993577f7-ce02-4f97-bbda-8d759d13a668 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                          Baudžiamoji

byla Nr. 1A-193/2013

Teisėjas Mindaugas Striaukas                                                Teisminio

proceso Nr. 1-10-1-00360-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.1.7.1.;

1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4. (S)

V I L N I A U SÂ Â A P Y G A R D O SÂ Â Â T E I S M A S

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Artūro Šumsko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Linai Žalaitei, Violetai Semaškienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. D.,

gynėjams advokatams Gediminui Skaisčiui, Elenai Žilėnienei,

nuteistiesiems R.

J. (R. J.) ir V. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R.

J. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 1 d. (dėl „Mercedes Benz“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl „Citroen C5“ automobilio) ir nubaustas laisvės atėmimu vienerių metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nubaustas 15 MGL dydžio, t. y. 1950,00 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 3061 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė V. B. paskirta

20 MGL dydžio, t. y. 2600,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) bauda, jÄ sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniam ieškovui M. D. priteista 43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo iš R. J. ir 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo solidariai iš R. J. ir V. B..

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

R. J. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2012 m. vasario 18 d., telefonu įtikino E. O. savo vardu su UAB „A. C. G.“ sudaryti automobilio nuomos sutartį, pažadėdamas automobilį sutartyje nurodytÄ dienÄ nuomos įmonei grÄ Å¾inti,

po to, 2012 m. vasario 18 d., UAB „A. C. G.“ būstinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. O. savo vardu sudarė automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis

numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Ž., 12 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį laikotarpiui iki

2012 m. kovo 18 d., po to, 2012 m. vasario 18 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

E. O., bÅ«damas apgaule suklaidintas, perdavė jam, R. J., minėtÄ automobilį, kurio R. J. sutartyje nurodytÄ dienÄ negrÄ Å¾ino.

Taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2012 m. vasario 29 d., UAB „A. C. G.“ bÅ«stinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs N. G. vardu iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „A. C. G.“ direktorių A. L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui neprieÅ¡tarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d. su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iÅ¡ anksto žinodamas, kad automobilis nebus grÄ Å¾intas, sudarė automobilio „BMW 730“,

valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 52 000,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m.

vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavė jam, R. J.,

minėtÄ automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktÄ , tačiau nuomos sutartyje nurodytÄ dienÄ jis, R. J., automobilio negrÄ Å¾ino.

Taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , pasinaudodamas UAB „A. C. G.“ direktoriaus A. L. pasitikėjimu, įtikino pastarÄ jį laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 4 d. iki 2012 m. kovo 8 d. iÅ¡nuomoti jam automobilį, pažadėdamas ateityje tinkamai įforminti sandorį, po to, 2012 m. kovo     4 d. (duomenys

neskelbtini), apgaule suklaidintas A. L. perdavė jam, R. J. automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį M. D.,

17 000,00 Lt vertės, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktÄ , tačiau automobilio nuomos sutarties nepasirašė ir sutartu laiku automobilio negrÄ Å¾ino, tokiais savo veiksmais įgijo svetimÄ turtÄ .

Taip pat nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, įgijęs I. A. vardu iÅ¡duotÄ DnB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vardu iÅ¡duotÄ SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Č. S. vardu iÅ¡duotÄ SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), T.

L. vardu iÅ¡duotÄ Swedbank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas neteisėtai laikė iki 2012 m. kovo 27 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 23 d., apie

17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡ R. J. nusipirko automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 17 000,00 Lt vertės, žinodamas apie tai, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, kadangi įgytas apgaule iÅ¡ UAB „A. C. G.“ ir yra ieÅ¡komas, po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini)-ojo namo kieme, automobilį iÅ¡rinko dalimis.

Taip pat nuteistas už tai, kad sunaikino lipdukÄ su automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), esantį Å¡alia automobilio kairės pusės priekinių durelių tvirtinimo vietos, tai pat sudaužė automobilio priekinį automobilio stiklÄ ir sunaikino po juo esantį matomÄ automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sunaikino automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

J. praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmę, taip pat iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 214 str.

1 d.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ dėl automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nes teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. D. parodė, kad minėtÄ automobilį pirko už 30 000,00 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi vidutine automobilio rinkos kaina ir jo veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nes jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes teismo posėdžio metu apklausti banko kortelių savininkai parodė, kad korteles pametė Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, prie parduotuvės IKI, kur visada apsiperka, kas neprieÅ¡tarauja ir nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kortelių savininkai taip pat parodė, kad kortelės nė karto niekur nebuvo panaudotos. Nuteistasis taip pat teigia, kad kortelių negalėjo grÄ Å¾inti iÅ¡ karto, nes iÅ¡vyko dirbti į užsienį, o grįžo tik rudenį ir nepastebėjo, kad kortelės vis dar guli jo krepÅ¡yje, nurodo jas pastebėjęs tik tada, kai buvo sulaikytas. Nuteistasis praÅ¡o įvertinti visas aplinkybes ir jį iÅ¡teisinti, nes ir prokuroras už šį nusikaltimÄ prašė nuteistajam paskirti dvideÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę, tačiau teismas paskyrė Å¡eÅ¡is mėnesius laisvės atėmimo.

Skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir todėl, kad bÅ«damas laisvėje, jis buvo teistas tik vienÄ kartÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., teistumas nebuvo susijęs nei su laisvės apribojimu, nei su atėmimu, jam buvo paskirta bauda, o likusius teistumus nuteistasis nurodo gavęs tik kai jau buvo sulaikytas ir jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Nuteistasis taip pat teigia, kad neturėjo galimybės pasitaisyti ir susikurti sau normalų gyvenimÄ , nes jau beveik metus yra laikomas nelaisvėje, Å¡eÅ¡ių kvadratinių metrų kameroje, kur sėdi dar trys suimtieji, sÄ lygos yra labai blogos. Nuteistasis nurodo per tÄ laikÄ pilnai suvokęs visas savo klaidas, jis nori pasitaisyti, nes bÅ«damas laisvėje, jis tokios galimybės neturėjo. Jam nebuvo skirta jokia laisvės apribojimo bausmė ir jis laisvės nevertino, nežinojo kas yra kalėjimas, todėl praÅ¡o teismo suteikti jam galimybę parodyti, kad jis gali pasitaisyti. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam dar tik dvideÅ¡imt vieneri metai, jis jaunas ir darė klaidas, tačiau laisvėje jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvais, kurie nėra įtraukti į jokiÄ rizikos grupę, abu tėvai dirba, tėvas yra antros grupės invalidas. Laisvėje nuteistojo tėvai galėtų jį paveikti, kad jis gyventų normalų gyvenimÄ . Išėjęs į laisvę jis turėtų oficialų darbÄ ir eitų dirbti, nes nori atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta pilnai ir dėl jų gailisi. Išėjęs į laisvę jis nori mokytis, sukurti Å¡eimÄ , todėl praÅ¡o suteikti jam tokiÄ galimybę, nurodo nenorintis visos savo jaunystės sugadinti kalėjime, nes kol ten nepapuolė, nežinojo kÄ tai reiÅ¡kia.

Skundu apeliacinės instancijos teismui nuteistasis V. B. prašo Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam mažesnę baudÄ bei sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Skunde nuteistasis nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka iÅ¡ dalies. Nuteistojo nuomone, skirdamas bausmę, teismas neįvertino aplinkybės, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti tiesÄ , atpažindamas R. J. kaip asmenį, jam pardavusį vogtÄ automobilį ir atskleidė visas jam žinomas aplinkybes. Todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo pripažinti kaip Å¡velninančiÄ jo atsakomybę. Be to, nuteistasis nurodo, kad nuo 2011 m. lapkričio 20 d. yra senatvės pensininkas ir gauna nepilnai 700,00 Lt dydžio pensijÄ , todėl tokia didelė teismo paskirta bauda dar pablogins jo ir taip sunkiÄ finansinę padėtį. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau niekada nebuvo teistas.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo            15 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo grÄ Å¾inta dalis automobilio „Citroen C5“ detalių, t. y. iÅ¡ nuteistojo buvo paimta ir grÄ Å¾inta Å¡ios detalės, kurios vertinamos sÄ vartyno kainomis sekančiai: variklis (dyzelinis) – 2000,00 Lt; automatinė greičių dėžė – 1000,00 Lt; priekinė pakaba – 500,00 Lt; užpakalinė pakaba – 200,00 Lt; bagažinės dangtis –     1000,00 Lt; galiniai žibintai (kairys ir deÅ¡inys) – iÅ¡ viso 400,00 Lt; vairo kolonėlė – 150,00 Lt; salonas – 300,00 Lt; keturios durys – 500,00 Lt; starteris – 250,00 Lt; generatorius – 250,00 Lt; galinis bamperis – 500,00 Lt – iÅ¡ viso 7550,00 Lt. Be to, liudytojas M. P. grÄ Å¾ino nukentėjusiajam padangas, kurias buvo paėmęs pardavimui iÅ¡ nuteistojo - jų vertė kartu su lietais diskais yra 1500,00 Lt. Taigi, iÅ¡ viso nukentėjusiajam buvo grÄ Å¾inta detalių 9050,00 Lt sumai, o teismas, priteisdamas ieÅ¡kinį sumažino jį tik 2000,00 Lt. Todėl, įvertinus visas iÅ¡ nuteistojo paimtas detales, civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti sumažintas iki 7950,00 Lt.

Vilniaus apygardos teisme taip pat gauti rašytiniai nukentėjusiojo

M. D. paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis nurodo, kad iÅ¡nuomotos transporto priemonės – „BMW 730D“ ir „Citroen C5“ taip ir nebuvo grÄ Å¾intos nukentėjusiajam asmeniui. Pagal bylos duomenis matyti, kad „BMW 730D“

net nebuvo surastas, tuo tarpu „Citroen C5“ buvo surastas iÅ¡ardytas pas V. B.. Nukentėjęs asmuo atsiėmė iÅ¡ardytÄ â€žCitroen C5“, t. y.

jo likučius. Nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta žala dėl „BMW 730D“ 43 000,00 Lt sumai R. J. veiksmais ir 15 000,00 Lt sumai bendrais R. J. ir V. B. veiksmais. Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. J. ir V. B. skundai tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str.

3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentų, jis nesutinka su dėl automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijimo apgaulės bÅ«du jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. bei su nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. ginčija priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydį bei praÅ¡o sumažinti jam paskirtos baudos dydį.

Bylos

nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas nukentėjusysis M. D. papildomai parodė, kad automobilis BMW, kurį jis, jo

manymu, įsigijo 2011 metais, jam kainavo apie 33 000,00 Lt, tiksliai nepamena, automobilį pirko pagal skelbimÄ iÅ¡ fizinio asmens. 43 000,00 Lt – tokia buvo automobilio BMW rinkos vertė jo pagrobimo dienÄ . Už minėtÄ automobilį jis mokėjo         33 000,00 Lt, tada darė kapitalinį remontÄ , jis buvo su defektais – variklio defektas, pakabÄ reikėjo remontuoti, apibraižymai, dažymai. ViskÄ pagrinde pats remontavo, nes tuo verčiasi, dirba autoservise. Dalis automobilio buvo keista naujomis detalėmis, dalis dėvėtomis.

Variklį pirko dėvėtÄ , už jį mokėjo apie 4500,00 Lt, čia tik variklis tiek kainavo, neskaičiuojant darbų ir jo laiko. 43 000,00 Lt tikrai buvo investavęs į automobilį BMW, gali bÅ«ti, kad ir daugiau. Jokių dokumentų dėl variklio pirkimo neturi, nes nesaugojo, nemanė, kad tokio dalyko prireiks. Automobilio „Citroen“ padangas pasiėmė iÅ¡ automobilių vagysčių skyriaus, o visa kita buvo supjaustyta, nebuvo panaÅ¡u į automobilį, buvo metalo laužo krÅ«va. Tuo metu jis atostogavo, todėl kolegų paprašė padėti iÅ¡ policijos atsiimti automobilį.

Vėliau jis automobilį nuvežė į sÄ vartynÄ ir už jį gavo 2000,00 Lt. Maždaug 2012 m. balandžio mėnesį automobilį pridavė pats sÄ vartyne, esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte, Vilniuje. Ten jam davė kažkokį čekį, bet jis jo neturi. Gal ir galėtų pateikti teismui kažkokius duomenis, už kiek pridavė tÄ automobilį. Jeigu bÅ«tų „Citroen“ pardavęs detalėmis, tai galbÅ«t bÅ«tų gavęs ir apie 5000,00 Lt, tačiau jis neužsiima prekyba dėvėtomis detalėmis.

Automobilio „Citroen“ vertė yra apie 17 000,00 Lt. Jį įsigijo panaÅ¡iai kaip automobilį BMW, gal kiek ankščiau. Pirkimo kaina atsispindi pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau Å¡ių automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių neturi. Su pardavėju atsiskaitė grynais pinigais. Automobilį pirko už 10 000,00 Lt. Ä® jį investavo, nes buvo daužtas automobilio galas, keitė variklį, todėl ir susidarė maždaug 17 000,00 Lt vertė. Padangas ir ratlankius atsiėmė pats. Kaip įformino automobilio priėmimÄ nematė, atrodo buvo tik pinigų orderis, jo neprašė jokio dokumento, jo ir neturi.

Pridavė į (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ , tikslaus adreso nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), prie bazės „Norfa“. Padangas įskaičiavo į 2000,00 Lt, kuriais sumažino ieÅ¡kinį. Padangos buvo iÅ¡montuotos ir jas pridavė į sÄ vartynÄ kartu su automobiliu.

Dėl nuteistojo R. J. veikos apgaule įgyjant automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Apeliantas R. J. teigia, kad jo veiksmai apgaule įgyjant nukentėjusiojo M. D. automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas. Pasak apelianto, teismas turėjo vadovautis ta automobilio verte, kuriÄ nurodė nukentėjusysis, t. y. mažesne nei            250 MGL, o ne automobilio rinkos kaina, kuri yra didesnė negu 250 G.

T. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus, padedantis atriboti nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ar Å¡io straipsnio 2 d. yra apgaulės bÅ«du įgyto turto vertė. Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str., apgaule įgyto turto vertė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 str. pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kainÄ , nurodytÄ Å¡io turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukÅ«rimo (atkÅ«rimo) kaÅ¡tus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis Å¡io turto rinkos verte veikos padarymo metu ir tai yra bendroji taisyklė. Å ia taisykle pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusysis negalėjo pateikti automobilio įsigijimo kainÄ patvirtinančių dokumentų. Apklaustas pirmosios instancijos teisme jis nurodė už automobilį mokėjęs daugiau negu 30 000,00 Lt (t. 4, b. l. 10). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis patikslino, kad už automobilį „BMW 730“ jis mokėjo

33 000,00 Lt. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos (t. 1, b. l. 35) matyti, kad vidutinė

transporto priemonės „BMW 730“ kaina Lietuvoje 2012 m. balandžio 23 d. buvo             40

100,00 Lt. Tačiau automobilio vertę, t. y. 52 000,00 Lt, pirmosios instancijos teismas nustatė pagal jo nuomos sutarties priede nurodytÄ vertę (t. 1, b. l. 38). Toks automobilio vertės nustatymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas patikimu, nes nuomos sutartyje nurodyta automobilio vertė ne tik ženkliai virÅ¡ija automobilio vidutinę rinkos vertę, bet ir paties nukentėjusiojo nurodytÄ automobilio vertę, t. y. 43000,00 Lt. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių, kad automobilio „BMW 730“ vertė yra tokia, kaip nurodyta jo nuomos sutartyje. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1, b. l. 39-40) matyti, kad automobilis „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomininkui, t. y. R. J., buvo perduotas tvarkingas ir geros techninės bÅ«klės, su visais papildomais priedais, įskaitant automobilio dokumentus. Taigi,

netikėti ir nesivadovauti oficialiu VšĮ „Emprekis“ publikuojamu automobilio „BMW 730“ įvertinimu, atsižvelgiant į iškilusias

abejones dėl tikrosios automobilio vertės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi įstatymu, nustatydamas automobilio „BMW 730“ vertę, tačiau R. J. nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kvalifikavo tinkamai, nes vidutinė minėto automobilio rinkos vertė vis tiek yra didesnė nei 250 G.

K. vertus, ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad automobilį „BMW 730“ įsigijo už 250 MGL virÅ¡ijančiÄ sumÄ , kas yra bÅ«tinoji nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sÄ lyga. Taigi konstatuotina, kad R. J. nusikalstama veika, apgaulės bÅ«du įgyjant automobilį „BMW 730“ pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., tačiau atsižvelgiant

į pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytÄ automobilio „BMW 730“ vertę, nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis yra

nuteistas formuluotė yra keistina, joje nustatant ne 52 000,00 Lt, o             40 100,00 Lt automobilio „BMW 730“ vertę. Dėl to nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK        328 str.

3 p.).

Dėl

R. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Pažymėtina, kad banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę išdavusiai institucijai (pavyzdžiui bankui), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2007, 2K-197/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo R. J. veiksmus ir juos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kolegijos vertinimu, pirmosios

instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į paties nuteistojo prisipažinimÄ ir teisme apklaustų asmenų parodymus, raÅ¡ytinius

baudžiamosios bylos duomenis, kortelių skaičių, jų laikymo trukmę, nepraneÅ¡imÄ apie rastas korteles nurodytiems asmenims. Akivaizdu, kad nuo pat mokėjimo kortelių radimo momento nuteistasis suprato, jog elektroninės mokėjimo kortelės jam nepriklauso, tačiau toliau jas laikė, kol 2012 m. kovo 28 d. vykusios R. J. asmens kratos metu jos buvo

rastos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad kortelių savininkai parodė, kad kortelės nė karto

niekur nebuvo panaudotos, jis pats kortelių negalėjo grÄ Å¾inti iÅ¡ karto, nes iÅ¡vyko dirbti į užsienį, o grįžo tik rudenį ir nepastebėjo, kad kortelės vis dar guli jo krepÅ¡yje, Å¡ios aplinkybės nelaikytinos Å¡alinančiomis nuteistojo atsakomybę, nes Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, o kilę padariniai Å¡ios veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi.

Dėl

R. J. paskirtos bausmės dydžio ir V. B. paskirtos baudos dydžio

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo R. J. teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti

bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo

įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo

nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas

bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliantas padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių, vienas apysunkių ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikaltimų nuoÅ¡irdžiai gailisi. Todėl dar kartÄ atsižvelgti į minėtÄ aplinkybę ir Å¡velninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. J. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas anksčiau kartÄ teistas (t. 3, b. l. 59-63), Å¡iuo metu jis teistas tris kartus (t. 3, b. l. 179-182), naujas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, iki veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b. l. 57-58), jis nevedęs, nedirbantis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jo padarytos nusikalstamos veikos, jų pobÅ«dis, skaičius ir intensyvumas rodo polinkį pažeidinėti teisės normas. Å ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį. Nepaisant to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistajam paskyrė bausmes, Å¡velnesnes nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir   214 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Galutinė bausmė nuteistajam taip pat subendrinta tinkamai. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 214 str. 1 d. padarymÄ , nuteistajam paskyrė pakankamai Å¡velniÄ bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas už Lietuvos

Respublikos BK 214 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė nuteistajam R. J. griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, tačiau ir Å¡i

bausmė nelaikytina per griežta. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad teismai nėra saistomi kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro pozicijos, dėl nusikalstamas veikas padariusiems asmenims skiriamų bausmių dydžio. Tai seka iÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 6 str. įtvirtintos nuostatos, kad teisingumÄ vykdo tik teismas. Kolegijos vertinimu, likę nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentai taip pat nėra pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Kolegija taip pat pažymi, kad bausmės Å¡velninimas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , byloje nenustatyta.

Kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę V. B., pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai vadovavosi įstatymu, nuteistajam paskirta bausmė nėra laikytina per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad praeityje jis neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 124), padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 3, b. l. 122-123), oficialiai nedirba, yra pensininkas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir už pirmÄ kartÄ padarytus tyčinius nusikaltimus jam skyrė Å¡velniausias sankcijoje numatytas bausmės rÅ«Å¡is - pinigines baudas, kurias subendrino dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du. Kolegijos vertinimu, parinkdamas Å¡velniausiÄ bausmės rūšį nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, nes už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymÄ nuteistajam paskyrė subendrintÄ 20 MGL dydžio t. y. 2600,00 Lt baudÄ . Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numato galimybę

už nesunkų nusikaltimÄ nuteistajam skirti iki 500 MGL dydžio baudÄ , V. B. paskirta bausmė yra pakankamai Å¡velni ir paskirta

įvertinus jo turtinę padėtį. Dar labiau švelninti nuteistajam V.

B. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieÅ¡kinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytÄ Å¾alÄ nepateikimas apsunkina bylos parengimÄ teisminiam nagrinėjimui, atsakovas laiku nesusipažįsta su konkrečiais ieÅ¡kovo reikalavimais ir dėl to kartais atidedamas bylos nagrinėjimas arba ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusysis M. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu byloje dėl 60000,00 Lt dydžio civilinio ieÅ¡kinio (t. 1, b. l. 45). Å io dokumento pagrindu jis buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 46), o ir pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi kaip civiliniu ieÅ¡kiniu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu M. D. parodė, kad jo patirtÄ turtinę žalÄ sudaro 43 000,00 Lt už prarastÄ automobilį „BMW 730“ ir 17 000,00 Lt už prarastÄ automobilį „Citroen C5“, turtinės žalos reikalavimÄ nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas teisme sumažino iki 58 000 Lt dėl grÄ Å¾intų automobilio „Citroen“ detalių. Teisme civilinis ieÅ¡kovas

patikslino, kad žalÄ dėl automobilio „BMW 730“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. J., o žalÄ dėl automobilio „Citroen C5“ praÅ¡o priteisti

solidariai iÅ¡ abiejų kaltinamųjų. Jokių patirtÄ Å¾alÄ pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas už automobilį „BMW 730“, nesant jokių įrodymų, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo žodžius, nukentėjusiajam priteisė didesnę sumÄ , nei byloje nurodyta Å¡io automobilio vidutinė rinkos vertė. Bylos medžiagoje duomenų apie vidutinę automobilio „Citroen C5“ vertę iÅ¡ viso nėra.

Be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2012 m. vasario 28 d. automobilio nuomos sutarties (t. 1, b. l. 39-40), automobilis „BMW 730“ buvo draustas KASKO ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. „Citroen C5“ nuomos sutartis į bylÄ nėra pateikta, taigi, nėra aiÅ¡ku, ar ir Å¡is automobilis taip pat buvo draustas KASKO draudimu. Akcentuotina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, draudimo bendrovė į procesÄ Ä¯traukta nebuvo, taip pat nebuvo aiÅ¡kintasi, ar draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau neatlygino padarytos žalos.

Nors nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad automobilio „Citroen C5“ detales, tame tarpe ir padangas, pridavė į (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ , teismui iÅ¡ sÄ vartyno gautÄ sumÄ patvirtinančio dokumento nepateikė, tačiau nurodė, kad galėtų jį gauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi tenkino nepagrįstai, nesant pakankamai padarytÄ turtinę žalÄ Ä¯rodančių duomenų.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog žala dėl automobilio „BMW 730“ praradimo nukentėjusiajam tiesiogiai padaryta kaltinamojo

R. J. nusikalstamais veiksmais, t. y. ji tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su R. J. veika, įrodyta teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Žala dėl automobilio „Citroen C5“ praradimo ieÅ¡kovui padaryta tiek nusikalstamais R. J., tiek nusikalstamais V. B. veiksmais, todėl nukentėjusiajam pripažįstama teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio yra perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija

konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo R. J. veikÄ dėl automobilio „BMW 730“ įgijimo apgaulės bÅ«du

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., jį pagrįstai nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principÄ . Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, tinkamai nenustatė ieÅ¡kinio dydžio, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų (civilinio ieÅ¡kinio) nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., n u t a r ė:

nuteistųjų R.

J. (R. J.) ir V. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstyti taip:

„Nustatyti, kad R. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. jis, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2012 m. vasario 29 d., UAB „A. C. Group“ bÅ«stinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikęs N.

G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „A. C. Group“ direktorių A. L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui

neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012 m. kovo 4 d. su UAB „A. C. G.“ N. G. vardu, iš anksto žinodamas,

kad automobilis nebus grÄ Å¾intas, sudarė automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 40 100,00 Lt vertės, nuomos sutartį, po to, 2012 m. vasario 29 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „A. C. G.“ direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavė jam, R. J., minėtÄ automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktÄ , tačiau nuomos sutartyje nurodytÄ dienÄ jis, R. J., automobilio negrÄ Å¾ino.“

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. J. M. D. naudai priteista     43 000,00 Lt (keturiasdešimt trys tūkstančiai litų) turtinės žalos atlyginimo ir iš R. J. ir V. B. M. D. naudai solidariai priteista 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui M. D. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                       Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai                                                                                            Artūras Šumskas                                                                                                           Laureta Ulbienė