2016-09-26 Nr. AB-18072-3-62-3-00787-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1576-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00787-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų I. A. J. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pareiškimą atsakovams I. A. J. ir J. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus RATC) su pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų I. A. J. ir J. J. 34,47 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Alytaus RATC yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pažymėjo, kad atsakovas I. A. J. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (gyvenamoji paskirtis, 210,68 kv. m) Alytaus rajono savivaldybėje adresu: (duomenys neskelbtini), ir kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą (gyvenamoji paskirtis, 253,25 kv. m) adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminiuose teisės aktuose. Atsakovams buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl susidariusios skolos. I. A. J. ir J. J. už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nebuvo sumokėję pareiškėjui 68,86 Eur vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovas I. J. už tą pati laikotarpį nebuvo sumokėjęs dar ir 68,86 Eur vietinės rinkliavos už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi A. J. 2015 m. birželio 11 d. sumokėjo dalį skolos – 68,86 Eur, ir atsakovai kreipėsi dėl lengvatos taikymo, perskaičiavus mokestį, liko 34,47 Eur vietinės rinkliavos skola.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pareiškimą tenkino ir pareiškėjui iš atsakovų I. A. J. ir J. J. solidariai priteisė 34,47 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintais Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais ir nurodė, kad vietinė rinkliava yra Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka; vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

Teismas nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui I. A. J. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Kadangi I. A. J. ir J. J. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidarė 34,47 Eur skola. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovai nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudarę jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatų pagrindu. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Nutartyje minėtoje byloje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškimo netenkinti dėl to, kad atsakovai nėra sudarę sutarties ar, kad paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovai turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydami susiklosčiusias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kad rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Teisingumo Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Europos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

III. Atsakovai I. A. J. ir J. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti.

Paaiškina, kad 2015 m. birželio 11 d. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 68,86 Eur, o dėl kito turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo pateikta Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio sen. pažyma, kurioje nurodyta, kad pastatas nėra baigtas statyti. Kadangi pastatas nėra tinkamas gyventi, atsakovų nuomone, jiems turi būti taikoma 100 procentų nuolaida. Tvirtina, kad I. A. J. ir J. J. ir yra visiškai atsiskaitę su Alytaus RATC.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų už turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Atsakovų nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėtas turto objektas (pastatas) nėra baigtas statyti ir asmenys jame negyvena, I. A. J. bei J. J. turėjo būti pritaikyta 100 procentų nuolaida.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo netenkinti pareiškimo dėl to, kad atsakovai paslaugomis nesinaudoja bei pagrįstai nurodė, kad jie turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), tačiau teismas neanalizavo aplinkybių dėl Alytaus RATC I. A. J. ir J. J. pritaikytų lengvatų pagrįstumo. Pažymėtina, kad informacija apie lengvatos atsakovams taikymą pirmosios instancijos teismui buvo žinoma.

Alytaus RATC 2015 m. liepos 30 d. raštas Nr. S-2089 patvirtina, kad atsižvelgęs į tai, jog atsakovai kreipėsi dėl lengvatos taikymo, Alytaus RATC jiems perskaičiavo vietinę rinkliavą ir ją sumažino nuo 68,86 Eur iki 34,47 Eur.

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos yra nustatytos Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. K-286 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų patvirtinimo“. Šiame sprendime yra įtvirtinta galimybė taikyti 50 procentų, 70 procentų ir 100 procentų atleidimą nuo įmokos. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovams buvo pritaikyta mažiausia 50 procentų atleidimo nuo įmokos lengvata. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. K-286 5 punkte nustatyta, kad lengvata – 50 procentų atleidimas nuo įmokos – taikoma asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektu – žemės sklypu, esančiu sodų bendrijoje Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje nėra namelio, tinkamo gyventi, tačiau administracinėje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovams priklausantis 253,25 kv. m ploto gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra sodų bendrijoje esantis netinkamas gyventi namelis. Taigi, pareiškėjams I. A. J. ir J. J. pritaikytas lengvatos dydis, neatitinkanti sprendime Nr. K-286 nustatytų sąlygų.

Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. K-286 2 punkte nustatyta, kad lengvata – 100 procentų atleidimas nuo įmokos – taikoma asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Norėdamas įrodyti atitinkamą faktą, asmuo Alytaus RATC, be kita ko, turi pateikti priešgaisrinės apsaugos tarnybos pažymą, jeigu namas yra sudegęs, arba statinio (-ių) Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka parengtą, seniūno išduotą pažymą, jeigu namas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas.

Administracinėje byloje esančios Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. birželio 10 d. pažyma Nr. R3-140(1.3.) patvirtina, jog I. A. J. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, vidus visiškai neįrengtas (nėra elektros, krosnies, langų durų). Pastatas tokios būklės yra nuo 2013 m. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015 m. gegužės 6 d. išrašas su istorija pagrindžia, kad minėtojo gyvenamojo namo baigtumas yra 44 procentai. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gyventi. Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes bei nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pritaikyti atsakovams ne 50, o 100 procentų atleidimą nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, t. y. visiškai atleisti juos nuo vietinės rinkliavos už ginčo turto objektą mokėjimo. Taigi, Alytaus RATC reikalavimas I. A. ir J. J. dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo negali būti laikomas pagrįstu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Alytaus RATC pareiškimą, neįvertino visų ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovų I. A. J. ir J. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pareiškimą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė