2016-02-24 Nr. AB-4312-3-62-3-01002-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-38-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01002-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 70.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) prašė priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 9 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalies, pažymėtos numeriu 6, įvykdymo – po 2 500 Lt už kiekvieną mėnesį.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 pagal jos skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d. 2014 m. liepos 2 d. antstolė surašė šio sprendimo nevykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad juo nustatytas įpareigojimas neįvykdytas. Šis aktas patvirtina, kad Druskininkų savivaldybės administracija nevykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra privalomas šiai institucijai, nustatyto įpareigojimo, taigi neveikė ir neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų. Pareiškėja nurodė, kad dėl tokio Druskininkų savivaldybės administracijos neveikimo, nevykdant teismo sprendimo, pažeista jos prigimtinė teisė į nuosavybę, ji patyrė ir tebepatiria neturtinę žalą.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2012 m. kovo 21 d. ji teikė skundą dėl žalos atlyginimo, kurią kildino iš Druskininkų savivaldybės administracijos netinkamo veikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir minėto įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo ir prašė priteisti iš Druskininkų savivaldybės turinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 8 d. ir už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki visiško įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 jai priteisė iš atsakovo Druskininkų savivaldybės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat konstatavo, jog šiuo atveju nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus, todėl pareiškėjos argumentai dėl patirtos žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 ir prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl šių veiksmų atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendime konstatuota aplinkybė, jog iki 2014 m. kovo 19 d. nepakako įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2014 m. kovo 19 d. vertinti kaip neteisėtus, suponuoja tai, jog ji tik 2014 m. liepos 7 d., registruota pašto siunta gavusi antstolės surašytą sprendimo nevykdymo aktą, suvokė savo teisių pažeidimą. Termino šiam skundui dėl žalos atlyginimo pateikimui pradžia laikytina 2014 m. liepos 7 d. Šis ir jau išnagrinėtas jos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra tapatūs, nes dabartinį skundą ji sieja su nauja aplinkybe – 2014 m. liepos 2 d. antstolės surašytu sprendimo nevykdymo aktu.

Atsakovas Druskininkų savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo konstatuota, jog nėra įrodymų, kad atsakovas neteisėtais veiksmais neįvykdė ar nevykdo teismo sprendimo ir tai laikytina neįrodinėtinu faktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies prasme. Minėtoje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo pareiškėjos reikšto skundo pagrindas buvo atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo nevykdymu pasireiškę neteisėti veiksmai, dėl kurių ji patyrė žalą, skundo dalykas, kurį sudaro materialinis teisinis reikalavimas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, skundo šalys – Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos, todėl šios aplinkybės (visi trys tapačių skundų elementai) suponuoja pagrįstą išvadą, jog pareiškėja teismui pateikė visiškai tapatų skundą išnagrinėtam. Pareiškėjos tariamai nurodyta naujai atsiradusi aplinkybė – antstolės sprendimo nevykdymo aktas – ginčo atveju nevertintina kaip naujas skundo pagrindas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi bylą nutraukė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto skundo pagrindą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2825-331/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014, kuriose, be kita ko, jau yra pasisakyta dėl administracinio proceso šalių materialinių teisių ir pareigų bei priimtas administracinio teismo sprendimas, turintis res judicata galią, nagrinėto skundo pagrindus, darė išvadą, kad jie sutampa ir yra visiškai identiški, t. y. pareiškėja, siekdama tų pačių teisinių pasekmių – neturtinės žalos atlyginimo, savo skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – nurodo, kad žala kilo dėl neteisėtų Druskininkų savivaldybės veiksmų, nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010. Pareiškėjos skundo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) – CK 6.271 straipsnis – taip pat sutampa, bylos šalys – tos pačios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendime konstatuota aplinkybė, jog nėra įrodymų dėl neteisėtų veiksmų, nevykdant 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimo, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies prasme laikytina neįrodinėtinu faktu, be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vien tai, jog nagrinėjamoje byloje pareikštame reikalavime skiriasi prašomos neturtinės žalos įvertinimo dydis (suma), nesudaro pagrindo abejoti šių skundų tapatumu.

Pareiškėja nurodo, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ji sieja su naujai paaiškėjusia aplinkybe – antstolės 2014 m. liepos 2 d. neįvykdymo aktu Nr. 3.11.-V007026, kuriuo konstatuotas teismo sprendimo neįvykdymo faktas. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat ir neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.). Taigi žalai pagrįsti ginčo atveju svarbus ne pats teismo sprendimo nevykdymo faktas, bet neteisėtų atsakovo veiksmų konstatavimas. Teismo vertinimu, šis antstolės aktas dėl sprendimo nevykdymo nepaneigia (negali paneigti) įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto, kad atsakovo veiksmai nevertinti kaip neteisėti, ir skundų tapatumo aspektu nesudaro pagrindo išvadai, jog po sprendimo priėmimo surašytas antstolės sprendimo neįvykdymo aktas patvirtina neteisėtus atsakovo veiksmus bei gali būti pripažįstamas kaip naujas skundo pagrindas, suteikiantis pareiškėjai teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o teismui sudaro galimybę vertinti atsakovo veiksmus kitaip, nei jie jau buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendime. Kiti tarp aptariamų bylų esantys skirtumai, teismo vertinimu, yra neesminiai, vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu, taigi nėra identiškas ir galėtų būti nagrinėjamas iš naujo.

Padaryta išvada, kad pareiškėja į teismą kreipėsi su skundu, kuris yra tapatus jau išnagrinėtam teisme tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutraukta (ABTĮ 101 str. 2 p.).

III. Pareiškėja D. P. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Pareiškėja išdėsto, kad skundai nurodytose administracinėse bylose nėra tapatūs, todėl teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu, be kita ko, prašymą atlyginti neturtinę žalą, padarytą Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėtu neveikimu po 2012 m. spalio 5 d., atmetė. 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjai D. P. administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus.

Antstolė T. G. 2014 m. liepos 2 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 3.11.-V007026, kuriuo nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracijai nustatytas įpareigojimas – laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai, – yra neįvykdytas.

Taigi Druskininkų savivaldybės administracija neįvykdė/neįvykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime jai nustatyto įpareigojimo kiekvieną dieną po nurodytajame sprendime teismo nustatyto 3 mėnesių termino, todėl jos neteisėtas neveikimas – tęstinis. Kadangi ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl neveikimo tą dieną prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.), atsiradus naujam įrodymui dėl Druskininkų savivaldybės administracijos neteisėto neveikimo po 2012 m. spalio 5 d., pareiškėja D.

P. pateikė naują skundą, kuris turėjo būti nagrinėjamas. Pareiškėjos skundas skundžiama nutartimi nutrauktoje administracinėje byloje tapačiu jos skundui, kurio nagrinėjimas užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimu, nelaikytinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendime nenustatė nei fakto, kad po 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nustatyti įpareigojimai buvo įvykdyti, nei fakto, kad po 2012 m. spalio 5 d. jie buvo neįvykdyti: apeliacinės instancijos teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendime padarė išvadą, kad byloje trūksta įrodymų tokiems faktams nustatyti, o dėl to ir išvadoms dėl Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų/neveikimo po 2012 m. spalio 5 d. teisėtumo/neteisėtumo padaryti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1112-371/2014 pažymėta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 nebuvo nustatytas faktas, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. teismo sprendimas visiškai įvykdytas. Šis faktas laikytinas prejudiciniu skundžiama nutartimi nutrauktoje byloje.

Atsakovas Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos, atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad šiuo atveju pareiškėja reiškia tapatų skundą, ir palaiko pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl to, kad pareiškėja į teismą kreipėsi su skundu, kuris yra tapatus jau išnagrinėtam teisme tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 9 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalies, pažymėtos numeriu 6 , įvykdymo – po 2 500 Lt už kiekvieną mėnesį. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 pagal jos skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 6, N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. liepos 7 d. 2014 m. liepos 2 d. antstolė surašė šio sprendimo nevykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad nustatytas įpareigojimas neįvykdytas. Dėl minėto teismo sprendimo dalies nevykdymo pareiškėja patiria neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal šį pareiškėjo skundą, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2825-331/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 pasisakyta dėl administracinio proceso šalių materialinių teisių ir pareigų bei priimtas teismo sprendimas, turintis res judicata galią, ir padarė išvadą, kad skundai sutampa ir yra visiškai identiški, t. y. pareiškėja, siekdama tų pačių teisinių pasekmių – neturtinės žalos atlyginimo, savo skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjos D. P. skundą, kuriame ji prašė priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos turtinę žalą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 8 d. – 84 990,31 Lt, kurią sudaro UAB „Mobili forma“ mokėjimai už patalpų nuomą, ir priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio (skundo dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti pateikimo teismui) – 30 500 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas skundas dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, iki 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) – 38 000 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) iki 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi terminas jį įvykdyti, – 4 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo – pradedant nuo 2 000 Lt už pirmą mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį sumą didinti po 10 procentų.

Teismas minėtoje byloje konstatavo, jog Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai vilkino atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus ir šis vilkinimas tęsėsi ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2012 d. spalio 5 d., beveik dvejus metus, kuomet Administracija parengė žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 8 planus ir paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 6, taip pat, kiek tai susiję su tolesniu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo vykdymu, padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad Druskininkų savivaldybės administracija ir toliau nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo ar vykdo jį netinkamai. Taip pat pažymėta, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėja būtų kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ar į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo. Teismų informacinė sistema „LITEKO“ bei pareiškėjos pateikti papildomi įrodymai patvirtina, jog 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjai D. P. administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 buvo išduotas vykdomasis raštas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus, todėl pareiškėjos argumentai dėl patirtos žalos dėl teismo sprendimo nevykdymo praėjus trims mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 ir prašymas atlyginti neturtinę žalą dėl šių veiksmų atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog vertinant, ar pareiškėja padavė tapatų skundą, turi būti atsižvelgta į teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, turinį, t. y. turi būti įvertinta, kokiais pagrindais teismas pirmu atveju atmetė pareiškėjos skundą (žr., pvz., 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-245/2011). Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014, teismas minėtoje byloje, be kita ko, sprendė klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl to, kad Druskininkų savivaldybės administracija toliau nevykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus, tačiau aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas yra įvykdytas, nebuvo konstatuota.

Šiuo atveju pareiškėja kreipiasi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Druskininkų savivaldybės, atstovaujamos Druskininkų savivaldybės administracijos, neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 9 d. iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalies, pažymėtos numeriu 6, įvykdymo – po 2 500 Lt už kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu, palyginus su skundo reikalavimu, nagrinėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014, pareiškėja teikdama naują skundą iš dalies susiaurina skundo dalyką ir jį pakeičia (prašo neturtinės žalos atlyginimo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 dalies, susijusios su žemės sklypu, pažymėtu Nr. 6, įvykdymo, ir nurodo kitą laikotarpį) ir pakeičia skundo pagrindą – savo skundą grindžia nauju įrodymu (antstolės T. G. 2014 m. liepos 2 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. 3.11.-V007026), jos manymu, patvirtinančiu neteisėtus atsakovo veiksmus.

Dėmesys atkreiptinas į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl tolesnio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo vertino situaciją, susiklosčiusią pareiškėjos kreipimosi į teismą metu, ir konstatavo, jog nepakanka įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus. Pareiškėjai iš naujo prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies, susijusios su žemės sklypu, pažymėtu Nr. 6, nevykdymo ir šį reikalavimą motyvuojant nauju įrodymu, įvertintina, ar situacija dėl atitinkamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies vykdymo, teismo sprendimo vykdymui esant tęstiniu procesu, nėra pakitusi, ar ir šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus dėl pareiškėjos nurodomos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies, susijusios su žemės sklypu, pažymėtu Nr. 6, tolesnio vykdymo vertinti kaip neteisėtus.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009).

Taigi, nors pareiškėjai reiškiant naują skundą bylos šalys lieka tos pačios, patikslinus ir pakeitus skundo dalyką bei pakeitus skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundas, skundo, išnagrinėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014, ir naujai pateikto skundo, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 turinį, nėra pagrindo laikyti tapačiais.

Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje pareikštas skundas yra tapatus Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2825-331/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-877/2014 išnagrinėtam pareiškėjos skundui, todėl šią bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu teismas nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan