992ce8a1-67c1-43d7-8eef-9e64c39dfcf0 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-594/2020 Proceso Nr. 1-01-1-01163-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam D.

M., nuteistojo gynėjui advokatui R. G., asmenims, kurių turtas konfiskuotas – G. K. ir D. K., jų atstovei advokatei B. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmenų, kurių turtas konfiskuotas – G. K. ir D. K. (toliau – G. K., D. K.), apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. (toliau – D. M.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 (penkiasdeÅ¡imties) MGL, t. y. 2500 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų bauda, nustatant 10 mėnesių savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ .

Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), priklausantis D. K., gim. 1972 m. spalio 22 d. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu D. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2020 m. sausio 7 d., apie 18.00 val. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - D. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0278, patikros protokolo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 7 d. 18.06 val. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, 2020 m. sausio 7 d. 18.22 val. - 2,65 promilių neblaivumas).

2. Apeliaciniu skundu D. K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir netaikyti turto konfiskavimo arba Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir iÅ¡ D. M. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra aiÅ¡kiai neteisėta.

Apeliantės nuomone, apylinkės teismo nuosprendis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, teismų praktikai bei teisingumo principui. Apylinkės teismas, nepaÅ¡alinęs prieÅ¡taravimų tarp nuteistojo D. M. ir jos sutuoktinio G. K. parodymų, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų aplinkybių, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. K. leido nuteistajam naudotis jai priklausančia transporto priemone. Pažymima, kad nei ji, nei jos sutuoktinis niekada kitiems asmenims neduoda transporto priemonės, todėl apylinkės teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad G.

K. nuteistajam pats davė transporto priemonę ir žinojo, kad su ja nuteistasis padarys uždraustÄ veikÄ . 2.2. Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamojoje byloje nuteistasis iÅ¡vengė baudžiamojo poveikio priemonės, nes vairavo ne jam, bet apeliantei nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę, todėl buvo pažeistas konstitucinės lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas ir nepagrįstai buvo palengvinta nuteistojo, kaip vairuojančio ne savo transporto priemonę padėtis, lyginant su tuo asmeniu, kuris neblaivus vairuoja jam priklausančiÄ transporto priemonę.

Pažymima, kad apeliantės sutuoktinis transporto priemonės nevairavo ir jos neperdavė vairuoti nuteistajam, nes tam nebuvo jokio tikslo. Po kelių minučių atvyko G. K. sÅ«nus su draugais, kuris ir turėjo parvežti jį namo į KaunÄ bei parvaryti apeliantei priklausančiÄ transporto priemonę. Å ias aplinkybes patvirtina tiek policijos pareigÅ«nai, tiek pats nuteistasis bei liudytoju apklaustas G. K., tačiau apylinkės teismas Å¡ių aplinkybių nevertino. Neatsižvelgė į tai, kad apeliantės sutuoktinis pasirÅ«pino, jog transporto priemonę saugiai parvairuotų sÅ«nus, todėl nesuprantama kodėl apeliantė ir jos sutuoktinis turi priimti visas pasekmes, o nuteistajam paskirta tik bauda ir teisės vairuoti atėmimas.

Tai akivaizdžiai pasunkina jos, kaip teisėtos ir sÄ Å¾iningos transporto įgijėjos padėtį. 2.3. Skunde nurodoma, kad konfiskuojama transporto priemonė registruota apeliantės vardu, tik ji iÅ¡ esmės ir naudojasi Å¡iuo automobiliu. Tuo tarpu sutuoktinis pasiima transporto priemonę jei reikia vykti didesnius atstumus. Transporto priemonę apeliantė naudoja vežiodama nepilnametį sÅ«nų į ugdymo įstaigÄ , kadangi mokykla nuo jų gyvenamosios vietos nutolusi kelis kilometrus, taip pat veždama jį į bÅ«relius, turnyrus.

