2018-05-16 Nr. AB-9683-3-61-3-04372-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-809-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04372-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Regitra“, E. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 16–20), prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Apeliacinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 29 d. protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-55, kuriuo nuspręsta anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti jam pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone.

2. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis dirba VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale (toliau – ir atsakovas) specialistu. 2015 m. liepos 18 d. egzaminavo E. P. „C“ kategorijos transporto priemone. Egzamino metu E. P., vairuodamas automobilį Mercedes Benz 1831, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visame, maždaug 2 kilometrų kelio ruože, nuo Pramonės-Pušaloto gatvių sankryžos iki Pramonės-J. Janonio gatvių sankryžos, esant maksimaliam leistinam 70 km/h greičiui, nepasiekė didesnio nei 50 km/h greičio, kai eismo situacija to nereikalavo.

Pareiškėjas važiavimo greitį vertino periodiškai stebėdamas automobilio spidometro rodmenis. Įsitikinęs, kad egzaminuojamasis šiame kelio ruože didesnio nei 50 km/h greičio nebepasieks, t. y. egzaminuojamasis važiuoja daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja, šį egzaminuojamojo veiksmą, vadovaudamasis VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23d. įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – ir Aprašas) 48.2 punktu, įvertino kaip nederamus įgūdžius pasirinkti transporto priemonės greitį, t. y.

įvertino kaip kritinę greičio pasirinkimo klaidą, kurią pažymėjo egzamino protokole. Egzaminuojamasis, pastebėjęs pareiškėjo egzamino protokole pažymėtą kritinę klaidą, paklausė, už ką ji buvo pažymėta. Pareiškėjui paaiškinus, kad egzaminuojamasis padarė kritinę klaidą, nes konkrečioje situacijoje važiavo per lėtai, egzaminuojamasis pareiškė, jog jis toliau egzamino nebetęs ir pareikalavo, kad egzaminuotojas pats parodytų, kaip įmanoma minėtame kelio ruože važiuoti 70 km/h greičiu. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 9.3 punktu, egzaminą įvertino kaip neišlaikytą, padarius kritinę klaidą, o egzaminuojamajam atsisakius tęsti egzaminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 41.3.1 punktu, egzaminą nutraukė. E. P. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su apeliacija dėl neišlaikyto praktikos egzamino. Komisija, išnagrinėjusi E. P. apeliaciją, 2015 m. liepos 29 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-55, kuriuo nusprendė anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti jam pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone.

Komisija, vadovaudamasi GPS navigatoriaus duomenimis, sprendime konstatavo, kad E. P. važiavo maždaug 50–59 km/h greičiu. Tačiau pareiškėjas teigė, kad tuo atveju, jei Komisija, nustatydama egzamino metu važiavimo greitį, rėmėsi GPS navigatoriaus duomenimis, toks prietaisas laikytinas matavimo priemone, todėl tokiam matavimo prietaisui turi būti taikomi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimai. Pareiškėjo manymu, nesant duomenų, kad vaizdo įrašymo sistemos navigatoriui yra atlikta metrologinė patikra, nesant nustatytai jo paklaidai automobilio spidometro rodmenų atžvilgiu, be to, nesant galimybės egzamino metu matyti šio prietaiso greičio rodmenų, negalima vadovautis šio prietaiso duomenimis vertinant automobilio greitį egzamino metu.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos teiginiu, jog jis netinkamai vertino egzaminuojamojo veiksmus egzamino pradžioje, t. y. neatsižvelgė į tai, kad egzaminuojamasis egzamino eisme pradžioje galbūt nebuvo pripratęs prie transporto priemonės valdymo. Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš egzaminą E. P. ta pačia transporto priemone važiavo VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo teritorijoje, po to iki Pramonės-Pušaloto gatvių sankryžos, nuvažiavo apie vieną kilometrą. Tuo tarpu Aprašas nenustato tvarkos, kaip egzamino metu, vertinant egzaminuojamojo padarytas klaidas ar neveikimą, reikia atsižvelgti į jo pripratimą ar nepripratimą prie transporto priemonės. Pagal Aprašo 2.18 punktą, egzamino metu egzaminuotojas vertina ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir ar nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams bei saugiai valdo transporto priemonę.

Tačiau E. P. veiksmai egzamino metu parodė, kad jo vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra ne tik nepakankami, bet ir nederami, t. y. jis nepasirinko tinkamo greičio – greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio. Pareiškėjas dar kartą akcentavo, kad kelio ruože, kuriame maksimalus leistinas 70 km/h greitis, egzaminuojamasis važiavo mažiau nei 50 km/h greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalavo. Todėl E. P., vairuodamas pernelyg lėtai, transporto sraute trukdytų kitiems vairuotojams.

Egzaminuojamojo vengimą greitėti ir važiuoti optimaliu greičiu pareiškėjas įvertino kaip nederamus jo įgūdžius pasirinkti transporto priemonės greitį, t. y. kritinę greičio pasirinkimo klaidą. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad Tvarkos aprašas nereglamentuoja egzaminuotojo elgesio egzamino metu. Nepaisant to, pareiškėjas egzamino metu nekomentavo E. P. veiksmų, o tik konstatavęs kritinę klaidą, kuriai esant egzaminas vertintinas kaip neišlaikytas, atsakė į egzaminuojamojo klausimą, kokią klaidą ir kodėl jis pažymėjo konkrečioje situacijoje.

Pareiškėjas manė, kad egzaminuojamasis turėjo teisę gauti informaciją jam rūpimu klausimu, nes nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nedraudžia atsakyti į egzaminuojamojo klausimą. Pasibaigus vairavimo egzaminui, egzaminuojamajam pareiškėjas žodžiu paaiškino padarytą klaidą bei jos vertinimą ir aprašė protokole bei protokolo kopiją įteikė egzaminuojamajam. Taigi, pareiškėjas tvirtino, kad jis pilnai įvykdė Tvarkos aprašo 42 punkto nuostatas. Be to, pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvada, kad jis, po egzamino grįždamas su egzaminuojamuoju į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialą, viršijo leistiną važiavimo greitį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

3. Atsakovas VĮ „Regitra“ Panevėžio filialas atsiliepimo į skundą teismui nepateikė, tačiau atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą ir VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo bei VĮ „Regitra“ atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija 2015 m. liepos 29 d. protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-55 priėmė išnagrinėjusi E. P. 2015 m. liepos 22 d. apeliaciją dėl praktikos egzamino įvertinimo, praktikos egzamino protokolo Nr. 3983156 kopiją, egzamino vaizdo įrašą bei specialisto A. D. (pareiškėjo) paaiškinimą. Nagrinėdama E. P. apeliaciją, Komisija transporto priemonės greitį egzamino metu vertino pagal GPS navigatoriaus parodymus, užfiksuotus vaizdo įraše. Nurodė, kad kelio ruože nuo Pramonės-Pušaloto gatvių sankryžos iki Pramonės-J.

Janonio gatvių sankryžos, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 70 km/h, egzaminuojamasis buvo pasiekęs maždaug 50–59 km/h greitį. Tuo tarpu pareiškėjas, įvertinęs egzaminuojamojo veiksmus – greičio pasirinkimo kritinę klaidą, egzamino eisme pradžioje neatsižvelgė į visas aplinkybes, t. y. į tai, kad egzaminuojamasis egzamino eisme pradžioje galbūt nebuvo pripratęs prie transporto priemonės valdymo, į kelyje esančias nereguliuojamas sankryžas, nepažymėtas pirmumo kelio ženklais, nurodančiais, kad egzaminuojamasis važiavo pagrindiniu keliu.

Be to, pareiškėjas, egzamino metu pažymėjęs kritinę klaidą, komentavo egzaminuojamojo veiksmus, informavo jį apie egzamino rezultatą dar nepasibaigus egzaminui. Šiame kontekste pažymėjo, kad egzaminuotojui nedraudžiama atsakyti į egzaminuojamojo užduodamus klausimus, tačiau egzaminuotojas neturėtų pradėti tokio pokalbio, kaip padarė pareiškėjas, egzaminuodamas E. P.. Pareiškėjas taip pat demonstratyviai laikė egzamino protokolą egzaminuojamajam matomoje vietoje. Taigi, pareiškėjas nevykdė Tvarkos aprašo 42 punkto nuostatos, nurodančios apie transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą egzaminuojamąjį informuoti pasibaigus praktikos egzaminui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas egzaminuojamojo veiksmus įvertino objektyviai, nešališkai ir visapusiškai. Be to, Komisija nustatė, kad pareiškėjas, nutraukęs egzaminą ir grįždamas su egzaminuojamuoju į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialą, kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 50 km/h, važiavo maždaug 54–59 km/h greičiu, o kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 70 km/h, važiavo maždaug 72–80 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną važiavimo greitį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai pripažino, kad GPS navigatorius nėra greičio matavimo prietaisas, jis fiksuoja tik vaizdą ir garsą. Tačiau pažymėjo, kad GPS – tai Visuotinė padėties nustatymo sistema arba Globali pozicionavimo sistema, valdoma Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės, kuri prisiima visą atsakomybę už sistemos tikslumą ir techninę priežiūrą. Todėl manė, kad pareiškėjo teiginys, jog GPS navigatoriui taikytini Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimai dėl matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo bei matavimo priemonės patikros, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kita vertus, nurodė, kad egzamino metu transporto priemonės greičio nustatymui turi būti vadovaujamasi transporto priemonės spidometro parodymais, nes egzamino metu nėra galimybės matyti GPS navigatoriaus greičio rodmenų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu (b. l. 98–105) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VĮ „Regitra“ Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-55, kuriuo nuspręsta anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone.

8. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikė „C“ kategorijos transporto priemonės vairavimo egzaminą. Egzaminas įvertintas kaip „neišlaikytas“, konstatavus, kad E. P. visame kelio ruože nuo Pušaloto-Pramonės g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos, esant maksimaliam leistinam 70 km/h greičiui, važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalavo, o egzaminuojamajam atsisakius tęsti egzaminą, egzaminas buvo nutrauktas.

9. E. P., nesutikdamas su egzamino įvertinimu, 2015 m. liepos 23 d. padavė apeliaciją, nurodydamas, kad važiavo mažesniu nei leistina greičiu, atsižvelgdamas į duobėtą kelio dangą, t. y. jis pasirinko saugų važiavimo greitį. Egzaminuotojas informavo jį apie padarytą kritinę klaidą, todėl tęsti egzamino nebebuvo prasmės. E. P. nurodė, kad grįžtant į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo teritoriją egzaminuotojas įrodė, jog įmanoma važiuoti 70 km/h greičiu, tačiau sukėlė pavojų kitiems vairuotojams, nesaugiai lenkdamas ir nesaugodamas VĮ „Regitra“ turto. VĮ „Regitra“ Apeliacinė komisija, išnagrinėjusi E. P. apeliaciją, 2015 m. liepos 29 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-55, kuriuo nusprendė anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti jam pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone.

10. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, jog praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę, siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžius bei gebėjimus. Aprašo 2.1–2.22 punktuose reglamentuoti egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę, kurie vertinami pagal tai, ar jis sugeba atsižvelgdamas į pasirinktos kategorijos transporto priemonės konstrukcinius ir vairavimo ypatumus atlikti tam tikrus veiksmus. Aprašo 2.18 punktas reglamentuoja egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus pasirenkant greitį. Aprašo II skyriaus 3 punkte nurodyta, jog egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – ir KK), nekritines klaidas (toliau – ir NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – ir SPK). Minėto aprašo 4 punkte apibrėžta kritinės klaidos sąvoka, kurioje nurodyta, jog KK yra veiksmas, kuris parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių / gebėjimų lygį ar nepagarbą / neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu (4.1 p.), kuris gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (4.2 p.). Aprašo IV skyrius detalizuoja, kokios klaidos laikomos kritinėmis, tarp kurių yra nurodytas ir greičio pasirinkimas, t. y., kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši kritinė klaida nevertinama, kai egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu (48.2 p.). Aprašo II skyriaus 9 punktas numato vieną iš pagrindų, kai egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą (9.3 p.).

