993747ab-bcbb-4c4a-bedd-7c653d1a8fee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1233-629/2011

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03318-2010-1)

Procesinio sprendimo kategorija 1.2., 3.5., 37.1, 37.3., 38., 74.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Nijolės Šidagienės,

sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo H. S. (H. S.) atstovui advokatui Gediminui Bulotui, atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilijai Plotnikovienei, viešame

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. S. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų

ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėjas H. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukti

H. S. 2010 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad jam Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje 2010 m.

rugpjūčio 20 d. buvo išduota Šengeno viza Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui

buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukti iÅ¡duotÄ vizÄ , kuriame nurodyta, kad tokio vizos atÅ¡aukimo priežastis – informacija, kuri buvo pateikta siekiant patvirtinti kelionės tikslus ir sÄ lygas, yra nepatikima.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam nėra žinomos konkrečios tokio vizos atÅ¡aukime priežastys, tame tarpe ir kokia informacija nepatikima, todėl jis negali konkrečiais argumentais ginčyti aukščiau nurodytÄ vizos atÅ¡aukimo priežastį. PareiÅ¡kėjo manymu, jam iÅ¡duota viza buvo atÅ¡aukta pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitų teisės aktų nuostatas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje sprendimas atÅ¡aukti iÅ¡duotÄ vizÄ pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises bei teisėtus interesus, kadangi, anot pareiÅ¡kėjo, jis nepagrįstai prarado galimybę lankytis ir bÅ«ti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė) atsiliepime (b. l. 22-27) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2010 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti daugkartinę Å engeno vizÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme iÅ¡duoti vizÄ pagrindiniu kelionės tikslu nurodė nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Pakruojo rajono savivaldybė, turėjimÄ , kur jis ir apsistos. Kartu jis pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad pareiÅ¡kėjas turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, t. y. 2/7 gyvenamojo pastato, Å«kinio pastato, tvarto, daržinės ir kt. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje. Tad, atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjui 2010 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje buvo iÅ¡duota Å engeno viza.

Atsakovė taip

pat nurodė, kad 2010 m. spalio 26 d. Baltarusijos Respublikos pilietė V. V. (kurios skundas Vilniaus apygardos administraciniam

teisme nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. I-4099/2010) Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti daugkartinę Å engeno vizÄ . PraÅ¡yme ji pagrindiniu kelionės tikslu taip pat nurodė nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Pakruojo rajono savivaldybė, turėjimÄ , kur ji ir apsistos. Kartu pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 21 d. iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad V. V. turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, t. y. 2/7 gyvenamojo pastato, Å«kinio pastato, tvarto, daržinės ir kt. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybės.

Pažymėjo, jog 2010 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje konsulinis darbuotojas, spręsdamas klausimÄ dėl vizos iÅ¡davimo V.

V. pastebėjo, kad kartu su ja dėl Å engeno vizos kreipėsi ir daugiau asmenų, nurodydami tÄ patį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime Pakruojo rajono savivaldybėje, tad siekdamas priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Ambasados konsulinis pareigÅ«nas kreipėsi konsultacijos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybÄ praÅ¡ydamas patikrinti Å¡io nekilnojamojo turto bÅ«klę, galimybę ten gyventi Å engeno vizos praÅ¡antiems Baltarusijos piliečiams. Taigi, atsakovės teigimu, 2010 m. spalio 29 d. VSAT Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje Konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemoje (KPVS) elektroninių ryÅ¡io priemonių pagalba pateikė neigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl vizos iÅ¡davimo V. V. ir rekomendavo jai vizos neiÅ¡duoti. Anot atsakovės, 2010 m. lapkričio 4 d. VSAT Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos atsakingas pareigÅ«nas raÅ¡tu informavo Lietuvos Respublikos ambasadÄ Baltarusijos Respublikoje, kad nuvykus į V. V. nurodytÄ vietÄ migracijos tarnybos pareigÅ«nams paaiÅ¡kėjo, kad nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo savivaldybėje, niekas negyvena, patalpos visiÅ¡kai netinkamos gyventi, nes apleistos, be langų, aplink tik Å¡iukÅ¡lės; kartu su atsakymu elektroninio ryÅ¡io priemonėmis VSAT pareigÅ«nai atsiuntė pastatų (duomenys neskelbtini) kaime nuotraukas. Todėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje konsulinis darbuotojas 2010 m. lapkričio 5 d. priėmė sprendimÄ Nr. 49 atsisakyti V. V. iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , tokio sprendimo pagrindu nurodė, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant patvirtinti kelionės tikslus ir sÄ lygas, yra nepatikima.

Taigi, atsakovės teigimu, 2010 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje konsulinis pareigÅ«nas, įvertinęs tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje buvo iÅ¡duota Å engeno viza pareiÅ¡kėjui neteisingai nurodžius duomenis apie nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo savivaldybėje, buvo nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ Å engeno vizÄ , nurodant tokio sprendimo pagrindÄ , jog informacija, kuri buvo pateikta tikslu patvirtinti numatomo vykimo tikslus ir sÄ lygas, yra nepatikima. Pasak atsakovės, Å¡is sprendimas dėl Å engeno vizos panaikinimo pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas 2010 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje, taip pat buvo paaiÅ¡kinta sprendimo apskundimo tvarka.

Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad nagrinėjant kilusį ginÄÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ taikytini Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 2 str. 10 d., 6 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. Pažymėjo, jog pagal Ä®statymo

11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai (Å¡iuo atveju – Baltarusijos Respublikos piliečiai), atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje, kirsdami iÅ¡orines Europos SÄ jungos sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentas, įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu (Ä®statymas 2 str. 33 d.).

Pasak atsakovės, Ä®statymo 12 str. nustatytos dviejų rÅ«Å¡ių vizos: 1) Å engeno viza, 2) nacionalinė viza. Tad, atsakovės teigimu, užsienietis, turintis galiojančiÄ Å engeno vizÄ , gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje nurodytÄ laikÄ , jeigu įvykdytos atvykimo į Å engeno valstybę sÄ lygos, nustatytos Å engeno sienų kodekse. Å engeno vizos gali bÅ«ti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės (Ä®statymo 121 str. 2 d. ir 3 d.). Pažymėjo, jog Ä®statymo 19 str. nustatyti atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindai, tarp kurių yra nurodytas ir tas pagrindas, kuriuo buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui, t. y. vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti užsieniečiui, jeigu norėdamas gauti vizÄ , jis apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Ä®statymo 19 str. 2 p.). Taip pat, anot atsakovės, Ä®statymo 20 str. nustatyti vizos panaikinimo pagrindai, t. y. viza panaikinama jeigu: norėdamas gauti vizÄ , užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ užsieniečiui pagrindai. Taigi atsakovė pažymėjo, jog Ä®statymo 20 str. nurodytas ir tas pagrindas, kuriuo remiantis buvo panaikinta viza pareiÅ¡kėjui.

Atsakovės teigimu, užsieniečiai dokumentus vizai gauti paprastai pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės poste, vidaus reikalų ministro įgaliotose institucijose arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (Ä®statymo 21 str. 1 d.). Sprendimus dėl visų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti, visų rÅ«Å¡ių vizų panaikinimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (Ä®statymo 21 str. 3 d. 2 p.), o, anot atsakovės, Ä®statymo nustatytais atvejais sprendimus dėl atskirų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo (ar atsisakymo iÅ¡duoti) priima taip pat kitos institucijos. Taip pat atsakovė nurodė, kad pagal Ä®statymo 21 str. 8 d. užsienietis dokumentus vizai gauti gali pateikti pats, per įgaliotÄ atstovÄ , taip pat per kelionių organizatorius ar kelionių agentÅ«ras, akredituotas pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų reikalavimus. Dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos iÅ¡davimo, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms (Ä®statymo 21 str. 9 d.).

Atsakovė taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) reglamentuoja ir dokumentų vizai gauti pateikimÄ , nagrinėjimÄ ir sprendimo dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ priėmimÄ konsultavimÄ si dėl vizų. Pagal ApraÅ¡o 4 p. dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos iÅ¡davimu, atsisakymu iÅ¡duoti vizÄ . ApraÅ¡o X skyriuje nustatyta vizų tarnybos (Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje) konsultavimosi dėl vizos iÅ¡davimo tvarka. Tad, pasak atsakovės, vadovaudamasis ApraÅ¡u Ambasados konsulinis pareigÅ«nas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, elektroninių paklausimų forma dėl Å engeno vizų iÅ¡davimo kreipiasi į Lietuvos Respublikos migracijos departamentÄ , kuris ApraÅ¡e nustatytais atvejais ir tvarka konsultuojasi su VSAT bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, kurie patikrina duomenis apie užsienietį ir pagal kompetencijÄ Ä¯vertina turimÄ informacijÄ .