Taip pat automobilis yra naudojamas prižiūrint garbaus amžiaus tėtį, kuris gyvena apie 15 km atstumu nuo jos namų ir yra prastos sveikatos. Apeliantė taip pat pažymi, kad transporto priemonė yra nupirkta už jos vienos santaupas, gautas už vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, už jį buvo sumokėta 38 200 litų. Šiuo metu ji pajamų neturi, santaupų taip pat, todėl įsigyti kitos transporto priemonės nėra galimybės. Kol santuoka nėra nutraukta, minėta transporto priemonė laikoma bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurios dalys nustatomos remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, t. y. apeliantei priklauso ½ transporto priemonės dalis, todėl viso daikto konfiskavimas ir realizavimas nėra įmanomas.

Kai konfiskuotino turto negalima paimti, teismas iÅ¡ kaltininko turi iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Jie neturės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nes nuteistasis yra bedarbis, pardavė vienintelę jam priklausiusiÄ transporto priemonę, iÅ¡ jam priklausančio nekilnojamojo turto iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę taip pat nebus galimybės, todėl apeliantei priklausančio automobilio konfiskavimas yra jos nubaudimas, nors ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos.

Nors apeliantės vardu yra registruota dar viena transporto priemonė, tačiau jos Å¡eima negali ja naudotis, nes automobilį paėmęs kreditÄ Ä¯sigijo jos pilnametis sÅ«nus ir jo draugė, kurie ir moka įmokas bei naudojasi transporto priemone. Automobilis apeliantei yra bÅ«tinas tenkinti Å¡eimos poreikius, todėl jo konfiskavimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

3. Apeliacinius skundu G. K. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. K. ir netaikyti turto konfiskavimo arba Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir iÅ¡ D. M. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . 1.1. Apelianto nuomone, apylinkės teismo nuosprendis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, teismų praktikai bei teisingumo principui.

Apelianto teigimu, jo ir nuteistojo parodymai yra prieštaringi ir visiškai nesutampantys. Nors nuteistasis nurodė, kad tai apeliantas jam pasiūlė važiuoti iki parduotuvės, tačiau apeliantas jau buvo paskambinęs sūnui, kuris po kelių minučių privažiavo. Tai patvirtino ir nuteistasis, todėl nuteistojo parodymai, kad jis pasiūlė važiuoti iki parduotuvės yra visiškai nelogiški ir prieštaraujantys kitoms faktinėms aplinkybėms. Tikslo važiuoti iki parduotuvės nebuvo jokio. Pažymima, kad nuteistasis vėliau pakeitė savo parodymus ir jau nurodė, kad nepamena kas pasiūlė važiuoti iki parduotuvės. Tuo tarpu apelianto parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Viskas įvyko staiga, nuteistasis aiškino apelianto sūnui kaip iki jų nuvažiuoti ir jis net nespėjo sureaguoti kaip nuteistasis pradėjo važiuoti.

Tik vėliau iÅ¡ sÅ«naus jis sužinojo, kad nuteistasis jam pasakė, „kaip tu nerandi, tuoj pamatysi mus“. NelogiÅ¡kas ir nuteistojo paaiÅ¡kinimas, kad apeliantas jam pasiÅ«lė pasivažinėti, nes nei jis, nei jo sutuoktinė savo automobilio kitiems asmenims važiuoti neduoda. Kadangi nuteistÄ jį tik pradėjusį važiuoti sustabdė policijos pareigÅ«nai, apeliantas net nespėjo jo sudrausminti, sustabdyti. Nuteistasis neklausė nei apelianto leidimo, nei perspėjo jį apie tai, kad ketina važiuoti.

Apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad jis nuteistajam davė transporto priemonę ir žinojo, kad su ja nuteistasis padarys uždraustÄ veikÄ . 1.2. Skunde pabrėžiama, kad apeliantas pats transporto priemonės nevairavo ir neleido jos vairuoti nuteistajam. Siekdamas pasirÅ«pinti saugiu transporto priemonės pargabenimu, jis paskambino savo sÅ«nui, kuris padedamas draugų ir turėjo transporto priemonę pargabenti į KaunÄ , todėl nesuprantama, kodėl bÅ«damas rÅ«pestingas vairuotoja, niekada nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dabar apeliantas turi prisiimti visas nuteistojo veiksmų pasekmes, kuriam paskirta tik bauda ir minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. 1.3.

Skunde taip pat nurodoma, kad konfiskuotas automobilis yra registruotas apelianto sutuoktinės vardu ir ji naudoja Å¡iÄ transporto priemonę jų nepilnamečio vaiko vežiojimui į ugdymo įstaigÄ bei užklasinę veiklÄ , turnyrus, taip pat automobilis reikalingas prižiÅ«rint prastos sveikatos garbaus amžiaus sutuoktinės tėtį, kuris gyvena 15 km atstumu nuo jų namų. Pažymima, kad sutuoktinė automobilį įsigijo už savo santaupas, gautas už vaiko auginimo ir priežiÅ«ros atostogas, sumokėjo 38 200 litų, Å¡iuo metu Å¡eima santaupų neturi ir nėra galimybės įsigyti kitos transporto priemonės. Nors sutuoktinės vardu ir registruotas kitas automobilis, tačiau realiai Å¡ia transporto priemone jie naudotis negali, nes jÄ už kredito lėšas įsigijo jų pilnametis sÅ«nus ir naudojasi transporto priemone bei moka įmokas kartu su savo drauge.

Minėtas asmuo yra oficialiai nurodytas kaip tos transporto priemonės naudotojas. Konfiskuotinas automobilis yra būtinas apelianto šeimos poreikių patenkinimui ir byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas ar jo sutuoktinė žinojo ar galėjo žinoti, kad nuteistasis panaudos jiems priklausantį automobilį nusikalstamai veikai daryti. 1.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad santuoka tarp apelianto ir jo sutuoktinės nenutraukta, todėl konfiskuotas automobilis, nors ir įgytas už asmenines sutuoktinės lėšas, laikytinas jų jungtine nuosavybe, kurios dalys remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi yra po 1/2 dalį, todėl viso daikto konfiskavimas ir realizavimas yra neįmanomas, todėl remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš nuteistojo turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto vertė.

Pažymima, kad apelianto sutuoktinė automobilį įgijo sÄ Å¾iningai, todėl įvertinus tai, kad nuteistasis yra bedarbis, pardavė vienintelę jam priklausiusiÄ transporto priemonę ir jie neturės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , apelianto sutuoktinei priklausančio automobilio konfiskavimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliantai ir jų atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti vadovaujantis juose nurodytais argumentais, nuteistasis ir jo gynėjas bei prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

5. Asmenų, kurių turtas konfiskuotas, G. K. ir D. K. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniais skundais asmenys, kurių turtas konfiskuotas, neginčija nei D. M. kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar bausmės, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su teismo sprendimu konfiskuoti D.

K. vardu registruotÄ ir G. K. bei D. K. bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančiÄ transporto priemonę, teigiant, jog nagrinėjamu atveju automobilis buvo konfiskuotas nepagrįstai, nesvarstant galimybės skirti D. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad tiek G. K., tiek ir D. K. savo apeliaciniais skundais kelia tuos pačius praÅ¡ymus ir juos grindžia iÅ¡ esmės tapačiais motyvais, dėl jų apeliacinių skundų pasisakoma bendrai.

7. Vertinant pateiktų apeliacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). 8. Nagrinėjamu atveju, abejonių tuo, jog D. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota D. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiÅ¡kai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla.

Nors D. M. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas bÅ«tų neįmanomas. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be straipsnio dispozicijoje įvardintų transporto priemonių negalima, todėl įvykio metu D. M. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste, kas visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje.

9. Tačiau, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise D. K. ir G. K., todėl, sprendžiant Å¡ios transporto priemonės konfiskavimo klausimÄ , įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ ar ne, esant tam tikroms sÄ lygoms, viena kurių: perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nors tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde G. K. laikosi pozicijos, jog jam ir sutuoktinei priklausančiÄ transporto priemonę D. M., bÅ«damas neblaivus, vairavo be jo pritarimo, negavęs jo leidimo vairuoti, tačiau Å¡ie apelianto teiginiai neatitinka objektyviai nustatytų aplinkybių ir buvo pagrįstai paneigti pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jais neabejoja.

10. Pritariant apylinkės teismo iÅ¡vadoms, tuo pačiu atmetant ir apeliacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad D. M. ir G. K. įvykio dienÄ Å¾vejodami kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Å iÄ aplinkybę apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino tiek nuteistasis, tiek ir liudytoju apklaustas G. K.. Aplinkybę, kad vairuojant automobilį neblaiviam D. M. automobilyje kartu su juo buvo ir G. K. nurodo tiek D. M., tiek ir apeliantas.

Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. K., kuris sustabdė automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendžiant iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų visumos, kuomet buvo sustabdytas minėtas automobilis, G. K., sėdėjęs keleivio vietoje Å¡alia vairuotojo, nemiegojo, teiravosi ar įmanoma iÅ¡vengti atsakomybės, apie tai, kad automobilį vairavo kas nors prieÅ¡ jo valiÄ nesakė, neminėjo, kad jis bÅ«tų neleidęs vairuoti D. M., apie tai, kur ir kokiu tikslu važiavo taip pat nenurodė (b. l. 26, 30-31, 110).

Å iame kontekste pažymėtina, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme G. K. taip pat nenurodė aplinkybių, kad D. M. už automobilio vairo atsidÅ«rė prieÅ¡ jo valiÄ , kad tarp jų įvyko koks nors konfliktas ar, kad jis neleido vairuoti automobilio neblaiviam D. M.. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ G. K. parodymų apylinkės teisme jis nurodė, kad jokio konflikto tarp jo ir D. M. nebuvo, jis sėdėjo automobilyje, keleivio vietoje, kai automobilį neblaivus vairavo D. M.. Nesudrausmino jo, nors ir pripažino, kad galėjo paimti automobilio užvedimo raktelį, tačiau negali pasakyti kodėl to nepadarė (b. l. 109).

Å ių duomenų kontekste sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. K. vartodamas alkoholinius gėrimus kartu su D. M. negalėjo nesuprasti, kad Å¡is yra neblaivus, tačiau nepaisant to neprieÅ¡taravo, kad pastarasis vairuotų jam ir sutuoktinei D. K. priklausantį automobilį, nesiėmė jokių priemonių apsaugoti Å¡eimos turtÄ ir perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam D. M..

11. Å ios iÅ¡vados kontekste akcentuotina ir tai, kad apeliantų versijos, jog D. M. automobilį vairavo be G. K. sutikimo, jokie kiti nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina. Tuo tarpu abejonių G. K. teiginiais, kad automobilio D. M. vairuoti jis neleido, teisėjų kolegijai kelia ir apelianto parodymai, susiję su nuteistojo atsiradimo vairuotojo vietoje aplinkybėmis. Kaip matyti iÅ¡ G. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis negalėjo dėl neblaivumo prisiminti kokiomis aplinkybėmis D. M. vairavo minėtÄ automobilį (b. l. 40-41).

Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme G. K. nurodė, kad kai vartojo alkoholį automobilyje, tai jis sėdėjo daugiausiai vairuotojo vietoje, D. M. sėdėjo Å¡alia jo priekyje, keleivio vietoje. Nežino kaip pastarasis atsirado vairuotojo vietoje, gal jis (G. K.) buvo iÅ¡lipęs parÅ«kyti, nors prieÅ¡ tai nurodė, kad jis nerÅ«ko (b. l. 109). Å ios aplinkybės leidžia abejoti apelianto parodymų patikimumu bei objektyvumu, todėl pasikliauti vien tik G. K. parodymų visuma ir remtis ja sprendžiant apeliantams priklausančio automobilio konfiskavimo pagrįstumo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei tai teigiama apeliaciniuose skunduose, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad D. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau aplinkybės, kad G. K. priklausantį automobilį jis vairavo be Å¡io leidimo, nepatvirtino. Jo teigimu, G. K. pasiÅ«lė pabandyti pažiÅ«rėti kaip važiuoja jo automobilis ir jis sutiko. Å ias aplinkybes jis nurodė, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme (b. l. 82, 108-109). Netikėti Å¡iais nuteistojo nuosekliais ir detaliais parodymais, įvertinus tai, jog sustabdymo metu bÅ«tent jis vairavo automobilį, o D.

K. sėdėjo Å¡alia keleivio vietoje, teisinio pagrindo nėra. Juolab, kad ir pats apeliantas negalėjo nurodyti jokių objektyvių aplinkybių, neginčytinai patvirtinančių, kad D. M. bÅ«tų savavaliÅ¡kai pasiėmęs ir vairavęs jam priklausantį automobilį, tuo tarpu apeliantė D. K. įvykio nematė. Pagrindo D. M. nurodyti neteisingas aplinkybes dėl G. K. neprieÅ¡taravimo ir perdavimo vairuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę D. M., teisėjų kolegija neįžvelgia įvertinusi ir tai, kad apeliantams priklausančio automobilio konfiskavimas tam tikrų teisinių pasekmių turės ne tik transporto priemonės savininkui (savininkams), bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui.

Neabejotina, jog netekę savo nuosavybės (automobilio) dėl kito asmens įvykdytos nusikalstamos veikos, D. K. ir G. K. turės galimybę civilinio proceso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens, t. y. D. M..

13. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad G. K. nebuvo jokio tikslo duoti vairuoti neblaiviam D. M. automobilio ir kažkur važiuoti, nes jis jau buvo paskambinęs savo sÅ«nui, kad Å¡is G. K. parvežtų namo ir sÅ«nus netrukus atvažiavo, tačiau vien ta aplinkybė, kad G. K. paprašė savo sÅ«naus atvažiuoti jį parvežti, kad nereikėtų pačiam iÅ¡gėrusiam vairuoti, nepatvirtina apelianto versijos, jog leidimo vairuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę D. M. jis nedavė, kas ir yra esminė įrodinėtina aplinkybė, sprendžiant apeliacinių skundų pagrįstumo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, tenkinti apeliacinius skundus ir jų pagrindu keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konfiskavo D. K. ir G. K. priklausančiÄ transporto priemonę.

14. Spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ D. M., kaip to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , pagrindo taip pat nėra. Aplinkybės, kurioms esant apeliantams priklausanti transporto priemonė negali bÅ«ti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Nors apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad konfiskuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios ½ dalis priklauso D.

K., kuri tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, todėl automobilio, kaip viso daikto, konfiskavimas Å¡iuo atveju nėra galimas, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , tais atvejais, kai darant nusikalstamÄ veikÄ kaip įrankį ar priemonę panaudojamas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (Å¡iuo atveju sutuoktinė) suteikė turtÄ arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ , esminės reikÅ¡mės neturi.

Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ir yra bendroji sutuoktinių G.

K. ir D. K. nuosavybė, nors ir užregistruota tik D. K. vardu. Preziumuojama, kad turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas, ar automobilis priklausytų D. K. asmeninės nuosavybės teise byloje nėra. Tai, kad teigiama, jog automobilis buvo įgytas už pinigines lėšas, gautas už vaiko auginimo ir priežiūros atostogas, automobilio, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turto statuso nekeičia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad G.

K. perleido vairuoti transporto priemonę nuteistajam, žinodamas, kad ji bus panaudota nusikalstamos veikos darymui, aplinkybė, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu ir priklauso bendrai sutuoktiniams, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja. Apeliantų praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ D. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ tenkinimas, esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms transporto priemonės konfiskavimui, nėra galimas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

15. Kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendimui dėl turto (automobilio) konfiskavimo, atmestini ir apeliantų teiginiai, jog transporto priemonė yra bÅ«tina Å¡eimos poreikių tenkinimui (vežti nepilnametį vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ , neformalaus ugdymo užsiėmimus, įvairius turnyrus ir pan., prižiÅ«rinti garbaus amžiaus neįgalų D. K. tėvÄ , kuris gyvena 15 km nuo jų Å¡eimos namų). Å ias aplinkybes, prieÅ¡ perduodamas nuosavybės teise priklausantį turtÄ kitam asmeniui, žinodamas, jog jis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti (G.

K., vartojęs alkoholinius gėrimus kartu su D. M., neabejotinai žinojo, jog D. M. yra neblaivus, tačiau, nepaisydamas Å¡ios aplinkybės, patikėjo jam savo automobilį ir neprieÅ¡taravo, kad Å¡is jį vairuotų bei kartu su juo važiavo), turėjo įvertinti pats transporto priemonės savininkas, o to nepadaręs, jis prisiėmė rizikÄ už galimas tokio savo elgesio pasekmes. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu, n u t a r i a : asmenų, kurių turtas konfiskuotas – G.

K. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė