos kokių nors asmenų teisės dėl socialinės padėties (turimo iÅ¡silavinimo).

Tai, kad pareiÅ¡kėja turi magistro iÅ¡silavinimÄ , priimant į studijų ProgramÄ neturi reikÅ¡mės, nes formuojant konkursinį balÄ yra vertinami tik bakalauro studijų baigimo rezultatai., o Universitetas neturi pareigos vertinti jos magistro diplomo baigimo rezultatų. Atsakovė Sprendime nurodė, kad vientisų studijų atveju pirmoji ir antroji studijų pakopos yra neatskiriamos, tai yra formaliai kitokio pobÅ«džio studijos negu bakalauro ir magistro studijos, vykdomos atskirai , todėl pareiÅ¡kėjos neįmanoma palyginti su vientisas studijas baigusiais asmenimis., o negalint atlikti palyginimo, negalimas ir diskriminacijos fakto buvimo/nebuvimo nustatymas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad skundžiamas Sprendimas nepažeidžia Lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. PareiÅ¡kėjos skunde nurodyta aplinkybė, jog Tarnyba neatliko iÅ¡samaus tyrimo, nes nenagrinėjo kitos Universiteto studijų programos „Visuomenės sveikata (turintiems aukÅ¡tÄ jį koleginį (visų krypčių), universitetinį (tik biologijos ir edukologijos krypčių) ar medicinos mokyklos iÅ¡silavinimÄ )“ . Ji nurodo, kad stojant į Å¡iÄ studijų programÄ gali bÅ«ti naudojamas ir magistro studijų baigiamojo darbo (baigiamųjų egzaminų) pažymys (pažymių aritmetinis vidurkis).

Kaip seka iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjos skundo tyrimo metu atsakovė neturėjo informacijos, jog stojant į studijų programÄ â€žVisuomenės sveikata“ gali bÅ«ti vertinami ir magistro studijų rezultatai, be to į Å¡iÄ programÄ gali stoti ir asmenys, turintys tik aukÅ¡tÄ jį koleginį iÅ¡silavinimÄ , kuris neprilyginamas universitetiniam iÅ¡silavinimui. Tokiu bÅ«du stojimas į studijų programÄ â€žVisuomenės sveikata“ ir į studijų ProgramÄ iÅ¡ esmės yra skirtingas ir negali bÅ«ti tarpusavyje palyginamas.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovės 2020-12-10 Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl netenkinus pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti TarnybÄ atlikti iÅ¡ naujo tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ skundÄ , skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88str.1p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1p., 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos V. R. skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Jolanta Vėgelienė