11. Šiame kontekste teismas nurodė, kad iš rašytinės bylos medžiagos bei proceso šalių paaiškinimų nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. 2015 m. liepos 18 d. VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale laikė vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone ir jo neišlaikė. Praktinio egzamino metu E. P., vairuodamas automobilį Mercedes Benz 1831, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo kelio ruožu maždaug 2 kilometrus nuo Pramonės-Pušaloto g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl E. P. vairavimo įgūdžių, pasirenkant greitį šiame kelio ruože. Praktikos egzamino protokole Nr. 3983156 nurodyta, jog E. P. padarė 1 kritinę klaidą – visame kelio ruože nuo Pramonės-Pušaloto g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo situacija to nereikalavo. Taigi, E. P. neišlaikė egzamino, nes padarė Aprašo 48.2 punkte nurodytą kritinę klaidą. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 9.3 punktu, egzaminą įvertino kaip neišlaikytą, padarius kritinę klaidą, o egzaminuojamajam atsisakius tęsti egzaminą, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 41.3.1 punktu, egzaminą nutraukė.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pagal kelio ženklus ruože, kuriame vyko praktikos egzaminas, nuo Pramonės-Pušaloto g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos, maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h. Akcentavo, kad iš praktikos egzamino vaizdo įrašo matyti, jog kelio nuo Pramonės-Pušaloto g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos asfalto danga vietomis įskilusi, tačiau didelių duobių nesimato, egzamino metu meteorologinės sąlygos, matomumas buvo geras, transporto priemonių intensyvumas mažas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju eismo situacija nereikalavo, jog E. P. važiuotų daugiau nei 15 km/h mažesniu greičiu nei nustatytas maksimalus leistinas greitis – 70 km/h.

13. Nors Komisija savo 2015 m. liepos 29 d. protokoliniame sprendime Nr. (3.21)-55 konstatavo, kad kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 70 km/h, egzaminuojamasis važiavo maždaug 50–59 km/h greičiu, teismas pabrėžė, jog šiame sprendime Komisija nenurodė, kuo remdamasi nustatė tokį egzaminuojamojo važiavimo greitį egzamino metu. Tik atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ bei teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Regitra“ atstovai nurodė, jog Komisija, nagrinėdama E. P. apeliaciją, transporto priemonės greitį egzamino metu vertino pagal GPS navigatoriaus parodymus, užfiksuotus vaizdo įraše. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai pripažino, kad GPS navigatorius nėra greičio matavimo prietaisas, jis fiksuoja tik vaizdą ir garsą. Šiam prietaisui nėra atlikta metrologinė patikra, nėra nustatyta jo paklaida automobilio spidometro rodmenų atžvilgiu, be to, egzamino metu nei egzaminuotojas, nei egzaminuojamasis neturi galimybės matyti šio prietaiso greičio rodmenų. Taip pat nurodė, jog egzamino metu transporto priemonės greičio nustatymui turi būti vadovaujamasi transporto priemonės spidometro parodymais. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nesutiko su Komisijos sprendimu, kuriame konstatuota, jog egzaminuojamojo E. P. transporto priemonės važiavimo greitis egzamino pabaigoje buvo maždaug 50–59 km/h, nes Komisija negalėjo transporto priemonės važiavimo greičio vertinti pagal GPS navigatoriaus parodymus.

14. Teismas kritiškai vertino Komisijos sprendime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas egzaminuojamojo veiksmus įvertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, nes neatsižvelgė į tai, kad egzaminuojamasis egzamino pradžioje galbūt nebuvo pripratęs prie transporto priemonės valdymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas paaiškino, jog prieš egzaminą E. P. transporto priemone važiavo VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo teritorijoje, po to iki Pramonės-Pušaloto g. sankryžos, nuvažiavo apie vieną kilometrą. Tuo tarpu Aprašas nenustato tvarkos, kaip egzamino metu, vertinant egzaminuojamojo padarytas klaidas ar neveikimą, reikia atsižvelgti į jo pripratimą ar nepripratimą prie transporto priemonės. Pagal Aprašo 2.18 punktą, egzamino metu egzaminuotojas vertina, ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu, tolygiai greiti, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai vertino, kad E. P. egzamino metu vairavimo įgūdžiai ir gebėjimai yra ne tik nepakankami, bet ir nederami, t. y., vairuodamas pernelyg lėtai, transporto sraute jis trukdytų kitiems vairuotojams.

15. Pasisakydamas dėl Komisijos išvados, kad pareiškėjas, egzamino metu pažymėjęs kritinę klaidą, komentavo egzaminuojamojo veiksmus ir jį informavo apie egzamino rezultatą dar egzaminui nepasibaigus, tokiu būdu nevykdydamas Tvarkos aprašo 42 punkto nuostatų, teismas pažymėjo, jog Tvarkos aprašas nereglamentuoja egzaminuotojo elgesio egzamino metu. Nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai nedraudžia egzaminuotojui atsakyti į egzaminuojamojo klausimą. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo nustatyta, kad tik po to, kai egzaminuotojas pažymėjo kritinę klaidą, kuriai esant, egzaminas vertintinas kaip neišlaikytas, jis atsakė į egzaminuojamojo klausimą – kokią klaidą ir kodėl jis pažymėjo konkrečioje situacijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakymas į E. P. klausimus dar nepasibaigus egzaminui jokios reikšmės egzamino rezultatui neturėjo. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Tvarkos aprašo 42 punktas nustato, jog, pasibaigus praktikos egzaminui, egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu. Atitinkamai iš vaizdo įrašo matyti, kad, pasibaigus vairavimo egzaminui, egzaminuotojas paaiškino egzaminuojamajam apie jo padarytą klaidą bei jos vertinimą, tai aprašė praktikos egzamino protokole, įteikė egzaminuojamajam protokolo kopiją, taigi, pareiškėjas įvykdė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus.

16. Dėl Komisijos išvados, kad pareiškėjas, nutraukęs egzaminą ir grįždamas su egzaminuojamuoju į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialą, kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 50 km/h, važiavo maždaug 54–59 km/h greičiu, o kelio ruože, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis – 70 km/h, važiavo maždaug 72–80 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną važiavimo greitį ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, teismas nurodė, kad šios aplinkybės buvo nustatytos jau pasibaigus praktikos egzaminui, todėl nėra reikšmingos vertinant 2015 m. liepos 18 d. praktikos egzamino protokolo Nr. 3983156 pagrįstumą ir teisėtumą. Jos galėtų turėti įrodomąją reikšmę sprendžiant pareiškėjo drausminės ar administracinės atsakomybės klausimą.

17. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo 2015 m. liepos 18 d. praktikos egzamino protokolas Nr. 3983156 yra teisėtas ir pagrįstas, o pripažinus minėtą praktikos egzamino protokolą teisėtu, kaip neteisėtas naikintinas VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2015 m. liepos 29 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. (3.21)-55.

III. 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 107–109), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

19. VĮ „Regitra“ mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tik formaliai atsižvelgė į VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo ir VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu pateiktus argumentus ir paaiškinimus bei, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi tik pareiškėjo skunde pateiktais argumentais. VĮ „Regitra“ nurodo, kad neginčija teismo sprendime išdėstytų motyvų, susijusių su GPS prietaisų duomenų naudojimu nagrinėjant apeliacijas dėl praktikos (vairavimo) egzaminų rezultatų, tačiau nesutinka su teismo formaliai išdėstytais argumentais, susijusiais su pareiškėjo veiksmais, vykdant savo, kaip egzaminuotojo, funkcijas.

Šiuo aspektu pažymi, jog VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisija sprendimą dėl apeliacijos priima išnagrinėjusi visą turimą medžiagą ir informaciją, susijusią su egzaminu. Komisija vertina ne tik asmens, laikančio praktikos egzaminą, veiksmus, bet ir egzaminuotojo veiksmus. Nustatytas netinkamas (prieštaraujantis teisės normoms) egzaminuotojo elgesys ar veiksmas yra pagrindas naikinti praktikos egzamino rezultatą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. IV-516 patvirtinto Reikalavimų motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminuotojams aprašo (toliau – ir Reikalavimų egzaminuotojams aprašas) 8.6 punkte numatyta, kad egzaminuotojas turi sugebėti ir būti įgudęs laiku pateikti aiškų ir konstruktyvų atsiliepimą apie egzamino rezultatus.

Tuo tarpu Tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta, kad, pasibaigus praktikos egzaminui, egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu įteikdamas praktikos egzamino protokolo kopiją. Atitinkamai vienas iš VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2015 m. liepos 29 d. priimto protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-55 pagrindinių motyvų – netinkami pareiškėjo veiksmai vykdant egzaminuotojo pareigas.

Šiame kontekste pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektų veiklai taikytinas principas „viskas, kas nėra leista, yra draudžiama“, kylantis iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Tvarkos aprašo 42 punktas įpareigoja egzaminuotoją pateikti egzaminuojamojo transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą tik egzaminui pasibaigus. Taigi, šis Tvarkos aprašo punktas įpareigoja egzaminuotoją nekomentuoti egzaminuojamojo veiksmų egzamino metu.

Nors egzaminuotojui nedraudžiama atsakyti į egzaminuojamojo užduodamus klausimus, pats egzaminuotojas neturėtų pradėti pokalbio apie klaidas, kaip tai padarė pareiškėjas, egzaminuodamas E. P.. Be to, pareiškėjas demonstratyviai laikė egzamino protokolą egzaminuojamajam matomoje vietoje ir tokiu neverbaliniu būdu išprovokavo egzaminuojamojo klausimą apie pažymėtą klaidą. VĮ „Regitra“ atkreipia dėmesį į tai, kad E. P. apeliacijos ir VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-55 anuliuoti egzamino rezultatą priežastimi buvo netinkamas specialisto A.

D. (pareiškėjo) požiūris į savo pareigas bei nederamas elgesys egzamino metu, tai nurodyta ir 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. (1.20)-S-449, adresuotame VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė visų nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir tik formaliai įvertino, jog pareiškėjas tinkamai vykdė Tvarkos aprašo 42 punkto reikalavimus. Be to, teismas, pasisakydamas, jog Tvarkos aprašas bei Aprašas nereglamentuoja egzaminuotojo elgesio egzamino metu, nusižengė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

20. Pareiškėjas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115–118) prašo jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

21. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialiosios teisės normas ir kruopščiai bei detaliai išnagrinėjus faktinę medžiagą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios konkrečiai aplinkybės nebuvo nustatytos ar kokie konkrečiai įrodymai įvertinti netinkamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ Panevėžio filialas ir VĮ „Regitra“ neginčija teismo sprendime nurodytų motyvų dėl GPS imtuvo, kuris yra vaizdo ir garso fiksavimo įrangos dalis, duomenų naudojimo.

Be to, apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-55 rezoliucinės dalies 2.1 punkto – nepateikiami argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų vertinant E. P. vairavimo įgūdžius pasirenkant greitį kelio ruože nuo Pramonės-Pušaloto g. sankryžos iki Pramonės-J. Janonio g. sankryžos, dėl egzaminuojamojo galimo pripratimo prie transporto priemonės valdymo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat nėra ginčijamas.

Tuo tarpu, pasisakydamas dėl egzaminuotojo funkcijų vykdymo, pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas ne formaliai, o kruopščiai ir nuosekliai ištyrė byloje surinktus įrodymus, peržiūrėjo egzamino vaizdo įrašą, priimtą sprendimą pagrindė ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzaminuotojo elgesio egzamino metu Tvarkos aprašas nereglamentuoja, tačiau nenurodoma, kaip šis teisės aktas turėjo būti taikomas, kurios jo nuostatos nustato egzaminuotojo elgesį egzamino metu.

Pareiškėjas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad iš egzamino vaizdo įrašo akivaizdu, jog egzamino metu jis nekomentavo egzaminuojamojo veiksmų, o matydamas, kad egzaminuojamasis neišvysto reikiamo greičio, pasiteiravo apie kelio ženklus važiuojamame ruože. Po to pareiškėjas atsakė į jam užduotą klausimą, ar egzaminuojamasis padarė kritinę klaidą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pripažįstama, kad egzaminuotojui nedraudžiama atsakyti į egzaminuojamojo užduodamus klausimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad joks teisės aktas nenustato, kur ir kaip egzaminuotojas turi laikyti protokolą.

Papildomai paaiškina, kad egzamino metu egzaminuotojas vertina egzaminuojamojo veiksmus, stebi eismo situaciją, reaguoja į eismo situaciją, pažymi klaidas tam skirtuose protokolo langeliuose. Niekur nėra apibrėžta, kad visi šie veiksmai turi būti atlikti taip, jog to nepastebėtų egzaminuojamasis. Teismo posėdžio metu pareiškėjui uždavus klausimą atsakovo atstovams, kur ir kaip jis turėjo laikyti protokolą, kad galėtų žymėti egzaminuojamojo padarytas klaidas, tuo pačiu metu stebėti eismo situaciją ir egzaminuojamojo veiksmus bei spėti įsikišti į automobilio valdymą esant pavojingai situacijai dėl egzaminuojamojo klaidos ar neveikimo ir viską daryti taip, kad to nematytų egzaminuojamasis, atsakovo atstovai nesugebėjo pateikti jokio atsakymo.

Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde plečiamai ir netinkamai aiškinamas Tvarkos aprašo 42 punktas, nes jis reglamentuoja informacijos egzaminuojamajam suteikimą pasibaigus egzaminui. Tačiau egzaminuojamojo elgesio egzamino metu (atsakymo į klausimus, komentarų teikimo, protokolo laikymo vietos) minėtas Tvarkos aprašo punktas nereglamentuoja.

22. Atsakovas VĮ „Regitra“ Panevėžio filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-55, kuriuo nuspręsta anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti jam pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundą pirmosios instancijos teismui dėl minėto Komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo padavė A. D., VĮ „Regitra“ Panevėžio filialo specialistas, kuris 2015 m. liepos 18 d. egzaminavo E. P. „C“ kategorijos transporto priemone. Pabrėžtina, kad šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui padavė būtent savo vardu, kaip fizinis asmuo, gindamas, jo manymu, savo pažeistas teises (teisėtus interesus).

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti.

25. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009 ir kt.). Todėl ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Tuo tarpu, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016 ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

27. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

28. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu VĮ „Regitra“ Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokoliniu sprendimu Nr. (3.21)-55, kaip minėta, buvo nuspręsta anuliuoti E. P. 2015 m. liepos 18 d. laikyto vairavimo egzamino rezultatą ir leisti jam pakartotinai nemokamai laikyti vairavimo egzaminą „C“ kategorijos transporto priemone. Tuo tarpu A. D. (pareiškėjo) atžvilgiu šis Komisijos protokolinis sprendimas pats savaime jokių materialiųjų teisinių pasekmių nesukelia. Nors minėtame Komisijos protokoliniame sprendime, be kita ko, pasisakoma dėl A. D. (pareiškėjo) veiksmų vertinimo nurodyto egzamino metu ir po jo, šis Komisijos sprendimas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, kadangi nenustato jam jokių teisių ir (ar) pareigų. Šiame Komisijos sprendime konstatuotos aplinkybės nebent galėtų būti pagrindas spręsti dėl pareiškėjo drausminės ar administracinės atsakomybės ir tik tokiu atveju, priėmus pareiškėjo atžvilgiu atitinkamas teisines pasekmes jam sukeliančius sprendimus, pareiškėjas galėtų būtent tokius sprendimus skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjo dėstomi argumentai dėl VĮ „Regitra“ Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-55 nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti apginti pareiškėjo prašomu būdu.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad šioje byloje ginčijamas VĮ „Regitra“ Apeliacinės komisijos 2015 m. liepos 29 d. protokolinis sprendimas Nr. (3.21)-55 negali būti administracinės bylos pagal pareiškėjo A. D. skundą dalyku, kaip savaime nesukeliantis jam materialiųjų teisinių pasekmių. Tuo tarpu kiti asmenys, kuriems minėtas aktas sukelia atitinkamas teisines pasekmes, šio akto teismui nagrinėjamoje byloje neskundė.

30. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl proceso šalių dėstomų argumentų dėl ginčo esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius