9925c44b-0dee-4e08-a3af-d28841ae0cc7 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-5189-286/2019 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00508-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.9.4.; (S) 3.4.5.2. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Ignalina Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui Z. L., atsakovo atstovui J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal Z. L. ir A. L. ieÅ¡kinį VÅ¡Ä® „MÅ«sų Ignalina“ dėl neturtinės žalos už tikrovės neatitinkančios informacijos, paskelbtos laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“, priteisimo.

Teismas nustatė: Pareiškėjai prašo moralinei žalai atlyginti priteisti iš atsakovo po 1200 Eur. Ieškinyje, dublike ir paaiškinimuose teismo posėdyje nurodė, kad jų tėvas A. L. buvo sušaudytas (duomenys neskelbtini) savo name. Tėvo nužudymo aplinkybes jiems papasakojo tėvo brolis G. L.. 2019-01-22 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo išspausdintas straipsnis, pavadintas „Žiaurių laikų kronika“, kurio skiltyje „Nubausti mirties bausme“ yra tekstas: „(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas mirties bausme (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A.

L.. Dirbo prie (duomenys neskelbtini) kolchozo sandėlio, pirmas kolchozo organizatorius. Be to, žymus komunistų Å¡alininkas ir arÅ¡us NKVD agentas“. IÅ¡ dėdės G. ir tetos M. L. žinojo, kad jų tėvas niekada nebuvo nei NKVD agentas, nei sovietinių pareigÅ«nų pagalbininkas, todėl ieÅ¡kovas Z. L. 2019-03-26 raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ (toliau – LRGGRTC), praÅ¡ydamas atlikti specialų tyrimÄ ir nustatyti ar iÅ¡ tikrųjų jų tėvas A.

L. buvo NKVD agentas. 2019-06-05 iÅ¡ LRGGRTC gavo raÅ¡tÄ Nr. 552-564, kurio antrame lape konstatuojama, kad nepilnai iÅ¡likusiuose LYA fonduose nerasta duomenų, jog A. L. bÅ«tų priklausęs LSSR agentÅ«riniam tinklui ar kitaip bendradarbiavęs su sovietinių struktÅ«rų pareigÅ«nais bei sovietų valdžios atstovais. Partizanas V. Ž.-R. savo dienoraščio skiltyje „Nubausti mirties bausme“, pavadindamas mÅ«sų tėvÄ A. L. „arÅ¡iu NKVD agentu“ jį apÅ¡meižė, pažemino ir paniekino kaip žmogų, tačiau patraukti atsakovu jį Å¡ioje byloje nėra galimybės, nes jis 1953 metais žuvo (knyga „Palinko liepa Å¡alia kelio“, 2001 m.).

Atsakovas, paskelbdamas savo laikraÅ¡tyje partizano užraÅ¡us, žinojo, kad V. Ž.-R. yra žuvęs. Atsakovas prieÅ¡ patalpindamas tekstÄ , žeminantį ir paniekinantį jų tėvÄ A. L., galėjo įžvelgti, kad Å¡iuose žodžiuose gali bÅ«ti netiesa ir galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas Å¡iems teiginiams patvirtinti, tačiau to nepadarė ir visuomenei paskleidė juos 1790 egzempliorių tiražu. Laikraščio „MÅ«sų Ignalina“ neprenumeruoja, todėl apie tai, kad tėvas buvo pavadintas „arÅ¡iu NKVD agentu“, sužinojo 2019-03-20 iÅ¡ K.

K., gyvenančio (duomenys neskelbtini). 20019-07-23 ieÅ¡kovas Z. L. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu paneigti informacijÄ , kad jų tėvas A. L. buvo „arÅ¡us NKVD agentas“. 2019-08-17 iÅ¡ atsakovo gavo 2019-07-30 laikraÅ¡tį „MÅ«sų Ignalina“, kuriame paskelbtas paneigimas pavadinimu „NKVD agentu nebuvo“. Å iame paneigime atsakovas nepareiÅ¡kė jokio apgailestavimo ir mÅ«sų neatsiprašė, sukeldamas jiems daug skausmo ir nemigo naktų. Patraukti atsakomybėn mirusįjį V.

Ž.-R. nėra galimybės, todėl mano, kad Å¡iuo atveju už informacijos, kad „A. L. buvo arÅ¡us NKVD agentas“, paskelbimÄ visuomenei plačiu mastu privalo atsakyti atsakovas. Apie Å¡iÄ atsakovo paskleistÄ informacijÄ sužinojo buvę (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos abiturientai Z. Ž., A. P., E. B., V. G., M. S., Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai A. L., K. K.. Visi jie neprenumeruoja laikraščio „MÅ«sų Ignalina“ ir negalės perskaityti 2019-07-30 paneigimo, kad jų tėvas nebuvo NKVD agentu, todėl mano, kad jiems jie iki savo gyvenimo pabaigos liks „arÅ¡aus NKVD agento“ sÅ«numis.

Apie knygÄ â€žLietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“ nieko nežino ir jos po iÅ¡ LRGGRTC gauto atsakymo neieÅ¡kojo. Nematė, kad ji paminėta LRGGRTC 2019-06-05 raÅ¡te. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike ir paaiÅ¡kinimuose teismo posėdyje nurodė, kad laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ 2018 metų Nr. 93-95, 97 ir 2019 metų Nr. 1-9 (iÅ¡ viso trylikoje numerių) buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „Žiaurių laikų kronikos.

IÅ¡ partizanų vado bunkeriuose raÅ¡yto dienoraščio“. Tai oficialaus partizanų dokumento, rasto 1999 metų liepÄ bidone netoli (duomenys neskelbtini) su kitais partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentais, sutrumpinta versija. Visi tame bidone rasti dokumentai 2003 metais Vilniuje buvo iÅ¡leisti atskira knyga „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“, o dokumentų kopijos eksponuojamos Å venčionių „NalÅ¡ios“ muziejuje. Visa knyga yra publikuojama internete.

Å iÄ knygÄ iÅ¡leido oficialios valstybinės Lietuvos institucijos – Lietuvos archyvų departamentas ir Lietuvos ypatingasis archyvas. 416-me Å¡ios knygos puslapyje iÅ¡spausdintas ieÅ¡kinyje minimas epizodas: „(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas mirties bausme (duomenys neskelbtini) km. gyventojas L. A.. Dirbo prie (duomenys neskelbtini) kolchozo sandėlio, pirmas kolchozo organizatorius. Be to, žymus komunistų Å¡alininkas ir arÅ¡us NKVD agentas" Å i dienoraščio–kronikos iÅ¡trauka laikraÅ¡tyje iÅ¡spausdinta identiÅ¡ka, be jokių redakcinių pakeitimų, pastabų ar prierašų.

Z. L. 2019-07-23 kreipėsi į redakcijÄ dėl teiginio, kad jų tėvas, neva, buvo NKVD agentu, ir pridėjo LRGGRTC raÅ¡tÄ . 2019-07-30 laikraščio numeryje buvo geranoriÅ¡kai paneigtas praÅ¡omas teiginys ir beveik pilnai iÅ¡spausdintas LRGGRTC raÅ¡tas. Apie pokario laikus yra daug archyvinės medžiagos, daug visokių dokumentų, kurie kartais prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Redakcija visada geranoriÅ¡kai spausdina paneigimus. Nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes, visų pirma, ginčijama informacija yra ne redakcijos kÅ«rybos produktas, o perspausdinta iÅ¡ oficialaus, dviejų valstybinių institucijų iÅ¡leisto dokumentų rinkinio.

Jame apraÅ¡yti deÅ¡imtys ir Å¡imtai panaÅ¡ių įvykių, epizodų, vardų ir pavardžių, todėl nelogiÅ¡ka reikalauti, kad visi jie turi bÅ«ti patikrinti, juo labiau, kad Å¡iuos dokumentus iÅ¡leido archyvai, į kuriuos ir reikėtų kreiptis. Antra, mano, kad atsakovas neturi atsipraÅ¡yti už tai, ko pats nerašė, o tik perspausdino įvairiais legaliais bÅ«dais vieÅ¡ai pateiktÄ oficialiÄ dokumentinę informacijÄ . Trečia, nežino, kokiu gi bÅ«du reikėtų patikrinti, kad dėdės pasakojimas – tai neginčytina tiesa, o partizanų dokumentas – tai melas ir Å¡meižtas.

Nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiu, kad Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti taikomas Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – VIÄ®). BÅ«tent pagal jo 54 straipsnį vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sÄ jungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar vieÅ¡ai paskelbtuose dokumentuose, nes tokiu atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ atsako tas, kas pirmas paskleidė tokiÄ informacijÄ .

Neatsimena, ar straipsnio „Žiaurių laikų kronikos. Iš partizanų vado bunkeriuose rašyto dienoraščio“ pradžioje nurodė, kad dienoraštis buvo išspausdintas knygoje „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“. Ieškinys tenkinamas iš dalies. 2019-01-22 laikraštyje „Mūsų Ignalina“ buvo išspausdintas straipsnis, pavadintas „Žiaurių laikų kronika“, kurio skiltyje „Nubausti mirties bausme“ yra tekstas „(duomenys neskelbtini) buvo nubaustas mirties bausme (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas A.

L.. Dirbo prie (duomenys neskelbtini) kolchozo sandėlio, pirmas kolchozo organizatorius. Be to, žymus komunistų Å¡alininkas ir arÅ¡us NKVD agentas“. Sužinoję apie Å¡iÄ publikacijÄ , ieÅ¡kovai dėl tėvo A. L. nužudymo aplinkybių 2019-03-27 kreipėsi į LRGGRTC. 2019-06-05 raÅ¡te Nr. 552-564 LRGGRTC nurodė, kad nepilnai iÅ¡likusiuose LYA fonduose nerasta duomenų, jog A. L. bÅ«tų priklausęs LSSR MGB agentÅ«riniam tinklui ar kitaip bendradarbiavęs su sovietų represinių struktÅ«rų pareigÅ«nais bei sovietų valdžios atstovais.

Gavę šį atsakymÄ , ieÅ¡kovai 2019-07-23 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu paneigti teiginį, kad jų tėvas A. L. buvo NKVD agentu. Atsakovas 2019-07-30 laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ iÅ¡spausdino straipsnį „NKVD agentu nebuvo“, kuriame iÅ¡ esmės pilnai perspausdino ieÅ¡kovų iÅ¡ LRGGRTC gautÄ atsakymÄ ir nurodė, kad „LRGGRTC oficialiai paneigia – A. L. nebuvo arÅ¡us NKVD agentas“. Už tai, kad tėvas laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ buvo pavadintas arÅ¡iu NKVD agentu, ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 1200 Eur moralinės žalos atlyginimo, kadangi, paskelbdamas tokiÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , atsakovas A.

L. apÅ¡meižė, pažemino ir paniekino kaip žmogų, sukeldamas jiems daug skausmo ir nemigo naktų, o be to, dėl Å¡ios publikacijos daugeliui (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos abiturientų ir Ignalinos rajono savivaldybės Navikų kaimo gyventojų iki gyvenimo pabaigos jie liks „arÅ¡aus NKVD agento“ sÅ«numis. Visuomenės informavimo priemonės pagrindinė funkcija – informacijos apie įvykius skleidimas. Å ia savo teise visuomenės informavimo priemonė turi naudotis sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudama ja ir neperžengdama ribų, nustatytų tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose.

VieÅ¡osios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi bendrÄ pareigÄ visais atvejais užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių visuomenės informavimo principų suformuluotas VIÄ® 3 straipsnyje – vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai. VIÄ® 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones (pvz., knygas), jeigu Å¡i informacija nebuvo paneigta per jÄ paskelbusias visuomenės informavimo priemones (3 punktas).

Tokiais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ atsako tas, kas pirmas paskleidė tokiÄ informacijÄ (VIÄ® 54 straipsnio 2 dalis). VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informacijÄ , anksčiau skelbtÄ per kitas visuomenės informavimo priemones, nėra atsakingas už turtinės ar neturtinės žalos, jei ji bÅ«tų patirta, atlyginimÄ . Å i nuostata skirta apsaugoti ne informacijos gavėjÄ , o tÄ visuomenės informavimo priemonę, kuri perspausdina kitÄ anksčiau skelbtÄ informacijÄ ir ji bÅ«tų pernelyg apsunkinta, jei turėtų tikrinti jau skelbtos informacijos patikimumÄ , žinoma, neatleidžiant jos nuo pareigos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013). 2019-01-22 laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ iÅ¡spausdintame straipsnyje „Žiaurių laikų kronika“ nurodyta, kad jame publikuojamas partizanų vado bunkeriuose raÅ¡ytas dienoraÅ¡tis, tačiau informacijos apie tai, ar jis buvo anksčiau publikuotas kitose visuomenės informavimo priemones, nėra.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad tokia informacija buvo kituose dvylikoje laikraščio „Mūsų Ignalina“ numerių, kuriuose buvo publikuojamas straipsnis „Žiaurių laikų kronikos“. Tik atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad laikraštyje „Mūsų Ignalina“ 2018 metų Nr. 93-95, 97 ir 2019 metų Nr. 1-9 išspausdintame straipsnyje „Žiaurių laikų kronikos“ iš interneto perspausdino knygoje „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m.

Dokumentų rinkinys“ publikuotÄ partizanų vado V. Ž.-R. bunkeriuose raÅ¡ytÄ dienoraÅ¡tį. Tokiu bÅ«du, atsakovas, bÅ«damas vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, nenurodydamas, kad paskelbė informacijÄ , anksčiau skelbtÄ per kitas visuomenės informavimo priemones, prisiėmė redakcinę atsakomybę dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ straipsnyje „Žiaurių laikų kronikos“. Žeminančiomis garbę ir orumÄ laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę, orumÄ , jo gerÄ vardÄ visuomenėje.

Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį vieÅ¡ajame gyvenime. Paskleistų žinių žeminantis pobÅ«dis nėra įrodinėjamas tais atvejais, kai žodžiai ar jų junginiai, kuriais iÅ¡sakytos žinios pagal savo pobÅ«dį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi įžeidžiamÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 60 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir Å¡ių organizacijų kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1 straipsnį, SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažintas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidÄ , represijas, terorÄ ir politinį persekiojimÄ SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, todėl akivaizdu, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjui publikacijoje pateikus informacijÄ (žiniÄ ) apie ieÅ¡kovų tėvo A.

L. priklausymÄ NKVD, ieÅ¡kovai turėjo pagrindo manyti, kad tokios informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimas žemina jų bei jų tėvo garbę ir orumÄ , ir dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes visuomenėje tai suprantama vienareikÅ¡miÅ¡kai neigiamai. Ginčo tarp Å¡alių dėl frazės ,,arÅ¡us NKVD agentas“ (apie A. L.) neatitikimo tikrovei nėra. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovai, iÅ¡ pažįstamų asmenų skambučių sužinoję, jog apie tėvÄ buvo paskleista negatyvi informacija, patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ .

Asmuo, kurio garbė bei orumas pažeisti, turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis). Tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį, o nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į žemiau nurodytus kriterijus. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad publikacija laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ „Žiaurių laikų kronika“ buvo skirta tik supažindinti skaitytojus su Vytauto apygardos Tigro vado V. Ž. paraÅ¡yta rinktinės kronika. Byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovas, publikuodamas partizanų vado dienoraÅ¡tį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , peržengdamas jos ribas, nustatytas tarptautiniuose aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kad sÄ moningai siekė pateikti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Atsakovas paaiškino, kad, spausdindamas straipsnį „Žiaurių laikų kronika“, rėmėsi jam žinoma informacija, pateikta knygoje „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“, kurioje paskelbti istoriniai dokumentai nėra paneigti. Knyga „Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinė. 1945-1950 m. Dokumentų rinkinys“, išleista 2003 metais. Joje publikuoti Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentai, tarp kurių ir rinktinės vado V.

Ž. paraÅ¡yta rinktinės kronika. IeÅ¡kovai apie Å¡iÄ knygÄ sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti iÅ¡ LRGGRTC 2019-06-05 raÅ¡to Nr. 552-564, kuriame nurodyta, kad bÅ«tent Å¡ios knygos 416 puslapyje atspausdintoje Tigro rinktinės kronikoje ir yra paraÅ¡yta, kad A. L. yra „arÅ¡us NKVD agentas“, tačiau Å¡ios knygos neieÅ¡kojo, ja nesidomėjo ir dėl joje paskleistų duomenų paneigimo nesibylinėjo. Teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovai, iÅ¡ pažįstamų asmenų skambučių sužinoję, jog apie jų tėvÄ buvo paskleista negatyvi informacija, patyrė emocinį sukrėtimÄ , tačiau, spręsdamas dėl garbės ir orumo pažeminimo mÄ sto, atsižvelgia į tai, kad, kaip nurodo patys ieÅ¡kovai, Å¡iÄ atsakovo paskleistÄ informacijÄ sužinojo tik penki buvę (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos abiturientai ir du (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai.

Kokiu būdu šie žmonės sužinojo, kad A. L., neva, buvo aršus NKVD agentas, neaišku, nes, pagal ieškovų paaiškinimus, visi jie neprenumeruoja laikraščio „Mūsų Ignalina“. Niekuo nepagrįstas ir ieškovų teiginys, kad minėti žmonės niekada negalės perskaityti 2019-07-30 paneigimo, ir todėl ieškovai, neva, iki savo gyvenimo pabaigos jiems liks „aršaus NKVD agento“ sūnumis. Taip pat pažymėtina, kad kita neigiama informacija apie A. L., esanti straipsnyje „Žiaurių laikų kronika“, nebuvo paneigta.

Gavę atsakymÄ iÅ¡ LRGGRTC, ieÅ¡kovai 2019-07-23 kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu paneigti teiginį, kad jų tėvas A. L. buvo NKVD agentu. Atsakovas 2019-07-30, t. y. per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ geranoriÅ¡kai patenkino šį ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ ir laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ iÅ¡spausdino straipsnį „NKVD agentu nebuvo“. Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, jog pažeidimo fakto pripažinimas, kaip asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, neretai yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos žmogaus teisių teismo 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, ne visada turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos žmogaus teisių teismo 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Tokiu bÅ«du, teismas, pripažindamas faktÄ , jog atsakovo laikraÅ¡tyje „MÅ«sų Ignalina“ iÅ¡spausdintas teiginys, kad A. L. buvo „arÅ¡us NKVD agentas“, neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovų velionio tėvo A. L. ir pačių ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ , atsižvelgdamas į aptartus žalos dydžio nustatymo kriterijus, ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus tenkina iÅ¡ dalies – priteisia po 100 Eur neturtinės žalios atlyginimo. Teismas mano, kad toks ieÅ¡kovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo įvertinimas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 8,33 %. Ieškovas Z. L. patyrė 72 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 185, 259, 265, 268 straipsniais, nusprendžia:

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „MÅ«sų Ignalina“ ieÅ¡kovo A. L. naudai 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „MÅ«sų Ignalina“ ieÅ¡kovo Z. L. naudai 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ir 6 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 106 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mams.

Teisėjas Kęstutis Rimkus