2025-10-15 Nr. AB-16854-3-61-3-03455-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-885-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03455-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. birželio 3 d. raštą Nr. (1D-1329, 1D-1450)-2D-2137 (toliau – ir Raštas, ir Atsakymas) ir priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prezidento kanceliarija skundžiamu Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi tiek generalinė prokurorė, tiek ir jos pavaduotojas jau daug metų slepia sunkius nusikaltimus, o visa prokuratūros sistema pridenginėja šiuos nusikaltimus, kreipėsi į Prezidentą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą su skundu dėl to, kad teisėjai jį nuteisė už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, baudžiamojoje byloje. Prokuratūra atsisakė vykdyti savo pareigas ir nurodė, kad teisėjų grupės veikoje nėra nusikaltimų sudėties visumos, todėl jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovas niekaip nesureagavo į jo nurodytas aplinkybes, nurodė, kad visi išdėstyti ir labai lengvai patikrinami faktai tėra jo subjektyvi nuomonė. Šiuo atveju teisinis reguliavimas numato Prezidento pareigą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro nusikalstamos veiklos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Prezidento atsisakymą svarstyti tyrimo inicijavimo dėl generalinės prokurorės galbūt nusikalstamų veikų klausimą pagal jo kreipimesi nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, jog Prezidentas yra valstybės vadovas, vykdantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jam priskirtas funkcijas, tarp jų – atstovauti valstybei, spręsti tam tikrus tarptautinius ir vidaus politikos klausimus, taip pat atlikti kitas Konstitucijoje numatytas išimtines pareigas. Prezidentas, įgyvendindamas savo konstitucinę paskirtį, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka vykdomosios valdžios institucijoms būdingų viešojo administravimo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų yra aiškiai nustatyta kitaip. Prezidento veikla, susijusi su valstybės vadovo, aukščiausio valstybės atstovo ir nacionalinio saugumo politikos formavimo funkcijomis, nelaikytina viešuoju administravimu. Nagrinėjamu atveju Prezidento atsisakymas svarstyti tyrimo inicijavimo dėl generalinės prokurorės galbūt nusikalstamų veikų klausimą, taip pat Prezidento kanceliarijos pateiktas Atsakymas į pareiškėjo kreipimąsi, nelaikytini veiksmais, sukeliančiais administracinių teisinių santykių pasekmes, todėl negali būti vertinami kaip viešojo administravimo veiksmai ar neveikimas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų Lietuvos Respublikos Prezidento veiksmų ar neveikimo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Taigi dėl Prezidento, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Taigi, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nurodytas teisinis reguliavimas neatleidžia Prezidento nuo Konstitucijos ir įstatymų laikymosi. Nors Prezidentas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ prasme, tačiau tai nereiškia, kad jis gali nevykdyti savo pareigos inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro galbūt padarytos nusikalstamos veikos, jei tam yra teisinis ir faktinis pagrindas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, matyti, jog pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su prokuroro veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu (jo nepradėjimu). Pareiškėjas akcentavo, kad šiuo atveju teisinis reguliavimas numato Prezidento pareigą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro galbūt padarytos nusikalstamos veiklos. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad administracinio teismo atliekamas šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021).

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Raštu pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2025 m. gegužės 5 d. kreipimąsi, kuriuo jis prašė inicijuoti tyrimą dėl generalinės prokurorės ir jos pavaduotojo nusikalstamos veiklos – tarnybos pareigų neatlikimo ir nusikaltimų slėpimo, kreiptis į Seimą dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Minėtame Atsakyme yra nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys prokuroro sprendimų priėmimą, paaiškinama, kad Prezidento institucija nesikiša į prokurorų veiklą ir neduoda jokių pavedimų ar įpareigojimų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo, nevertina šių pareigūnų priimtų sprendimų. Taip pat Prezidento kanceliarija paaiškino pareiškėjui, kas pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos ar inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad susiklostę teisiniai santykiai nėra priskirtini nagrinėti administraciniams teismams. Pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo nesietinas su viešojo administravimo sritimi, o su prokurorų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu Prezidento pareigos inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro galbūt padarytos nusikalstamos veiklos neatlikimu, bei nenagrinėti administracinių teismų.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam žalos atlyginimą sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Prezidento, kaip valstybės vadovo, galbūt atliktais ar neatliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos žalos atlyginimas nėra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius