9924bb27-817f-4ae8-9145-e9d8524f2def · Vilniaus apygardos administracinis teismas

             Administracinė byla Nr. I-2450-484/2017           Proceso Nr. 3-61-3-00430-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos), n u s t a t ė :

P. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau- LukiÅ¡kių TI-K), 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2011-12-09 iki 2012-04-30 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, prilygo kankinimui, žemino jo garbę ir orumÄ . Kameros buvo nuolat perpildytos, pažeista minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje, norma, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas beveik visÄ parÄ gulėti lovoje, nebuvo vietos pavalgyti prie stalo.

Dėl judėjimo stokos jam skaudėjo nugarÄ , sukosi galva. Kamerose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, todėl prireikus pareigÅ«no pagalbos, turėjo daužyti į duris. Tai, anot pareiÅ¡kėjo, prieÅ¡tarauja Europos kalinimo taisyklių rekomendacijoms turėti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniui nedelsiant susisiekti su kalėjimo personalu. Kamerose tualetas buvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos apie 1,5 aukščio sienele, kuri neužtikrino privatumo naudojantis tualetu. Atliekant gamtinius reikalus jį galėjo stebėti tiek kamerose buvę asmenys, tiek pareigÅ«nai (įskaitant ir moteris).

Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema, dėl ko kameroje buvo nemalonus kvapas. Teigia, kad neužtikrinus tinkamų suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, diskomfortÄ , kas yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10-18). Visų pirma, LukiÅ¡kių TI-K pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia už laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2013-04-30, o skundÄ teismui pateikė 2017-02-06. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl ginčo esmės nurodė, kad duomenys apie suimtųjų (nuteistųjų) atvykimÄ ir iÅ¡vykimÄ apskaitos dokumentuose saugomi 3 metus, todėl LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybės pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ , kameras, kuriose jis buvo laikomas ir kartu su kuo laikomų asmenų skaičių.

Taip pat nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstydama atvykusius asmenis į kameras, LukiÅ¡kių TI-K administracija laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros galėjo bÅ«ti perpildytos, tačiau esant tokiai situacijai LukiÅ¡kių TI-K administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, atsiradus galimybei perkelti suimtuosius (nuteistuosius) į laisvesnes kameras, taip pat sudarė galimybes kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. .

Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę kontrolę, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktai, reglamentuojantys kamerų įrengimÄ , nenumato, kad jose esantys sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti ir dėl to, kad nebÅ«tų galimybių užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Atkreipė dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kurios taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis higienos normas.

Pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Å iuo atveju bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Akcentavo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus.

PareiÅ¡kėjo nusiskundimai, atsakovo atstovo nuomone, yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovas laiko nepagrįstu ir traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 52-55) trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, jog buvo pažeista asmens teisė ir ne visais atvejais turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iÅ¡ valstybės.Bylos Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 57-58), todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).Skundas netenkintinas.Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 4 000,00 Eur neturtinės žalos, kuri, anot pareiÅ¡kėjo, atsirado dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimÄ pagrįstumas.Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2013-04-30. IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jam kilo gilÅ«s neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, diskomfortas.

Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2017-02-06 (b. l. 2), o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už visÄ jo skunde nurodytÄ laikotarpį (nuo 2012-01-30 iki 2013-04-30), ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Å iuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-30 iki 2013-04-30, skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                       Ina Kirkutienė