993d68d2-8ec3-40c2-83da-b233b2b08cef · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-299-380/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48305-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.2.; 2.4.6.4.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistajam G.

V., jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendį. Nuosprendžiu procesas dėl nukentėjusiojo V. P. civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas. Nuosprendžiu nuteistas ir E. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. G. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S., turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2017-09-18, apie 19.00 val., E. S. pakvietus į svečius nukentėjusįjį V. P., kuriam įėjus į bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , kambarį, ir abiem prisėdus prie stalo, netrukus į kambarį užėjo G. V., po to E. S. užrakino kambario duris ir iÅ¡traukė raktÄ , taip V. P. sukurdamas bauginamÄ , keliančiÄ nerimÄ ir saugumo trÅ«kumÄ situacijÄ bei savo tokiu elgesiu rodydamas netiesioginį grasinimÄ pavartoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jei jis prieÅ¡intųsi ir nevykdytų jų reikalavimų.

V. P. iÅ¡sigandus ir atsistojus, E. S. priėjo prie lovos ir pasiėmė V. P. rankinę. Nukentėjusiajam paklausus: „kÄ Â vyrai darot, čia mano daiktai?“ ir einant link durų, G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti, o tuo metu E. S. iÅ¡ nukentėjusiojo rankinės iÅ¡traukė ir pagrobė 200 eurų vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy J5“ su 20 eurų vertės dėklu, 10 eurų kupiÅ«rÄ bei apieÅ¡kojęs nukentėjusiojo V.

P. striukę ir iÅ¡ iÅ¡orės kelnių kiÅ¡enes atrakino kambario duris, po to nukentėjusysis iÅ¡ kambario pasiÅ¡alino. Tokiu bÅ«du E. S. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtÄ , o G. V. panaudojus ir peilį, pagrobė V. P. priklausantį 230 eurų vertės turtÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. praÅ¡o nuosprendį panaikinti. 2.1 Nurodo, kad E. S. teigia, kad daiktus sugalvojo paimti, kol jo, G. V., nebuvo. E. S. aiÅ¡kino, jog nematė, kaip jis, G. V., paėmė peilį ir grasino V. P., o pastarasis teigia, kad jis, apeliantas, nieko nesakė, o kampe sėdėdamas susiraÅ¡inėjo žinutėmis. Apeliantas pastebi, jog E. S. taip pat minėjo, kad pamatęs peilį pas apeliantÄ , šį atėmė ir numetė ant žemės, negirdėjo, kad bÅ«tų kÄ sakęs. V.

P. nurodė, kad tik po to, kai E. S. iÅ¡ rankinės paėmė telefonÄ ir 10 eurų, nuėjo prie durų ir suprato, kad Å¡ios užrakintos, be to, anksčiau buvo užsiminęs, jog 10 eurų paėmė iÅ¡ kelnių. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad E. S. sakė, kad jie išėjo pėsčiomis iki lombardo, tačiau vėliau aiÅ¡kino, jog važiavo jo maÅ¡ina, taip pat kad tik E. S. pasiėmė pinigus už telefonÄ . Kad jis, G. V., nieko nepaėmė, akistatos metu patvirtino V.

P.. 2.2 Apeliantas pažymi, kad byloje nėra surinkta jokios medžiagos, kad jie buvo susitarę įvykdyti kokį nors nusikaltimÄ . Teismas nesivadovavo įrodymais, o tik prielaidomis.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu, teigia, kad įrodymai prieÅ¡taringi, jokio susitarimo įvykdyti nusikaltimÄ nebuvo, peiliu negrasino, pinigų neėmė.

6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad E. S. ir G. V., veikdami bendrininkų grupe, grasindami pavartoti fizinį smurtÄ , o G. V. panaudojus ir peilį, pagrobė V. P. priklausantį turtÄ ; G. V. užėjus į kambarį, E. S. užrakino duris ir iÅ¡traukė raktÄ , taip sukurdamas taip pat kambaryje buvusiam V. P. bauginamÄ , keliančiÄ nerimÄ ir saugumo trÅ«kumÄ situacijÄ , pasiėmė V. P. rankinę, G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P., liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti, o tuo metu E. S. iÅ¡ nukentėjusiojo rankinės iÅ¡traukė ir pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei 10 eurų kupiÅ«rÄ . G. V. neneigia, jog buvo užėjęs į kambarį, matė, kad E. S. turėjo nukentėjusiojo telefonÄ bei paėmė 10 eurų, tačiau neigia buvus susitarimÄ nusikalsti. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad nusikaltimas padarytas bendrais E. S. ir G. V. veiksmais.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pripažįstama, jog bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais ir pan. IÅ¡ anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar iÅ¡ankstinis susitarimas nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

8. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-403/2012).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. P. turtÄ , mobilųjį telefonÄ ir 10 eurų pagrobė E. S., tačiau G. V. elgesys vis dėlto leidžia spręsti apie bendros apelianto ir E. S. tyčios kryptingumÄ . Ä®rodymų visuma patvirtina, kad V. P. jau esant pas E. S., G. V. ir E. S. bendravo mobiliuoju telefonu, SMS žinučių ir skambučių intensyvumas rodo, jog G. V. stengėsi patekti pas E. S. į namus, netgi pakankamai ilgai laukė, nors žinojo, jog E. S. ne vienas (kaip posėdyje teigė pats G.

V., prie E. S. namų pralaukė apie pusvalandį, skambino, rašė SMS žinutes, ragino greičiau jį įleisti, tai matyti ir iš mobiliojo ryšio telefonuose užfiksuotų duomenų). Nors apeliantas apygardos teisme teigė, kad pas E. S. atėjo dėl darbo ir statybų, tačiau tokio jo deklaruojamo apsilankymo tikslo bylos duomenys nepatvirtina. Nei E. S., nei G. V., nei V. P. pirmosios instancijos teisme neužsiminė, jog susitikimo metu būtų buvę kalbama apie darbus ar statybas. Priešingai, iš G.

V. ir E. S. parodymų galima spręsti, kad pokalbio atmosfera buvo įtempta, užsiminta apie V. P. netradicinę seksualinę orientacijÄ , E. S. pastarÄ jį pristatė kaip norintį lytinių santykių su vyrais, G. V. teisiamajame posėdyje teigė su kitos orientacijos asmenimis nebendraujantis, jam tai Å¡lykÅ¡tu, V. P. telefone pamatęs vaikų nuotraukas, pastarÄ jį pavadino „šlikÅ¡tyne“. Dėl tokio deklaruojamo G. V. požiÅ«rio pagrįstų abejonių kelia ir neva taikus apelianto pasilikimo E. S. kambaryje tikslas.

V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad užėjus G. V., dėl Å¡io iÅ¡vaizdos pajuto grėsmę, E. S. užrakinus duris ir iÅ¡traukus raktÄ , iÅ¡sigando. Abejoti nukentėjusiuoju nėra pagrindo, kadangi natÅ«ralu, jog girdėdamas menkinamus pasisakymus apie save, matydamas atvirÄ jo turto paėmimÄ , esant užrakintoms kambario durims bei negalint laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, jis turėjo pagrindÄ jaustis nesaugiai, nerimauti. Pats G. V. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog matė, kad E. S. turi nukentėjusiojo telefonÄ , paėmė nukentėjusiojo 10 eurų, tai patvirtina ir nukentėjusiojo V.

P. parodymai, po to, kai V. P. išėjo, apeliantas kartu su E. S. vyko į lombardÄ , kur E. S. pardavė V. P. mobilųjį telefonÄ .

10. IÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo nuteistųjų veiksmų bendrumÄ bei suderinamumÄ , kai vienas iÅ¡ kaltininkų užrakina duris, pasiima nukentėjusiojo turtÄ , kitas tuo metu bÅ«damas Å¡alia, stebėdamas įvykius, suvokdamas, kas vyksta, tačiau toleruodamas kito kaltininko elgesį ir nieko dėl to nedarydamas, nukentėjusįjį baugino, aiÅ¡kiai leido suprasti, kad prieÅ¡intis neverta. Negana to, nukentėjusiajam pasiÅ¡alinus, abu kaltininkai kartu vyko realizuoti pagrobto turto, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad abu nuteistieji pritarė vienas kito veiksmams, turėjo kryptingÄ tyčiÄ užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ , taigi G. V. pagrįstai nuteistas kaip nusikaltęs bendrininkų grupe.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto, jo nuomone, nepaÅ¡alintus prieÅ¡taravimus parodymuose, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tam tikrus parodymų neatitikimus pirmosios instancijos teismas analizavo bei aptarė, iÅ¡aiÅ¡kino, kodėl jie neleidžia abejoti E. S. ir G. V. neteisėtais veiksmais. Apygardos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo, dėl G. V. kaltės įvykdžius plėšimÄ , daryti kitokias iÅ¡vadas.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kuri numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už plėšimÄ panaudojant peilį, G. V. veiksmai vertinti kaip ekscesas. Atsižvelgdama į įrodymų visumÄ , kolegija mano, jog dėl nusikaltimÄ kvalifikuojančio požymio – peilio panaudojimo – G. V. vis dėlto nuteistas nepagrįstai. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad G. V. ateidamas pas E. S. peilio neturėjo, nėra jokių duomenų, kad nuteistieji ketino apiplėšti V.

P. panaudodami peilį. Ä®rankis nusikaltimo vietoje buvo tiesiog kaip namų apyvokos daiktas, kuriuo E. S. papjaustė užkandos, todėl natÅ«ralu, jog V. P. šį peilį matė dar iki G. V. pasirodymo ir ikiteisminio tyrimo metu įrankį galėjo atpažinti. Kaip teisme teigė V. P., jį gÄ sdino jau vien G. V. buvimas, pamatęs apelianto žvilgsnį suprato, kad viskas geruoju nesibaigs, be to, pasak nukentėjusiojo, G. V. ant stalo prie užkandos buvusį peilį paėmė tada, kai E. S. jau buvo pasiėmęs telefonÄ , o jis, V.

P., jau stovėjo prie durų norėdamas iÅ¡eiti. Nukentėjusysis neprisiminė, kÄ G. V. pasakė atstatęs peilį. Taigi nors įvykio vietoje peilis ir buvo, tačiau nėra surinkta duomenų, kad jis buvo panaudotas pagrobiant nukentėjusiojo turtÄ . Todėl G. V. veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į Å¡io straipsnio 1 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad nuteistasis G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti ir tokiu būdu panaudojo peilį. Todėl šios aplinkybės iš kaltinimo pašalintinos.

14. Pasikeitus G. V. veiksmų kvalifikacijai, iš naujo spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas. Skiriant bausmę vadovaujamasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

15. G. V. padarė tyčinį apysunkį savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nusikaltimas baigtas, padarytas bendrininkų grupe, kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, neatlygino ir nesiekė atlyginti nė dalies padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiojo. Anksčiau jis teistas už savanaudiÅ¡kus nusikaltimus nuosavybei, naujÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, nusikaltimÄ padarė praėjus itin mažam laikotarpiui po grįžimo iÅ¡ pataisos namų, o tai rodo, kad apeliantas nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, teigiamų iÅ¡vadų nedaro.

G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę už nusikalstamÄ veikÄ sunkina tai, kad tyčinį sunkų nusikaltimÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. V. skiriama BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti: Nuteistojo G. V. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti G. V. 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2018-02-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintÄ 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, jog G. V. nuo stalo pagriebė peilį ir nukreipęs jį į V. P. liepė tylėti, pagrasindamas susidoroti ir tokiu bÅ«du panaudojo peilį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė