9937b231-e547-42fa-8182-ee4286fd62b9 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                         Civilinė byla Nr. 2A-520-278/2011Teisėja Vygintas Mažuika                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03304-2010-6           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                            76.4; 78.2.1; 121.15; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                                                            N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                 2011 m. gruodžio 27 d.                                                           Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės, Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Editai Å inkÅ«nienei,dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovams  L. P. , A. V. ,atsakovui A. V. , jo atstovui adv. A. Biguzui,trečiajam asmeniui N. J. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-828/2011 pagal ieÅ¡kovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui A.

V. , tretiesiems asmenims N. J. , K. J. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių, jų atstovų, trečiojo asmens N. J. paaiÅ¡kinimus, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė pripažinti atsakovÄ A. V. trečiojo asmens K. J. , gim. 1996-03-25, tėvu, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt iki jo pilnametystės, 14 400 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei nustatyti nepilnamečio K.

J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina N. J. . Nurodė, kad trečiasis asmuo N. J. su atsakovu nuo 1994 metų vedė Å¡eimyninį gyvenimÄ , 1996-03-25 gimus K. J. , A. V. iki 2000-04-12 bute kilusio gaisro rÅ«pinosi vaiku, o po gaisro N. J. gydantis Kauno medicinos universiteto klinikose, mažametį augino ir jį prižiÅ«rėjo. Nurodė, kad N. J. grįžus iÅ¡ gydymo įstaigos ir su mažamečiu sÅ«numi jai iÅ¡sikėlus gyventi pas motinÄ , atsakovas ryÅ¡ius su trečiaisiais asmenimis ilgainiui nutraukė.

Teigė, kad N. J. turtinė padėtis yra sunki, jos mėnesinės pajamos yra 315 Lt socialinė paÅ¡alpa, kito turto ji neturi, o K. J. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt, todėl dalį lėšų turi skirti atsakovas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas konstatavo, jog atsakovas ilgÄ laikÄ rÅ«pinosi K. J. , neneigė esÄ s jo tėvu. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę vertintinas kaip jo tėvystės įrodymas.

Nurodė, kad atsakovo galimybės gauti pakankamas pajamas savo bei nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui yra ribotos, nes jam nustatytas 35 procentų darbingumas, gaunama netekto darbingumo pensija sudaro 780,97 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovo materialinė padėtis nėra itin bloga, yra geresnė nei N. J. bei darė iÅ¡vadÄ , kad A. V. turi galimybę teikti po 250 Lt dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ K. J. iki sÅ«naus pilnametystės bei sumokėti 9 000 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2007-05-12 iki 2010-05-11, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant su motina N. J. .Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad 2005 m. N. J. buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tačiau vėliau ieÅ¡kinį atsiėmė ir nurodė, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė kerÅ¡taudama, o jis nėra K. tėvas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-29 nutartimi byla buvo nutraukta, todėl pareiÅ¡kus jam ieÅ¡kinį tuo pačiu pagrindu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Teigia, kad N. J. yra artimai bendravusi su kitu asmeniu, kas buvo patvirtinta minėtoje 2005-06-29 nutartyje, turinčioje prejudicinę galiÄ , todėl teismas negalėjo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, kad jis yra K. tėvas.

Teigia, kad jo ir N. J. artimas bendravimas neįrodytas jokiais įrodymais. Nurodo, kad nuo 2011-02-23 iki 2011-03-04 gydėsi ir neturėjo galimybių nuvykti atlikti DNR ekspertizės, todėl teismas neteisingai tai įvertino kaip ekspertizės atlikimo atsisakymÄ . Teigia, kad K. J. nėra jo sÅ«nus, todėl jam nekyla ir pareiga jo iÅ¡laikyti. Be to, teigia, kad iÅ¡laikymui negalėtų skirti daugiau nei 130 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad jam priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį buvo įvykdytas ne dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų priežasčių, t. y. siekiant dirbtinai pabloginti savo finansinę bÅ«klę, o dėl sunkios turtinės padėties, kadangi iÅ¡ gaunamų pajamų pragyventi negali, todėl buvo bÅ«tina užsitikrinti iÅ¡laikymÄ ir nuolatinę pagalbÄ .Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ tretysis asmuo N. J. su apeliaciniu skundu nesutinka.

Nurodo, kad 2005 m. atsisakė ieÅ¡kinio, nes neturėjo lėšų teismo nurodytÄ dienÄ vykti į Vilniaus m. DNR ekspertizės atlikimui. Teigia, kad jokių santykių su kitais vyrais nėra turėjusi, o atsakovo teiginys, kad jie artimai niekad nebendravo, yra nepagrįstas. Nurodo, jog atlikti DNR ekspertizę atsakovas vilkino tyčia, jos atlikti nenuvyko, nes girtavo. Teigia, kad atsakovas nuolat girtauja ir tam iÅ¡leidžia gaunamÄ pensijÄ , o butÄ , siekdamas pabloginti savo turtinę padėtį, perleido tuo metu, kai teismas pradėjo nagrinėti bylÄ .

Nurodo, kad iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui 250 Lt suma kas mėnesį yra labai maža, kadangi išlaidos vaikui tik didėja. Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.).

Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo.

Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma vadovaujantis vien Å¡iuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu Å¡alys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ . Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tėvystės nustatymas vadovaujantis kitais įrodymais nei ekspertizės iÅ¡vados galimas tais atvejais, kai abi Å¡alys atsisako mokslinių tyrimų arba kai atsakovas, t. y., spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius).

Ä®vertintina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali bÅ«ti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas ir kita) ar ne. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 1994 m. N. J. su atsakovu vedė Å¡eimyninį gyvenimÄ ir K. J. gimė jiems gyvenant kartu bei daugiau nei 6 metus gyveno atsakovui priklausančiame bute.

IÅ¡ N. J. paaiÅ¡kinimų, liudytojos A. U. parodymų, matyti, kad tarp N. J. ir A. V. buvo susiklostę Å¡eimyniniai santykiai, nes abu augino vaikÄ ir juo rÅ«pinosi bei prižiÅ«rėjo. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, atsakovas nurodė, kad jis nėra berniuko tėvas, tačiau DNR ekspertizės atlikimui nenuvyko ir Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino, kaip tėvystės įrodymÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovÄ pripažino K.

J. tėvu ne tik dėl to, kad jis nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, bet ir konstatavęs, jog A. V. ir N. J. gyveno kartu tiek iki K. J. gimimo, tiek ir jam gimus, todėl daryti iÅ¡vadÄ jog teismas nepagrįstai atsakovÄ pripažino K. J. tėvu, nėra pagrindo. Be to, atsakovo praÅ¡ymu, apeliacinės instancijos teismui paskyrus DNR tyrimÄ , nustatyta, kad A. V. 99,99997 proc. tikimybe yra K. J. tėvas, kas patvirtina teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ (b.l. 169-170). Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima suabejoti Serologijos ir DNR laboratorijos iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl apelianto teiginiai, kad N. J. artimai yra bendravusi su kitais asmenimis, nesudaro pagrindo abejoti ekspertų iÅ¡vada.

Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, vykdyti Å¡ias pareigas bei užtikrinti savo vaikų gerovę, tinkamai vykdyti tėvo pareigas ir visapusiÅ¡kai rÅ«pintis savo vaikais. CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimÄ dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, kad bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumÄ tarp tėvų turtinės padėties turi bÅ«ti nustatyta ir kiekvieno iÅ¡ tėvų dalis iÅ¡laikymo prievolėje bei konkretus iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Kadangi nustatyta, jog K. J. yra N. J. ir A. V. sÅ«nus, todėl atsakovas privalo teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Kaip nurodyta aukščiau, spręsdamas klausimÄ dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ - tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, iÅ¡laikytinių skaičių.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. yra 14 metų amžiaus, todėl jo poreikiai yra ženkliai didesni nei jam gali skirti motina N. J. , kurios pajamas sudaro gaunamas 730 Lt darbo užmokestis. Be to, įvertintina, jog tretysis asmuo neturi nekilnojamojo turto, butÄ nuomoja ir jai tenka kasdienė sÅ«naus priežiÅ«ra. Gaunamos N. J. pajamos leidžia konstatuoti, jog tretysis asmuo šiuo metu neturi ir negali skirti pakankamai lėšų bÅ«tiniausiems sÅ«naus poreikiams patenkinti, kurie sÅ«nui augant didėja.

Atsakovas yra bedarbis, jam yra nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus duomenimis jam kas mėnesį iÅ¡mokama 780,97 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 50-51). Nors atsakovas teigia, kad jis negali teikti 250 Lt priteisto iÅ¡laikymo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teise turėtÄ butÄ , esantį Liepų al. 12-49, Panevėžio m., 2011-02-22 atsakovas yra perleidęs A. V. , pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį (b.l. 98-99).

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pilnÄ iÅ¡laikymÄ atsakovui iki mirties privalo teikti A. V. , todėl konstatuoti, jog atsakovas neturi galimybių teikti priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui K. J. , kolegija vertina kritiÅ¡kai. Be to, sudaryta iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, leidžia daryti iÅ¡vadÄ jog ji buvo sudaryta siekiant sumažinti turimÄ turtÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tretysis asmuo pagal savo galimybes siekia užtikrinti, jog minimaliai bÅ«tų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui, todėl atsakovas, kaip tėvas, turintis galimybes, taip pat privalo prisidėti prie sÅ«naus iÅ¡laikymo.

A. V. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nepilnamečiam vaikui iÅ¡ jo priteistas 9 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Nesutikdamas su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad iÅ¡laikymas yra priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo momento, kad aplinkybė, jog jis yra vaiko tėvas, nustatyta tik ginčijamu sprendimu, todėl pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ jam atsirado nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos. Å ie teiginiai atmestini. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iÅ¡ tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas, todėl vaiko kilmės iÅ¡ tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įraÅ¡o padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (CK 3.137 str.).

Kai vaiko kilmė iÅ¡ tėvo (motinos) yra nustatyta ne Å¡iam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo srityje įstatymo jos ginamos iÅ¡ dalies, ribojant iÅ¡laikymo priteisimo terminÄ trejais metais iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl paminėto, apelianto teiginys, kad aplinkybė, jog jis vaiko tėvu pripažintas tik 2011-05-11 sprendimu, todėl iÅ¡ jo negali bÅ«ti priteisiamas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinio skundo motyvas, jog tretysis asmuo galimai neskyrė sūnui kas mėnesį po 400-500 Lt ir todėl nėra pagrindo iš jo priteisti įsiskolinimo, taip pat atmestinas, nes tretysis asmuo sūnų išlaikė nuo gimimo ir tai kokio dydžio išlaikymas sūnui buvo skiriamas kas mėnesį nėra svarbu, nes atsakovas išlaikymo neskyrė visiškai. Be to, byloje nėra neginčijamų duomenų, jog motina neturėjo galimybės skirti sūnui lėšų, patenkinančių K. J. amžiaus vaikų būtiniausius poreikius.

Kadangi iÅ¡laikymas vaikui priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir jis gali bÅ«ti teikiamas skirtingo dydžio, todėl esantys byloje duomenys apie atsakovo turtinę padėtį leidžia konstatuoti, jog jis turi galimybę sÅ«nui teikti didesnį iÅ¡laikymÄ nei vaiko motina, nes be darbingumo netekimo pensijos turi teisę gauti pilnÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ A. V. .Apelianto teiginys, jog teismas privalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, nes dėl to paties dalyko 2005-06-29 nutartimi byla pagal N. J. ieÅ¡kinį buvo nutraukta, atmestinas.

Iš minėtos nutarties matyti, jog byla buvo nutraukta N. J. suabejojusi dėl atsakovo tėvystės. Nagrinėjamoje byloje ieškinį yra pareiškęs Panevėžio m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, t.y., byloje yra kitas ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (b.l. 54). Be to, įvertintina, jog byloje yra ginami nepilnamečio vaiko interesai, todėl motinos atsisakymas nuo ieškinio negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti ginti vaiko interesus (CPK 376 str.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo A. V. sumokėtos 50 proc. DNR ekspertizės atlikimo iÅ¡laidos jam nepriteistinos (b.l. 161, 164, 166-167, 178-181).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegijaN u t a r ė : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija                                                                                   Ramunė Čeknienė                                                                                                 Zina MickevičiÅ«tė                                                                             Birutė Valiulienė                                                                                                                                                                                       Â