2021-01-13 Nr. AB-804-3-61-3-01358-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3479-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01358-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ir I. S.) dėl sprendimo ir akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LitCon“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. SD-37-2582 „Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojui I. S., tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302, forma N-1 (toliau – ir Aktas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. (toliau – nukentėjusysis) darbo metu statybos objekte „Specialios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbai“ nukrito į techninio rūsio šachtą, dėl ko patyrė kūno sužalojimus. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2018 m. gruodžio 5 d. surašė ir pateikė Bendrovei nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302, forma N-l, kuriame buvo nurodytos Nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei priežastys.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtame akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. SR-181212-01 „Pranešimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto“ nurodė atsakovui, kad jo nepasirašys ir grąžins jį tyrėjai. Pareiškėjo teigimu, nelaimingą atsitikimą darbe lėmė paties nukentėjusiojo savavališki ir netinkami veiksmai. Pareiškėjas gavo 2018 m. gruodžio 17 d. Aktą, kuriame nelaimingo atsitikimo priežastimis vėlgi buvo nurodyta: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nebuvimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo įgyvendintos visos numatytos prevencinės priemonės, ko pasekoje, nenustačius objekte judėjimo kelių bei neįrengus stabilių kolektyvinių saugos priemonių arba kitaip aiškiai nepažymėjus pavojingų zonų, susidarė galimybė I.

S. patekti į pavojingą zoną – ant techninės šachtos angos, kuri buvo uždengta tik juodos spalvos polietilenine plėvele <...>“. 2018 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, nurodęs, kad nesutinka su Akte nustatytomis aplinkybėmis. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. pranešime Nr. SD-01-16720 „Dėl 2018-12-17 N-1 formos akto Nr. 2 nepasirašymo“ nurodė, kad Akte išdėstytos nelaimingo atsitikimo priežastys atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl keisti tyrimo išvados ar įrašų Akte nėra pagrindo.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 30 d. su skundu kreipėsi į VDI, tačiau atsakovas Sprendime nurodė, jog: „Pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų <...>, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą“.

3. Pareiškėjas skunde teigė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai tikslai yra ne tik tinkamai ir visapusiškai ištirti įvykį, jo aplinkybes, bet ir nustatyti, ar aktualiu atveju buvo pažeisti saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat nustatyti, kas lėmė ir (arba) sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Šiuo atveju VDI teritorinis skyrius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, nustatė, kad apsauginės lentos nelaimingo atsitikimo vietoje buvo, vadinasi, visos reikiamos apsaugos priemonės nelaimingo atsitikimo vietoje buvo ir nukentėjusysis apie jas žinojo, tačiau, būdamas itin neatsakingas ir neapdairus, elgėsi labai pavojingai, pašalino apsaugas, rizikavo savo gyvybe ir būtent dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Taigi Akte nurodytos aplinkybės, kurias ištyrė ir suformulavo VDI teritorinis skyrius, pareiškėjo įsitikinimu, visiškai neatitinka Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog nelaimingą atsitikimą tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė ne Bendrovės veiksmai ar neveikimas (kaip nurodyta Akte), tačiau būtent nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Nukentėjusysis, pats pašalindamas apsaugines priemones, kurios buvo įrengtos siekiant išvengti darbuotojų toje zonoje į kurią ir pateko, rizikuodamas savo gyvybe ir sveikata, pateko į pavojingą zoną. Jis, žinodamas takus, kuriais vaikščioti galima, vis tik nusprendė sutrumpinti kelią, net ir žinodamas, kad elgiasi neapdairiai ir rizikingai. Taigi nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne vidinės kontrolės Bendrovėje nepakankamumas, o būtent nukentėjusiojo asmens neatsargumas ir lengvabūdiškumas. Jis, net ir žinodamas visus judėjimo kelius statybvietėje (būdamas su jais supažindintas), eidamas link vandentiekio sistemos, nusprendė sutrumpinti kelią, pats pašalindamas kolektyvinės apsaugos priemones (nukeldamas apsauginius aptvėrimus), eidamas izoliacinės medžiagos kraštu užlipo ant juodos polietileninės plėvelės ir nukrito į techninės šachtos angą. Tokiu būdu jis nepaisė statybos darbų vadovo duotų instrukcijų, elgėsi lengvabūdiškai ir pažeidė darbo sutarties bei bendrąsias darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Būtent paties nukentėjusiojo savavališki ir lengvabūdiški veiksmai buvo tiesioginės priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą.

5. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog statybvietėje yra įrengti saugūs praėjimai (takai) iki vandentiekio įvado, kuriais naudojantis įkristi į techninę šachtą neįmanoma. Jei nukentėjusysis nebūtų išardęs kolektyvinių apsaugos priemonių, būtų laikęsis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei nebūtų patekęs į pavojingą zoną, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Be to, nukentėjusysis buvo iš anksto informuotas apie galimus pavojus statybvietėje, taip pat apie pareigą laikytis vidinės tvarkos ir be tiesioginio vadovo leidimo neardyti ir nešalinti kolektyvinių apsaugos priemonių. Jis žinojo, ne tik dėl to, kad pats atliko kasimo darbus šalia techninės šachtos, į kurią nukrito, bet ir todėl, kad statybvietėje dirbo jau kelias savaites (tai nebuvo jo pirmoji darbo diena objekte), be to, buvo supažindintas ir informuotas apie visas rizikas, galinčias kilti statybvietėje. Dėl to, pareiškėjo manymu, Akte nurodyta netinkama ir nepagrįsta pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis.

6. Bendrovė nesutiko su Akte padaryta išvada, kad nelaimingą atsitikimą lėmė Bendrovės padaryti darbuotojų ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai bei vidinės kontrolės Bendrovėje nepakankamumas, ir nurodė, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – paties nukentėjusiojo padaryti pažeidimai. Pareiškėjas, siekdamas užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 19 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatų įgyvendinimą, ėmėsi visų priemonių, nes nukentėjusysis su rizikomis buvo supažindintas, galimi pavojai buvo nurodyti, numatyti takai, kuriais statybvietėje leidžiama vaikščioti. Nukentėjusysis buvo supažindintas ne tik su bendrosiomis rizikomis objekte (kritimu), bet ir konkrečiu atveju – žinojo apie vietoje, kuria trumpino kelią, esančius pavojus. Be to, pareiškėjas buvo nustatęs judėjimo kelius, kuriuos žinojo visi darbuotojai. Pareiškėjo teigimu, nukentėjusysis pažeidė saugos ir sveikatos norminių aktų bei bendrųjų darbo tvarkos taisyklių reikalavimus (nevykdė darbuotojams privalomų instrukcijų, taisyklių, kt.).

7. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas, visų pirma, pažymėjo, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Atsakovo teigimu, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje nepakanka numatyti pėsčiųjų judėjimo kelius, kurių dislokacija, kaip pripažino statybvietės vadovai, nuolat kinta, ir apie tokius kelius galimai informuoti darbuotojus. Teisės aktai jokių išimčių nežymėti pavojingų zonų nenumato. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad pėsčiųjų judėjimo keliai ir pavojingos zonos tinkamai pažymėti nebuvo.

9. Atsakovo vertinimu, tiek pareiškėjo įvardijamų galimai kolektyvinių apsaugos priemonių pašalinimas, tiek ir nukentėjusiojo ėjimas sienos atbraila tiesioginio priežastinio ryšio su įvykiu neturėjo. Įvykio darbe tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponavo išvadą, kad durų angos laikinas atitvaras buvo įrengtas apsaugoti nuo galimo asmenų kritimo į už angos esančią 2,1 m gylio iškasą. Todėl lentos durų angoje pašalinimas bei galimai nesaugūs nukentėjusiojo judėjimas sienos atbraila nesąlygojo nelaimingo atsitikimo darbe – darbuotojas neįkrito į už durų angos esančią iškasą, nenukrito nuo sienos atbrailos. Nukentėjusiojo sveikatai buvo pakenkta užlipus ant uždengtos tamsia polietileno plėvele, nepažymėtos teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka rūsio ventiliacinės šachtos duobės ir dėl to nukritus. Taigi įvykį darbe lėmė tai, kad darbuotojas nebuvo informuotas, nesuvokė ir negalėjo suvokti egzistuojančio pavojaus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl nukentėjusiojo kaltės neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

10. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Aktą, atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-5175-811/2016, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo teismui panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto dalį, konstatavo, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimas, o N-1 formos aktas yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgus į tai, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Aktą nutrauktina, nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad atskiro atsiliepimo neteiks ir, kad pritaria VDI atsiliepime išdėstytais pozicijai.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 13 d. 14 val. 40 min. UAB „LitCon“ darbuotojas I S. statybos objekte Nr. 930 „Specialios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ įkrito į 4,75 m gylio techninio rūsio šachtą, dėl ko jam buvo sunkiai pakenkta sveikatai. UAB „LitCon“ 2018 m. spalio 15 d., užpildydama Pranešimo apie įvykį darbe formą, apie nelaimingą atsitikimą informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių, kuris ištyrė įvykį darbe ir 2018 m. gruodžio 5 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302.

Bendrovė, nesutikdama su 2018 m. gruodžio 5 d. nelaimingo atsitikimo akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. SR-181212-01 „Pranešimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto“ VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei, surašiusiai aktą, nurodė, kad akto nepasirašys ir grąžina jį tyrėjai, taip pat nurodė, jog nesutinka su akto 11 punkte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis bei jų eiliškumu. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2018 m. gruodžio 17 d. parengė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302, forma N-1, kuriame Nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodė:

„Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nebuvimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo įgyvendintos visos numatytos prevencinės priemonės, ko pasėkoje, nenustačius objekte judėjimo kelių bei neįrengus stabilių kolektyvinių saugos priemonių arba kitaip aiškiai nepažymėjus pavojingų zonų, susidarė galimybė I. S. patekti į pavojingą zoną – ant techninės šachtos angos, kuri buvo uždengta tik juodos spalvos polietilenine plėvele“. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VDI raštu, kuriame nurodė nesutinkantis su nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis.

VDI Vilniaus teritorinio skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-01-16720 „Dėl 2018-12-17 N-l formos akto Nr. 2 nepasirašymo“ informavo pareiškėją, kad Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl keisti nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ar įrašų nelaimingo atsitikimo akte nėra pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Aktu, 2019 m. sausio 30 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris Sprendime konstatavo, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d.

UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant teisės aktų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

14. Taip pat teismas nustatė, kad Bendrovė neginčijo aplinkybės, jog nelaimingas atsitikimas nagrinėjamu atveju įvyko nustatytu darbo laiku Bendrovei priklausančiame statybos objekte.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punktu bei SDDĮ 44 straipsnio 7 dalimi teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir kad jo teisėtumo ištyrimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

16. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė atliko įvykio, įvykusio 2018 m. spalio 13 d. darbe tyrimą, ir nustatė, jog 2018 m. spalio 13 d. po pietų dirbdamas statybos objekte I. S. panoro atsigerti. Statybos vadovas A. S. pasiūlė jam paimti tarą vandeniui ir nueiti atsigerti/prisipilti vandens iš laikino statybos vandentiekio įvado. I. S. ėjo artimiausiu keliu prie jam žinomo laikino vandentiekio įvado ir, priėjęs lentomis užtvertą lauko durų angą, pakėlė nepritvirtintą vienos apsauginės lentos galą, perlipo per antrąją lentą, apie vieną metrą ėjo 25 cm pločio izoliacinės medžiagos kraštu, esančiu virš 2,1 m gylio iškasos, pasilaikydamas už lauko sienos, peržergė apie 1 m pločio kanalą tarp pastato lauko sienos ir rūsio ventiliacinės šachtos sienelės ir, manydamas, kad šachtos anga yra užbetonuota, užlipo ant angą dengiančios polietileninės juodos spalvos plėvelės, kuriai plyšus nukrito iš 4,75 m aukščio ant rūsio grindų. Šias įvykio aplinkybes I. S. patvirtino teismo posėdyje. Jų neginčijo ir pareiškėjas, tačiau jis nesutiko su šių aplinkybių vertinimu, o būtent su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis. Pareiškėjo tvirtinimu, Bendrovė ėmėsi visų būtinų priemonių saugumui statybvietėje užtikrinti, o pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo neatsargus, lengvabūdiškas nukentėjusiojo elgesys, darbo saugos taisyklių, su kuriomis jis buvo supažindintas, nesilaikymas.

17. Įgyvendinant DSSĮ 19 ir 39 straipsnių nuostatas, UAB „LitCon“ direktoriaus 2012 m. liepos 23 d įsakymu Nr. 2012-13 buvo patvirtinta Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 36 (toliau – Instrukcija Nr. 36), kurios 8.1 ir 8.3 papunkčiuose, kaip vieni iš pavojingų ir kenksmingų profesinės rizikos veiksnių darbo aplinkoje buvo įvardinti neaptvertos pavojingos darbo zonos ir kritimas iš aukščio. Instrukcijos Nr. 36 38 punkte taip pat nurodyta, kad angos perdangose, prie kurių galimas žmonių priėjimas, turi būti uždengtos ištisiniu paklotu arba aptvertos apsauginiu aptvėrimu. Be to, ginčo statybos objekte buvo numatytos ir UAB „LitCon“ direktoriaus 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2013-11 patvirtintos profesinės rizikos valdymo priemonės, kurios įformintos Profesinės rizikos valdymo kortelėje Nr. 1 (toliau – Rizikos valdymo kortelė), kurios 1 punkte, kaip vienas iš galimų pavojų, buvo nurodytas žmogaus nukritimas (iš aukščio, į gylį, į angas), siekiant kurio išvengti, numatytos šios rizikos valdymo priemonės: atvirų angų/apžiūrų duobių uždengimas, atvirų angų/apžiūrų duobių paženklinimas ir aptvėrimas. Teismas pažymėjo, jog I. S. su Instrukcija Nr. 36 ir Rizikos valdymo kortele buvo supažindintas pasirašytinai 2018 m. birželio 10 d.

18. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatyta, kad statybvietėje pėsčiųjų judėjimo keliai nebuvo pažymėti, rašytinė tvarka dėl leistinų darbuotojams judėjimo kelių objekte neparengta, raštu darbuotojai su tokia tvarka nesupažindinti. Šių aplinkybių Bendrovės atstovai tyrimo metu neneigė. Tokį neveikimą UAB „LitCon“ l. e. p. direktorius R. R. aiškino tuo, kad judėjimo keliai statybvietėje keičiasi. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo I. S. taip pat patvirtino, kad statybvietėje pėsčiųjų judėjimo keliai nebuvo pažymėti, todėl jis ėjo artimiausiu jam žinomu keliu iki vandens įvado. Aplinkinio, saugas kelio jis nežinojo. Taip pat nurodė, kad statybos objekte dirbo tik šeštą dieną.

19. Teismas pažymėjo, jog tyrimo byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos ir paties nukentėjusiojo paaiškinimai rodo, kad 4,75 m gylio rūsio šachta, į kurią įkrito I. S., buvo užklota juoda plėvele, ji nebuvo aptverta apsauginiu aptvėrimu ar kaip nors paženklinta. I. S. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad išėjimas įvykio metu nebuvo užkaltas horizontaliai padėtomis lentomis, o buvo tik prie jo pastatytas užtvėrimas iš dviejų įstrižai uždėtų, tarpusavyje neprikaltų lentų, kurių vieną patraukęs į šoną jis laisvai išėjo į lauko pusę. I. S. aiškinimu, jokių įspėjamųjų ženklų, kad ten draudžiama vaikščioti, nebuvo. Jo niekas neįspėjo, kad po plėvele yra uždengta kiaurymė. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir statybos vadovo A. S. paaiškinimai, kad šachta nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais, o tik apsaugota nuo atmosferos poveikio – uždengta polietileno plėvele. VDI pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog sustiprinti aptvėrimai pastato angoje, tiek aptvėrimai pastato angoje aplink techninę rūsio šachtą padaryti po įvykio. Ši aplinkybė užfiksuota tyrimo metu nuotraukose ir reali įvykio vieta pavaizduota schemose. Atsakingi Bendrovės asmenys šias aplinkybes patvirtino parašais VDI 2018 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros akte Nr. 1VD-296.

20. Įvertinęs minėtas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog I. S. atsistojimas ant plonos polietileno plėvelės lėmė tai, kad ji neatlaikė jo svorio, plyšo, o jis įkrito į 4,75 m gylio šachtą ir patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, todėl nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne sąmoningi nukentėjusiojo neatsargūs, lengvabūdiški veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai įgyvendintos prevencinės priemonės, įvardijamos Instrukcijoje Nr. 36, Rizikos priemonių kortelės 1 punkte ir Statybos darbų technologijos projekte „Specialiosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas“. Tai kad, I. S., trumpindamas kelią, pakėlė nepritvirtintą lentą, kuri dengė išėjimo angą, nagrinėjamu atveju nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusysis sužalojimus patyrė ne eidamas per uždengtą angą, o užlipęs ant neužbetonuotos, o tik polietileno plėvele uždengtos šachtos angos. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl I. S. galimai padarytų darbuotojų saugos reikalavimų pažeidimų laikė nereikšmingais ir jų nevertino. Teismo vertinimu, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė tinkamai atliko nelaimingo atsitikimo tyrimą, įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė šio įvykio priežastis, todėl panaikinti Aktą nėra teisinio pagrindo.

21. Teismas konstatavo, jog teisėtos ir pagrįstos Sprendimo išvados, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, todėl panaikinti Sprendimą nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas UAB „LitCon“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo vidinės kontrolės Bendrovėje nebuvimas. Pareiškėjo teigimu, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei nukentėjusysis nebūtų elgęsis lengvabūdiškai ir nebūtų trumpinęs kelio nuo vandens šaltinio iki objekto, kuriame tuo metu dirbo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis objekte dirbo ne pirmą dieną ir puikiai žinojo ne tik galimas judėjimo kryptis objekte, bet ir saugos bei sveikatos reikalavimus.

24. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrindiniai tikslai yra ne tik tinkamai ir visapusiškai ištirti įvykį, jo aplinkybes, bet ir nustatyti ar pažeisti saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, taip pat nustatyti kas lėmė ir (arba) sąlygojo nelaimingą atsitikimą, t. y. apibrėžti, kokios aplinkybės yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Pareiškėjo nuomone, šių aplinkybių teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai nevertino. Taip pat, pareiškėjo teigimu, teismas nevertino vaizdo įrašo. Taigi nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas grindė savo sprendimą ir ar visapusiškai vertino ne tik byloje esančius įrodymus, bet ir visas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. Be to, iš nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių matyti, kad VDI, tirdama nelaimingą atsitikimą, nustatė, kad apsauginės lentos nelaimingo atsitikimo vietoje buvo. Vadinasi, visos reikiamos apsaugos priemonės nelaimingo atsitikimo vietoje buvo ir nukentėjusysis apie jas žinojo, tačiau, būdamas itin neatsakingas ir neapdairus, elgėsi labai pavojingai, pašalino apsaugas, rizikavo savo gyvybe ir būtent dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėjo įsitikinimu, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tikslas suponuoja, jog nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas privalo būti aiškus, nuoseklus, logiškas, jame turi būti įvertintos visos aplinkybės ir pagal jas tinkamai apibrėžtos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Šiuo atveju, Akte nurodytos aplinkybės, kurias ištyrė ir suformulavo VDI, ir kurioms pritarė teismas, visiškai neatitinka Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

25. Pareiškėjas teigia, kad nelaimingą atsitikimą tiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė ne pareiškėjo veiksmai ar neveikimas (kaip nurodyta Akto 11 p.), tačiau nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Šių aplinkybių, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, nukentėjusysis buvo iš anksto pasirašytinai informuotas apie galimus pavojus statybvietėje, taip pat apie pareigą laikytis vidinės tvarkos ir be tiesioginio vadovo leidimo neardyti ir nešalinti kolektyvinių apsaugos priemonių. Bendrovė ėmėsi visų priemonių siekdama užtikrinti tinkamą šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą, nes nukentėjusysis su rizikomis buvo supažindintas ir raštu, ir žodžiu, galimi pavojai buvo nurodyti, numatyti takai, kuriais statybvietėje leidžiama vaikščioti. Pareiškėjo manymu, nelaimingą atsitikimą nulėmė būtent nukentėjusiojo kaltė, kuri ir buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o Bendrovė tinkamai vykdė savo pareigas.

26. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsakovas teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, vertino visas įvykio darbe, dėl kurio buvo sunkiai pakenkta I. S. sveikatai, aplinkybes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu siektinų tikslų aspektu ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus. Tiek įvykio darbe tyrimo metu, tiek ir administracinio ginčo teisme nagrinėjimo metu, paneigiant pareiškėjo išsakomas hipotezes apie tinkamai įrengtus, nužymėtus, nustatytus, nurodytus statybvietėje pėsčiųjų judėjimo kelius, nustatyta, kad pėsčiųjų keliai statybvietėje nebuvo pažymėti, tvarka dėl leistinų darbuotojams judėjimo kelių objekte neparengta, darbuotojai su judėjimo kelių galimomis schemomis pasirašytinai nesupažindinami. Apie tokios situacijos statybvietėje realumą patvirtino ir UAB „LitCon“ l. e. p. direktorius R. R., nurodydamas, kad „judėjimo keliai statybvietėje keičiasi – tai kintantis procesas“. Be to, teisės aktai jokių išimčių nežymėti pavojingų zonų nenumato, o šiuo atveju nustatyta, kad pavojingos zonos tinkamai pažymėtos nebuvo. Byloje minimas atitvaras įvykio darbe metu buvo įrengtas iš dviejų niekur nepritvirtintų sukryžiuotų lentų, nepaženklintas saugos ir sveikatos apsaugos ženklais, o tai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovo teigimu, visos faktinės aplinkybės buvo nuosekliai nagrinėjamos ir vertinamos administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, o galutinės išvados išsamiai aptartos Sprendime. Dėl to, pareiškėjo teiginiai, kad jis ėmėsi visų reikiamų priemonių, laikytini nepagrįstais.

28. Supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei, įgyvendinant organizacines priemones, taip pat ir nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, kompensuoti žmogiškosios klaidos įtaką yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos. Šiuo atveju darbuotojas statybos objekte dirbo tik šeštą dieną, o judėjimo keliai nebuvo pažymėti ir nuolat keitėsi. Nukentėjusiojo sveikatai buvo pakenkta užlipus ant uždengtos tamsia polietileno plėvele, nepažymėtos teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka rūsio ventiliacinės šachtos duobės ir to pasėkoje nukritus – tai yra įvykio darbe priežastis buvo ta, kad darbuotojas nebuvo informuotas, nesuvokė ir negalėjo suvokti egzistuojančio pavojaus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. SD-37-2582 „Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojui I. S., tyrimo“ ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 AK 20182100302, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą atmetė, konstatavęs, kad nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne sąmoningi nukentėjusiojo neatsargūs, lengvabūdiški veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai įgyvendintos prevencinės priemonės statybų aikštelėje.

31. Pareiškėjas UAB „LitCon“, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog nelaimingą atsitikimą tiesioginiu priežastiniu ryšiu nulėmė ne pareiškėjo veiksmai ar neveikimas, tačiau nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Pareiškėjo nuomone, Akte nurodytos aplinkybės, kurias ištyrė ir suformulavo VDI, ir kurioms pritarė teismas, visiškai neatitinka Akte nurodytų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne sąmoningi nukentėjusio asmens neatsargūs, lengvabūdiški veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai įgyvendintos prevencinės priemonės. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti.

34. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. spalio 13 d. 14 val. 40 min. UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. statybos objekte įkrito į 4,75 m gylio techninio rūsio šachtą, dėl ko buvo sunkiai pakenkta jo sveikatai. UAB „LitCon“ 2018 m. spalio 15 d. apie nelaimingą atsitikimą informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių. 2018 m. gruodžio 5 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2 AK 20182100302, kuriame konstatuota, kad nelaimingą atsitikimą lėmė kolektyvinių saugos priemonių statybvietėse nebuvimas.

Bendrovė, nesutikdama su 2018 m. gruodžio 5 d. nelaimingo atsitikimo akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. SR-181212-01 nurodė, kad akto nepasirašys ir grąžina jį tyrėjai, taip pat nurodė, jog nesutinka su akto 11 punkte išdėstytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis bei jų eiliškumu. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2018 m. gruodžio 17 d. parengė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302, forma N-1, kuriame Nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodė:

„Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nebuvimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo įgyvendintos visos numatytos prevencinės priemonės, ko pasėkoje, nenustačius objekte judėjimo kelių bei neįrengus stabilių kolektyvinių saugos priemonių arba kitaip aiškiai nepažymėjus pavojingų zonų, susidarė galimybė I. S. patekti į pavojingą zoną – ant techninės šachtos angos, kuri buvo uždengta tik juodos spalvos polietilenine plėvele“. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VDI raštu, kuriame nurodė nesutinkantis su nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis.

VDI Vilniaus teritorinio skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-01-16720 „Dėl 2018-12-17 N-l formos akto Nr. 2 nepasirašymo“ informavo pareiškėją, kad Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl keisti nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados ar įrašų nelaimingo atsitikimo akte nėra pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Aktu, 2019 m. sausio 30 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris Sprendime konstatavo, kad įvykis darbe, kurio metu 2018 m. spalio 13 d.

UAB „LitCon“ darbuotojas I. S. statybvietėje nukrito nuo techninio rūsio šachtos krašto į 4,75 m gylį ir sunkiai susižalojo, ištirtas nepažeidžiant Nuostatų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

35. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. DSSĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. DSSĮ 44 straipsnio nuostatos reglamentuoja įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, incidentų, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų tyrimas.

36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta ir pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, kad 2018 m. spalio 13 d. po pietų dirbdamas statybos objekte I. S. panoro atsigerti. Statybos vadovas A. S. pasiūlė jam paimti tarą vandeniui ir nueiti atsigerti / prisipilti vandens iš laikino statybos vandentiekio įvado. I. S. ėjo artimiausiu keliu prie jam žinomo laikino vandentiekio įvado ir, priėjęs lentomis užtvertą lauko durų angą, pakėlė nepritvirtintą vienos apsauginės lentos galą, perlipo per antrąją lentą, apie vieną metrą ėjo 25 cm pločio izoliacinės medžiagos kraštu, esančiu virš 2,1 m gylio iškasos, pasilaikydamas už lauko sienos, peržengė apie 1 m pločio kanalą tarp pastato lauko sienos ir rūsio ventiliacinės šachtos sienelės ir, manydamas, kad šachtos anga yra užbetonuota, užlipo ant angą dengiančios polietileninės juodos spalvos plėvelės, kuriai plyšus nukrito iš 4,75 m aukščio ant rūsio grindų.

37. Pareiškėjas UAB „LitCon“ tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog Bendrovė ėmėsi visų būtinų priemonių saugumui statybvietėje užtikrinti, o pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – neatsargus, lengvabūdiškas nukentėjusiojo elgesys, darbo saugos taisyklių, su kuriomis jis buvo supažindintas, nesilaikymas.

38. DSSĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. DSSĮ 19 straipsnio 13 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi, be kita ko, šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais: rizikos, kurios neįmanoma išvengti, galimo poveikio darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimu (DSSĮ 19 str. 3 d. 2 p.) ir nustatytos rizikos priežasčių šalinimu (DSSĮ 19 str. 3 d. 3 p.). DSSĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų.

39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju Bendrovė, kaip vieną iš galimų pavojingų ir kenksmingų profesinės rizikos veiksnių darbo aplinkoje, buvo įvardijusi neaptvertas pavojingos darbo zonas ir kritimą (iš aukščio, į gylį, į angas). Siekiant išvengti minėtų pavojų, buvo numatytos rizikos valdymo priemonės: atvirų angų / apžiūrų duobių uždengimas, jų paženklinimas ir aptvėrimas. Su minėtomis rizikomis, numatytomis Instrukcijoje Nr. 36 ir Rizikos valdymo kortelėje, I. S., kaip to reikalauja teisės aktai, buvo supažindintas pasirašytinai.

40. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 „Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 16.2 punktas nustato, kad statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytas darbdavio pareigas bei užtikrinti tinkamą darbo vietų išdėstymą, atsižvelgdamas į priėjimo prie šių darbo vietų sąlygas bei nustatydamas judėjimo kelius arba zonas.

41. Byloje nustatyta, kad statybvietėje pėsčiųjų judėjimo keliai nebuvo pažymėti, rašytinė tvarka dėl leistinų darbuotojams judėjimo kelių objekte nebuvo parengta, darbuotojai raštu su tokia tvarka nesupažindinti. Pareiškėjas tokį neveikimą grindė argumentais, jog judėjimo keliai statybvietėje nuolat keičiasi. Nukentėjusysis tyrimo metu nurodė, kad pėsčiųjų judėjimo keliai statybvietėje nebuvo pažymėti, todėl jis ėjo artimiausiu jam žinomu keliu iki vandens įvado. Įvertinus minėtas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimo nustatyti judėjimo kelius statybvietėje ir apie juos informuoti darbuotojus.

42. Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte įtvirtinta, kad pavojingos zonos, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi ir/arba kenksmingi veiksniai, turi būti aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos. Šuliniai, šurfai ir kitos panašios iškasos turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti; aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones (Taisyklių 21 p. 3 ir 4 d.).

43. Tyrimo metu užfiksuota, kad šachta, į kurią įkrito nukentėjusysis I. S., buvo užklota juoda plėvele, ji nebuvo aptverta apsauginiu aptvėrimu ar kaip nors paženklinta. Nukentėjusiojo teigimu, išėjimas įvykio metu nebuvo užkaltas horizontaliai padėtomis lentomis, o buvo tik prie jo pastatytas užtvėrimas iš dviejų įstrižai uždėtų, tarpusavio neprikaltų lentų, kurių vieną patraukęs į šoną, jis laisvai išėjo į lauko pusę. Taip pat jokių įspėjamųjų ženklų, kad ten draudžiama vaikščioti, nebuvo. Šias aplinkybes patvirtinto ir statybos vadovo A. S. paaiškinimai, jog šachta nebuvo aptverta apsauginiais aptvarais, o tik apsaugota nuo atmosferos poveikio – uždengta polietileno plėvele. Pastebėtina, jog VDI pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad sustiprinti aptvėrimai pastato angoje, tiek aptvėrimai pastato angoje aplink techninę rūsio šachtą buvo padaryti po įvykio.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne sąmoningi, lengvabūdiški ir neatsargūs nukentėjusiojo I. S. veiksmai, kaip teigia pareiškėjas, o tai, kad nebuvo tinkamai įgyvendintos prevencinės priemonės, t. y. pavojinga zona nebuvo atitverta apsaugos atitvarais, o judėjimo keliai statybvietėje nebuvo pažymėti. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent darbuotojo veiksmai neatitiko jam privalomų saugos darbe reikalavimų ir tai sukėlė nelaimingą atsitikimą darbe. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad nukentėjusiojo sveikatai buvo pakenkta užlipus ant uždengtos tamsia polietileno plėvele, nepažymėtos teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka rūsio ventiliacinės šachtos duobės ir dėl to nukritus. Įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad nelaimingą atsitikimą lėmė būtent nukentėjusiojo, o ne Bendrovės veiksmai, atmestini kaip nepagrįsti.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą, įvertino visas su nelaimingu atsitikimu darbe susijusias aplinkybes ir teisingai nustatė įvykio priežastis, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 AK 20182100302. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. vasario 27 d. sprendime Nr. SD-37-2582 „Sprendimas dėl įvykio darbe, įvykusio 2018 m. spalio 13 d. UAB „LitCon“ darbuotojui I. S., tyrimo“ padarytos išvados dėl įvykio darbe tyrimo teisingumo taip pat nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė

Milda Vainienė