2022-01-19 Nr. AB-1509-3-61-3-03523-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-124-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03523-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir pareiškėjas, EIM) skunde prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA, Agentūra) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis vykdo projektą „Ekonomikos ir investicijų ministerijos ES fondų investicijų vertinimas Lietuvoje“, projekto Nr. 12.0.2-CPVA-V-203-01-0002 (toliau – ir Projektas). Vykdydamas Projektą, pareiškėjas organizavo viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 398231 (toliau – ir Pirkimas). Pirkime dalyvavo pasiūlymus pateikusios uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BGI Consulting“, ir UAB „Visionary Analytics“. Pirkimą laimėjo UAB „Visionary Analytics“, su kuria pareiškėjas sudarė 2018 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. 8-194 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas nebuvo gavęs jokių pretenzijų iš pirkime dalyvavusių ar pirkimu besidomėjusių tiekėjų nei dėl ekonominio naudingumo reikalavimų turinio, nei dėl jų vertinimo, nei dėl pirkimo laimėtojo nustatymo.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad CPVA 2019 m. sausio 15 d. pranešimu informavo, kad: (a) CPVA įvertino ir pritarė Projekto pirkimų planui; (b) išankstinė patikra Projekto pirkimams nėra taikoma; (c) gavus su Pirkimu susijusį mokėjimo prašymą bus atliekama paskesnė Pirkimo patikra; (d) Pareiškėjas iki tarpinio mokėjimo prašymo turi CPVA pateikti Pirkimo dokumentus. Pareiškėjas CPVA nurodymą įvykdė ir Pirkimo dokumentus CPVA pateikė laiku. Pareiškėjas CPVA 2019 m. sausio 15 d. pateikė mokėjimo prašymą ir šis veiksmas inicijavo Pirkimo dokumentų patikrą. Pirkimo dokumentai jokių įtarimų apie galimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimus nesukėlė. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPVA 2019 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Projekto išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti (toliau – ir Pirmasis sprendimas). Taigi, CPVA dar 2019 m. sausio–vasario mėn. priimtais sprendimais patvirtino, kad Pirkimo dokumentai yra parengti tinkamai, o Projekto išlaidos – tinkamos finansuoti. CPVA 2020 m. vasario 4 d. gavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) raštą Nr. 4S-108(7.4.)E (toliau – ir Išvada), parengtą dėl kito viešojo pirkimo, visiškai nesusijusio su Pirkimu ir (ar) Projektu. VPT Išvadoje buvo pateiktas išaiškinimas, jog VPT vertintame pirkime renkantis ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį, kokybei vertinti perkančioji organizacija pasirinko pernelyg abstrakčias kokybės balų reikšmių aprašomąsias nuostatas. Šią išvadą VPT padarė, be kita ko, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 pateiktais išaiškinimais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d., kai CPVA buvo pateikti visi Pirkimo dokumentai, ir 2020 m. gegužės 18 d., kai CPVA surašė pranešimą dėl įtariamų pažeidimų, neatsirado jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų galėjusios sudaryti pagrindą CPVA priimti kitokį sprendimą nei kad ji priėmė iš pradžių vertindama Pirkimo dokumentus. Pirmąjį kartą CPVA atliekant Pirkimo dokumentų vertinimą, Pirkimo dokumentai buvo visiškai parengti, Pirkimo procedūros įvykusios, išrinktas laimėjęs pasiūlymas ir su tiekėju pasirašyta Sutartis. Visa tai išliko nepakitę iki pranešimo dėl įtariamų pažeidimų surašymo ir vėliau. Nepaisant to, CPVA 2020 m. rugsėjo 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo VPĮ pažeidimus dėl to, kad Pirkimo sąlygose kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinami tiekėjų pasiūlymai, tariamai buvo suformuluoti pernelyg abstrakčiai ir paliekant per daug laisvės subjektyviam pasiūlymų vertinimui.

5. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra priimtas CPVA viršijant kompetenciją, kadangi CPVA negalėjo panaikinti ir (ar) pakeisti savo pačios priimto sprendimo, CPVA neturėjo teisinio pagrindo atlikti „pakartotinio“ Pirkimo vertinimo. Todėl Sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPVA savo teises ir pareigas, įskaitant ir Pirkimo dokumentų vertinimą, kaip Projektą įgyvendinančioji institucija, įgyvendina, vadovaudamasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir PAFT). Remdamasis šių taisyklių 463, 475 ir 477 punktais, pareiškėjas teigė, kad CPVA, atlikdama paskesnę projekto patikrą, kilus įtarimams apie VPĮ pažeidimus, turi pareigą pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą. Tačiau šiuo atveju buvo nuspręsta to nedaryti. Todėl pirmasis CPVA sprendimas, priimtas užbaigus paskesnę Pirkimo patikrą, reiškia, kad CPVA VPĮ pažeidimų nenustatė ir jai įtarimų dėl galimų pažeidimų nekilo. CPVA, priėmusi Pirmąjį sprendimą, neturėjo teisės jo panaikinti ar priimti kitokio sprendimo dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Kitokį sprendimą nei priėmė CPVA galėjo priimti tik teismas arba aukštesnis viešojo administravimo subjektas. Tačiau Pirmasis sprendimas nebuvo ginčytas teisme, o Pirkime dalyvavę tiekėjai taip pat niekada jokių pretenzijų dėl Pirkimo sąlygų tariamo neteisėtumo ir (ar) prieštaravimų VPĮ nuostatoms niekada neturėjo. Dėl to, Sprendimas, kuriuo iš esmės yra naikinamas ir priimamas kitoks sprendimas, nei Pirmasis sprendimas, yra priimtas CPVA viršijant kompetenciją.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos, vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, VPT metodikomis, rekomendacijomis, gairėmis bei gerosiomis praktikomis. Pirkimo sąlygų parengimo ir jų paskelbimo metu VPT Išvada ir joje pateikti išaiškinimai net neegzistavo: VPT Išvada ir joje pateikti VPĮ išaiškinimai buvo priimti 2020 m. vasario 4 d., Pirkimo sąlygos parengtos ir Pirkimas paskelbtas 2018 m. rugsėjo 6 d. Tai reiškia, kad Sprendimas, kuris yra priimtas remiantis ir taikant VPT Išvadoje pateiktus išaiškinimus, prieštarauja įstatymo negaliojimo atgal (lex retro non agit) principui, nes Pirkimo sąlygų vertinimas Sprendimu buvo atliktas pagal jų parengimo ir paskelbimo metu neegzistavusius VPT išaiškinimus, jiems suteikiant retrospektyvią teisinę galią. VPT Išvada yra parengta, vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota jau po Pirkimo sąlygų parengimo ir Pirkimo paskelbimo. VPT Išvadoje yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, kuri buvo priimta po Pirkimo paskelbimo 2018 m. rugsėjo 6 d. Taigi, Sprendimu retrospektyvi teisinė galia yra suteikta ne tik VPT Išvadai, bet ir kasacinio teismo praktikai.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimu pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga priemonė formalaus pobūdžio pažeidimui. Todėl jos taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems viešojo administravimo principams. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdymą bei finansavimą reguliuojantys teisės aktai, kuriais taip pat vadovaujasi ir savo funkcijas įgyvendina CPVA, numato galimybę išvis netaikyti finansinių korekcijų tais atvejais, kai pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. C(2013) 9527, kuriuo išdėstomos ir patvirtinamos finansinių pataisų, susijusių su išlaidomis, Sąjungos finansuotomis pagal pasidalijamąjį valdymą, kurias dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo turi atlikti Komisija, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės) ir PAFT nustatytos sąlygos spręsti dėl formalaus pažeidimo (jeigu būtų nuspręsta, kad jis buvo) pobūdžio. Formalus pažeidimo pobūdis yra pagrindas išvis netaikyti finansinės pataisos arba taikyti iki minimumo sumažintą finansinės pataisos dydį, t. y. 5 proc. finansinę pataisą.

8. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo įgyvendinamas Projektas finansuojamas iš ES lėšų, todėl taikytini tiek ES, tiek nacionalinės teisės aktai. Remdamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 122 straipsniu, atsakovas nurodė, kad Reglamentu nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija (toliau – ir EK). VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Taigi, esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407–408 punktuose nustatyta, kad, jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Taigi, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju CPVA) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju CPVA). Nei viena kita institucija neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo.

