992a030f-7697-461f-9062-cee6d4959652 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                    Administracinė byla Nr. I-77-142/2017                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06604-2013-5                    Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. I. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 11 d. gautas A. I. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundas (b. 1. 1–4), kuris vėliau buvo patikslintas (b. l. 14–18). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo:

1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ Nr. 9-6930(09);

2) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (68 625,89 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2013 m. spalio 1 d. (toliau – ginčo laikotarpis).PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis nuo 2010 m. spalio 5 d. Vilniaus pataisos namuose eina statutinio valstybės tarnautojo – Vilniaus pataisos namų direktoriaus – pareigas. Pareigybės lygis – A, kategorija – 18. Nurodo, kad 1998 m. balandžio 27 d. jam buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo sumažintas jo darbo užmokestis (pareiginės algos koeficientas ir priedas už kvalifikacinę kategorijÄ ).

PareiÅ¡kėjo teigimu, toks sumažinimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. 1. 29–30) praÅ¡o atidėti teismo sprendimo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui vykdymÄ , atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus pataisos namai neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo turi bÅ«ti taikomas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus pataisos namai, skaičiuodami darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. taikė iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusias teisės normas.Teismo posėdyje Vilniaus pataisos namų atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėto tarnybinio atlyginimo dalies priteisimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas Vilniaus pataisos namuose. 2013 m. spalio 8 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę kategorijÄ (b. l. 5).

Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į tai, kad darbo užmokestį ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui skaičiavo Vilniaus pataisos namai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ persiuntė Å¡iai įstaigai (b. l. 6). Vilniaus pataisos namai ginčijamu 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 9-6930(09) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b. l. 7).Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Å iame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d.

Å iame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir statutiniams valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (žr. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A602-669/2016 ir Nr. A-668-602/2016).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. Atitinkamai, taip pat nėra pagrindo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. I. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                    Halina Zaikauskaitė