Be kita ko, atsakovė nurodė, kad nagrinėjant praÅ¡ymus iÅ¡duoti C (Å engeno) vizas taikomos ir Europos SÄ jungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Å engeno konvencijos susitariančiųjų Å¡alių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų taisyklės (toliau – ir Bendrosios konsulinės instrukcijos). Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato praÅ¡ymų nagrinėjimÄ ir sprendimų priėmimÄ . Pažymėjo, jog tarp praÅ¡ymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta: “Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. PraÅ¡ymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiÅ¡kėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar Å¡eimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Jei kyla bent kokia abejonė dėl pateiktų dokumentų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda“.

Anot atsakovės, Bendrosios konsulinės instrukcijos tarp „kitų dokumentų, kurių gali bÅ«ti reikalaujama“ numato gyvenamosios vietos ir ryÅ¡ių su gyvenamÄ ja Å¡alimi įrodymus, pareiÅ¡kėjo socialinio ir profesinio statuso įrodymus. Tarp patvirtinamųjų dokumentų dėl apgyvendinimo inter alia gali bÅ«ti pripažįstami Å¡ie dokumentai: a) vieÅ¡bučio ar panaÅ¡ios įstaigos iÅ¡ankstinis užsakymas, b) dokumentai, įrodantys, jog Å¡alyje, kurioje bus lankomasi, pareiÅ¡kėjas turi nuosavybės teise turto, c) kai užsienietis teigia, jog apsistos kito asmens namuose ar įstaigoje, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina, ar užsienietis tikrai ten bus apgyvendintas. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų aiÅ¡kinimÄ Å¡ie dokumentai turi praktinę paskirtį, kadangi jais patvirtinama, kad yra apgyvendinimo vieta ir jei reikia, pragyvenimo lėšos.

Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai panaikinta Å engeno viza. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinis pareigÅ«nas tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant pareiÅ¡kėjo dokumentus bei sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bei Europos SÄ jungos teisės aktai įpareigoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijÄ ir jos konsulinius pareigÅ«nus užsienyje priimant sprendimÄ dėl Å engeno ar Lietuvos Respublikos vizos iÅ¡davimo įvertinti visÄ galimÄ rizikÄ dėl migracijos pavojaus. Tuo tikslu konsuliniai pareigÅ«nai naudojasi visomis prieinamomis priemonėmis nustatyti aplinkybes, keliančias abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir sÄ Å¾iningumo. Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose nustatytas užsieniečio praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ nagrinėjimo procedÅ«ras, o Å¡ių procedÅ«rų iÅ¡davoje kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo priimti sprendimÄ vizos neiÅ¡duoti.

Atsakovės manymu, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje konsulinis pareigÅ«nas tinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų bei užsienio reikalų ministrų 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1V-109/V-51 patvirtintÄ Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡Ä ir pasinaudojo numatytomis galimybėmis atlikti konsultavimÄ si dėl vizos iÅ¡davimo su Lietuvos Respublikos specialiosiomis tarnybomis. Anot atsakovės, VSAT surinkta informacija apie tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys pagrįstai sukėlė abejonių dėl užsienio piliečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir jo sÄ Å¾iningumo, Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje konsuliniam pareigÅ«nui suteikė pagrindÄ panaikinti vizÄ pareiÅ¡kėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsiliepime (b. l. 58-60) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Įstatymo

11 str. 1 d. įtvirtinta, jog užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 str. nurodyta, jog I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ . Anot VSAT, be kitų valstybių I priede yra nurodyta ir Baltarusijos Respublika. Ä®statymo 2 str. 33 d. pateikiama vizos sÄ voka, kuri apibrėžiama kaip į užsieniečio kelionės dokumentÄ Ä¯klijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar atvykti tranzitu.

VSAT teigimu, Įstatymo

21 str. 9 d. įtvirtinta, jog kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos iÅ¡davimo, taip pat kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo, vizos iÅ¡davimo pasienio kontrolės punktuose, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieÅ¡tarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms. Taip pat pažymėjo, kad ApraÅ¡o 101 p. nurodyta, jog viza panaikinama Ä®statymo 20 str. nustatytais pagrindais. Ä®statymo 19 str., reglamentuojančio atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindus 2 p. nurodyta, jog vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu jis, norėdamas gauti vizÄ atsisakė pateikti bÅ«tinÄ informacijÄ apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pasak VSAT, vizos panaikinimo pagrindus reglamentuoja Ä®statymo 20 str., t. y. viza užsieniečiui panaikinama, jeigu: 1) norėdamas gauti vizÄ , užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 2) iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ užsieniečiui pagrindai.

VSAT taip pat nurodė, kad 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Å engeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų IV skirsnyje nurodyta, jog vienodos vizos gali bÅ«ti iÅ¡duodamos tik tada, kai tenkinamos Konvencijos 15 ir 5 str. nustatytos atvykimo sÄ lygos. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas (Å engeno sienų kodeksas), 5 str. 1 d. c p. numatyta, kad ne ilgiau nei tris mėnesius trunkančiam buvimui trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatoma atvykimo sÄ lyga yra Å¡ių asmenų galimumas pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės Å¡alį ar vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Tad, anot VSAT, sistemiÅ¡kai analizuojant Å¡ių teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, jog nuosavybę įrodančių dokumentų pateikimas reikalingas ne ryÅ¡iui su valstybe, į kuriÄ nori užsienietis vykti nustatymui, o kaip įrodymas, jog užsienietis atvykęs į Å¡alį turės kur apsigyventi.

Pažymėjo, jog Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skirsnio 1 d. 1.4 p., reglamentuojančiame kitų su praÅ¡ymu susijusių dokumentų tikrinimÄ , nurodyta, jog patvirtinamieji dokumentai dėl apgyvendinimo inter alia gali bÅ«ti pripažįstami kaip įrodantys apgyvendinimÄ : a) vieÅ¡bučio ar panaÅ¡ios įstaigos iÅ¡ankstinis užsakymas, b) dokumentai, įrodantys, jog dėl Å¡alyje, kurioje bus lankomasi, esančio turto yra sudaryta nuomos sutartis ar nuosavybę pareiÅ¡kėjo vardu įrodantys dokumentai, c) kai užsienietis teigia, jog apsistos kito asmens namuose ar įstaigoje, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina, ar užsienietis tikrai bus ten apgyvendintas. To paties skirsnio skiltyje, reglamentuojančiame praÅ¡ymų nagrinėjimÄ Ä¯tvirtinta, jog jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti Å engeno vizÄ be kitų dokumentų pateikė ir dokumentÄ , įrodantį, kad jam nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Pasak VSAT, Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyriaus 1.5 p. numatytas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo įvertinimas, įpareigojant atstovybę pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ patikrinti pasitelkiant vietos konsulinį bendradarbiavimÄ . Pažymėjo, jog 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (Vizų kodeksas) 21 str. 1 d., įtvirtinta, jog nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 str. 1 d. a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios migracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti galiojimo laikotarpio pabaigos. VSAT teigimu, tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, jog konsulinės įstaigos, nagrinėdamos užsieniečių praÅ¡ymus vizoms gauti turi teisę iÅ¡ anksto konsultuotis su valstybės valdžios institucijomis.

Be kita ko, nurodė, jog VSAT taip pat dalyvauja iÅ¡ankstinio konsultavimosi procedÅ«roje. Vadovaujantis VSAT Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos (toliau – ir VSAT NMPKV) nuostatais, VSAT NMPKV Užsieniečių kontrolės skyrius (toliau – ir VSAT NMPKV UKS) vykdo konsultacijas Konsulinių procedÅ«rų valdymo sistemoje (toliau – ir KPVS) bei vykdant integruoto sienos saugumo modelio pirmo lygio (veikla trečiose Å¡alyse) nelegalios migracijos prevencinę veiklÄ , bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Pažymėjo, kad VSAT konsultacijų dėl vizos iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui nevykdė, tačiau, vykdant tarpžinybinį bendradarbiavimÄ nelegalios migracijos prevencijos srityje, 2010 m. spalio 29 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Gardine trečiojo

sekretoriaus A. S. el. paÅ¡tu VSAT NMPKV UKS virÅ¡ininkas D. S. gavo praÅ¡ymÄ paklausimÄ dėl nekilnojamo turto, esančio (duomenys

neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, patikrinimo. Å iaulių rajono NMPKS pareigÅ«nai patikrino minėtÄ nekilnojamo turto objektÄ ir Lietuvos Respublikos Generaliniam konsulatui Gardine 2010 m. lapkričio 4 d. el. paÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad minėtu adresu niekas negyvena, pastatas apleistas, be langų ir kt. bei pridėjo pastato nuotraukas.

Anot VSAT, 2010 m. spalio 28 d. KPVS buvo gautas paklausimas pateikti konsultacijÄ dėl vizos iÅ¡davimo Baltarusijos piliečiui H. K., nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, bendrasavininkui, į kurį VSAT NMPKV pateikė teigiamÄ atsakymÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o buvo matyti, jog nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, yra 7 bendrasavininkai, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas. Tad, pasak VSAT, panaikindama vizÄ pareiÅ¡kėjui konsulinė įstaiga vadovavosi VSAT pateikta informacija dėl kito Baltarusijos Respublikos piliečio.

VSAT teigimu, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas, pateikdamas dokumentus gauti Å engeno vizÄ , pateikė klaidinančiÄ informacijÄ ir neužtikrino buvimo Lietuvos Respublikoje sÄ lygų. Tad VSAT daro iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo H. S. atstovas advokatas Gediminas Bulotas prašė patenkinti skundÄ , jame nurodytais argumentais (b. l. 125-133). Papildomai paaiÅ¡kino, jog pagal vizų iÅ¡davimo tvarkÄ pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota viza, be to jis turi nekilnojamÄ jį turtÄ , pateikė reikalingus tai patvirtinančius dokumentus, tad dėl tos aplinkybės jokių abejonių nėra. Kaip ir numatyta Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, kiekvienam bendrasavininkui tenka daugiau kaip po 14 kv. m. VSAT pateikė nuotraukas, tačiau jos neapsprendžia bÅ«sto tinkamumo. PareiÅ¡kėjas neturi pareigos ten nuolat gyventi. Pastatas Registrų centre įregistruotas kaip tinkamas gyventi. Taip pat bÅ«klė nebuvo fiksuota 2010 m. rugpjūčio 8 d. Be to, advokato Gedimino Buloto teigimu, nuotraukos padarytos neteisėtai, kadangi VSAT pareigÅ«nai neturėjo teisės įeiti į gyvenamojo namo vidų. Jeigu konsulato pareigÅ«nas norėjo iÅ¡kelti papildomÄ sÄ lygÄ , turėjo iÅ¡sikviesti pareiÅ¡kėjÄ . Pažymėjo, jog vizų panaikinimÄ gali spręsti tik Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Pagal ApraÅ¡o 83.2. p. Migracijos departamentas konsultuojasi su VSAT, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 19 str. 1 p., tačiau VSAT neturi teisės konsultuoti dėl pagrindų, nurodytų Ä®statymo 19 str. 2 p.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas advokatas Virgilijus Kaupas prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 125-133). Papildomai paaiÅ¡kino, jog konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę nuspręsti, ar jam reikia konsultacijų. Jeigu Migracijos tarnyba pateikė neigiamÄ konsultacijÄ , ji privaloma konsuliniam pareigÅ«nui. Kilus abejonei, pareigÅ«nas privalo atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų gauti vizÄ yra nekilnojamojo turto turėjimas, tačiau jis turi bÅ«ti tinkamas gyventi. PaaiÅ¡kino, kad ApraÅ¡o 82. p. numatyta, jog, kai konsultuotis dėl vizos iÅ¡davimo neprivaloma, tačiau įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl vizos gavimo, nusprendžia, kad bÅ«tina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, tai jis gali konsultuotis savo iniciatyva.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė Vilija Plotnikovienė prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais (b. l. 125-133). Papildomai paaiÅ¡kino, jog VSAT ne pirmÄ kartÄ atlieka tokius patikrinimus ir ji turi teisę tai atlikti. Å iuo metu dažnai yra įsigyjami beverčiai pastatai, tačiau tai yra nelegalios migracijos rizika. PareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, kurio tinkamumas gyventi yra abejotinas. IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog namas yra be langų, durų, baldų. VSAT konsultacijos konsuliniam pareigÅ«nui nėra pagrindas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas H. S. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 93, 98).

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 97).

Skundas atmetamas.

Ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje 2010 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukti

H. S. 2010 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2010 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti daugkartinę Å engeno vizÄ (b. l. 28-31). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme iÅ¡duoti vizÄ pagrindiniu kelionės tikslu nurodė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, Lietuvoje, turėjimÄ . Å engeno trumpalaikė C viza buvo iÅ¡duota 2010 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 7), galiojimo terminas nurodytas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 28-31).

2010 m. rugpjūčio 6 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 1/7 dalis gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, tvarto, daržinės ir kt. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje (b. l. 37-41). Å ių pastatų bendrasavininkai yra ir V. V., kuri 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti daugkartinę Å engeno vizÄ , pagrindiniu tikslu nurodant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje (b. l. 32-36, 72), tačiau jai buvo atsisakyta iÅ¡duoti, kadangi gyvenamasis namas yra apleistas ir netinkamas gyventi, bei H. K., kuriam taip pat buvo atsisakyta iÅ¡duoti daugkartinę Å engeno vizÄ tuo pačiu pagrindu (b. l. 71).

2010 m. spalio

29 d. Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Gardine trečiasis sekretorius A. S. elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į VSAT NMPKV UKS virÅ¡ininkÄ

D. S., praÅ¡ydamas patikrinti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, t. y. apžiÅ«rėti, kokia jo bÅ«klė ir ar ten kas nors gyvena. 2010 m. lapkričio 4 d. VSAT NMPKV UKS virÅ¡ininkas D. S. Lietuvos Respublikos Generalinio konsulatui Gardine elektroniniu paÅ¡tu pateikė informacijÄ , kad pareigÅ«nai nuvykę nurodytu adresu įsitikino, jog ten niekas negyvena, pastatas visai netinkamas gyventi, kadangi apleistas, be langų, bei pridėjo pastato nuotraukas (b. l. 61-62, 81-82, 63-65).

Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje 2010 m. lapkričio 8 d., iÅ¡ naujo įvertinusi aplinkybes, buvusias pagrindu pareiÅ¡kėjui 2010 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duoti vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimÄ (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukti iÅ¡duotÄ Å engeno C vizÄ , nurodydama, kad tokio vizos atÅ¡aukimo priežastis – informacijos, kuri buvo pateikta siekiant patvirtinti kelionės tikslus ir sÄ lygas, nepatikimumas (b. l. 5-6). Apie priimtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjas buvo informuotas registruotu laiÅ¡ku Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje pirmosios sekretorės (b. l. 28).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“  11 str. l d. užsieniečiai, kurie nėra Europos SÄ jungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje, kirsdami iÅ¡orines Europos SÄ jungos sienas, privalo turėti vizas, nes užsieniečio, kuris nėra Europos SÄ jungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiai, kirsdami iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų Å¡alių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sÄ raÅ¡us (toliau – ir Vizų režimo reglamentas), nuostatos.

Vizų režimo reglamento 1 str. 1 d. nurodyta, jog I priede iÅ¡vardytų trečiųjų Å¡alių piliečiai, kirsdami valstybių narių iÅ¡orines sienas, privalo turėti vizÄ . Vizų režimo reglamento I priede bendrame sÄ raÅ¡e, be kita ko, yra nurodyta ir Baltarusija. Taigi Baltarusijos Respublikos piliečiai atvykimui į Lietuvos RespublikÄ ir buvimui joje, kirsdami iÅ¡orinę sienÄ , privalo turėti vizÄ .

Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentas, įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti joje ar vykti tranzitu (Ä®statymo

2 str. 33 d.).

Įstatymo 12 str. įtvirtintos dviejų rūšių vizos: 1) Šengeno viza, 2) nacionalinė viza.

2006 m. kovo

15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas (Å engeno sienų kodeksas), 5 str. 1 d. c) p. nurodyta, jog ne ilgiau kaip tris mėnesius per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų Å¡alių piliečiams nustatoma atvykimo sÄ lyga yra Å¡ių asmenų galimumas pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ bei sÄ lygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės Å¡alį ar vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

Taigi, užsienietis, turintis galiojančiÄ Å engeno vizÄ , gali atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir bÅ«ti joje nurodytÄ laikÄ , jeigu įvykdytos atvykimo į Å engeno valstybę sÄ lygos, nustatytos Å engeno sienų kodekse (Ä®statymo 121 str. 2 d.)

Šengeno vizos gali būti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės (Įstatymo 121 str. 3 d.).

Ä®statymo 19 str. nustatyti atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindai, tarp kurių yra nurodytas pagrindas, kuriuo buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui, t. y. vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti užsieniečiui, jeigu norėdamas gauti vizÄ , jis apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Ä®statymo 19 str. 2 p.).

Ä®statymo 20 str. nustatyti vizos panaikinimo pagrindai, t. y. viza panaikinama jeigu: norėdamas gauti vizÄ , užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, iÅ¡davus vizÄ , paaiÅ¡kėja atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ užsieniečiui pagrindai.

Įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

Sprendimus dėl visų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo ar atsisakymo jas iÅ¡duoti, visų rÅ«Å¡ių vizų panaikinimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (Ä®statymo 21 str. 3 d. 2 p.), o Ä®statymo nustatytais atvejais sprendimus dėl atskirų rÅ«Å¡ių vizų iÅ¡davimo (ar atsisakymo iÅ¡duoti) priima taip pat kitos institucijos. Pagal Ä®statymo 21 str. 8 d. užsienietis dokumentus vizai gauti gali pateikti pats, per įgaliotÄ atstovÄ , taip pat per kelionių organizatorius ar kelionių agentÅ«ras, akredituotas pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų reikalavimus.

Pagal Ä®statymo 6 str. 3 d. tvarkÄ , reglamentuojančiÄ užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , pripažinimÄ , nustato ir Å¡ių dokumentų sÄ raÅ¡Ä tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡as (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija su pakeitimais) (toliau – ir ApraÅ¡as) tiek, kiek Å¡ių klausimų nereglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Å engeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini), p. 1) (toliau tekste – ir

Bendrosios konsulinės instrukcijos).

Pagal Aprašo

4 p. dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos iÅ¡davimu, atsisakymu iÅ¡duoti vizÄ ar vizos panaikinimu, konsultacijomis, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimu.

Pagal Aprašo

15 p. daugkartinei trumpalaikei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai papildomai prie ApraÅ¡o 14.1 ir 14.2 p. nurodytų dokumentų pateikia dokumentus, patvirtinančius tokios vizos gavimo bÅ«tinumÄ , arba dokumentus, nurodytus ApraÅ¡o

16 ar 17 p. ApraÅ¡o 16.4 p. numatyta, jog daugkartinė trumpalaikė viza, galiojanti iki vienerių metų, iÅ¡duodama užsieniečiui, pateikusiam dokumentus, įrodančius, kad jam nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas. Å i nuostata, teismo vertinimu, yra kaip tam tikras garantas, kad asmuo turės pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiu ir grįžimui į kilmės Å¡alį ar vykimui tranzitu į trečiÄ jÄ Å¡alį, į kuriÄ jie tikrai bÅ«tų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, todėl visais atvejais toks nekilnojamasis turtas kompetentingų asmenų gali bÅ«ti vertinamas Å engeno sienų kodekso 5 str. 1 d. c) p. aspektu.

Nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Å engeno vizÄ bei priimant sprendimÄ dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ priėmimo, vadovaujamasi Bendrųjų konsulinių instrukcijų V dalies nuostatomis (ApraÅ¡o 79 p.).

Pagal Aprašo

82 p. kai konsultuotis dėl vizos iÅ¡davimo neprivaloma, tačiau įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ praÅ¡ymÄ bei dokumentus dėl vizos gavimo, nusprendžia, kad bÅ«tina papildomai patikrinti pateiktus duomenis, tai jis gali konsultuotis savo iniciatyva.

Nustatęs kurį nors iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ pagrindų, iÅ¡vardytų Ä®statymo 19 str., įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ užsieniečiui (ApraÅ¡o 99 punktas). ApraÅ¡o 101 p. numatyta, jog viza panaikinama Ä®statymo 20 str. nustatytais pagrindais. SprendimÄ dėl vizos panaikinimo priima Ä®statymo 21 str. 3 d. nurodytos institucijos savo iniciatyva arba gavusios kurios nors iÅ¡ ApraÅ¡o 103 p. nurodytų institucijų teikimÄ (ApraÅ¡o 102 p.).

Nagrinėjant praÅ¡ymus iÅ¡duoti trumpalaikes Å engeno (C) vizas taikomos Europos SÄ jungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Å engeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini), p. 1) (toliau – ir Bendrosios konsulinės instrukcijos). Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato praÅ¡ymų nagrinėjimÄ ir sprendimų priėmimÄ . Tarp praÅ¡ymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, jog „nagrinėjant praÅ¡ymus iÅ¡duoti vizÄ dėmesys kreipiamas į Å¡iuos pagrindinius dalykus:

į susitariančiųjų Å¡alių saugumÄ ir kovÄ su neteisėta imigracija, taip pat į kitus su tarptautiniais santykiais susijusius aspektus. Saugumo klausimu, patartina įsitikinti, kad buvo atliktas bÅ«tinas patikrinimas: atsisakymo leisti atvykti bylų (perspėjimų, kad asmuo neįsileistinas) paieÅ¡ka Å engeno informacinėje sistemoje ir konsultacijos su Å¡alių, kurioms taikoma Å¡i procedÅ«ra, centrinėmis valdžios institucijomis. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų.

Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį.

Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimÄ , kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais praÅ¡ymais iÅ¡duoti vizÄ . Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda“.

Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skirsnio 1 d. 1.4 p., reglamentuojančiame kitų su praÅ¡ymu susijusių dokumentų tikrinimÄ , nurodyta, jog patvirtinamieji dokumentai dėl apgyvendinimo inter alia gali bÅ«ti pripažįstami kaip įrodantys apgyvendinimÄ : a) vieÅ¡bučio ar panaÅ¡ios įstaigos iÅ¡ankstinis užsakymas, b) dokumentai, įrodantys, jog dėl Å¡alyje, kurioje bus lankomasi, esančio turto yra sudaryta nuomos sutartis ar nuosavybę pareiÅ¡kėjo vardu įrodantys dokumentai, c) kai užsienietis teigia, jog apsistos kito asmens namuose ar įstaigoje, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina, ar užsienietis tikrai bus ten apgyvendintas. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skirsnio 1 d. 1.5 p., reglamentuojančio pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo įvertinimÄ , numatyta, jog siekdama nustatyti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumÄ , atstovybė ar įstaiga, pasitelkdama vietos konsulinį bendradarbiavimÄ , patikrina, ar pareiÅ¡kėjas yra pripažįstamas kaip sÄ Å¾iningas asmuo.

Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės valdybos nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 4-1080, (toliau – ir Nuostatai) 4.4. p. nustatyta, kad pagrindiniai valdybos uždaviniai, be kita ko, yra pagal kompetencijÄ organizuoti ir įgyvendinti bendradarbiavimÄ su Lietuvos Respublikos ir užsienio Å¡alių teisėsaugos institucijomis, kitomis organizacijomis (b. l. 73-75). Taip pat Nuostatų 5.13. p. nurodyta, jog VSAT NMPKV, vykdydama pavestus uždavinius, vykdo iÅ¡ankstines konsultacijas prieÅ¡ iÅ¡duodama užsieniečiams vizas. VSAT NMPKV, vykdydama integruoto sienos saugumo modelio pirmo lygio (veikla trečiosiose Å¡alyse) nelegalios migracijos prevencinę veiklÄ , bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (Nuostatų 5.12. p.).

IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (b. l. 42-47, 63-65, 83-88, 99-101) matyti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje, yra apleistas, be langų stiklų, aplinka nesutvarkyta, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad jis bÅ«tų tinkamas gyventi. Pažymėtina, jog nuomonė – tinkamas pastatas gyventi ar ne – yra vertinamasis kriterijus asmeniui kompetentingam priimti vienokį arba kitokį sprendimÄ dėl vizos iÅ¡davimo ir Å¡i nuomonė visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsta, tačiau negali bÅ«ti sutapatinama su aktu, kuriuo tam tikras gyvenamasis pastatas yra pripažįstamas tinkamu naudoti.

Be to, vadovaujantis Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyriaus nuostatomis, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų, todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjo atstovo teiginiais, jog ji pati negali nuspręsti ar konkretus nekilnojamasis turtas tinkamas gyventi, ar ne.

Pareiškėjo atstovo pateiktas nuotraukas (b. l. 103-108) teismas vertina kritiškai, kadangi jos darytos jau po skundžiamo  sprendimo priėmimo, taip pat jų kokybė neleidžia padaryti išvados, kad jos yra to paties gyvenamojo pastato.

Teismo vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų pagrindu, Ambasados konsulinis pareigÅ«nas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstai ir teisėtai elektroninių paklausimų forma dėl Å engeno vizų iÅ¡davimo kreipėsi konsultacijos į VSAT bei savo kompetencijos ribose įvertino turimÄ informacijÄ , o pareiÅ¡kėjos atstovo teiginiai, jog vizų panaikinimÄ gali spręsti tik Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, taip pat, kad pagal  ApraÅ¡o 83.2. p. Migracijos departamentas konsultuojasi su VSAT, ar nėra pagrindų, nurodytų Ä®statymo 19 str. 1 p., tačiau VSAT neturi teisės konsultuoti dėl pagrindų, nurodytų Ä®statymo 19 str. 2 p., atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme iÅ¡duoti Å engeno vizÄ pareiÅ¡kė, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi ir iÅ¡samÅ«s, bei tokį pareiÅ¡kimÄ patvirtino savo paraÅ¡u (b. l. 31), todėl pareiÅ¡kėjo atstovo teiginys, jog konsulato pareigÅ«nas turėjo iÅ¡sikviesti pareiÅ¡kėjÄ papildomam aplinkybių iÅ¡tyrimui, teismo vertinimu yra nepagrįstas.Â

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) atÅ¡aukti

H. S. 2010 m. rugpjūčio 20 d. iÅ¡duotÄ vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo

88 str. 1 d.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.

1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti pareiškėjo

H. S. skundÄ dėl Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) panaikinimo kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                       Â

Milda Vainienė

Raimondas Blauzdžius

Nijolė Šidagienė