10. Atsakovas, remdamasis PAFT 295 punktu, teigė, kad yra visiškai nesvarbu kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti, ar yra pažeidimas, ar jo nėra. Įtarti pažeidimą gali tos pačios institucijos atskiri darbuotojai, t. y. gali būti ir taip, kad vienas asmuo pagal savo kompetenciją pažeidimo neįtarė, tačiau kitas jį įtars. Todėl yra teisiškai nereikšminga, kiek kartų įgyvendinančioji institucija vertina ar tikrina pirkimus (šiuo atveju ir Pirkimą), svarbu yra tai, kad Pirkimas nebūtų atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėjas negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas (net ir kartą pritarus, kad Pirkimas buvo atliktas tinkamai) ar, kad dėl nustatyto pažeidimo jam nebus pritaikyta finansinė korekcija ir nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog viešojo administravimo subjektas negali pats panaikinti savo priimtų sprendimų. Šiuo atveju teisės aktai (ypač Reglamentas) įpareigoja bet kuriuo metu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, taigi teisės aktai tokią galimybė numato.

11. Atsakovas, remdamasis PAFT 464 punktu, nurodė, kad pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą ir teisėtą pirkimų atlikimą (įskaitant ir Pirkimą), o jei vykdant pirkimus, jis pažeidė teisės aktus (šiuo atveju VPĮ nuostatas), jo veiksmų neteisėtumas negali būti jokiomis priemonėmis pateisinamas. Vadovaujančioji institucija Lietuvos Respublikos finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Techninės paramos administravimo taisyklių (toliau – ir TPAT) nuostatomis, apie atrinktus finansuoti techninės paramos projektus (įskaitant susijusį su Pirkimu) 2016 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.148-2410)6K-1604742 „Dėl atrinktų pagal priemonę Nr. 12.0.2-CPVA-V-203 finansuoti projektų“ informavo CPVA ir pareiškėją. Pareiškėjas, pasirašydamas sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą, sutiko laikytis TPAT, PAFT nuostatų, jam jos buvo žinomos nuo pat sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą pasirašymo dienos.

12. Atsakovas pažymėjo, kad VPT Išvada savo faktinėmis aplinkybėmis yra aktuali ir tiesiogiai susijusi su Pirkimu, kadangi joje nurodyta suformuota teismų praktika, ypač tuo aspektu, kad išvadoje pateikti teisės normų išaiškinimai dėl kokybės kriterijų, numatytų pirkimo sąlygose, atitikties VPĮ nuostatoms, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, kuri buvo priimta iki Pirkimo paskelbimo 2018 m. rugsėjo 6 d. VPT Išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (aplinkybė) Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, nepriklausomai ir nesaistomas su VPT Išvadoje pateiktais išaiškinimais.

13. Pasak atsakovo, pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus. Atvirkščiai, padarytas pažeidimas vertintinas kaip labai sunkus. Pažeidimas nustatytas ir finansinės korekcijos dydis yra parinktas tinkamai ir yra proporcingas padarytam pažeidimui, sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka visus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl CPVA Sprendimo, kuriuo konstatuoti VPĮ 17 straipsnio 1 dalies (lygiateisiškumo ir skaidrumo principai), 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 dalies pažeidimai, t. y. Pirkime nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad CPVA negalėjo priimti Sprendimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovas neturi jokio įstatyminio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą, remiasi tik nacionalinės teisės aktais, tačiau pareiškėjui buvo teikta parama ir iš ES lėšų, todėl jų panaudojimo kontrolė reglamentuota ir ES teisės aktuose. Teismas aptarė Reglamento 73, 122, 143 straipsnių nuostatas. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) 9.3, 9.3.1, 9.3.5, 9.3.7, PAFT 407–408, 295 punktus, teismas nurodė, kad įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju CPVA) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Teismas pažymėjo, kad projekto įgyvendinančioji institucija turėtų išsamiau atlikti pateikiamų pirkimo dokumentų įvertinimą (tiek išankstinį, tiek ir paskesnį) ir vėlesnis pozicijos dėl pirkimo dokumentų vertinimo tikslinimas ne visiškai atitinka gero viešojo administravimo principą, tačiau būtent viešųjų pirkimų organizatorius atsako už tinkamą pirkimų dokumentų parengimą ir tinkamą viešojo pirkimo konkurso organizavimą. Teismas akcentavo, kad paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo.

17. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad VPT Išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (vada) Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, nepriklausomai ir nesaistomas su VPT Išvadoje pateiktais išaiškinimais, o remdamasi VPĮ nuostatų aiškinimu.

18. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamam ginčui. Teismas nurodė, kad teismų praktika buvo suformuota anksčiau nei pareiškėjo organizuotas Pirkimas, todėl skundo teiginiai apie pasikeitusios praktikos taikymą atgal neturi pagrindo. Be to, esminiai viešųjų pirkimų principai ir reikalavimas viešojo pirkimo organizatoriams užtikrinti skaidrumą pirkimuose, be kita ko, suformuluojant aiškius ir nedviprasmiškus pasiūlymų atrankos kriterijus, galiojo nuo pirmosios VPĮ redakcijos.

19. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės nepasisakė dėl CPVA konstatuotų pažeidimų dėl netinkamai suformuluotų pirkimo sąlygų Pirkimo dokumentuose, įvertinęs aktualias ginčui Pirkimo dokumentų sąlygas, teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai vertino, jog pareiškėjas Pirkime netinkamai nustatė pasiūlymų vertinimo tvarką, t. y. nepagrįstai, neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo balų skyrimo tvarką, o skirtinų balų reikšmių aprašomosios nuostatos suformuluotos abstrakčiai, kas suteikė pareiškėjui neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrino skaidraus balų skyrimo. Dėl to nurodyti kriterijų vertinimo trūkumai pagrįstai atsakovo konstatuoti kaip pažeidžiantys VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

20. Teismas vertino, kad šis pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi pasiūlymų įvertinimo ir balų už tai skyrimo etapas yra reikšminga viešojo pirkimo procedūra sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant viešojo pirkimo laimėtoją, su kuriuo pasirašoma viešojo pirkimo sutartis. Tai, kad teisės aktai aiškiai neapibrėžė ir neaprašė ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo, neatleidžia nuo pareigos viešojo pirkimo organizatorių laikytis aptartų VPĮ nuostatų ir esminių viešojo pirkimo principų, susijusių su parengtų viešojo pirkimo dokumentų aiškumu, nedviprasmiškumu ir laimėtojo atrinkimo skaidrumu.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad taikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. Teismas akcentavo, kad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai yra esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai. Teismas darė išvadą, kad CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, konstatavusi VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, atsižvelgusi į naujų Gairių 2.1. lentelės 8 punktą, pagrįstai nustatė mažesnę nei 25 proc. finansinę korekciją – 10 proc., kas sudaro 6 500 Eur sumą, finansinę korekciją, kuri taikoma nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 65 000 Eur.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą.

23. Teismas nurodė, kad atsakovas papildomai koregavo taikytinos konkrečiu atveju finansinės korekcijos dydį, sumažindamas jį, atsižvelgus į tai, kai pasiūlymus visgi pateikė 2 tiekėjai, pretenzijos ir pasiūlymai nebuvo atmesti. Teismas pažymėjo, kad dar labiau mažinti taikytiną korekcijos dydį nėra pagrindo, kadangi buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai ES vidaus rinkai ir buvo nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo. Teismas konstatavo, kad Sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pažeidimas turėjo reikšmės pirkimo skaidrumui ir ribojo konkurenciją, nes sudarė nelygiavertės sąlygas vertinant konkurso dalyvių pasiūlymus.

III. 24. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas be skunde nurodytų argumentų apeliaciniame skunde akcentuoja:

25.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPVA pažeidė gerojo viešojo administravimo principą, todėl turėjo arba panaikinti Sprendimą, arba sumažinti pareiškėjui pritaikytą sankciją. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad viešojo administravimo subjektams yra draudžiama pasinaikinti ir (ar) pakeisti savo priimtus sprendimus. CPVA Sprendimas yra Pirmąjį sprendimą panaikinantis ir (ar) keičiantis sprendimas, todėl teismas turėjo spręsti dėl jo negaliojimo ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau tai nebuvo padaryta, CPVA padarytas viešojo administravimo principų pažeidimas apskritai liko neįvertintas.

25.2. Teismas nepagrįstai plačiai aiškino CPVA teisę nepaaiškėjus naujoms ir nepasikeitus esamoms aplinkybėms pakartotinai tikrinti Pirkimą ir priimti dėl jo kitokį sprendimą nei buvo priimtas anksčiau. Pareiškėjas pažymi, kad jis neteigia ir nesiekia pagrįsti, kad CPVA, priimdama Pirmąjį sprendimą, neužfiksavo pažeidimo, dėl ko pareiškėjas įgijo interesą tikėtis, kad pažeidimas taip ir nebus užfiksuotas. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo tariamai neteisėtų veiksmų atlikimo metu apskritai nebuvo pagal tuo metu vyravusį VPĮ nuostatų aiškinimą ir tą patvirtino Pirmasis sprendimas. Pirkimas buvo CPVA pakartotinai patikrintas ne dėl pasikeitusių, paaiškėjusių ar naujai atsiradusių faktinių aplinkybių, o tik dėl pasikeitusio VPĮ nuostatų aiškinimo. Be to, Reglamente nėra tiesioginiai taikytinos teisės normos, pagal kurią valstybės narės turi teisę pakartotinai tikrinti jau patikrintus pirkimus, neatsiradus, nepaaiškėjus ir nepasikeitus faktinėms aplinkybėms. Visos teisės normos, kurių tariamą pažeidimą CPVA nustatė, yra vertinamojo pobūdžio, t. y. jose nėra įtvirtintos konkrečios elgesio taisyklės, o yra pateiktos vertinamojo pobūdžio sąvokos, pagal kurias reikia vertinti, ar tam tikras elgesys atitinka VPĮ reikalavimus, numatytus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 3 dalyje, 35 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 5 dalyje. Pirmasis sprendimas reiškė, kad pagal tuo metu vyravusį minėtų VPĮ vertinamojo pobūdžio nuostatų supratimą, pareiškėjo parengtos Pirkimo sąlygos šiuos vertinamuosius kriterijus atitiko.

25.3. Nei ES, nei nacionaliniai Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės persvarstyti anksčiau priimtą sprendimą ir anksčiau atliktą aplinkybių vertinimą, pasikeitus vertinamojo pobūdžio teisės normų aiškinimui. Reglamento 72–74 straipsniuose nėra numatytos valstybės narės pareigos bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, kaip šią pareigą apibūdino pirmos instancijos teismas. Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, tačiau tiesiogiai taikomos yra Reglamento nuostatos, o ne atskiras jo nuostatas apibendrinančios idėjos ar nuostatų tikslai. Reglamentas taip pat nenumato valstybės narės (ar jos institucijos, tokios kaip CPVA) teisės bet kuriuo metu pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių vertinti Pirkimus, jei pasikeičia nacionalinių teisės aktų taikymo praktika. Pirkimų procedūrų patikrą detaliai reglamentuoja ne Reglamentas, o nacionalinės teisės nuostatos, todėl pareiškėjas savo skundą ir grindė PAFT bei Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėmis, o ne Reglamento nuostatomis. Šiuo atveju liko neįvertinta, kad nei minėtų taisyklės, nei PAFT nenumato CPVA teisės „pakartotinai“ vertinti Pirkimo, kuriame jau yra sudaryta Sutartis su tiekėju.

25.4. Teismas apskritai nesprendė dėl teisės negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principo pažeidimo, nors pareiškėjas skunde išsamiai pagrindė, kad CPVA Sprendimu VPT Išvadai buvo suteikta galiojimo į praeitį teisinė galia. Pareiškėjas pažymi, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos, vadovaujantis Pirkimo sąlygų rengimo metu galiojusiais teisės aktais, VPT metodikomis, rekomendacijomis, gairėmis bei gerosiomis praktikomis. Pirkimo sąlygų parengimo ir jų paskelbimo metu VPT Išvada ir joje pateikti išaiškinimai net neegzistavo: Išvada ir joje pateikti VPĮ išaiškinimai buvo priimti 2020 m. vasario 4 d., Pirkimo sąlygos parengtos ir Pirkimas paskelbtas 2018 m. rugsėjo 6 d.

25.5. Teismas nepagrįstai nurodė kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi VPT, buvo suformuota anksčiau nei pareiškėjo organizuotas Pirkimas. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria rėmėsi VPT, ir kuri buvo suformuota 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, t. y. iki Pirkimo paskelbimo 2018 m. rugsėjo 6 d., kasacinis teismas nepasisakė dėl tų VPĮ straipsnių pažeidimo, kurių pažeidimas buvo nustatytas VPT Išvadoje, o vėliau CPVA Sprendimu. VPĮ 55 straipsnio 5 dalies aiškinimas ir taikymas buvo vertinamas kitoje kasacinio teismo byloje, kuria rėmėsi VPT – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018. Šioje byloje nutartis buvo priimta jau po to, kai buvo parengtos Pirkimo sąlygos ir Pirkimas buvo paskelbtas. Nors pareiškėjas skunde ir rėmėsi šiuo faktu, tačiau skundžiame sprendime šis faktas buvo nutylėtas.

25.6. Teismas nepagrįstai nesumažino Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos. Teismas neįvertino, kad dėl pačios CPVA veiksmų pareiškėjas neturėjo galimybės pakoreguoti, ištaisyti dokumentus ar kitaip sumažinti tariamo pažeidimo sukeliamas pasekmes. Teismas tik formaliai įvertino, kad teoriškai pažeidimas galėjo turėti finansinį poveikį, tačiau visiškai nevertino konkrečių tariamo pažeidimo ir Pirkimo aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Gairėse ir PAFT nustatytos sąlygos spręsti dėl formalaus pažeidimo (jeigu būtų nuspręsta, kad jis buvo) pobūdžio. Formalus pažeidimo pobūdis yra pagrindas išvis netaikyti finansinės pataisos arba taikyti iki minimumo sumažintą finansinės pataisos dydį, t. y. 5 proc. finansinę pataisą. Aplinkybę, kad CPVA nustatytas tariamas pažeidimas buvo formalus, patvirtina vien tas faktas, kad CPVA iš pradžių apskritai neįžvelgė jokio pažeidimo Pirkimo sąlygose, taip pat nebuvo gautas nė vienas skundas dėl Pirkimo sąlygų ar Pirkimo rezultatų.

26. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų teisinių argumentų, nei vieno įrodymo ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus bei reikšmingas aplinkybes, ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai yra deklaratyvūs, negrįsti ir nemotyvuoti teisiniais argumentais, akivaizdžiai prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms, taikomoms ES lėšomis finansuojamiems projektams, teismų formuojamai praktikai ir nepaneigiantys Sprendimo teisėtumo ir juo nustatytų pažeidimų.

28. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendime išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo veiksmų neatitikimo VPĮ nuostatoms pagal pažeidimo tyrimo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Priešingai nei pareiškėjas grindė tiek skundą, tiek apeliacinį skundą, Sprendimas pagrįstas ne subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, taip pat aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškiai ir nuosekliai suformuota praktika. Pirkimo vertinimą CPVA atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, nepriklausomai ir nesaistomas su VPT Išvadoje pateiktais išaiškinimais.

29. Atsakovas nurodo, kad CPVA, įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, neturėjo teisinio pagrindo pritaikyti iš galimų pasirinkti mažesnių, t. y. 5 proc. finansinę korekciją. Tai, jog perkančioji organizacija Pirkime, rengdama Pirkimo dokumentus, neužtikrino VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų, pasiūlymų vertinimui įtakos turėjo Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų ydinga vertinimo tvarka, pažeidžianti VPĮ 55 straipsnio 5 dalį, pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai perkančiajai organizacijai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę vertinant 3 tiekėjų pasiūlymus ir neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos, kurie lėmė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą, ir užkirto kelią bei pareiškėjo galimybę galbūt gauti dar geresnę kainą, neleido pasiekti viešųjų pirkimų tikslo (užtikrinti konkurencijos ir racionaliai panaudoti lėšas), negali būti laikomas tik formalaus pobūdžio, o priešingai, turi tiek finansinį poveikį, tiek poveikį rezultatui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. IT03 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Ekonomikos ir investicijų ministerijos ES fondų investicijų vertinimas Lietuvoje“, projekto Nr. 12.0.2-CPVA-V-203-01-0002, atliko viešąjį tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „2014-2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 398231.

28. Pareiškėjas su Pirkime laimėjusia UAB „Visionary Analytics“ 2018 m. spalio 19 d. pasirašė sutartį Nr. 8-194, kurios vertė (ir vertė, tenkanti Projektui) 65 000 Eur su PVM.

29. Agentūra 2019 m. sausio 15 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Agentūra įvertino ir pritarė Projekto pirkimų planui, jog išankstinė patikra Projekto pirkimams nėra taikoma, kad gavus su Pirkimu susijusį mokėjimo prašymą bus atliekama paskesnė Pirkimo patikra ir pareiškėjas iki tarpinio mokėjimo prašymo turi Agentūrai pateikti Pirkimo dokumentus.

30. Pareiškėjas Agentūrai 2019 m. sausio 15 d. pateikė mokėjimo prašymą. Įvertinusi Pirkimo dokumentus, Agentūra 2019 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Projekto išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti.

31. Kilus įtarimams apie galimus VPĮ pažeidimus, Agentūra 2020 m. balandžio 15 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT03 Projekte ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

32. Pagal Projekte atlikto pažeidimo tyrimo rezultatus buvo priimtas ginčijamas Agentūros sprendimas dėl pareiškėjo vykdyto Pirkimo metu nustatytų VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir, vadovaujantis Atsakomybių taisyklėmis bei PAFT nuostatomis, nustatyta 10 proc. finansinė korekcija, kuri taikoma visoms prašytoms / prašomoms apmokėti išlaidoms pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo priėmimo dieną Sutarties vertė buvo – 65 000 Eur, Sprendime konstatuota netinkamų finansuoti išlaidų suma – 6 500 Eur.

33. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

34. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

35. Nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus faktinius duomenis, sprendžia, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais yra grindžiamos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Agentūra neturėjo teisės pakartotinai tikrinti Pirkimą ir priimti dėl jo kitokį sprendimą, nei buvo priimtas anksčiau, jeigu nebuvo paaiškėjusios naujos ar pasikeitusios esamos aplinkybės.

37. PAFT 295 punktas nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

38. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas turėjo teisę ir po įvykdyto Pirkimo atlikti pažeidimo tyrimą. Agentūros 2019 m. vasario 13 d. sprendimas projekto išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti nėra juridinis faktas, patvirtinantis Pirkimo teisėtumo prezumpciją, kuris, įtarus pažeidimą, negalėtų būti kvestionuojamas. Atsakovui gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jis ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Agentūros sprendimas projekto išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti ir ginčijamas sprendimas yra priimti atsakovui atliekant skirtingo pobūdžio administracines procedūras, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ginčijamu sprendimu buvo panaikintas minėtas Agentūros 2019 m. vasario 13 d. sprendimas. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog ginčijamu administraciniu sprendimu nebuvo panaikintas (pakeistas) ankstesnis Agentūros sprendimas, jog Agentūra turėjo faktinį bei teisinį pagrindą pradėti ir atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti ginčijamą sprendimą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo, nes tariamai neteisėtų veiksmų atlikimo metu jo veiksmai nebuvo laikomi neteisėtais. Apeliantas tvirtindamas, jog atsakovas ginčijamame sprendime nepagrįstai pripažino, kad vykdant Pirkimą buvo pažeistos VPĮ nuostatos, apeliaciniame skunde nenurodė aiškių ir konkrečių motyvų, pagrįstų nagrinėjamam ginčui aktualių VPĮ normų turinio analize, šių normų aiškinimo bei taikymo praktika, o tik apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl viešojo pirkimo organizavimo pažeidimų, jų nekartoja ir detaliai pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su VPĮ normų pažeidimu, nevertina.

40. Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje eA-2214-520/2019).

41. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes dėl ginčijamu sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos, tinkamai aiškino finansinės korekcijos taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėjo pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, susijusių su finansinės korekcijos taikymu, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimu.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl principo lex retro non agit pažeidimo, nors skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, išsamiai buvo pagrįsta, kad ginčijamu Agentūros sprendimu Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai buvo suteikta galiojimo į praeitį teisinė galia.

44. Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal šį teisės principą – teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2895-442/2021).

45. Principas lex retro non agit taikytinas tik norminių teisės aktų galiojimui. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nėra norminis teisės aktas, kuriame yra įtvirtintos teisės normos, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl šio principo taikymo nagrinėjamo ginčo kontekste teisiškai nėra reikšmingos.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Atsisakius tenkinti apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė