2024-09-25 Nr. AB-13709-3-61-3-02996-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2317-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 24S132576, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 D. T. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. balandžio 26 d. (toliau – ir Leidimas). Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyti Leidimo panaikinimo pagrindai neatitinka realios faktinės situacijos, atsakovas situaciją įvertino formaliai.

2.2 D. T., kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, taip pat ir ketinamo gauti darbo užmokesčio dydį. Pareiškėjui 2023 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, kadangi įmonėje trūko darbuotojų ir D. T. dirbo viršvalandžius. Apie tai, kad apie šias aplinkybes reikia informuoti Migracijos departamentą, pareiškėjas nežinojo. Darbo užmokestis D. T. 2023 m. birželio, rugsėjo bei lapkričio mėnesį buvo sumokėtas. Pareiškėjas tuo metu intensyviai dirbo ir iš darbinės veiklos minėtu laikotarpiu gavo pajamų. Tai, kad D. T. darbovietė apie jo darbą duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) neteikė, pareiškėjui tapo žinoma tik gavus Sprendimą, dėl to pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ruošia skundą.

2.3 2023 m. lapkričio mėnesį D. T. sveikata suprastėjo, dėl to pareiškėjas buvo priverstas kreiptis dėl medicininės pagalbos suteikimo. Gydytojas dėl D. T. sveikatos būklės rekomendavo reabilituotis šešis mėnesius, todėl pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. darbdaviui pateikė prašymą nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. liepos 10 d. išeiti neapmokamų atostogų. D. T. jam įstatymuose nustatytų pareigų nepažeidė.

2.4 Atsakovas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. D. T. pateikė informaciją apie numatomą gauti darbo užmokestį, kurią analogiškai tarpininkavimo rašte nurodė ir jo darbdavys. Teikdamas šį prašymą, pareiškėjas nežinojo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad darbdaviui trūks darbuotojų ir jis turės dirbti papildomas valandas ir dėl to D. T. pajamos padidės, be to, jis nežinojo, kad darbdavys Sodrai nenurodys visų duomenų apie kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio sumokėjimą ir paskirtas neapmokamas atostogas. Pareiškėjas taip pat objektyviai negalėjo numatyti, kad jis ateityje turės sveikatos problemų, dėl kurių gydytojai rekomenduos nedirbti net 6 mėnesius. Panaikinus Leidimą dėl darbdavio netinkamų veiksmų (duomenų Sodrai nepateikimo), skundžiamo Sprendimo pasekmės nepagrįstai yra perkeliamos pareiškėjui.

2.5 Prie skundo pateikti D. T. banko sąskaitos išrašai įrodo, kad pareiškėjas darbo užmokestį gavo, o medicininiai dokumentai patvirtina, jog darbo užmokestis šiuo metu laikinai, t. y. iki 2024 m. liepos 10 d., yra negaunamas dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir reabilitacinio laikotarpio. D. T. buvo mokamas didesnis nei minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) darbo užmokestis, be to, šiuo metu jo banko sąskaitoje yra 6 982 Eur, todėl nepagrįsti yra Migracijos departamento teiginiai, jog pareiškėjas neturi pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

2.6 Kiekvienas asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, o teisės aktuose nėra reikalavimo, kad Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai privalo nepertraukiamai dirbti, ar kad jiems draudžiama naudotis teise į neapmokamas atostogas. Pareiškėjas gauna užtektinai pajamų, leidžiančių ne tik pragyventi Lietuvoje, bet ir padėti savo šeimai bei išeiti neapmokamų atostogų, esant sveikatos problemoms.

3. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis, dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Logistikos kelias“ (toliau – ir Bendrovė), apie tai, jog ši įmonė jo darbo laikotarpio nedeklaravo Sodrai bei už jį mokesčių nemokėjo, nežinojo taigi D. T. darbdavio buvo apgautas, o Sprendimas yra nepagrįstas.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1 Duomenys apie D. T. buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir buvo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Logistikos kelias“ buvo įdarbintas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., jam per darbo Bendrovėje laikotarpį po Leidimo pakeitimo (2023 m. balandžio 26 d.) keturis kartus buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, negu asmens prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, o keturis mėnesius asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Pareiškėjui teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir minėtame tarpininkavimo rašte. D. T. argumentai, kad 2023 m. birželio, rugsėjo ir lapkričio mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi to Sodros informacinės sistemos duomenys nepatvirtina.

5.2 Sprendimas buvo priimtas įvertinus duomenų visumą, o iš kompetentingos institucijos surinkti duomenys vertinami kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, todėl nustačius, jog D. T. sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 straipsnio reikalavimų.

5.3 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentas gavo D. T. prašymą Nr. 2403-LLGD-0213 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti mažojoje bendrovėje „Cargo delivery“. 2024 m. birželio 18 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 24S149017 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį, kuris nagrinėjamoje byloje nėra skundžiamas.

5.4 Pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino D. T. išduotą Leidimą.

5.5 Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo atsižvelgti į D. T. neapmokamų atostogų̨ laikotarpį, kadangi šios atostogos jo, siekiančio išsaugoti turimą leidimą̨ laikinai gyventi, neatleidžia nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Leidimas buvo pakeistas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. D. T. negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas Leidimas. Preziumuotina, kad D. T. yra žinomi Įstatyme įtvirtinti Leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, informuoti apie pasikeitusią jo teisinę padėtį bei kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

5.6 D. T. skunde nurodytas Įstatymo 36 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra aktualus, kadangi minėtas straipsnis nurodo, kad užsienietis turi informuoti Migracijos departamentą apie konkrečius atvejus (pakeistą gyvenamąją vietą, šeimos padėtį, asmens dokumentus ir t. t.), tačiau Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas taip pat neatliko savo pareigos apie pasikeitusias leidimą laikinai gyventi išdavimą lemiančias aplinkybes informuoti Migracijos departamentą.

5.7 Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės buvo aptartos pakankamai aiškiai, buvo nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos buvo susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1 Pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, ketindamas dirbti UAB „Logistikos kelias“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. UAB „Logistikos kelias“ pateiktame tarpininkavimo rašte yra nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos Lietuvoje – ketinamas gauti 1 386 Eur darbo užmokestis. 2023 m. balandžio 26 d. D. T. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. balandžio 26 d. (pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. gegužės 8 d.).

7.2 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, 2024 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nustatęs, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

7.3 Duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje, ir buvo nustatyta, kad D. T. Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., per darbo Bendrovėje laikotarpį po Leidimo pakeitimo jam 2023 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo išmokėtas didesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, o 2023 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais bei nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio (iš viso septynis mėnesius) asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.

8. Teismas aptarė Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.3 papunkčio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunkčio nuostatas.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti UAB „Logistikos kelias“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tiek prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, tiek Bendrovės tarpininkavimo rašte yra nurodyta, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš UAB „Logistikos kelias“, sudarantis 1 386 Eur. Iš Sodros duomenų teismas nustatė, kad D. T. per darbo Bendrovėje laikotarpį po Leidimo pakeitimo (2023 m. balandžio 26 d.) septynis mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

10. Įvertinęs D. T. pateiktus banko sąskaitos išrašus, kuriais jis grindė aplinkybė, kad Bendrovė pareiškėjui mokėjo darbo užmokestį, teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes paneigia duomenys iš Sodros, iš kurių matosi, jog 2023 m. birželio, rugsėjo mėnesiais ir nuo lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio D. T. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Teismas pažymėjo, kad Sodros, kaip kompetentingos institucijos, pateikti duomenys yra pakankami Sprendimui priimti, o banko išrašų duomenys apie UAB „Logistikos kelias“ ir jos vadovo D. B. pareiškėjui pervestas sumas nepatvirtina, jog tai buvo darbo užmokestis, be to, pareiškėjui pervestos sumos neatitinka sulygto darbo užmokesčio (1 386 Eur) sumos. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl laikytina, kad D. T., teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo, kad Bendrovė duomenų Sodrai apie jam mokamą darbo užmokestį neteikia, Sprendime padarytų pagrįstų išvadų nepaneigia.

11. Teismas visus D. T. argumentus vertino kritiškai, nurodęs, kad juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – Sodros pažyma ir kita. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas atsakovą būtų informavęs apie pasikeitusias aplinkybes ar kreipęsis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo, be to, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme bei Bendrovės tarpininkavimo rašte.

12. Pateikdamas argumentus dėl D. T. suteiktų nemokamų atostogų, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo neapmokamos atostogos jo, siekiančio išsaugoti turimą leidimą̨ laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus neatleidžia, tokio reikalavimo nėra ir teisės aktuose. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, taigi, nustačius bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi pareigą panaikinti išduotą̨ leidimą laikinai gyventi.

13. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Teismas pažymėjo, kad D. T. skunde nurodyti argumentai dėl jo banko sąskaitoje turimos pinigų sumos ir aplinkybės, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės net 6 mėnesius buvo priverstas nedirbti, turi būti vertinami kaip subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai, kurie negali paneigti nei Migracijos departamento, nei teismo padarytos išvados dėl Sprendimo teisėtumo.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino D. T. ryšius su Lietuvos Respublika (ankstesnį pareiškėjo darbą Lietuvoje, jam anksčiau suteiktus leidimus laikinai gyventi, išduotas nacionalines vizas) bei pritarė atsakovo vertinimui, kad asmuo turi ilgalaikių ryšių Lietuvos Respublikoje, tačiau šie ryšiai yra išskirtinai ekonominio pobūdžio, o šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nebuvo nustatyta.

15. Įvertinęs atsakovo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, ir atsižvelgdamas į tai, jog D. T. neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, pagrįstai panaikino jam išduotą Leidimą.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus ir teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje, Sprendimas yra pagrįstas Migracijos departamento iš Sodros informacinės sistemos surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos. Sprendime yra aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai), todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio tokiam aktui keliamus reikalavimus, t. y. buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas.

17. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo netenkino.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą panaikint ir priimti naują sprendimą – D. T. skundą patenkinti bei ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą panaikinti.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis. D. T. papildomai nurodo tokius argumentus:

19.1 Priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

19.2 Nebuvo tinkamai atsižvelgta į realią pareiškėjo faktinę situaciją. Teismas D. T. pateiktus duomenis (išrašus iš banko sąskaitos) nepagrįstai vertino formaliai, kadangi jie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes (kad jam buvo mokamas darbo užmokestis), o duomenys Sodrai nebuvo teikiami dėl darbdavio kaltės.

19.3 Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad pablogėjo D. T. sveikata, ir dėl to jis naudojosi nemokamomis atostogomis, yra šališkas, nors pareiškėjas yra silpnesnioji ginčo šalis, ir visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai.

19.4 Pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 36 straipsnyje nustatytų pareigų, kadangi tiek ir teismas, tiek ir atsakovas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad D. T. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

19.5 Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo turėtų lėšų, reikalingų pragyventi Lietuvoje, kadangi D. T. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jam buvo mokamas didesnis nei MMA atlyginimas, be to, iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo matosi, jog jo banko sąskaitoje yra 6,982 Eur, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad D. T. neturi pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat turėjo teisę pasinaudoti nemokamomis atostogomis. Pateikdamas dokumentus ir nurodydamas tikslias faktines aplinkybes, D. T. neabejotinai įrodė, kad Migracijos departamentas neteisėtai priėmė sprendimą panaikinti Leidimą.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

21. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Migracijos departamentas pažymi, kad D. T. apeliaciniame skunde neginčija, jog Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio jam nemokėjo tarpininkavimo rašte bei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto darbo užmokesčio, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad Sprendime buvo nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti Leidimą. Migracijos departamentas akcentuoja, kad D. T. negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti Leidimą, jeigu nebeatitinka Įstatyme nustatytų jam keliamų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 24S132576, kuriuo buvo panaikintas D. T. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog UAB „Logistikos kelias“ ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). Bendrovė tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230209-025619 nurodė, kad D. T. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal darbo sutartį numatoma įdarbinti ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. balandžio 26 d. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Logistikos kelias“ buvo įdarbintas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. ir jam per darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo keturis kartus buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, negu asmens prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, 2023 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais užsieniečiui buvo išmokėtas didesnis nei prašyme ir minėtame tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (1 456,2–3 542,15 Eur), o 2023 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais bei nuo lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio (iš viso septynis mėnesius) asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir turimus duomenis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktų ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, atsakovas 2024 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 24S132576, kuriuo panaikino D. T. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjui per vienuolikos mėnesių darbo Bendrovėje laikotarpį septynis mėnesius darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, o tai sudaro pagrindą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

Sprendime atsakovas pažymėjo, kad asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, jam nebuvo pateikti duomenys, jog asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog 2023 m. birželio, rugsėjo mėnesiais ir nuo lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Teismas sprendė, kad Sodros, kaip kompetentingos institucijos, pateikti duomenys yra pakankami Sprendimui priimti, o banko išrašų duomenys apie UAB „Logistikos kelias“ ir jos vadovo D. B. pareiškėjui pervestas sumas nepatvirtina, jog tai buvo darbo užmokestis, be to, pareiškėjui pervestos sumos neatitinka sulygto darbo užmokesčio (1 386 Eur) sumos. Teismas visus D. T. argumentus vertino kritiškai, nurodęs, kad juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – Sodros pažyma ir kita, o pareiškėjo neapmokamos atostogos jo, siekiančio išsaugoti turimą leidimą̨ laikinai gyventi, neatleidžia nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje, Sprendimas yra pagrįstas, o taikomos priemonės yra tinkamai motyvuotos; taip pat nebuvo nustatyta kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Pareiškėjas D. T. su tokiu pirmosios instancjos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti, o pareiškėjo skundą tenkinti. D. T. nuomone, priimant teismo sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į realią pareiškėjo faktinę situaciją, teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl jo turėtų lėšų, o D. T. pateiktus duomenis vertino formaliai ir buvo šališkas. D. T. teigia, kad jis teisę pasinaudoti nemokamomis atostogomis.

25. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentui, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.

26. Sprendimo turinys patvirtina, kad jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, padarius išvadą, jog duomenys, kuriuos D. T. pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

27. Įstatymo 50 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Logistikos kelias“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20230209-025619 Bendrovė nurodė, kad darbo sutarties laikotarpiu ji įsipareigoja D. T. mokėti 1 386 Eur per mėnesį darbo užmokestį, pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – darbas. Kaip jau minėta, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. balandžio 26 d.

29. Remiantis byloje esančiais duomenimis, taip pat nustatyta, kad D. T., kuris nuo 2021 m. rugsėjo16 d. buvo įdarbintas UAB „Logistikos kelias“, per darbo Bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023 m. balandžio 26 d.) 2023 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėnesiais buvo išmokėtas didesnis nei prašyme ir minėtame tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (atitinkamai – 1 905,79 Eur, 2 335,54 Eur, 3 542,15 Eur ir 1 456,2 Eur), o 2023 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais bei nuo lapkričio mėnesio iki 2024 m. kovo mėnesio (iš viso septynis mėnesius) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Atlikęs patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti D. T. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad duomenys, kuriuos D. T. pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, bei pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o tai sudaro pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi.

30. Vertinant šias aplinkybes, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 8.3 papunktyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

31. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte yra įtvirtinta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1 pp.); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 pp.); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 pp.).

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punkte yra patvirtinta, kad 2023 m. (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur.

33. Įvertinusi išdėstytas ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindus spręsti, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. D. T. teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovui nebuvo pateikti duomenys, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar pareiškėjui bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodyta prašyme ir tarpininkavimo rašte, ar kad turi jis kitų pragyvenimo lėšų šaltinių, o ne tik numatomas darbo užmokestis, iš kurio nurodytu laikotarpiu D. T. pajamų iš viso negavo. Ši aplinkybė, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinama kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024). Teisėjų kolegija pagrindų nukrypti nuo aptartos teismų praktikos nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

34. Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Sodros pateiktais duomenimis, jo pateikti bankų sąskaitų išrašai nepatvirtina, jog D. T. tam tikrtais laitokarpiais buvo mokamas darbo užmokestis, tuo labiau, kad nesutampa darbo užmokesčio dydis, kuris šalių buvo sutartas. Pareiškėjo argumentas, kad didesnis darbo užmokestis buvo mokamas dėl dirbtų viršvalandžių, nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

35. Vertindama D. T. apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis siekia pagrįsti, jog situacija dėl tam tikru laikotarpiu pareiškėjui nemokėto darbo užmokesčio susiklostė Bendrovei jį išleidus nemokamų atostogų, teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų argumentų laikomasi pozicijos, kad, nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe turi būti pripažįstama tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024).

36. Nustačius, kad D. T. nuo jo įdarbinimo per darbo UAB „Logistikos kelias“ laikotarpį po leidimo laikinai gyventi išdavimo (vienuolika mėnesių) iki Migracijos departamento atlikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patikrinimo net septynis mėnesius (2023 m. birželio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2024 m. sausio–kovo mėnesius) iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, nurodytas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei Bendrovės tarpininkavimo rašte, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatytos prievolės, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024). Apie pasikeitusias aplinkybes (D. T. nemokamas atostogas) Migracijos departamentas nebuvo informuotas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo darbo užmokestis sumažėjo dėl to, jog D. T. dėl sveikatos problemų prašė nemokamų atostogų ir jos jam buvo suteiktos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs jo paties veiksmai, siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindu prievolių nevykdymo tolerancijai, taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024). Nagrinėjamu atveju D. T. išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neįrodė.

38. Iš šioje nutartyje aptartų bylos duomenų (visų pirma – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 28 d. išrašo), darytina bylos duomenimis nepaneigta išvada, kad D. T. negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 pp.). Pareiškėjas šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė ir nei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi atsakovui, nei procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė kito reguliaraus pajamų šaltinio, sudarančio pagrindą abejoti atsakovo teiginiais apie D. T. turėtas pakankamas pajamas pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos (6 982 Eur) priešingos išvados nesuponuoja, kadangi, kaip jau minėta, užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Jokių duomenų apie pareiškėjo galimybę toliau dirbti ar darbą byloje nėra.

39. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju D. T. neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

40. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

41. Mors, kaip teisingai pažymėjo D. T., visos abejonės šiuo atveju turėtų būti vertinamos jo naudai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jokių abejonių dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas remiantis administracinėje byloje esančių įrodymų, kuriais nėra pagrindo abejoti, visuma, o padarytos išvados yra tinkamai motyvuotos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. D. T. nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog teismas nepagrįstai atmetė jo skundą.

42. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. D. T. teismo šališkumą bei neobjektyvumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas situacijos vertinimas ir nebuvo atsižvelgta į individualias pareiškėjo aplinkybes, tačiau šie D. T. argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

43. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal D. T. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o D. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė