993a2111-30dc-4a2c-bdec-abcad2913679 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6946-208/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01555-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, kurios virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir žemino jo orumÄ .

Kameros buvo nuolat perpildytos, bÅ«davo drėgna ir Å¡alta. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, tyčia pareigÅ«nų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų, langai neÅ¡varÅ«s bei per maži, nepraleidžiantys natÅ«ralios Å¡viesos. Dėl kamerų perpildymo tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ arba stovint. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad atsakovas nepasirÅ«pino draudimu rÅ«kyti gyvenamojoje patalpoje, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas nuolat kvėpuoti tabako dÅ«mais, o tokiu bÅ«du buvo pažeistas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas.

Teigia, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t.t.), asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas iÅ¡dėsto, jog kalinimo metu jautė depresijÄ , patyrė fizinius, dvasinius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.271 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

LukiÅ¡kių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–20). Atsakovas remiasi 2010 m. balandžio 11 d. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas 3,6 kv. m minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

LukiÅ¡kių TI-K pažymi, jog administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų ir apsaugos priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punktu teigia, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra, iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. sausio 2 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Vėdinimo sistema atitinka 2010 m. balandžio 11 d. Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ . Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kameros aprÅ«pintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka 2010 m. balandžio 11 d. Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K nėra specialiai rūkantiesiems įrengtų kamerų, nes tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai, tačiau skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į prašymus asmenį laikyti atskirai nuo rūkančiųjų. Paaiškina, kad atvykstančių ar išvykstančių iį Lukiškių TI-K asmenų apžiūra vykdoma laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å io straipsnio 4 dalis numato, kad priėmus sprendimÄ atsakovo naudai, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti: iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus; kitas iÅ¡laidas susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje iÅ¡laidas už laikÄ , kol vyko procesas, bei dienpinigių –10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas. PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, kuriais vadovaujantis, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatyta 0,06 Eur suma, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Teismui pateikti 34 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai LukiÅ¡kių TI-K turėtų bÅ«ti priteista 2,04 Eur (34 x 0,06) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K.Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 13), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.) – iÅ¡ viso 25 dienas, visas dienas kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra nepagrįstos.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl kamerų perpildymo tekdavo valgyti atsistojus, tačiau su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu sutikti negalima, nes pareiÅ¡kėjas visÄ skundžiamÄ laikotarpį buvo kalinamas vienas arba su dar vienu asmeniu kameroje.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose bÅ«davo tamsu, drėgna ir Å¡alta. Ä®vertinus Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinį matyti, jog tam tikrais atvejais buvo nustatyti higienos normų pažeidimai (sienų nelygumai ir pelėsis), kurie grįžtamosios kontrolės metu bÅ«davo paÅ¡alinami, tačiau jokių duomenų apie per didelę drėgmę, Å¡altį bei neužtikrinamÄ apÅ¡vietimÄ byloje nėra.

Kita vertus, minėti patikrinimai atlikti prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui atvykstant į LukiÅ¡kių TI-K arba po jo iÅ¡vykimo (b. l. 23–49). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į administracijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu jam kalint konkrečioje kameroje buvo neužtikrinti apÅ¡vietimo bei drėgmės kiekio reikalavimai, tačiau LukiÅ¡kių TI-K nepateikus duomenų apie kamerų bÅ«klę pareiÅ¡kėjo kalinimo metu bei atsižvelgus į tai, kad tam tikrais laikotarpiais buvo nustatomi nežymÅ«s higienos normų pažeidimai, konstatuotina, kad galimai pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu tam tikrais atvejais higienos normų reikalavimai buvo užtikrinami ne visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog rÅ«kantieji yra kalinami kartu su nerÅ«kančiaisiais.Visų pirma teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

LVAT laikosi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013).Nagrinėjamu atveju, nei atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , nei kitoje atsakovo pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius dėl draudimo rÅ«kyti kamerose neįgyvendinimo, todėl, vadovaujantis minėta LVAT praktika, negalima teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija tinkamai įgyvendino šį draudimÄ .

Tačiau, LVAT taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013; 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si dėl apgyvendinimo su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi, teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K galimai ne visada buvo tinkamai užtikrintas draudimas rÅ«kyti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes, tačiau tokie pareiÅ¡kėjo argumentai yra labai abstraktÅ«s, nekonkretizuoti bei niekuo nepagrįsti.

Tuo tarpu LukiÅ¡kių TI-K teigia, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus. Netikėti tokiais LukiÅ¡kių TI-K teiginiais nėra jokio pagrindo.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas tik draudimo rÅ«kyti ir drėgmės, Å¡alčio bei netinkamos apÅ¡vietos tam tikrais laikotarpiais pažeidimai. Kalinimas tokiomis sÄ lygomis truko trumpÄ laikÄ , pareiÅ¡kėjas su skundas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei minėtÄ suformuotÄ EŽTT ir Lietuvos teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobÅ«džio, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiÅ¡kėjui.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo E. M. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Atmesti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                     Donatas Vansevičius