2019-02-20 Nr. AB-4918-3-61-3-00087-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-160-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00087-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. R. ir valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2019 m. sausio 14 d. patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. csprl-326; 2) panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), R. R. vardu; 3) panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), V. R. vardu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo, gauto 2019 m. sausio 14 d., dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statiniai), V. R. vardu.

Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. csprl-326 ir VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti ginčo statinius R. R. vardu.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai ginčijo teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsniu, teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę nurodytą teritorinio registratoriaus sprendimą apskųsti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, o nesutikdamas su jos sprendimu – kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyti priimti dalį pareiškėjo skundo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į 2018 m. lapkričio 6 d. skundo, kurį jis teikė Centriniam registratoriui ir kurį išnagrinėjus buvo priimtas skundžiamas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. csprl-326, 9, 35, 45 punktuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus ir teigia, kad 2018 m. lapkričio 6 d. skunde išdėstytas faktinis pagrindas bei suformuluotas skundo dalykas aiškiai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. skundu siekė panaikinti ginčo statinių registraciją tiek V. R. (kaip vienintelio ginčo statinių savininko), tiek R. R. vardu. Formalus 2018 m. lapkričio 6 d. skundo reikalavimų apibendrinimas šio dokumento pabaigoje nesuteikia pagrindo teigti, jog pareiškėjas ginčijo ginčo statinių registraciją tik R. R. vardu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl ginčo statinių registracijos R. R. vardu panaikinimo objektyviai negali būti patenkintas pirma nepanaikinus ginčo statinių registracijos V. R. vardu (kaip vienintelio statinių savininko). Taigi abu šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję, o reikalavimas dėl ginčo statinių registracijos V. R. vardu panaikinimo, laikytinas išvestiniu reikalavimo dėl ginčo statinių registracijos R. R. vardu panaikinimo atžvilgiu.

Pareiškėjo manymu, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. csprl-326 turinys taip pat patvirtina, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo metu buvo iš esmės nagrinėjami abu pareiškėjo reikalavimai tiek dėl ginčo statinių registracijos V. R. vardu teisėtumo, tiek dėl ginčo statinių registracijos R. R. vardu teisėtumo.

Pareiškėjas teigia, kad net pripažinus, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. skunde nereiškė reikalavimo panaikinti ginčo statinių registraciją V. R. vardu (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), pareiškėjas turi teisę keisti administracinėje byloje pateikto skundo dalyką dėl reikalavimo susijusio su ginčo statinių registracijos V. R. vardu panaikinimu.

Atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimai dėl ginčo statinių registracijos V. R. ir R. R. vardu panaikinimo yra tarpusavyje susiję, taip pat į tai, kad pareiškėjo reikalavimas dėl ginčo statinių registracijos R. R. vardu iš esmės negali būti išspęstas pirma neišnagrinėjus ginčo statinių registracijos V. R. vardu teisėtumo, pareiškėjas teigia, jog 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad savo 2018 m. lapkričio 6 d. skunde atsakovas yra paminėjęs, jog buvo nepagrįstai įregistruota ir V. R. nuosavybės teisė į ginčo statinius, nebuvo susietos su pareiškėjo reikštu reikalavimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai „Panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre įrašą, jog tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vartai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bromas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso R. R.“. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. cspr1-326 atsakė į šiuos pareiškėjo motyvus nurodydama, kad pirminė teisinė registracija į ginčo statinius atlikta 2018 m. rugsėjo 28 d. pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Komisija pažymėjo, kad pateiktos deklaracijos atitinka teisės aktų reikalavimus, jose užpildyti teisės aktų reikalaujami duomenys, už kuriuos atsako statytojas V. R., todėl jos laikytinos tinkamu dokumentu statinių registravimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad V. R. negali būti šios bylos šalimi, nes 2018 m. spalio 10 d. mirė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai skundė teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu. Savo 2018 m. lapkričio 6 d. skunde pareiškėjas bandė įrodyti, kad 2018 m. spalio 5 d. dovanojimo sutartis tarp V. R. ir R. R. yra sudaryta apgaulės būdu ir tuo pagrindu prašė panaikinti 2018 m. spalio 5 d. įrašą viešajame registre. 2019 m. sausio 14 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir atskirajame skunde pareiškėjas nebeteikia reikšmės dovanojimo sutarčiai ir prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 28 d. įrašą dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius V. R. vardu, o to pasekoje ir 2018 m. spalio 5 d. įrašą dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius R. R. vardu. Terminas apskųsti teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą išviešinti V. R. nuosavybės teises yra praleistas dėl pareiškėjo kaltės, pareiškėjo argumentai dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo (įrašo) įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl rašytinių įrodymų ir papildomų paaiškinimų prijungimo, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, pateikė R. R. kartu su atsiliepimu į skundą pateiktą 2017 m. gruodžio 29 d. 6C formą „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ ir VĮ Registrų centro pareiškėjui pateiktą 2017 m. gruodžio 29 d. 6C „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys“. Šie dokumentai jau yra administracinėje byloje (I t., b. l. 164, II t., b. l. 193, 194), todėl nėra jokio pagrindo juos papildomai prijungti prie bylos. Taip pat pareiškėjas pateikė 2014 m. rugpjūčio 28 d. V. R. įgaliojimą R. R. Pabrėžtina, kad apeliacinis procesas nėra tapatus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės jam sukliudė aptariamą dokumentą teismui pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant jo skundo priėmimo klausimą, nenurodė aplinkybių, kokią reikšmę šie duomenys turi vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Bendrovės pateiktą 2014 m. rugpjūčio 28 d. V. R. įgaliojimą R. R.. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, susiję su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimas (įrašas) ir VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas (įrašas) yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl teisėjų kolegija papildomus pareiškėjo paaiškinimus prijungia prie bylos ir vertins nagrinėdama Bendrovės atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Ši procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. įtvirtinta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos (31 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu siekia, kad būtų priimtas nagrinėti jo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su R. R. nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir nurodyti juridinį pagrindą bei paaiškinti, kodėl ginčo statiniai buvo inventorizuoti kaip R. R. nuosavybė bei imtis priemonių ištaisyti klaidą. 2018 m. spalio 24 d. prašymu pareiškėjas prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto kadastro įrašą, kad ginčo statiniai priklauso R. R.. Pareiškėjo 2018 m. lapkričio 6 d. skunde Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai prašė panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro įrašą, kad ginčo statiniai priklauso R. R.. Paminėtina, kad R. R. nuosavybės teisės į ginčo statinius buvo įregistruotos VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimu (įrašu). Taigi, pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas nesikreipė į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d sprendimą (įrašą) dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimo V. R. vardu.

Vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 2 dalimi, paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) nagrinėti ne teismo tvarka, jo forma ir turinys turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pareiškėjas, 2018 m. lapkričio 6 d. skundu kreipdamasis į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kaip skundžiamą sprendimą (veiksmą) įvardijo VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti ginčo statinius R. R. vardu, taip apibrėždamas ginčo nagrinėjimo ribas.

Pažymėtina, kad minėtas VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimas (įrašas) ir VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas (įrašas) yra du atskiri, savarankiški teritorinio administratoriaus sprendimai, abu įrašai padaryti remiantis skirtingais dokumentais, abejiems sprendimams taikytini individualūs jų apskundimo terminai. Kaip minėta, pats pareiškėjas 2018 m. lapkričio 6 d. skunde suformuluotais reikalavimais apibrėžė ginčo nagrinėjimo ribas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, 2018 m. lapkričio 6 d. skundo argumentuose įvardijo tam tikras aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių į ginčo statinius įregistravimu V. R. vardu, nesudaro pagrindo ikiteismine tvarka nagrinėtą ginčą nagrinėjant teisme išplėsti ginčo ribas ir nagrinėti savarankišką pareiškėjo reikalavimą dėl VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo (įrašo), kuris nebuvo nagrinėtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjo nurodoma teisė keisti skundo dalyką ginčo atveju taip pat negali būti realizuojama pareiškiant tokius reikalavimus, kurie nebuvo išnagrinėti įstatymų nustatyta išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo (įrašo) įregistruoti ginčo statinius V. R. vardu panaikinimo kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Bendrovės pateikti papildomi paaiškinimai, kad V. R. 2014 m. rugpjūčio 28 d. įgaliojimas R. R. yra negaliojantis, ir kad pagal minėtą įgaliojimą atliktų veiksmų pagrindu buvo priimti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. spalio 5 d. sprendimas (įrašas) ir VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas (įrašas), nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką, nepaneigia šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir išvadų dėl išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymo, ir nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, todėl atmestini.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-520/2019; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Nagrinėjamu atveju nėra priimtas galutinis teismo baigiamasis aktas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro teritorinio registratoriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (įrašą) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bromą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), V. R. vardu, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė