99415a2d-1e2c-4e16-bd69-b0330709d538 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI2-3017-426/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01127-2020-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:Â 8.1.2.; 8.4.;

55.1.3.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. K.,

atsakovo atstovui D. J.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. L. (V. L.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Â

Teismas

Â

nustatė:

Â

PareiÅ¡kėjas V. L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas pripažinti, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas arba Migracijos departamentas) 2020 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. (15/5-8)44U-1623 teisinis pagrindas panaikinti nacionalinę vizÄ pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 19 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ yra neteisėtas ir pripažinti, kad Å engeno informacinėje sistemoje (toliau – SIS) 2020 m. vasario 7 d. įraÅ¡as apie praneÅ¡imÄ neįleisti pareiÅ¡kėjo yra padarytas dėl jo kaltų veiksmų ir jį panaikinti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Radmirus“ (toliau – ir Bendrovė), dėl to jam, Baltarusijos Respublikos piliečiui, buvo iÅ¡duota nacionalinė viza. PareiÅ¡kėjas darbdavio valia buvo perkeltas į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (toliau – Vokietija) nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Skunde aiÅ¡kina, kad turėjo visus reikiamus dokumentus, suteikiančius teisę laisvai judėti Europos SÄ jungoje, iki 2020 m. vasario mėnesio dirbo Vokietijoje, kol buvo priimtas sprendimas panaikinti nacionalinę vizÄ . Tvirtina, jog bÅ«damas Vokietijoje, nepažeidė migracijos taisyklių, nepadarė kitų pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 26 d. iÅ¡ Baltarusijos Respublikos ketino kirsti Lietuvos Respublikos sienÄ pagal turimÄ nacionalinę vizÄ , tačiau jam buvo uždrausta atvykti, motyvuojant SIS galiojančiu įraÅ¡u. Jam galioja įspėjimas atsisakyti įleisti atvykti į Å engeno erdvę arba joje apsigyventi. PareiÅ¡kėjui įraÅ¡as sukelia teisines pasekmes, nes negalės pakliÅ«ti į Å engeno erdvę iki 2023 m. vasario 7 d.

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad sprendime atskiru pagrindu yra nurodyta tariamoji aplinkybė, kad nacionalinė viza naikintina pagal Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ , pagal kurį Å engeno valstybė į centrinę antros kartos SIS yra įtraukusi įspėjimÄ apie neįleidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas. Jam nėra žinoma, kokiais teisiniais pagrindais Vokietijos oficialių institucijų sprendimu buvo įtrauktas į SIS sistemÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pripažinus sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinus atitinkamoje dalyje, vėl atsirastų teisė praÅ¡yti Europos SÄ jungos valstybės dėl naujos vizos iÅ¡davimo.

Pagrindiniu teisiniu dokumentu Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas įvardija ReglamentÄ Nr. 1987/2006 dėl antros kartos Å engeno informacinės sistemos (II) sukÅ«rimo, veikimo, naudojimo (toliau – Reglamentas). PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad jo atvejis neatitinka Reglamento 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų. Teigia, kad bylos nagrinėjimo kontekste teismui pakanka atlikti formalų įraÅ¡ymo į SIS patikrinimo pagrindÄ ir įsitikinti, ar egzistuoja perspėjimo atsisakyti leisti atvykti dėl Reglamento 24 straipsnio 2 dalies a) ir b) punktuose nurodytų pagrindų. Jeigu nebÅ«tų pagrindų, atsirastų prielaidos abejoti atsakovo priimto sprendimo pagrįstumu. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad pagrindai neegzistuoja.

PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad jis buvo įdarbintas Lietuvoje UAB „Radmirus“, kuri jį iÅ¡siuntė atlikti tam tikras darbo funkcijas į VokietijÄ . PareiÅ¡kėjui nėra žinoma ir, kaip teigia, negali bÅ«ti žinoma, ar UAB „Radmirus“ laikėsi visų reikalavimų dėl darbuotojų įdarbinimo ir migracijos reikalavimų Å engeno erdvėje. PareiÅ¡kėjas mano, kad jis negali atsakyti dėl migravimo procedÅ«rų nesilaikymo, jeigu už jų laikymÄ si iÅ¡imtinai buvo atsakinga Bendrovė.

Pareiškėjo nuomone, byloje itin svarbu nustatyti faktinę aplinkybę ir tuo pačiu įvertinti, ar Vokietijos viešojo administravimo subjektai tinkamai taikė Reglamento teisės nuostatas. Vien tai, kad galimai UAB „Radmirus“ nesilaikė Vokietijos nacionalinės teisės migracijos taisyklių, dar nereiškia, kad būtent pats pareiškėjas turi būti traukiamas į SIS.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė jį patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu, praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime atsakovas teigia, kad 2019 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjui, kaip atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ dirbti ir turinčiam profesijÄ , kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (pareiÅ¡kėjas nurodo – Lietuvos darbo biržos) direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is, buvo iÅ¡duota nacionalinė viza (D) Nr. 003792179 galiojusi iki 2020 m. kovo 13 d.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ginčija tik vienÄ iÅ¡ dviejų pagrindų. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas buvo priimtas dviem pagrindais, todėl bent vieno iÅ¡ jų buvimas daro jį teisėtu ir pagrįstu.

Migracijos departamentas pažymi, kad ginčijamu sprendimu buvo panaikinta pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota nacionalinė viza (D). Jis nesukėlė kitų teisinių pasekmių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas negali atvykti į Å engeno erdvę iki 2023 m. vasario 7 d. Dėl to skundo argumentas, jog prarado galimybę praÅ¡yti kitos Europos SÄ jungos valstybės vizos, yra nepagrįstas.

Remdamasis Reglamento 24 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nurodo, kad pagrindas įtraukti įspėjimÄ Ä¯ centrinę antros kartos SIS dėl pareiÅ¡kėjo neįsileidimo pagal Reglamento nuostatas yra Vokietijos kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas, o ne ginčijamas aktas.

Atsakovo nuomone, pagal Reglamento IV skyriaus nuostatas kiekvienas asmuo turi teisę gauti asmens duomenis, susijusius su jais ir įvestus į SIS, reikalauti, kad netikslÅ«s duomenys apie jį bÅ«tų iÅ¡taisyti, taip pat kreiptis į bet kurios valstybės narės kompetentingÄ teismÄ ar institucijÄ dėl informacijos paÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimÄ jis bÅ«tų apskundęs. Atsakovas mano, kad ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuotas Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ .

Atsakovas mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas tvirtina, kad sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek suformuotÄ teismų praktikÄ .

Atsakovo atstovas skundo reikalavimų nepripažįsta, prašo jo netenkinti. Paaiškino,jog pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Atleidimo fakto neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikinta nacionalinė viza, bei įpareigojimo ateityje nesiremti SIS sistemos 2020 m. vasario 7 d. dienos įraÅ¡u apie pareiÅ¡kėjÄ , sprendžiant atsakovui pagal kompetencijÄ klausimus dėl migracijos dokumentų (vizos, laikino leidimo gyventi) iÅ¡davimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kėjui, atvykstančiam į Lietuvos RespublikÄ dirbti ir turinčiam profesijÄ , kuri įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is, buvo iÅ¡duota nacionalinė viza (D) NR. 003792179, galiojusi iki 2020 m. kovo 13 d.

Atsakovas, 2020 m. vasario 26 d. įvertinęs Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ UAB „Radmirus“, kuri jo praÅ¡yme dėl nacionalinės vizos (D) iÅ¡davimo buvo nurodyta kaip priėmėjas. Taip pat nustatė, kad dėl užsieniečio kita Å engeno valstybė (Vokietija) į centrinę antros kartos Å engeno informacinę sistemÄ 2020 m. vasario 7 d. įtraukė įspėjimÄ dėl neįsileidimo pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – Reglamentas) nuostatas (Reglamento 24 straipsnis) iki 2023 m. vasario 7 d.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Ä®statymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 19 straipsniu, nustatęs, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų, taip pat, kad dėl jo kita Å engeno valstybė į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ yra įtraukusi įspėjimÄ dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, ginčijamu sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad Migracijos departamentas nepagrįstai taikė Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuomone. Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teisėtai ir pagrįstai rėmėsi Pažyma apie ieÅ¡komÄ asmenį. Å ioje pažymoje pareiÅ¡kėjas įvardytas kaip „trečios Å¡alies pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Å engeno erdvę arba joje apsigyventi (SIS II Reglamento 24 str.)“. Å io draudimo galiojimo pabaiga – 2023 m. vasario 7 d. Akivaizdu, kad galiojant nurodytam draudimui, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , privalėjo juo remtis, todėl aptartas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas neginčija pirmosios dokumento dėl nacionalinės vizos panaikinimo priežasties.

Vizų iÅ¡davimo sÄ lygas, atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (toliau – Å engeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Ä®statymas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Vizų apraÅ¡as) nuostatos ir Europos SÄ jungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir iÅ¡duotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – Europos SÄ jungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas).

Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu dėl jo kita Å engeno valstybė į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ yra įtraukusi įspėjimÄ dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä .

Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr.1987/2006 „Dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo“ 10 punkte nustatyta, kad SIS II turėtų bÅ«ti perspėjimai draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais; pagal 3 straipsnio a) punktÄ â€“ „perspėjimai“ – tai SIS II įvestų duomenų rinkinys, leidžiantis kompetentingoms institucijoms identifikuoti asmenį, kad bÅ«tų galima imtis konkretaus veiksmo.

Bylos duomenys patvirtina, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustatęs, kad kita Å engeno valstybė t. y. Vokietija yra įtraukusi į Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl pareiÅ¡kėjo neįsileidimo į Å engeno teritorijÄ iki 2023 m. vasario 7 d., konstatavo pagrindÄ , numatytÄ Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į kompetentingas Vokietijos institucijas dėl Å¡io draudimo, todėl jis galioja ir Å¡iuo metu. Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , negalėjo nesiremti Å¡ia faktine aplinkybe.

Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , faktines aplinkybes, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, pagrįstai panaikino nacionalinę vizÄ .

Pažymėtina, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų Å¡alių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl Å¡ių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios Å¡alies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Pagal Reglamento 34 straipsnio 2 dalį tik perspėjimÄ pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba iÅ¡trinti savo įvestus duomenis. Taigi, pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vokietijos priimtu sprendimu, turi galimybę kreiptis į kompetentingas Å¡ios Å¡alies institucijas ir skųsti priimtÄ sprendimÄ . Jo atstovas teismoposėdyje patvirtino, kad tokia teise jo atstovaujamasis iki Å¡iol nepasinaudojo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti Migracijos departamentÄ ateityje nesiremti SIS sistemos 2020 m. vasario 7 d. dienos įraÅ¡u apie pareiÅ¡kėjÄ , sprendžiant atsakovui pagal kompetencijÄ klausimus dėl migracijos dokumentų (vizos, laikino leidimo gyventi) iÅ¡davimo. Å is reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . Konstatavus, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iÅ¡vestinis reikalavimas taip pat netenkintinas tais pačiais motyvais, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ asmens argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Rūta Miliuvienė

Iveta Pelienė

Saulius Jakaitis